Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo atsakovės J. Ž. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovėms Z. S., J. Ž. dėl savavališkos statybos nugriovimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, D. S., Kauno miesto savivaldybė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Byla dėl proceso atnaujinimo nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 370 straipsnio 2 dalis).

Šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (CPK 133 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmetamas.

Iš civilinės bylos Nr. 2-1118-151/2012 nustatyta, kad 2005 m. gruodžio 12 d. ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pareiškė Kauno apylinkės teisme ieškinį atsakovėms Z. S. ir J. S.Ž., prašydama įpareigoti atsakoves per nustatytą terminą nugriauti savavališkai pastatytą statinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Kauno apylinkės teismas 2012 m. gegužės 29 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino visiškai. Teismas sprendime konstatavo, kad įsiteisėjusiu 2004 m. spalio 28 d. teismo sprendimu nustatyta, jog atsakovėms priklausantis pastatas yra savavalinė statyba, atsakovės vykdo savavalinės statybos įteisinimą ir 1) nustatė atsakovėms Z. S. ir J. Ž. 18 mėn. terminą įsiteisinti pastatą, esantį (duomenys neskelbtini); 2) per minėtą terminą neįteisinus pastato, įpareigojo atsakoves per tris mėnesius nuo termino pabaigos, savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti savavališkai pastatytą Pastatą ir sutvarkyti statybvietę, o atsakovėms nepašalinus savavalinės statybos padarinių – leido Inspekcijai nugriauti savavališkai pastatytą pastatą ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovių. Kauno miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nutartimi Sprendimo įvykdymas dalyje, kuria atsakovėms nustatytas 18 mėnesių terminas įteisinti pastatą, buvo atidėtas 12 mėnesių, o Kauno miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 2 d. nutartimi Sprendimo įvykdymas atidėtas dar 18 mėnesių terminui. 2016 m. gruodžio 30 d. išduoti vykdomieji raštai dėl savavališko statinio nugriovimo. 2021 m. gruodžio 23 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai patvirtino taikos sutartį byloje dėl sutarties pripažinimo negaliojančia nuo pat jos sudarymo kaip tariamo sandorio tokiomis sąlygomis: 1) šia taikos sutartimi šalys pripažįsta, kad 1990 m. vasario 1 d. sutartis Nr. 7-576 sudaryta tarp J. Ž. ir Z. S., kurioje teigiama, kad Z. S. dovanoja J. Ž. 48/100 dalis gyvenamojo namo ir 48/100 dalis kiemo statinių, adresu (duomenys neskelbtini), yra tariamas sandoris ir negalioja nuo jos sudarymo momento; 2) kadangi sutartis yra tariamas sandoris ir negalioja nuo jos sudarymo momento, nuosavybės teisės į namą ir kiemo statinius, visos prievolės, kylančios iš nuosavybės teisių į minėtą turtą, taip pat visos kitos su namu ir kiemo statiniais susijusios teisės ir pareigos visa apimtimi priklauso Z. S.. J. Ž. jokių šiame punkte minėtų teisių ir pareigų neįgijo, pagal jokias tokias teises negalės reikšti jokių reikalavimų ir neatsakys pagal jokias iš šio turto kylančias prievoles. 2022 m. lapkričio 15 d. Kauno apylinkės teismas tenkino Z. S. prašymą ir sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1118-151/2012 įvykdymo terminą nustatė iki 2024 m. vasario 24 d. 2023 m. vasario 7 d. teisme gautas pareiškėjos J. Ž. prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinės bylos Nr. 2-1118-151/2012 dalyje, kuria ji yra įpareigojama šalinti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), savavališkos statybos padarinius ar apmokėti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos jų šalinimo išlaidas.

Proceso atnaujinimas yra išimtinė įsiteisėjusių teismų sprendimų ar nutarčių peržiūrėjimo procesinė galimybė, atliekama CPK XVIII skyriaus normų nustatyta tvarka ir sąlygomis tada, kai nelieka galimybės patikrinti konkretų teismo procesinį sprendimą teismų instancine tvarka ir tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti galimo neteisėto įsiteisėjusio teismo sprendimo teisinių pasekmių ir taip įvykdyti teisingumą.

