Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis, II-644-992/2022

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-09-15
Bylos Nr.: II-644-992/2022
Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-00848-2022-7
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti

Teisėjas: Viktorija Šelmienė (pirm.)
Pareiškėjas: D. L.
Institucija: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos būsto administravimo skyrius
Advokatai: Simas Lilas

Kategorijos

Skundas administracinio nusižengimo byloje Nr. II-644-992/2022 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00848-2022-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 15.1.1; 21.10.4 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS

2022 m. rugsėjo 15 d.

VilniusVilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė,sekretoriaujant Eglei Gurskajai,

dalyvaujant pareiškėjos D. L. – B. atstovams advokato padėjėjams Simui Lilui ir Aurimui Margiriui Griniui,

Vilniaus miesto savivaldybės atstovams G. B., K. B., T. Š. (T. Š.), V. P.,nedalyvaujant skundą padavusiai pareiškėjai D. L. – B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo D. L. -B., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2022 m. gegužės 26 d. nutarimo Nr. SAVAD-13-ANR_N-6174-2022.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucija) 2022 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. SAVAD-13-ANR_N-6174-2022 (toliau – ir Nutarimas) D. L. -B. pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 349 straipsnio 3 dalyje, ir nubausta 400 Eur bauda. Nutarime nurodyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės Būsto administravimo skyrius, išnagrinėjęs daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Namas), gyventojo 2022 m. vasario 10 d. prašymą dėl Namo bendrosios nuosavybės administratorės UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Valdytojas) veiklos galimų trūkumų, susijusių su Namo patalpų savininkų sukauptų lėšų (289,63 Eur) 2021 m. balandžio 30 d. panaudojimo medžio genėjimo darbams atlikti, nustatė ir 2022 m. gegužės 9 d. konstatavo, kad Valdytojas nesilaikė Lietuvos Respublikos civilio kodekso (toliau – ir CK) 4.82 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos nuostatos, kad butų ir kitų patalpų savininkų sukauptos lėšos būtų naudojamos namo atnaujinimui pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Taip pat Valdytojas nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų (toliau – ir Nuostatos) 11 ir 12 punktų reikalavimo iš kaupiamųjų lėšų apmokėti bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbus, kurie būtų atlikti pagal Namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo ilgalaikį planą (toliau – ir ilgalaikis planas) arba ilgalaikiame plane numatytiems darbams, kurie būtini pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Administratorius neturėjo įgaliojimų organizuoti prie Namo augančio medžio genėjimo darbų ir panaudoti kaupiamąsias lėšas šiems darbams atlikti, todėl buvusiai Valdytojo vadovei D. L. – B. paskirta 400 Eur bauda (10 - 11 b. l.).

Šalies argumentai

D. L. – B. (toliau – ir pareiškėja), nesutikdama su Institucijos priimtu Nutarimu, teismui pateikė skundą, kuriuo prašo už Nutarime nurodytą pažeidimą baudą skirti jos įgaliotam asmeniui – D. S., o tuo atveju, jeigu bus nuspręsta, kad nuobauda skirta pareiškėjai, prašo atsižvelgti į argumentus dėl nuobaudos individualizavimo ir skirti mažesnę nei sankcijoje numatytą nuobaudą.

