Vilniaus apygardos teismo nutartis

2. Apeliaciniu skundu L. P. atstovas advokatas Raimondas Kalverš (toliau – ir Apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. sausio 16 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, arba pakeisti minėtą nutarimą ir taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies normą ir neskirti L. P. administracinės nuobaudos, ar paskirti įspėjimą pagal ANK 24 straipsnį, arba minimalią baudą pagal ANK 25 straipsnio 2 dalį.

2.1. Apeliaciniame skunde teigiama, jog apylinkės teismas ANK 119 straipsnio 1 dalies normas pritaikė formaliai, neišnagrinėjęs visų reikšmingų bylos aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino, ar L. P. elgesys realiai atitinka administracinio nusižengimo požymius, ar pasiekė administraciniam nusižengimui būdingą pavojingumą, ir nukrypo nuo tokio vertinimo būtinybę bei kriterijus numačiusios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) teisės taikymo bei aiškinimo praktikos bei pažeidė konstitucinį teisingumo principą, vykdydamas formalų teisingumą.

2.2. Apeliantas skunde nurodo, kad A. P., būdamas tuometiniu UAB „T.“ vadovu, 2020 m. nesušaukė UAB „T.“ eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo ir susirinkimui nepateikė svarstyti bei tvirtinti UAB „T.“ 2019 m. finansinių ataskaitų rinkinio. Tačiau visuotinio akcininkų susirinkimo nepatvirtintą (negaliojantį) UAB „T.“ 2019 m. finansinių ataskaitų rinkinį A. P. pateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui VĮ „Registrų centras“. Dėl paminėtų aplinkybių UAB „T.“ akcininkė UAB „N.“ kreipėsi į teismą. Taip pat A. P., eidamas UAB „T.“ vadovo pareigas, 2021 m. balandžio 23 d. sušaukė UAB „T.“ akcininkų susirinkimą, kuriam pateikė svarstyti UAB „T.“ 2020 m. finansines ataskaitas, kurios nebuvo patvirtintos (akcininkei UAB „N.“ nubalsavus prieš), kadangi į 2020 m. finansines ataskaitas buvo įrašyti 2019 m. finansinių ataskaitų duomenys, o 2019 m. ataskaitos nebuvo patvirtintos akcininkų susirinkimo. Apelianto teigimu, kadangi A. P. buvo pateikęs UAB „T.“ 2019 m. finansines ataskaitas VĮ „Registrų centras“, kaip neva tinkamai patvirtintas, kol VĮ Registrų centre nebuvo išspręsta administracinio nusižengimo byla Nr.RC-ANR_N-858-2022 dėl šių ataskaitų pateikimo, nebuvo galimybės iš naujo svarstyti finansinių ataskaitų tvirtinimo klausimo UAB „T.“ akcininkų susirinkime nei 2019 m., nei 2020 m., 2021 m.

2.3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pats pareiškėjas A. P. praeityje vykusiuose teismo procesuose teigė, jog L. P. darbo sutartis yra niekinė. Be to, pareiškėjas nuolat teigė, jog ne tik L. P. darbo sutartis yra neteisėta, tačiau L. P. neturi įgaliojimų veikti UAB „T.“ vardu kaip vadovas/direktorius. Šias aplinkybes atskleidžia pareiškėjo atstovo atskirieji skundai civilinėje byloje Nr.e2-1476-341/2021. Taip pat apeliantas pabrėžia, kad LAT 2022 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi atsisakė priimti A. P. kasacinį skundą, taip galutinai išspręsdamas šį A. P. keltą ginčą dėl L. P., kaip UAB „T.“ vadovo, įgalinimų. Todėl, apelianto teigimu, A. P. ginčijant L. P., kaip UAB „T.“ vadovo, įgalinimus, nebuvo prasmės L. P. šaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, kadangi ir šį sprendimą A. P. būtų užginčijęs tais pačiais pagrindais. Anot apelianto, tą patvirtina ir pareiškėjo 2021 m. birželio 18 d. raštas, kuriame yra nurodoma, kad tarp UAB „T.“ ir L. P. nėra sudaryta darbo sutartis.

2.4. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad atlikus būtinus veiksmus, t. y. patikslinus finansines atskaitas, parengus pelno (nuostolių) paskirstymus, UAB „T.“ 2021 m. eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas buvo sušauktas UAB „T.“ vadovo L. P. 2022 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu. A. P. apie susirinkimą buvo pranešta tos pačios dienos pranešimu. Susirinkimas įvyko 2022 m. rugsėjo 29 d., kaip ir buvo nurodyta 2022 m. rugpjūčio 29 d. sprendime bei pranešime akcininkams. A. P. susirinkime balsavo raštu. Susirinkimui buvo pateikta svarstyti UAB „T.“ 2019 m., 2020 m., 2021 m. finansinės ataskaitos ir pelno (nuostolių) paskirstymo projektai. A. P., užpildęs bendrąjį balsavimo biuletenį, balsavo prieš, tačiau nenurodė motyvų dėl savo pasirinkimo, net ir 2022 m. rugsėjo 30 d. išsiuntus paklausimą dėl balsavimo motyvų, A. P. nieko neatsakė. Negavus atsakymo iš A. P. į paminėtą paklausimą, L. P., vykdydamas Akcinių bendrovių įstatymo 20, 58, 59 straipsnių normų reikalavimus, 2022 m. gruodžio 16 d. sprendimu vėl sušaukė UAB „T.“ neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą, kuriam pateikė tvirtinti UAB „T.“ 2019 m., 2020 m., 2021 m. finansinių ataskaitų rikinius ir pelno (nuostolių) paskirstymo projektus. Susirinkimas įvyko 2023 m. sausio 31 d., jame raštu balsavo tiek A. P., tiek UAB „N.“. Akcininkai pritarė UAB „T.“ 2020 m., 2021 m. finansinių ataskaitų rikiniams ir pelno (nuostolių) paskirstymo projektams.