CPK 368 straipsnyje nustatyti prašymų dėl proceso atnaujinimo padavimo terminai. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, o to paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus atvejus. Taigi, matyti, jog minėtoje normoje nurodyti dviejų rūšių terminai – atnaujinamasis ir naikinamasis.

Nagrinėjamu atveju Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 29 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1118-151/2012 įsiteisėjo 2012 m. birželio 29 d. Prašymą dėl proceso atnaujinimo pareiškėja pateikė teismui 2023 m. vasario 7 d. Taigi, kaip matyti, pareiškėja pareiškimą pateikė praėjus daugiau nei dešimt metų nuo sprendimo įsiteisėjimo, t. y. pasibaigus CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytam naikinamajam terminui.

Pareiškėja nurodo, kad 2022 m. vasario 22 d. įsiteisėjus teismo nutarčiai patvirtinančiai taikos sutartį jai buvo žinoma, kad procesą atnaujinti dėl kitų priežasčių prašė buvo prašiusi Z. S. ir D. S., tačiau Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2022 m. vasario 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-2509-713/2022 šį jų prašymą atmetė. Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Teismai akcentavo, jog proceso atnaujinimas yra išimtinė priemonė ir galima tik tuomet, kai nėra galimybių tikslų pasiekti kitomis priemonėmis. Dėl šios priežasties pareiškėja buvo įsitikinusi, jog savo tikslų turi siekti taikant ne proceso atnaujinimo, o skolininko pakeitimo vykdymo procese institutą. Todėl nedelsiant po nutarties įsiteisėjimo 2022 m. vasario 28 d. pareiškėja su prašymu kreipėsi į antstolį, prašydama sprendimo vykdymo procese ją pakeisti tikrąją skolininke, tai yra Z. S.. Antstolis 2022 m. kovo 1 d. patvarkymu prašymą atmetė, motyvuodamas, jog prašymui tenkinti nėra pagrindo. Dėl šio patvarkymo pareiškėja 2022 m. kovo 21 d. pateikė skundą, tačiau Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2022 m. birželio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-9091-491/2022 skundą atmetė. Klausimas buvo nagrinėjamas ir apeliacine tvarka. Kauno apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1241-555/2022 pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Dėl šių teismo nutarčių pareiškėja teikė kasacinį skundą, kurį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. sausio 4 d. nutartimi atsisakė priimti. Teismai nurodė, jog pareiškėjos atveju negali būti taikomas skolininko pakeitimo vykdymo procese institutas, todėl pareiškėjos nuomone proceso atnaujinimo institutas vienintelė jau likusi teisinė priemonė, kurios pagalba galėtų būti realiai įgyvendinta teismo priimta nutartis, patvirtinusi taikos sutartį. Dėl šios priežasties, gavusi minėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 4 d. nutartį pareiškėja nedelsiant parengė ir pateikė teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo bylos dalyje, kurioje sprendimu J. Ž. nustatytos teisės ir pareigos namo savavališkos statybos (rekonstravimo) padarinių šalinimo srityje. Taip pat pareiškėja pabrėžė, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-392/2014) yra išaiškinęs, kad net ir CPK 368 straipsnio 2 dalyje numatytas 5 metų terminas gali būti atnaujinamas. Papildomai pareiškėja nurodo, jog civilinėje byloje, kuri buvo užbaigta taikos sutartimi kaip proceso dalyvis dalyvavo ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, kuri turėjo visas galimybes reikšti atsikirtimus J. Ž. it Z. S. ir šia savo procesine teise naudojosi, tačiau teismas kontrargumentus ir atsikirtimus atmetė. Pareiškėja prašo atnaujinti naikinamąjį terminą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytas naikinamasis procesinis prašymo atnaujinti procesą padavimo terminas, kuriuo yra ribojama proceso atnaujinimo galimybė. Šis terminas nustatytas užtikrinti teisinių santykių stabilumui, sudarant prielaidas atitinkamų teisinių santykių subjektams tinkamai įgyvendinti savo teises ir teisėtus interesus. Kita vertus, iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylanti teismo, kaip vienintelės teisingumą vykdančios institucijos, priedermė teisingai išspręsti kiekvieną bylą lemia tai, kad teismas ne tik iš esmės nagrinėdamas byloje kilusį materialinį teisinį ginčą vadovautųsi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, bet šiuos principus taikytų ir spręsdamas procesinio pobūdžio klausimus, t. y. klausimus, kurie yra arba gali būti pagrindas sukurti prielaidas pradėti iš esmės spręsti materialinį teisinį ginčą, o tokį ginčą nagrinėjant – užtikrinti nuosavybės neliečiamumo, teisėtų lūkesčių ir visokeriopos civilinių teisių gynybos principų įgyvendinimą. Pagal kasacinio teismo praktiką tam tikrais atvejais, kai susidaro išskirtinė teisinė situacija, teismai turi teisę CPK 370 straipsnio nustatyta tvarka spręsti praleisto CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyto naikinamojo procesinio termino atnaujinimo klausimą ir dėl to priimti atitinkamą procesinį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2014).