Skunde nurodoma, kad, pareiškėjos manymu, Nutarimas dėl baudos skyrimo priimtas nepagrįstai, kadangi ji nėra atsakinga už nustatytus pažeidimus. Administracinėn atsakomybėn turėjo būti patrauktas kitas asmuo, kuris buvo įgaliotas atlikti atitinkamus veiksmus, tačiau atliko juos netinkamai. Tai patvirtina 2021 m. kovo 15 d. išduotas įgaliojimas D. S., kuriuo ji buvo įgaliota: 1) teikti daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), patalpų savininkams ir kitiems asmenims, kurie apibrėžti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintuose Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatuose (toliau – ir nuostatos), paaiškinimus į jiems rūpimus klausimus nuostatų 7.3 p. nustatyta tvarka; 2) skelbti ir teikti daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), patalpų savininkams informaciją apie Administratoriaus veiklą nuostatų 14 p. nustatyta tvarka; 3) organizuoti ir užtikrinti tinkamą daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypo priežiūrą ir atlikti su tuo susijusius remonto (atnaujinimo) darbus tik Namui priskirto žemės sklypo ribose; 4) užtikrinti tinkamą daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), kaupiamųjų lėšų panaudojimą, nuostatų 11 - 12 p. nustatyta tvarka. D. S. buvo įgaliota atlikti numatytas funkcijas, dėl kurių netinkamo atlikimo yra pradėta administracinė teisena. Pažymi, jog UAB (duomenys neskelbtini) bendrovės įstatų pagrindu pareiškėja, kaip atstovaujanti direktorė, turėjo teisę įgalioti asmenis atlikti tam tikrus veiksmus. Už įgalioto asmens D. S. netinkamą veiksmų vykdymą administracinėn atsakomybėn nepagrįstai patraukta UAB (duomenys neskelbtini) buvusi vadovė.

Skunde cituojama ANK 5 straipsnio 1 dalis, 34 straipsnio 6 dalis, teismų praktika dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo ir teigiama, kad bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu ginčas tarp gyventojo, kuris pateikė skundą, ir UAB (duomenys neskelbtini) išspręstas taikiai, išlaidos už atliktus darbus „nupjautas ir utilizuotas medžio šakas“ yra perskaičiuotos ir minusuotos visiems daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), gyventojams. Pažymėta, jog minusuotas mokestis už darbus atliktas dar 2022 m. kovo 24 d., prieš Vilniaus miesto savivaldybės Būsto administravimo skyriaus gautą raštą „Dėl UAB (duomenys neskelbtini) kaupiamųjų lėšų panaudojimo už medžio genėjimo darbus 2022-05-09 Nr. A51- 63981/22(3.3.2.26-BŪS)“. Pažymėta, kad pažeidimas yra išskirtinai formalaus pobūdžio, mažareikšmis, nesukėlęs jokiems asmenims žalos ar nuostolių. Be to, UAB (duomenys neskelbtini) perskaičiavimą atliko gavus gyventojo skundą, o ne Vilniaus miesto savivaldybės Būsto administravimo skyriaus raštą. Su gyventoju, kuris pateikė skundą, kilęs ginčas buvo išspręstas taikiai ir buvo kredituotos tiek jam netinkamai priskaičiuotos sumos, tiek kitiems Namo būtų ir kitų patalpų savininkams. UAB (duomenys neskelbtini) atsižvelgė į skundą pateikusio gyventojo pareiškimą, tuo pačiu ir nustatytus pažeidimus, su jais sutiko bei pripažino. Be to, UAB (duomenys neskelbtini) atliktais veiksmais nesiekė piktnaudžiauti, o išsiaiškinus tuoj pat atliko ginčo remonto darbų perskaičiavimą. Iš UAB (duomenys neskelbtini) pusės nebuvo jokių piktybinių veiksmų ar kitokių prielaidų, kad Vilniaus miesto savivaldybės Būsto administravimo skyriaus nurodymai nebus įvykdyti. Priešingai, veiksmai jau buvo atlikti ir UAB (duomenys neskelbtini) pripažino padaręs pažeidimą, pažeidimą pašalino, su gyventoju ginčą išsprendė taikiai.

Atsiliepimas

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos teisės grupės patarėja N. M. atsiliepimu į D. L. – B. skundą prašo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2022 m. gegužės 26 d. nutarimą Nr. SAVAD-13-ANR_N-6174-2022 palikti nepakeistą ir pareiškėjos D. L. – B. skundo netenkinti.

