- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-02-07
- Bylos Nr.
- e2-79-424/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Valiulytė
- Ieškovas
- M. K.
- Atsakovas
- J. C.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie SADM
atsakovui J. C., jos atstovei advokatei R. M.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. K. ieškinį atsakovei J. C. dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. liepos 22 d. nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo ir atsakovės priešieškinį ieškovui M. K. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo ir bendravimo tvarkos pakeitimo, institucija teikianti išvada byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie SADM,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pakeisti 2022 m. liepos 22 d. Vilniaus regiono apylinkės Trakų rūmų nutartimi nustatytą ieškovo ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarką ir nustatyti naują bendravimo tvarką, bendravimo tvarkos nuostatas formuluojant taip:
Tėvas bendrauja su sūnumi kas antrą penktadienį, šeštadienį, sekmadienį lyginėmis metų savaitėmis, paimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos ketvirtadienį 18.00 val. ar ugdymo įstaigos ir grąžindamas jį sekmadienį 18.00 val. į jo gyvenamąją vietą.
Tėvas, kiekvieną dieną, kai sūnus yra mamos žinioje, turi teisę bendrauti su sūnumi nuo 18.00 val. iki 20.00 val. vaizdinėmis bei garsą perduodančiomis elektroninio ryšio priemonėmis (Skype, Facebook, Viber ar analogiškomis programomis), atsižvelgdamas į vaiko užimtumą bei dienos režimą. Vaiko motina užtikrina vaiko pasiekiamumą elektroninio ryšio priemonėmis ir tėvo pokalbio su sūnumi privatumą.
Tėvas bendrauja su vaiku kiekvienos savaitės darbo dienomis: trečiadienį ir ketvirtadienį – tą savaitę, kurią pasimatymas su vaiku penktadienį, šeštadienį, sekmadienį nėra numatytas; pirmadienį, antradienį – tą savaitę, kurią pasimatymas su vaiku savaitgalį yra numatytas. Tėvas pasiima vaiką nustatytą darbo dieną iš jo gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos 16:30 val. ir grąžina jį tą pačią dieną į jo gyvenamąją vietą 20:30 val.
Tais atvejais, jeigu M. K. neturi galimybės bendrauti su sūnumi jam priklausantį savaitgalį ar darbo dienas, apie tai praneša vaiko motinai prieš 3 kalendorines dienas elektroninio ryšio priemonėmis.
Bendravimo savaitgaliais ir darbo dienomis tvarka netaikoma bendravimo tvarkoje numatytomis švenčių dienomis, moksleivių atostogų metu (kuomet sūnus lankys mokyklą), tėvų vasaros atostogų su vaiku metu. Šiomis dienomis bendravimas su sūnumi vyksta pagal, atitinkamai, švenčių dienoms, moksleivių atostogoms, tėvų atostogoms su sūnumi nustatytą tvarką.
Lyginiais metais tėvas su sūnumi praleidžia Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas (vaiką paimant švenčių išvakarėse iš jo gyvenamosios vietos nuo 10.00 iki 11.00 val., ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą gruodžio 26 d. 18.00 val.). Nelyginiais metais nurodytas švenčių dienas sūnus praleidžia su Mama.
Nelyginiais metais tėvas su sūnumi praleidžia Naujuosius metus (vaiką paimant švenčių išvakarėse iš jo gyvenamosios vietos nuo 10.00 iki 11.00 val., ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą sausio 1 d. 18.00 val.). Lyginiais metais nurodytą šventinę dieną sūnus praleidžia su Mama
Lyginiais metais tėvas su sūnumi praleidžia Vasario 16 d. (vaiką paimant šventinės dienos išvakarėse iš jo gyvenamosios vietos 18.00 val. ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą vasario 16 d. 18.00 val.). Nelyginiais metais nurodytas švenčių dienas sūnus praleidžia su Mama.
Nelyginiais metais tėvas su sūnumi praleidžia Kovo 11 d. (vaiką paimant šventinės dienos išvakarėse iš jo gyvenamosios vietos 18.00 val. ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą kovo 11 d. 18.00 val.). Lyginiais metais nurodytą šventinę dieną sūnus praleidžia su Mama.
Lyginiais metais tėvas su sūnumi praleidžia Šv. Velykos (vaiką paimant švenčių išvakarėse iš jo gyvenamosios vietos 18.00 val., ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą antrąją Šv. Velykų dieną 18.00 val.). Nelyginiais metais nurodytą šventinę dieną sūnus praleidžia su Mama.
Nelyginiais metais tėvas su sūnumi praleidžia Gegužės 1 d. (vaiką paimant šventinės dienos išvakarėse iš jo gyvenamosios vietos 18.00 val. ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą gegužės 1 d. 18.00 val.). Lyginiais metais nurodytą šventinę dieną sūnus praleidžia su Mama.