Pareiškėja nurodo, jog nagrinėjamu atveju susidariusi situacija yra specifinė, kadangi prašomoje atnaujinti byloje Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija ieškiniu prašė įpareigoti atsakoves per nustatytą terminą namą nugriauti, o atsakovės – nustatyti terminą namo įteisinimui. Byloje nebuvo nagrinėjamas klausimas dėl sutarties pripažinimo tariamu, todėl niekiniu sandoriu ir restitucijos taikymo, kadangi toks reikalavimas byloje nebuvo pareikštas. J. Ž. poreikis ginčyti sutartį kilo jau po Sprendimo priėmimo, ta yra Z. S. ir D. S. iki 2016 m. spalio 10 d. nepavykus iki galo pašalinti namo savavališko rekonstravimo padarinių ir supratus, jog namas gali būti priverstinai nugriautas, o jo nugriovimo išlaidų našta užkraunama J. Ž..

Byloje nėra ginčo dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo bendros apimties, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 15 d. nutartimi nustatyto termino (iki 2024 m. vasario 24 d) namo įteisinimui ar kitų Sprendimo dalių, išskyrus tą dalį, kuria J. Ž. yra įpareigojama šalinti namo savavališkos statybos padarinius ar apmokėti jų šalinimo išlaidas. Pareiškėjos teigimu iki nutarties dėl sutarties pripažinimo niekine ir restitucijos taikymo jai nebuvo galimybės žinoti, kaip teismas išspręs ginčą dėl sutarties galiojimo, tai yra buvo nežinoma ar teismas ieškinį priims, ar neatsisakys tvirtinti taikos sutarties. Šių aplinkybių pasėkoje, tik Nutarčiai įsiteisėjus (2022 m. vasario 22 d.) tapo aišku, jog Sutartis yra tariamas, todėl niekinis sandoris. Kaip teisingai nurodo pareiškėja Sutartis, kuri teismo patvirtinta taikos sutartimi, buvo pripažinta niekine ir negaliojančia nuo pat sudarymo momento, egzistavo nuo Sutarties sudarymo dienos, tai yra 1990 m. vasario 1 d. Šias pareiškėjos nurodytas aplinkybes pripažinti naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme nėra pagrindo. Kaip minėta, naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios aplinkybės, kurios egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą, taip pat turi esminę reikšmę bylai. Nagrinėjamu atveju prašyme nurodytos aplinkybės minėtų kriterijų neatitinka, nes jos neegzistavo priimant sprendimą, taip pat jos nebuvo įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje.

Šiuo atveju nenagrinėjamas termino atnaujinimo pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo klausimas dėl sprendimo priėmimo metu egzistavusių esminių aplinkybių, turinčių įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kaip teisingai nurodo Inspekcija, aplinkybės nėra naujai paaiškėjusios, jos yra naujai atsiradusios, tai yra, 2017 m. liepos 7 d. ieškinys Z. S. dėl tariamo sandorio panaikinimo pateiktas jau po Sprendimo įsiteisėjimo. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra susidariusi išskirtinė, neįtikėtina teisinė situacija, dėl kurios turėtų būti atnaujintas žymiai praleistas CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytas naikinamasis terminas – pareiškėjos nurodytos naujai atsiradusios aplinkybės nėra pagrindas sukurti prielaidas užtikrinti civilinių teisių gynybą.