Atsiliepime nesutinkama, kad už nustatytus pažeidimus yra atsakinga ne D. L. -B., o kitas asmuo. Cituojamos ANK 2 straipsnio, 5 straipsnio, 349 straipsnio 3 dalies nuostatos ir teigiama, kad D. L. – B. buvo surašytas Nutarimas dėl to, kad Namo administratoriui nėra suteikti įgaliojimai organizuoti prie Namo augančio medžio genėjimo darbus bei už kaupiamųjų lėšų panaudojimą tokius darbus atlikti. Nagrinėjamu atveju yra aktualus ANK 349 straipsnio 3 dalyje nurodyto subjekto „bendrojo naudojimo administratorius – juridinio asmens vadovas“ aiškinimas, tačiau nėra aktualus šiame straipsnyje nurodytas subjektas „bendrojo naudojimo administratorius – fizinis asmuo“, nes pagal bylos aplinkybes akivaizdu, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo administratoriumi yra juridinis asmuo – UAB (duomenys neskelbtini). ANK straipsniuose administracinė atsakomybė yra nustatyta tik fiziniams asmenims, tačiau įvairių ANK straipsnių sankcijose įtvirtinami įvairūs atsakomybės fiziniai subjektai pagal savo rūšį ir pobūdį – juridinių asmenų vadovai ar kiti atsakingi asmenys, juridinių asmenų įgalioti asmenys, patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjai, daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos pirmininkai ir pan. Akivaizdu, jog įstatymų leidėjas yra aiškiai nurodęs, ar už tam tikrus ANK numatytus pažeidimus yra atsakingas juridinio asmens vadovas ir (ar) jo įgaliotas asmuo, ir (ar) kiti atsakingi asmenys. Atsiliepime cituojama teismų praktika ir teigiama, kad pareiškėja kaip tuo metu buvusi UAB (duomenys neskelbtini) vadovė, yra tinkamas ANK 349 straipsnio 3 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo subjektas.