Lyginiais metais tėvas su sūnumi praleidžia Birželio 24 d. (Joninės) – (vaiką paimant iš jo gyvenamosios vietos šventinės dienos išvakarėse 18.00 val. ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą birželio 24 d. 18.00 val.). Nelyginiais metais nurodytą šventinę dieną sūnus praleidžia su Mama.
Nelyginiais metais tėvas su sūnumi praleidžia Liepos 6 d. (Karaliaus Mindaugo karūnavimo diena) – (vaiką paimant šventinės dienos išvakarėse iš jo gyvenamosios vietos 18.00 val., ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą liepos 6 d. 18.00 val.). Lyginiais metais nurodytas švenčių dienas sūnus praleidžia su Mama.
Lyginiais metais tėvas su sūnumi praleidžia Rugpjūčio 15 d. (Žolinė) – (vaiką paimant šventinės dienos išvakarėse iš jo gyvenamosios vietos 18.00 val., ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą rugpjūčio 15 d. 18.00 val.). Nelyginiais metais nurodytą šventinę dieną sūnus praleidžia su Mama.
Nelyginiais metais tėvas su sūnumi praleidžia lapkričio 1 d. – (vaiką paimant šventinės dienos išvakarėse iš jo gyvenamosios vietos 18.00 val., ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą lapkričio 1 d. 18.00 val.). Lyginiais metais nurodytą šventinę dieną sūnus praleidžia su Mama.
Tėvas bendrauja su vaiku kiekvienų metų pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo diena) bei per savo gimimo dieną, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos nustatytą šventinę dieną nuo 10 val. iki 11 val. ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną 18.00 val. Jei numatytą dieną vaikas bendrauja su Mama, Mama privalo užtikrinti vaiko buvimą jo gyvenamoje vietoje šventinę dieną nuo 10 val. iki 11 val., kad tėvas sūnų galėtų pasiimti bendravimui.
Mama praleidžia su vaiku kiekvienų metų Motinos dieną bei savo gimimo dieną. Jei numatytą dieną vaikas bendrauja su Tėčiu, jis privalo būti grąžintas į jo gyvenamąją vietą šventinę dieną nuo 10 val. iki 11 val.
Lyginiais metais vaiko gimtadienį turi teisę praleisti Tėvas, o nelyginiais metais – Mama. Jeigu vaiko gimimo diena yra darbo dieną, Tėvas sūnų iš jo gyvenamosios vietos pasiima 17 val. Jeigu vaiko gimimo diena yra savaitgalį, tuomet Tėvas sūnų iš jo gyvenamosios vietos pasiima 10 val.
Jei į vienos iš šalių bendravimo su sūnumi laiką patenka šventinės dienos ar asmeninės šalių ar vaiko šventės, bendravimo su sūnumi tvarka turėtų būti sprendžiama pagal nustatytą grafiką (pvz., šventės metu vaikui būnant su tuo iš tėvų, kuriam tą dieną numatytas bendravimo su sūnumi laikas), išskyrus nustatant, kad Tėvo dieną bei Tėvo gimtadienį vaikas praleidžia su Ieškovu, Motinos dieną bei Motinos gimtadienį – praleidžia su Atsakove. Šventės metu vaikui būnant su tuo iš tėvų, kuriam tą dieną nenumatytas bendravimo su sūnumi laikas, kitam iš tėvų praleistas bendravimo su sūnumi laikas yra kompensuojamas šalių susitarimu.
Bendravimas moksleivių atostogų metu (vaikui pradėjus lankyti mokyklą)
Kiekvienas iš tėvų kiekvienais metais praleidžia su vaiku po pusę vaiko moksleivių atostogų laiko. Lyginiais metais vaikas su Tėvu praleidžia pirmą atostogų pusę, nelyginiais metais – antrą atostogų pusę. Lyginiais metais vaikas su Mama praleidžia antrą atostogų pusę, nelyginiais metais – pirmą atostogų pusę. Kai atostogų dienų skaičius yra nelyginis, tai lyginiais metais viena diena ilgiau praleidžia Tėvas, o nelyginiais metais – Motina.
Moksleivių rudens, žiemos, pavasario atostogų laikotarpiai nustatomi vadovaujantis vaikų ugdymo įstaigos nustatytomis atostogų datomis, apie kurias informaciją tėvai susižino iš ugdymo įstaigos. Šalys savo raštišku susitarimu turi teisę nustatyti ir kitokią bendravimo vaiko moksleivių atostogų metu tvarką.