2.5. Kaip nurodoma skunde, pasibaigus minėtiems ginčams, L. P. pats nedelsdamas įvykdė pareigą sušaukti UAB „T.“ visuotinį akcininkų susirinkimą. Apelianto teigimu, šią aplinkybę patvirtina apylinkės teismo 2023 m. sausio 16 d. nutarimas, kuriame pripažinta, kad šią pareigą L. P. įvykdė, nežinodamas apie pradėtą administracinio nusižengimo bylą, vedamas vien įstatyme numatytos pareigos. Dokumentai dėl administracinio nusižengimo bylos pradėjimo L. P. įteikti 2022 m. rugsėjo 16 d., tai yra, jau po 2022 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo sušaukti susirinkimą priėmimo ir pranešimo akcininkams. Iki dokumentų gavimo iš teismo L. P. nebuvo žinoma apie šią administracinio nusižengimo bylą.

2.6. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos išvada, jog visuotinis akcininkų susirinkimas privalo būti šaukiamas nepriklausomai nuo to, kiek ir kokių klausimų jame turi būti svarstoma. Nesutikimą su šiuo teiginiu apeliantas grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai formalizavo uždarosios akcinės bendrovės vadovo pareigų vykdymą. Skunde pabrėžiama, kad toks formalios pareigos surašyti sprendimą dėl akcininkų susirinkimo šaukimo iki 2022 m. gegužės 1 d. vykdymas nebūtų davęs naudos net viešosios teisės požiūriu, kadangi susirinkimas vis tiek nebūtų įvykęs ir nebūtų patvirtintos finansinės ataskaitos. Taip pat nebūtų galimybės jų pateikti Juridinių asmenų registrui, VMI. Toks vertinimas, koks pateikiamas 2023 m. sausio 16 d. nutarime, labiau būdingas viešųjų juridinių asmenų, o ne privačių juridinių asmenų veiklai. Būtent viešiesiems juridiniams asmenims būdingas 2023 m. sausio 16 d. nutarime akcentuojamas visų formalumų besąlygiškas vykdymas („veiksmas dėl paties veiksmo“). Apelianto teigimu, privatūs juridiniai asmenys veikia pirmiausiai atsižvelgdami į akcininkų teisėtus interesus.

2.7. Kaip teigiama skunde, teismas nevertino L. P. veiksmų realaus pavojingumo, kitų šio administracinio nusižengimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visumos, nepakankamai įvertino situaciją bei pažeidė konstitucinę pareigą vykdyti realų, o ne formalų teisingumą.

2.8. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paskyrė L. P. 650 Eur baudą. Apelianto nuomone, teismas, įvertinęs visas aplinkybes, turėjo pripažinti, kad nors L. P. veika formaliai atitinka ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius, ji realiai nėra pasiekusi administraciniam nusižengimui būdingo pavojingumo, todėl administracinio nusižengimo teisena turi būti nutraukta. Nenutraukęs administracinio nusižengimo teisenos, nors tam buvo faktinis ir teisinis pagrindas, teismas pažeidė ir ANK 591 straipsnio 1 punkto nuostatas.

2.9. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai konstatavo, jog L. P. veiksmuose nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Kaip teigiama skunde, net ir nustačius realius administracinio nusižengimo požymius, L. P. iniciatyvos ir veiksmai šaukiant akcininkų susirinkimus po numatyto termino vertintini kaip padarytos žalos pašalinimas pagal ANK 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Apeliantas pabrėžia, kad L. P. nepriėmus sprendimo šaukti susirinkimą iki 2022 m. gegužės 1 d., UAB „T.“ akcininkai nepatyrė jokios realios žalos. Taip pat apeliaciniame skunde nesutinkama, jog L. P. nepripažino savo kaltės, nors L. P. niekada neneigė, jog nesušaukė akcininkų susirinkimo iki 2022 m. gegužės 1 d., o teismui nurodė tokių veiksmų/neveikimo priežastis. Apelianto teigimu, turėjo būti sprendžiama dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies normų taikymo – mažesnės baudos negu ANK 119 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda skyrimo, švelnesnės administracinės nuobaudos skyrimo, arba administracinės nuobaudos neskyrimo.