Atsiliepime cituojamos ir ANK 569 straipsnio 5 dalies nuostatos ir teigiama, kad nagrinėjamu atveju, Vilniaus miesto savivaldybės Būsto administravimo skyrius išnagrinėjo buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkės B. G. skundą dėl daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrosios nuosavybės administratorės UAB (duomenys neskelbtini) Namo savininkų sukauptų lėšų (289,63 Eur) panaudojimo medžio genėjimo darbams atlikti. Cituojami minėtų Nuostatų 3, 4.3 punktai, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 straipsnio nuostatai ir pabrėžiama, kad šiuo konkrečiu atveju Būsto administravimo skyrius, patikrinęs VĮ „Registrų centras“ duomenis, nustatė, kad prie Namo esantis žemės sklypas nėra valdomas Namo patalpų savininkų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos Įstatymo 6 straipsnio 26 dalimi, kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros vertybių ir savivaldybės įsteigtų saugomų teritorijų tvarkymas ir apsauga, savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsauga, tvarkymas ir kūrimas, inventorizacijos, apskaitos, atskirųjų želdynų žemės sklypų kadastrinių matavimų ir įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą organizavimas ir stebėsena yra savarankiška savivaldybės funkcija. Pareiškėja neturėjo jokio pagrįsto pagrindo darbų atlikimui ir gyventojų kaupiamųjų lėšų panaudojimui bei tai, jog atsakovė neturi įgaliojimų teikti administratoriui įsakmių nurodymų perskaičiuoti patalpų savininkams apskaičiuotas mėnesinių mokėjimų įmokas ar įpareigoti grąžinti patalpų savininkų jau sumokėtas sumas. Atkreiptas dėmesys, kad Būsto administravimo skyrius, dar prieš surašant ginčijamą nutarimą, 2022 m. gegužės 9 d. rašte buvo nurodęs, jog administratoriaus buvusi vadovė D. L. – B. kviečiama 2022 m. gegužės 17 d. atvykti į savivaldybę dėl administracinės nuobaudos taikymo. Iki Nutarimo surašymo dienos Būsto administravimo skyriui ji nepateikė jokios papildomos informacijos ir/ar papildomų įrodymų (pavyzdžiui, banko išrašo, kuris patvirtintų, kad panaudotos Namo patalpų savininkų lėšos buvo sugrąžintos į kaupiamąją sąskaitą) dėl pradėtos administracinės teisenos neteisėtumo. UAB (duomenys neskelbtini) už medžio genėjimo darbus nebuvo priskaičiavęs mokesčių Namo patalpų savininkams, o tik panaudojo jų sukauptas lėšas medžio genėjimo darbams atlikti, todėl negalėjo ir tariamai „minusuoti priskaičiuotų mokesčių“ gyventojams. Negana to, paties Valdytojo interneto svetainėje jau 2021 m. balandžio 30 d. buvo paskelbtas pranešimas apie kaupiamųjų lėšų panaudojimą medžio genėjimo darbams atlikti, o pagal Valdytojo pateiktą informaciją „perskaičiavimas“ atliktas tik 2022 m. balandžio mėn., t. y. po vienerių metų. Dar gi Administracija atkreipia dėmesį ir į tai, jog pateikta Valdytojo „Kaupiamųjų lėšų suvestinė iki buto periodas 202203-202204“ yra vidinis Valdytojo parengtas dokumentas, kuris visiškai neįrodo kaupiamųjų lėšų sugrąžinimo fakto Namo patalpų savininkams. Valdytojas turėtų pateikti kaupiamosios sąskaitos banke sutartį ir/ar banko išrašą, kuris patvirtintų, kad panaudotos Namo patalpų savininkų lėšos 289,63 Eur sugrąžintos į kaupiamąją sąskaitą. Be to, Administracijai patikrinus oficialią Valdytojo interneto svetainę, taip pat nebuvo rasta jokios paskelbtos informacijos apie namo, (duomenys neskelbtini), patalpų savininkams 2022 m. balandžio mėnesį sugražintas lėšas, kurios 2021 m. balandžio mėnesį buvo neteisėtai panaudotos medžio genėjimo darbams atlikti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas advokato padėjėjas Simas Lilas parodė, kad pareiškėja laikosi pozicijos, jog tinkamas asmuo, kuris turėjo būti patrauktas administracinėn atsakomybėn, turėtų būti D. S., kuri veikė pagal įgaliojimą, įgaliojimas buvo pateiktas kartu su skundu. Iš įgaliojimo turinio matyti, kad šis asmuo turėjo tinkamai užtikrinti kaupiamųjų lėšų administravimą. Dėl skundžiamo Nutarimo - teisės norma kalba apie kaupiamųjų lėšų naudojimą. Šiuo atveju kaupiamosios lėšos galiausiai nebuvo panaudotos. Buvo įvykusi klaida, o gavus asmens informaciją, buvo sureaguota ir kaupiamosios lėšos, kurios prieš tai buvo nurašytos, grąžintos visiems Namo gyventojams. Tai buvo padaryta iki tyrimo atlikimo, iki Nutarimo surašymo, kovo mėnesį. Pateiktas išrašas iš buhalterinės sistemos, kuris pagrindžia, kad kaupiamosios lėšos buvo grąžintos. Mano, kad Institucija, tirdama šį atvejį, turėjo tinkamai ištirti visas aplinkybes ir gegužės mėnesį, priimdama Nutarimą, neturėjo pagrindo tokiam Nutarimui priimti, nes kaupiamosios lėšos nebuvo panaudotos. Sutinka, kad kaupiamosios lėšos buvo nurašytos. Tai reiškia, kad sąskaitoje gulinčios lėšos, kurios yra viso Namo sukauptos, buvo nurašytos, paimtos iš sąskaitos. Nurašytos dėl to, kad buvo dengiami atliekami medžio darbai.

Atsiliepimas

Vilniaus miesto savivaldybės atstovė V. P. teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime nurodytą poziciją ir parodė, kad ANK 349 straipsnio 3 dalies reguliavimas numato, kad juridinio asmens vadovas yra atsakingas už administratoriaus veiklą. Neva klaidingai nurodytas Nutarimo numeris yra techninė klaida, bet iš paties Nutarimo turinio matyti, kad viskas surašyta teisingai. Jeigu pareiškėjos atstovas teigia, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo negalėjo suprasti, už ką yra baudžiamas, tai iš dėstomosios dalies galėjo suvokti, už ką yra baudžiamas. Dėl kaupiamųjų lėšų – nori paminėti, kad pareiškėja viso nagrinėjimo metu buvo pasyvi, nepateikė jokių papildomų įrodymų, nedalyvavo nusižengimo tyrime ir kt. Tai patvirtina, kad kaupiamosios lėšos buvo panaudos tam, kad būtų atlikti neteisėti genėjimo darbai, nes genėjimo darbai buvo atlikti be jokio leidimo.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto savivaldybės atstovas T. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad pareiškėja buvo nubausta už kaupiamųjų lėšų panaudojimą ne pagal paskirtį. Namo Valdytojas negalėjo to daryti. Savivaldybė, nagrinėdama skundą, vadovavosi patalpų savininkės pranešimu. Savivaldybė neturi jokio išrašo iš sąskaitos dėl kaupiamųjų lėšų nurašymo ir grąžinimo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnyje nurodyta jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