Kiekvienas teismo sprendimas turi būti teisingas. Pagrindinė šio reikalavimo įgyvendinimo sąlyga – teisingai nustatytos ir ištirtos bylos aplinkybės, tinkamai taikytos teisės normos. Teismams galutinai išsprendus ginčą jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Civilinio proceso tikslų (teisingo ir efektyvaus proceso) siekimas atsispindi procesinių terminų plotmėje. Termino pateikti prašymui atnaujinti procesą buvimas koreliuoja su teisinio tikrumo ir civilinių teisinių santykių stabilumo nuostatomis, kadangi jokiais terminais neapribota galimybė inicijuoti proceso atnaujinimą, neužtikrintų teisinio apibrėžtumo principo įgyvendinimo (CPK 368 straipsnio 1 dalis).

Teismas gali atnaujinti procesą tik nustatęs, jog pareiškimas dėl proceso atnaujinimo yra paduotas nepraleidus įstatymo nustatyto termino ir yra pagrįstas CPK 366 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintais pagrindais, kurių sąrašas yra baigtinis (CPK 365 straipsnio 1 dalis, 368 straipsnis, 370 straipsniai).

Pareiškėja prašymą dėl proceso atnaujinimo teikia dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir dėl pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios aplinkybės, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinės bylos Nr. 3K-3-468/2014, 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016). Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus kriterijus (CPK 369 straipsnio 2 dalis).

Nustatant naujai paaiškėjusias bylos aplinkybes, tokiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje arba tokio dalyko svarbi dalis. Pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Esant tokiai aplinkybei, svarbu, kad ji ne tik nebuvo, bet ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu asmeniui, kuris remiasi šia aplinkybe prašyme dėl proceso atnaujinimo, t. y. turi būti vertinami ne tik subjektyvūs, bet ir objektyvūs sužinojimo kriterijai. Ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai, t. y. didelis konkrečių faktinių duomenų nuo anksčiau turėtų skirtumas, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktai ir teisiniai argumentai.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodė, kad sprendimo priėmimo metu byla dėl Sutarties pripažinimo niekiniu (šiuo atveju – tariamu) sandoriu ir restitucijos taikymo dar nebuvo iškelta ir nebuvo išnagrinėta. Tačiau po Sprendimo priėmimo teismas Nutartimi patvirtino taikos sutartį, kuria šalys pripažino, jog sandoris yra tariamas, todėl niekinis. Atsižvelgiant į tai, kad Sutartis negalioja nuo jos sudarymo momento, šalys turi būti grąžinamos į iki sutarties sudarymo buvusią padėtį. Tai reiškia, jog tuo atveju, jei nebūtų sudarytas, dabar pripažintas tariamas sandoris, J. Ž. byloje nebūtų buvusi įtraukta kaip atsakovė ir nebūtų įpareigota pašalinti savavališkos statybos padarinius, o nepašalinus apmokėti šalinimo padarinių išlaidas. Neatnaujinus proceso dalyje, kuria J. Ž. įpareigojama pašalinti namo statybos (rekonstravimo) padarinius, įsiteisėjusi teismo Nutartis liktų realiai neįgyvendinta ir imperatyvūs sutarties pripažinimo niekine padariniai nepritaikyti. Pareiškėja taip pat nurodo, jog prievolė šalinti savavališkus padarinius yra siejama su statytoju, tačiau sprendimu tokios faktinės aplinkybės nėra nustatytos. Sprendime joks asmuo nėra įvardijamas namo statytoju, o teiginys, kad savavališka statyba yra atsakovėms priklausantis namas įrodo, kad atsakovės byloje dalyvavo dėl formalios priežasties, t. y. dėl to, kad bylos nagrinėjimo ir sprendimo priėmimo metu Nekilnojamojo turto registre namas buvo registruotas kaip jų bendroji dalinė nuosavybė. Pareiškėjos teigimu, civilinėse bylose Nr. 2-2030/2004 ir Nr. 2-1118-151/2012 net nebuvo tiriama ar konkrečiai J. Ž. buvo namo statytoja, ar atliko kažkokius konkrečius statybos ar jos organizavimo veiksmus. Teismui nustačius, jog byloje buvo nustatytas faktas, kad J. Ž. buvo namo savavališko rekonstravimo statytoja, pareiškėjos įsitikinimu, tektų pripažinti, jog teismas Sprendime padarė akivaizdžią teisės taikymo klaidą, kuri nulėmė neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą, kadangi prievolė pašalinti namo savavališkos statybos (rekonstravimo) padarinius, pareiškėjos nuomone, jai buvo priskirta nepagrįstai, nes ji nebuvo statytoja, o jos nuosavybės teisės į namą yra paneigtos įsiteisėjusia teismo nutartimi.