Bendravimo moksleivių atostogų metu tvarka taikoma vaikui pradėjus lankyti mokyklą. Bendravimo moksleivių atostogų metu tvarka netaikoma bendravimo tvarkoje numatytomis švenčių dienomis, tėvų vasaros atostogų su vaiku metu.
Kiekvienas iš tėvų kiekvienais metais turi teisę su vaiku praleisti vasaros atostogas: ne mažiau kaip 28 kalendorines dienas.
Vaiko tėvas nepertraukiamai bendrauja su sūnumi laikotarpiu nuo liepos 1d. 18 val. pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant sūnų į jo gyvenamąją vietą iki kiekvienų metų liepos 14 d. 18 val. Vaiko tėvas nepertraukiamai bendrauja su sūnumi laikotarpiu nuo rugpjūčio 1d. 18 val. pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant sūnų į jo gyvenamąją vietą iki kiekvienų metų rugpjūčio 14 d. 18 val.
Kiekvienas iš tėvų savo bendravimo su vaiku laikotarpiu ketindamas išvykti su nepilnamečiu vaiku į kitą valstybę, apie tai prieš 7 kalendorines dienas elektroninio ryšio priemonėmis privalo informuoti kitą tėvą, nurodant išvykimo laiką, vietą, tikslą bei trukmę. Jeigu planuojamas buvimo užsienyje laikotarpis yra trumpesnis nei 4 kalendorinės dienos apie išvykimą kitas iš tėvų informuojamas nedelsiant po to, kai suplanuojama atitinkama išvyka. Tuo atveju, kai vieno iš tėvų planuojamo buvimo užsienyje laikotarpis sutampa su laikotarpiu, kai vaikas būna su kitu iš tėvų, išvykstantis į užsienį tėvas turi gauti rašytinį (išreikštą el. paštu ar SMS žinute) kito tėvo sutikimą.
Vykdydamos nustatytąją tvarką Šalys bendrauja ir naudojasi šiomis elektroninio ryšio priemonėmis:
J. C.: telefono numeris: (duomenys neskelbtini); elektroninio pašto adresas: (duomenys neskelbtini).
M. K.: telefono numeris: (duomenys neskelbtini); elektroninio pašto adresas: (duomenys neskelbtini).
Apie šiame punkte nurodytų kontaktinių duomenų pasikeitimą šalis informuoja kitą šalį prieš vieną dieną iki duomenų pasikeitimo, o apie gyvenamosios vietos adreso Lietuvoje pasikeitimą – prieš 14 kalendorinių dienų.
Bendravimo tvarka vykdoma tėvui vaiką paimant bendravimo tvarkoje nustatytą valandą iš jo gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos ir grąžinant bendravimo tvarkoje nustatytą valandą į jo gyvenamąją vietą.
Vaiko saugų pasiėmimą iš vaiko gyvenamosios vietos ar vaiko ugdymo įstaigos bei grąžinimą į vaiko gyvenamąją vietą šioje bendravimo tvarkoje nurodytu bendravimo laikotarpiu užtikrina vaiko tėvas (asmeniškai arba per savo tėvus (vaiko senelius) L. K., gim. (duomenys neskelbtini), R. K., gim. (duomenys neskelbtini).
Taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad nors 2022 m. liepos 22 d. Vilniaus regiono apylinkės Trakų rūmų nutartimi buvo nustatyta sąlyginai plati bendravimo tvarka tarp ieškovo ir jo nepilnamečio sūnaus J. K., gim. (duomenys neskelbtini), tačiau net nepraėjus mėnesiui nuo taikos sutarties patvirtinimo momento išryškėjo tokios bendravimo tvarkos su vaiku absoliutus nepritaikomumas, bendravimo su vaiku tvarka sudaryta neatsižvelgiant į ieškovo nuomonę bei interesus. Nuo 2022 m. rugpjūčio mėnesio, išryškėjo ypatingai neigiamas atsakovės elgesys, kuris neabejotinai žaloja sūnų, o tiksliau: atsakovė kategoriškai atsisakė vykdyti Taikos sutartyje sulygtas sąlygas dalyje dėl bendravimo tvarkos su sūnumi. Pastaroji nuolat ieško įvairiausių pasiteisinimų, tokiu būdu stengdamasi maksimaliai apriboti tėvo bendravimą su sūnumi.
Atsakovė piktybiškai su vaiko tėvu nesitaria net tokiais reikšmingais klausimais kaip: vaiko krikštynos, pirmasis gimtadienis. Visi sprendimai yra priimami vienašališkai, o su jais nesutikus - sulaukiama grasinimų daugiau niekada nebepamatyti vaiko. Atsakovė tikslingai ignoruoja daugelį skambučių bei SMS žinučių, kuomet vaiko tėvas bando domėtis sūnaus gyvenimu.