ANK 349 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkų kaupiamųjų lėšų namui atnaujinti apsaugos reikalavimų nesilaikymas, kai šios lėšos laikomos ne atskiroje kaupiamųjų lėšų sąskaitoje ar į apskaitą įtraukiamos pažeidžiant nustatytą tvarką, ar naudojamos ne pagal paskirtį, paslaugų ir rangos darbų pirkimų, išskyrus viešuosius pirkimus, vykdymas nesilaikant teisės aktuose nustatytų reikalavimų užtraukia baudą daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos pirmininkui ar butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotam asmeniui, ar bendrojo naudojimo objektų administratoriui – fiziniam asmeniui arba juridinio asmens vadovui.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnyje nustatytos savarankiškosios savivaldybių funkcijos. Minėto straipsnio 26 dalyje nustatyta, kad kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros vertybių ir savivaldybės įsteigtų saugomų teritorijų tvarkymas ir apsauga, savivaldybės želdynų ir želdinių teritorijose esančių želdynų ir želdinių apsauga, priežiūra ir tvarkymas, būklės stebėsena, želdynų kūrimo ir želdinių veisimo organizavimas ir (ar) vykdymas, želdinių ir želdynų, neatsižvelgiant į žemės, kurioje jie yra, nuosavybės formą, inventorizavimas ir apskaita, atskirųjų želdynų žemės sklypo formavimo, šių sklypų kadastro duomenų nustatymo ir jų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą organizavimas yra savarankiškosios savivaldybės funkcijos.

Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 10 straipsnyje nustatytas želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo ir kūrimo valdymas savivaldybėse. Minėto straipsnio 12 punkte nustatyta, kad savivaldybės sprendžia medžių persodinimo, kirtimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo, gydymo klausimus; 13 punkte nustatyta, kad savivaldybės išduoda leidimus saugotinų medžių ir krūmų kirtimui ar kitokiam pašalinimui, genėjimui, persodinimui ar kitiems želdynų ir želdinių tvarkymo darbams; 14 punkte nustatyta, kad savivaldybės teikia fiziniams ir juridiniams asmenims informaciją medžių ir krūmų sodinimo, kirtimo, genėjimo, perkėlimo klausimais.

Atsižvelgiant į nustatytą teisinį reguliavimą ir įvertinus tai, kad nupjautos ir utilizuotos medžio šakos buvo prie Namo, esančio (duomenys neskelbtini), t. y. valstybinėje žemėje, teismas pripažįsta, kad Namo Valdytojas – UAB (duomenys neskelbtini) neturėjo įgaliojimų organizuoti prie Namo augančio medžio genėjimo darbų. Be kita ko, UAB (duomenys neskelbtini) minėtiems medžio genėjimo darbams atlikti negalėjo panaudoti kaupiamųjų Namo lėšų.