Kaip minėta, naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios aplinkybės, kurios egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą, taip pat turi esminę reikšmę bylai. Nagrinėjamu atveju prašyme nurodytos aplinkybės minėtų kriterijų neatitinka, nes jos neegzistavo priimant sprendimą, taip pat jos nebuvo įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje. Kaip matyti iš pareiškėjos prašyme atnaujinti procesą nurodomų aplinkybių, prie prašymo atnaujinti procesą pridėtų įrodymų, pareiškėja pati buvo jos nurodyto tariamo sandorio šalimi, todėl akivaizdu, jog šios aplinkybės pareiškėjai buvo žinomos civilinės bylos Nr. 2-1118-151/2012 nagrinėjimo metu ir netapo žinomomis jau įsiteisėjus teismo sprendimui. Kaip teisingai pastebėjo Inspekcija pareiškėja jai nuosavybės teise priklausiusią žemės sklypo 226/909 dalį, esančią (duomenys neskelbtini), 2021 m. spalio 20 d. dovanojimo sutartimi Nr. 9748 perleido D. S., tokiu būdu elgėsi kaip turto savininkė ir turtą valdė nuosavybės teise, nepaisant to, jog 2017 m. pateikė ieškinį Z. S. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Taigi akivaizdu, jog iki 2021 m. spalio 20 d. pareiškėja laikė save tikrąja turto savininke, o ne tariamo sandorio šalimi. Teismas sprendžia, jog pareiškėjos nurodytas aplinkybes pripažinti naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme nėra pagrindo Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėja dėl sandorio nuginčijimo į teismą kreipėsi tik 2017 m., tai yra jau įsiteisėjus Sprendimui, todėl teismas daro išvadą, jog Sprendimo priėmimo metu pareiškėjos prašyme nurodytos aplinkybės neegzistavo, todėl nėra pagrindo atnaujinti bylos nagrinėjimą ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.

Proceso atnaujinimo institutas – išimtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo būdas. Kaip minėta, proceso atnaujinimas galimas tik esant dviem elementams – proceso atnaujinimo pagrindui ir padavus prašymą, nepraleidus CPK nustatyto termino. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos nurodytas aplinkybes pripažinti naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme nėra pagrindo, be to, prašymas pateiktas praleidus naikinamąjį penkerių metų terminą, o teismas išskirtinės situacijos nenustatė, todėl prašymai dėl įstatymų nustatyto termino atnaujinimo bei dėl proceso atnaujinimo netenkinami ir atsisakoma atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1118-151/2012 (CPK 78 straipsnis, 368 straipsnis, 370 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 290 straipsniu, 368 straipsnio 2 dalimi, 370 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

atmesti pareiškėjos J. Ž. prašymą dėl termino atnaujinimo ir proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1118-151/2012.

Atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1118-151/2012 pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovėms Z. S., J. S. Ž. dėl savavališkos statybos nugriovimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, D. S., Kauno miesto savivaldybė.

Nutarties kopijas siųsti proceso dalyviams.

Nutartis per septynias dienas nuo įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.