Nors teismo nutartimi patvirtintos Taikos sutarties 3 punktas numato galimybę pasiimti vaiką ir ieškovo tėvams, tačiau ir ši Taikos sutartyje įtvirtinta nuostata nėra vykdoma. Atsakovė jau kelis kartus atsisakė duoti seneliams pasiimti anūką, pareiškusi, kad nepilnametį vaiką pareiškėjas privalo pasiimti asmeniškai. Ne vieną savaitgalį atsakovės buvo prašoma leisti pabūti su vaiku, tokiu būdu kompensuojant praleistas bendravimo dienas, tačiau atsakovė kategoriškai atsisakė.
Trakų rajono Paramos šeimai ir vaikams centro duomenimis šeimai nustatytas intensyvios intervencinės pagalbos poreikis, pateiktame rašte dėl informacijos pateikimo matosi, kad atsakovė nesilaiko nustatytos bendravimo tvarkos.
Bendravimo tvarkoje numatyti aiškią galimybę pasiimti nepilnametį vaiką ir ieškovo tėvams, siekiant užkirsti kelią atsakovės trukdymams ieškovo tėvų bendravimui su nepilnamečiu vaiku, nurodant, kad citata: „šita sutartis yra neteisinga“ bei, jog atsakovės nuomone, pastaroji nenumato galimybės matytis ieškovo tėvams su nepilnamečiu vaiku.
Šalies argumentai
Atsakovė su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad būtina keisti 2022 m. liepos 22 d. Vilniaus regiono apylinkės Trakų rūmų nutartimi (toliau- Nutartis) nustatytą ieškovo ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarką, nes Nutartimi nustatyta bendravimo tvarka neatitinka faktinės situacijos ir netenkina nei vienos iš šalių bei neatitinka nepilnamečio vaiko interesų.
Atsiliepimas
Atsakovė sutinka, kad ieškovas su vaiku bendrautų kas antrą savaitgalį, tačiau nesutinka, kad ieškovas sūnų paimtų ketvirtadienį. Ieškovo reikalavimas dėl bendravimo savaitgaliais nuo ketvirtadienio prieštarauja vaiko interesams, nes sūnus J. K. nuo (duomenys neskelbtini) lanko ugdymo įstaigą (duomenys neskelbtini), jam būtinas pastovumas ir atsakovė prieštarauja, kad sūnus be objektyvios priežasties praleistų ugdymą.
Atsakovė sutinka, kad ieškovas su sūnumi bendrautų elektroninio ryšio priemonėmis, tačiau nesutinka, kad toks bendravimas turėtų trukti kiekvieną dieną nuo 18 val. iki 20 val., kadangi atsakovė būtų įpareigota kiekvieną dieną būti namuose nurodytu laiku ir tai apribotų asmeninį atsakovės laiką. Atsakovė su vaiku gali būti parduotuvėje, žaidimų aikštelėje, lankyti vaiko senelę, tetą ir pan., toks ieškovo reikalavimas neproporcingai apriboja pačios atsakovės ir kartu nepilnamečio vaiko interesus ir privatų gyvenimą. Vaikas yra mažo amžiaus ir jam negalima daug laiko leisti žiūrint į ekraną.
Atsakovė neprieštarauja, kad ieškovas bendrautų su vaiku kiekvienos savaitės darbo dieną trečiadienį 16.30 val. ir grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20.30 val.
Atsiliepimas
Atsakovė nesutinka, kad lyginiais metais ir Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdos nepilnametis sūnus praleistų vien tik su ieškovu. Manytina, kad vaiko interesus labiau atitiktų tokia bendravimo tvarka, pagal kurią per šias svarbiausias šeimai šventes vaikas turėtų galimybę būti tiek su mama, tiek su tėvu, gauti dovanas ir dėmesį tiek iš mamos, tiek iš tėvo bei jų artimųjų giminaičių, todėl racionalesnė bendravimo tvarka būtų nustatant, jog lyginiais metais ieškovas bendrauja su sūnumi nuo gruodžio 24 d. 12 val. iki gruodžio 25 d. 12 val., o nelyginiais metais- nuo gruodžio 25 d. 12val. iki gruodžio 26 d. 18 val. Tas pats taikytina ir ieškovo reikalavimui dėl Šv. Velykų- vaiko interesus labiau atitiktų, jei tėvai dalintųsi po vieną Šv. Velykų šventinę dieną.
Atsakovė nesutinka, kad tėvas bendrautų su vaiku vasaros atostogų metu 28 kalendorines dienas. Manytina, kad dėl itin mažo vaiko amžiaus tokio ilgo laiko nesimatymas su vienu iš tėvų (mama) prieštarauja geriausiems vaiko interesams. Nustatant sūnaus ir ieškovo bendravimo tvarką, tokio ilgo nesimatymo tarpo nėra, todėl ieškovas siekia nustatyti nelygiavertę ir neproporcingą bendravimo tvarką. Atsakovė sutinka, kad nuo tada, kai vaikui sueis dveji metai, ieškovas su sūnumi bendrautų vasaros atostogų metu du kartus po 7 kalendorines dienas.