CK 4.82 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai taip pat privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Šios lėšos yra butų ir kitų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė. Į šias lėšas negali būti nukreiptas išieškojimas pagal atskiro buto ir kitų patalpų savininko prievoles. Perleidus butą ar kitas patalpas naujam savininkui, su kaupiamosiomis lėšomis susijusios teisės ir prievolės atitenka naujam savininkui. Lėšų kaupimo, jų dydžio apskaičiavimo, sukauptų lėšų apsaugos tvarką nustato Vyriausybė. Ginčus dėl kaupiamųjų lėšų sprendžia teismas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 11 punkte nustatyta, kad už bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbus, atliktus pagal ilgalaikį planą, apmokama iš kaupiamųjų lėšų sąskaitos pagal šių darbų pirkimo sutartyje nustatytą darbų kainą ir darbų priėmimo ir perdavimo aktus. Minėtų Nuostatų 12 punkte nustatyta, kad už ilgalaikiame plane nenumatytus darbus, kurie būtini pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (bendrųjų konstrukcijų nenumatytiems defektams ir deformacijoms, inžinerinių sistemų sutrikimams ir gedimams šalinti, įskaitant šių sistemų avarijoms lokalizuoti ir likviduoti reikalingus darbus, medžiagas ir įrenginius, kurie neįskaičiuoti į namo ir jo inžinerinių sistemų priežiūros (eksploatavimo) tarifus), apmokama iš kaupiamųjų lėšų sąskaitos pagal šių darbų faktines išlaidas ir atitinkamus mokestinius dokumentus.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 390 Dėl butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašo patvirtinimo 14 punkte nustatyta, kad sukauptos lėšos naudojamos pagal paskirtį – ilgalaikiame plane numatytiems ir nenumatytiems darbams, kurie būtini pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, finansuoti, 15 punkte nustatyta, kad tokių lėšų panaudojimas turi būti pagrįstas rangos darbų ar paslaugų pirkimo sutartimis ir atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktais, ūkio būdu atliktų darbų priėmimo aktais ir atitinkamais mokestiniais dokumentais.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas advokato padėjėjas teigė, kad dar iki skundžiamo Nutarimo priėmimo Namo gyventojams kaupiamosios lėšos buvo grąžintos ir pateikė kaupiamųjų lėšų panaudojimo išrašą laikotarpiu nuo 2021 m. sausio mėnesio iki 2022 m. liepos mėnesio. Namo gyventoja, 2022 m. vasario 10 d. pateikusi skundą, nurodė, kad už prie Namo augančio medžio šakų pašalinimą iš bendros Namo sąskaitos (kaupiamųjų lėšų) buvo išskaičiuota 289,63 eurų suma bei pateikė ekrano kopijos nuotrauką, kurioje matyti, kad 2021 m. balandžio 30 d. iš kaupiamųjų lėšų buvo nupjautos ir utilizuotos medžio šakos už 289,63 eurų sumą (15 - 16 b. l.). Institucija, nagrinėdama administracinio nusižengimo bylą, patikrino UAB (duomenys neskelbtini) internetinę svetainę, kurioje 2021 m. balandžio 30 d. buvo paskelbtas pranešimas apie kaupiamųjų lėšų panaudojimą medžio genėjimo darbams atlikti (21, 44 b. l.). Teismo vertinimu, tiek teismui patektas kaupiamųjų lėšų panaudojimo išrašas, tiek administracinio nusižengimo byloje esanti kaupiamųjų lėšų suvestinė laikotarpiu nuo 2022 m. kovo mėnesio iki 2022 m. balandžio mėnesio (14 b. l.) yra vidinis UAB (duomenys neskelbtini) dokumentas, kuris teisiškai neįrodo kaupiamųjų lėšų sugrąžinimo fakto minėto Namo patalpų savininkams, todėl, kad Valdytojo pateiktuose dokumentuose nurodytos sumos neatitinka faktinės medžio genėjimo darbų atlikimo sumos. Be kita ko, teismo posėdžio metu advokato padėjėjas kalbėjo apie 2020 m. kovo-balandžio mėnesių kaupiamųjų lėšų suvestinę, nors byloje esantis suvestinės išrašas yra 2022 m. kovo-balandžio mėnesių. Vilniaus miesto savivaldybės Būsto administravimo skyrius 2022 m. gegužės 9 d. pranešimu nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) buvusi vadovė D. L. -B. buvo kviečiama atvykti į Instituciją dėl administracinės nuobaudos taikymo, bet iki skundžiamo Nutarimo surašymo dienos D. L.-B. nepateikė jokios papildomos informacijos ar papildomų įrodymų, kurie patvirtintų, kad panaudotos Namo kaupiamosios lėšos buvo sugrąžintos į Namo patalpų savininkų kaupiamąją sąskaitą, to pareiškėja ir pareiškėjos atstovas advokato padėjėjas nepadarė ir teismo posėdžio metu. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, ir įvertinęs teisinį kaupiamųjų lėšų panaudojimo reglamentavimą, teismas pripažįsta, kad kaupiamosios lėšos buvo panaudotos neteisėtai, o administracinio nusižengimo byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog kaupiamosios lėšos buvo grąžintos Namo patalpų savininkams.