Atsakovė nedraudžia vaiko tėvui matytis su vaiku, tačiau net ir prašo, kad tėvas atvažiuotų vaiką paimti, teiraujasi dėl atvykimo laiko. Todėl negalima daryti išvados, kad atsakovė piktybiškai sudaro kliūtis tėvo ir sūnaus bendravimui. Kaip tik šiuo metu sūnus tėvas su sūnumi bendrauja ir su nakvyne.
Žemesnės instancijos teismas
Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba 2023-01-05 Nutarimu konstatuota, kad atsakovė bendradarbiauja su tėvu ir laikosi specialistų rekomendacijų, vaiko teisų nepažeidžia. Vaiko motina konsultavusi psichologė, pažymi, kad atsakovė konsultacijas lanko nuosekliai ir ryžtingai.
Ieškovas pats nėra linkęs bendradarbiauti, nuolat įžeidinėja, vartoja necenzūrinius žodžius ne tik atsakovės, bet ir vaiko akivaizdoje.
Šalies argumentai
Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriame prašo pakeisti 2022-07-22 Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimi patvirtintą taikos sutarties sąlygą, dalyje dėl nepilnamečio vaiko J. K., išlaikymo priteisimo, sekančiai: nepilnamečio vaiko J. K., išlaikymui priteisti iš M. K., po 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) periodinių išmokų kas mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, iki vaiko pilnametystės.
Atsiliepimas
Atsakovė nurodė, kad nors nuo šalių susitarimo, kuris patvirtintas 2022-07-22 Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimi, praėjo ne daug laiko, tačiau per šį laiką žymiai išaugo vartotojų kainų indeksas, pasikeitė vaiko poreikiai. Tapo akivaizdu, jog ieškovo teikiamas 200 Eur išlaikymas yra nepakankamas užtikrinti minimalius vaiko poreikius.
J. K. yra diagnozuotas atopinis dermatitas, todėl būtinas specialiai jam atitaikytas maistas bei speciali odos priežiūra, buitinių ir kontaktinių dirgiklių vengimas (patartos rūbų ir kūno priežiūros priemonės priemonės), emolientai kūno ir veido odai naudojami 2-3 kartus dienoje (pavyzdžiui, Bioderma, Topicreme, Basalis), paskirti vaistai. Tai reiškia, kad rūpinantis J. K. sveikata negalima rinktis kokį maistą, skalbiklius ar odos priežiūros priemones pirkti, reikia atsižvelgti ne į prekių kainą, o į gydytojų nurodymus, o paminėtos rekomenduotos priemonės yra brangios, be to vaikas šiuo metu intensyviai auga ir drabužius bei batus reikia pirkti kur kas dažniau. Būtina lavinti vaiko smulkiąją motoriką, skaityti knygutes, nes šiuo metu taip pat itin svarbus vaiko kalbos vystymasis. Atsakovė nurodo, kad vaiko išlaikymui reikalinga suma mėnesiui yra 850 Eur.
Ieškovas yra sveikas, darbingas, daugiau išlaikytinių neturi, jo pajamos yra pakankamos teikti 350 Eur išlaikymą kas mėnesį.
Atsakovė prašo nustatyti ieškovo bendravimo tvarką su sūnumi sekančiai:
-Kas antrą savaitgalį lyginėmis metų savaitėmis tėvas pasiima sūnų penktadienį 18 val. ir grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 18 val.;
-Nelyginėmis metų savaitėmis tėvas pasiima sūnų iš jo ugdymo ar gyvenamosios vietos trečiadienį 16.30 val. ir grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20.30 val.
-Vaikui susirgus, vaikas tėvui neperduodamas, apie ką tėvui pranešama ne vėliau kaip 12 val. iki vaiko paėmimo laiko. Vaikui susirgus jam būnant pas tėvą, arba įvykus nelaimingam atsitikimui, M. K. įsipareigoja pranešti J. C. nedelsiant ir šalys kartu įsipareigoja spręsti dėl tolimesnių veiksmų, apsaugojančių vaiko sveikatą.
-Bendravimo savaitgaliais ir darbo dienomis tvarka netaikoma bendravimo tvarkoje numatytomis švenčių dienomis, tėvų vasaros atostogų su vaiku metu. Šiomis dienomis bendravimas su sūnumi vyksta pagal, atitinkamai, švenčių dienoms, moksleivių atostogoms, tėvų vasaros atostogoms su sūnumi nustatytą tvarką.
-Lyginiais metais tėvas su sūnumi praleidžia gruodžio 24 d. (Šv. Kūčias) ir gruodžio 25 d. (pirmą Šv. Kalėdų dieną), vaiką paimant Šv. Kūčių išvakarėse, t. y. gruodžio 23 d. 18 val., iš jo gyvenamosios vietos, ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą gruodžio 25 d. 18.00 val.). Nelyginiais metais nurodytas švenčių dienas sūnus praleidžia su Mama.
-Nelyginiais metais tėvas su sūnumi praleidžia gruodžio 26 d. (antrą Šv. Kalėdų dieną), vaiką paimant antros Šv. Kalėdų dienos išvakarėse, t. y. gruodžio 25 d. 18 val., iš jo gyvenamosios vietos, ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą gruodžio 27 d. 18.00 val.). Lyginiais metais nurodytas švenčių dienas sūnus praleidžia su Mama.
-Nelyginiais metais tėvas su sūnumi praleidžia Naujuosius metus (vaiką paimant švenčių išvakarėse iš jo gyvenamosios vietos nuo 10.00 iki 11.00 val., ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą sausio 1 d. 18.00 val.). Lyginiais metais nurodytą šventinę dieną sūnus praleidžia su Mama.
-Lyginiais metais tėvas su sūnumi praleidžia Vasario 16 d. (vaiką paimant šventinės dienos išvakarėse iš jo gyvenamosios vietos 18.00 val. ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą vasario 16 d. 18.00 val.). Nelyginiais metais nurodytas švenčių dienas sūnus praleidžia su Mama.
-Nelyginiais metais tėvas su sūnumi praleidžia Kovo 11 d. (vaiką paimant šventinės dienos išvakarėse iš jo gyvenamosios vietos 18.00 val. ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą kovo 11 d. 18.00 val.). Lyginiais metais nurodytą šventinę dieną sūnus praleidžia su Mama.
-Lyginiais metais tėvas su sūnumi praleidžia pirmąją Šv. Velykų dieną, vaiką paimant pirmos Šv. Velykų dienos išvakarėse iš jo gyvenamosios vietos 18.00 val., ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą pirmos Šv. Velykų dienos 18.00 val. Nelyginiais metais nurodytą šventinę dieną sūnus praleidžia su Mama.
-Nelyginiais metais tėvas su sūnumi praleidžia antrąją Šv. Velykų dieną, vaiką paimant antros Šv. Velykų dienos išvakarėse iš jo gyvenamosios vietos 18.00 val., ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą antros Šv. Velykų dienos 18.00 val. Lyginiais metais nurodytą šventinę dieną sūnus praleidžia su Mama.
-Nelyginiais metais tėvas su sūnumi praleidžia Gegužės 1 d. (vaiką paimant šventinės dienos išvakarėse iš jo gyvenamosios vietos 18.00 val. ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą gegužės 1 d. 18.00 val.). Lyginiais metais nurodytą šventinę dieną sūnus praleidžia su Mama.
-Lyginiais metais tėvas su sūnumi praleidžia Birželio 24 d. (Joninės) – (vaiką paimant iš jo gyvenamosios vietos šventinės dienos išvakarėse 18.00 val. ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą birželio 24 d. 18.00 val.). Nelyginiais metais nurodytą šventinę dieną sūnus praleidžia su Mama.
-Lyginiais metais tėvas su sūnumi praleidžia Rugpjūčio 15 d. (Žolinė) – (vaiką paimant šventinės dienos išvakarėse iš jo gyvenamosios vietos 18.00 val., ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą rugpjūčio 15 d. 18.00 val.). Nelyginiais metais nurodytą šventinę dieną sūnus praleidžia su Mama.
-Nelyginiais metais tėvas su sūnumi praleidžia lapkričio 1 d. – (vaiką paimant šventinės dienos išvakarėse iš jo gyvenamosios vietos 18.00 val., ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą lapkričio 1 d. 18.00 val.). Lyginiais metais nurodytą šventinę dieną sūnus praleidžia su Mama.
-Tėvas bendrauja su vaiku kiekvienų metų pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo diena) bei per savo gimimo dieną, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos nustatytą šventinę dieną nuo 10 val. iki 11 val. ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną 18.00 val. Jei numatytą dieną vaikas bendrauja su Mama, Mama privalo užtikrinti vaiko buvimą jo gyvenamoje vietoje šventinę dieną nuo 10 val. iki 11 val.
-Mama praleidžia su vaiku kiekvienų metų Motinos dieną bei savo gimimo dieną. Jei numatytą dieną vaikas bendrauja su Tėčiu, jis privalo būti grąžintas į jo gyvenamąją vietą šventinę dieną nuo 10 val. iki 11 val.