D. L. – B. skundu iš esmės prašo už Nutarime nurodytą pažeidimą baudą skirti jos įgaliotam asmeniui – D. S., kuriai buvo pavesta vykdyti atitinkamus veiksmus, tačiau ji juos atliko netinkamai, o pareiškėjai, kaip buvusiai juridinio asmens vadovei, šiuo konkrečiu atveju negalėjo būti taikoma administracinė atsakomybė. Taigi byloje yra kilęs ginčas dėl to, ar pareiškėja, būdama UAB (duomenys neskelbtini) vadove, galėjo būti ANK 349 straipsnio 3 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo subjektas.

ANK 349 straipsnio 3 dalyje yra aiškiai nurodyta, kad už šiame straipsnyje nurodytą administracinį nusižengimą atsako: 1) daugiabučio gyvenamojo savininkų bendrijos pirmininkas; 2) butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotas asmuo; 3) bendrojo naudojimo objektų administratorius, kuriuo gali būti fizinis asmuo arba juridinio asmens vadovas.

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-30-699/2017, 2AT-10-693/2018).

Teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su pareiškėjos skundo teiginiu, kad ji, kaip buvusi UAB (duomenys neskelbtini) vadovė, įgaliojo kitą asmenį, t. y. D. S., kuri ir buvo atsakinga už tinkamą kaupiamųjų lėšų panaudojimą. Nustatyta, kad D. L. -B. 2021 m. kovo 15 d. vienerių metų laikotarpiui, t. y. iki 2022 m. kovo 15 d. išdavė įgaliojimą D. S. užtikrinti tinkamą daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kaupiamųjų lėšų panaudojimą. Teismas pabrėžia, kad už ANK 349 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą atsako būtent juridinio asmens vadovas, o ne juridinio asmens vadovo įgalioti asmenys. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punktą bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą. Taigi, administracinio nusižengimo padarymo metu D. L. – B., būdama UAB (duomenys neskelbtini) vadove, turėjo pareigą kontroliuoti, kaip savo pareigas ir funkcijas atlieka darbuotojai. Be to, atsižvelgiant ir į bendrojo objektų naudojimo administratoriaus vykdomas funkcijas, susijusias su kaupiamųjų lėšų panaudojimu, pritariant pareiškėjos pozicijai dėl jos darbuotojos atsakomybės, susidarytų tokia situacija, jog įstatyme numatytų įpareigojimų vykdymas priklausytų tik nuo paties įpareigojimus turinčio atlikti subjekto valios ir norų, o tokiu atveju nukentėtų visuomenės (šiuo konkrečiu atveju daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų) teisės ir teisėti interesai, taip būtų pažeista civilinės apyvartos sistema, paneigtas pareigos vykdymo principas, t. y. pareigos nevykdantis subjektas būtų palankesnėje padėtyje lyginant su kitais asmenimis.

Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Institucija, priimdama Nutarimą, pagrįstai konstatavo, kad už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 349 straipsnio 3 dalyje yra atsakinga UAB (duomenys neskelbtini) vadovė D. L. - B.

Skundu pareiškėja taip pat prašo spręsti paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą - prašo sumažinti jai paskirtą baudą.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Pagal susiklosčiusią teismų praktiką administracinio poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama tik išimtiniais atvejais, t. y. tuomet kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikoma ši priemonė, naudai. Tai gali būti veikos nedidelis pavojingumas, mažareikšmiškumas įstatymo saugomiems gėriams, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Tam įgalioti pareigūnai ar teismai, skirdami nuobaudas pažeidėjams, turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių nusižengimų bylose nurodyta, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant nusižengimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-4/2013, 2AT-53/2014, 2AT-57-139/2015).