-Nelyginiais metais vaiko gimtadienį turi teisę praleisti Tėvas, o lyginiais metais – Mama. Jeigu vaiko gimimo diena yra darbo dieną, Tėvas sūnų iš jo gyvenamosios vietos pasiima 17 val. Jeigu vaiko gimimo diena yra savaitgalį, tuomet Tėvas sūnų iš jo gyvenamosios vietos pasiima 10 val.
-Jei į vienos iš šalių bendravimo su sūnumi laiką patenka šventinės dienos ar asmeninės šalių ar vaiko šventės, bendravimo su sūnumi tvarka turėtų būti sprendžiama pagal nustatytą grafiką (pvz., šventės metu vaikui būnant su tuo iš tėvų, kuriam tą dieną numatytas bendravimo su sūnumi laikas), išskyrus nustatant, kad Tėvo dieną bei Tėvo gimtadienį vaikas praleidžia su tėvu, Motinos dieną bei Motinos gimtadienį – praleidžia su motina. Šventės metu vaikui būnant su tuo iš tėvų, kuriam tą dieną nenumatytas bendravimo su sūnumi laikas, kitam iš tėvų praleistas bendravimo su sūnumi laikas yra kompensuojamas šalių susitarimu.
-Vasaros atostogų metu M. K. turi teisę pasiimti sūnų atostogauti kiekvienų metų liepos mėnesį nuo liepos 1 d. iki liepos 7 d. ir nuo liepos 15 d. iki liepos 21 d.
Atsakovė taip pat prašo priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad buvo problemų su jau nustatytos bendravimo tvarkos vykdymų, tačiau šiuo metu vaikas yra išleidžiamas pas tėvą su nakvyne.
Atsiliepimas
Atsakovė nesutinka, kad tėvas bendrautų su vaiku vasaros atostogų metu 28 kalendorines dienas. Manytina, kad dėl itin mažo vaiko amžiaus tokio ilgo laiko nesimatymas su vienu iš tėvų (mama) prieštarauja geriausiems vaiko interesams. Vaikas yra įpratęs nuolatos būti globojamas mamos ir vaiką atskyrus visam mėnesiui nuo mamos, vaikas patirtų traumą.
Atsakovės nuomone, bendravimo tvarka neturėtų būti itin detali ir naudojama kontroliuoti kitą vaiko tėvą. Atsakovės siūloma bendravimo tvarka maksimaliai užtikrina mažamečio vaiko interesus ir nesukuria nei vienai iš šalių nelygiaverčių pareigų.
Vaikas lanko ugdymo įstaigą, o paėmimas vaiko pas tėvą ketvirtadienį trukdytų jo dienos režimui, vaikui reikia pasiruošti kitai dienai.
Šalies argumentai
Ieškovas nesutinka su atsakovės priešieškinio dalimi, kuria atsakovė prašo pakeisti išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį.
Ieškovas nurodo, kad nustatytas vaikui reikalingo išlaikymo dydis turi būti mažinamas, valstybės mokomomis vaikui išmokomis. Atsakovės nurodyti vaiko poreikiams išleidžiamos sumos yra dirbtinai padidintos, nes ieškovas ir pats apiperka sūnų ir įprastai išleidžiamos sumos mėnesiui neviršija 150 Eur. Vadovaudamasis „esveikata.lt“ duomenimis ieškovas teigia, kad vaikui atopinis dermatitas nebuvo patvirtintas. Iš Všį Vilniaus universiteto ligoninės Santarų klinikų 2023-01-11 vaiko apžiūros protokolo matyti, kad sūnui lėtinių ligų nėra diagnozuota. Specialių poreikių vaikas neturi. Liepos mėnesio medicininėje išvadoje 3.1 punkte yra tik rekomendacijos. Pakartotinai dėl vaiko ligos nebuvo lankytasi pas gydytojus. Ieškovas teigia, kad nėra informuotas apie vaiko spec. poreikius.
2023 m. vaiko išlaikymui skirdavo 250 Eur, tačiau vaiko motina grąžindavo 50 Eur atgal. Indeksuotas dydis buvo tais metais 243 Eur. Nėra niekada sakiusi, kad neužtenka vaiko išlaikymui pinigų. Jos turtinė padėtis nėra pablogėjusi, kaip tik priešingai, ji susirado darbą.
Dėl bendravimo tvarkos.