Teismas, įvertinęs tiek pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes, tiek jos atstovo advokato padėjėjo teismo posėdžio metu nurodytus paaiškinimus, nenustatė išimtinių sąlygų ar ypatingų aplinkybių, dėl kurių pažeidimą padariusiai D. L. – B. būtų pagrindo švelninti taikytą administracinę atsakomybę. Pažeidėjai buvo skirta sankcijos vidurkį atitinkanti administracinė nuobauda. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, D. L.-B. ne kartą bausta už administracinius nusižengimus, susijusius su būsto ūkiu, aplinkos tvarkymu ir statyba. Teismas įvertino ir tai, kad Institucija, taikydama tokią administracinę nuobaudą pažeidėjai, tinkamai įvertino pareiškėjos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Į bylos nagrinėjimą D. L. – B. neatvyko, jokių rašytinių paaiškinimų tyrimo metu nepateikė, nors apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą buvo tinkamai informuota. Jos neatvykimas, kaip matyti iš priimto nutarimo turinio, jokių pažeidėjai nepalankių pasekmių nesukėlė, priimant nutarimą tinkamai įvertintos visos tiek pažeidimo padarymo, tiek nuobaudos skyrimui reikšmingos aplinkybės. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir pareiškėjai skirti mažesnį už ANK 349 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą vidurkį atitinkantį baudos dydį.

Sutiktina su teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovo advokato padėjėjo išsakytais argumentais, kad Institucija Nutarime klaidingai nurodė poįstatyminį teisės aktą, kuriuo vadovaujantis pareiškėja buvo nubausta. Teismas pažymi, kad ANK 617 straipsnio 3 dalies nuostatos leidžia teismui ar bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiam pareigūnui pakeisti nuorodą į kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, kuriame nustatyta atsakomybė už šį nusižengimą, jeigu administracinio nusižengimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, kuriame nustatyta atsakomybė už padarytą administracinį nusižengimą. Vertinant tai, kad nusižengimo esmė yra įrodyta, tačiau klaidingai nurodytas teisės aktas, kurį savo veiksmais pažeidė D. L. – B., spręstina, kad šiuo atveju papildomai nurodant teisės aktą ir patikslinant Nutarimą nebus pakeistas veikos kvalifikavimas ir pabloginta pareiškėjos padėtis, kadangi iš paties Nutarimo turinio matyti, kokį teisės aktą pažeidė pareiškėja. Dėl paminėtos priežasties teismas tikslina D. L. -B. atžvilgiu priimtą ir jo skundžiamą Nutarimą, pakeisdamas, kad D. L.-B. pažeidė ne Būtų ir kitų patalpų savininkų bendrosios administravimo pavyzdinius nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. 752, 11 ir 12 punktą, o Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 11 ir 12 punktą.

Sutikintina su pareiškėjos atstovo argumentais, kad iš Institucijos Nutarime nurodyto teisės akto, kuriuo pareiškėja buvo nubausta administracine tvarka, nėra aišku, koks šiuo konkrečiu atveju teisės aktas buvo pažeistas, kadangi Nutarimo dėstomojoje dalyje buvo minimas vienas teisės aktas, o administracine tvarka pareiškėja nubausta visai už kitą teisės aktą, tačiau vien tai, kad Institucija nurodė klaidingą teisės aktą, nesudaro pagrindo Institucijos priimto nutarimo naikinti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Institucija byloje surinko pakankamai patikimų duomenų, išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai individualizavo nuobaudą ir įvertino byloje esančius įrodymus bei padarė teisingą išvadą, jog D. L. – B. savo veiksmais pažeidė ANK 349 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

D. L. – B. skundo netenkinti ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2022 m. gegužės 26 d. nutarimą Nr. SAVAD-13-ANR_N-6174-2022 (ROIK 22169431784) palikti nepakeistą.

Patikslinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2022 m. gegužės 26 d. nutarimą Nr. SAVAD-13-ANR_N-6174-2022 (ROIK 22169431784) nurodant, kad buvo pažeistos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 603 „Dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatos“ 11 ir 12 punktų nuostatos.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Viktorija Šelmienė