Šalies argumentai
Ieškovas nesutinka, kad vaiką kas antrą savaitgalį lyginėmis metų savaitėmis pasiimtų penktadienį 18 val. ieškovas turi visas galimybes pasirūpinti sūnumi ir pasiimti sūnų iš namų ar ugdymo įstaigos ketvirtadienį vakare ir penktadienį ryte atvesti į ugdymo įstaigą. Jam ne tik turi būti ribojamos galimybės leisti laiką su vaiku, tačiau turi būti sudaryta galimybė rūpintis sūnumi, vykdyti tėviškas pareigas – paimti ir nuvesti sūnų į/iš ugdymo įstaigą, rūpintis kasdieniais ugdymo klausimais.
Atsiliepimas
Atsakovas nesutinka, kad nelyginėmis metų savaitėmis tėvas pasiima sūnų iš jo ugdymo ar gyvenamosios vietos trečiadienį, ieškovas sutinka su atsakovės pasiėmimo laiku, t.y. 16:30 val. Matymasis su vaiku tik trečiadienį ribotų ieškovo galimybes bendrauti su sūnumi, taip pat rūpintis sūnumi, vykdyti tėviškas pareigas – paimti ir nuvesti sūnų į/iš ugdymo įstaigą, rūpintis kasdieniais ugdymo klausimais, auklėjimu ir pan.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad tėvas bendrauja su sūnumi kiekvieną savaitę, motina apie sūnaus sveikatos sutrikimus turi informuoti tėvą nedelsiant jiems paaiškėjus. Tokiu atveju tėvas apie sūnaus ligą sužinotų kiek įmanoma iš anksto ir, atitinkamai, galėtų planuoti kasdienes veiklas, neplanuoti ir nerezervuoti veiklų su sūnumi ir pan. Pažymėtina ir tai, kad ne kiekvienas sūnaus sveikatos sutrikimas yra pagrindas riboti tėvo bendravimą su sūnumi. Tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu yra lygios todėl nuostata dėl informavimo apie vaiko ligą turi būti taikoma abiem vienodai.
Ieškovas sutiktų su tokia bendravimo tvarkos nuostata: „Vaikui susirgus, vaikas tėvui neperduodamas, apie ką tėvui pranešama nedelsiant kai tik tokia aplinkybė paaiškėja. Vaikui susirgus jam būnant pas tėvą arba pas motiną, arba įvykus nelaimingam atsitikimui, kiekvienas iš tėvų įsipareigoja pranešti kitam iš tėvų nedelsiant ir šalys kartu įsipareigoja spręsti dėl tolimesnių veiksmų, apsaugojančių vaiko sveikatą.“.
Ieškovas sutinka su atsakovės prašoma nustatyti bendravimo per Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas, Šv. Velykas tvarka.
Siekiant išvengti neapibrėžtumo ieškovas prašo patikslinti vienos iš punkto sąlygos redakciją, nustatant: Jei numatytą dieną vaikas bendrauja su Mama, Mama privalo užtikrinti vaiko buvimą jo gyvenamoje vietoje šventinę dieną nuo 10 val. iki 11 val., kad tėvas sūnų galėtų pasiimti bendravimui.
Su atsakovės prašoma nustatyti bendravimo tvarkos vasaros atostogų metu nuostata ieškovas nesutinka. Atsakovo siūloma bendravimo tvarka vasaros atostogų metu jau yra kompromisas ir nuolaidos.
Vaikas su ieškovu jaučiasi gerai. Nebūna taip, kad vaikas pasiilgtų mamos būdamas su ieškovu.
Ieškovas ir jo atstovas teismo posėdžio metu iš esmės palaikė savo ieškinio reikalavimą, ieškinyje ir kituose procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais, prašė ieškinį tenkinti. Priešieškinį dalyje dėl išlaikymo padidinimo prašė atmesti pilnai. Taip pat papildomai nurodė, kad, ieškovas gyvena su savo tėvais. Dirba įprastiniu darbo grafiku. Šiuo metu vaiką iš atsakovės pasiima ieškovo tėvai. Tėvas nurodo, kad turi galimybę atsiprašyti iš darbo, kad galėtų vaiką paimti iš ugdymo įstaigos. Kiek tai bandė padaryti, vaikas jau buvo paimtas iš darželio atsakovės mamos. Atsakovo gaunamos pajamos per mėnesį yra 1200-1300 Eur.
Atsakovė ir jos atstovė teismo posėdžio metu palaikė savo priešieškinio reikalavimus pilna apimtimi ir prašė juos tenkinti, su ieškovo ieškiniu sutiko tik iš dalies. Atsakovė nurodė, kad yra pradėjusi dirbti, gaunamos pajamos yra minimalios, apie 750 Eur į rankas. Vaiko poreikiai yra išaugę dėl vaikui diagnozuotos ligos ir spartaus jo augimo. Vaikui diagnozuota liga nėra juokinga, o nesilaikant gydytojų rekomenduotos priežiūros gali išsivystyti astma. Atsakovės vaiko priežiūrai naudojami gydytojų rekomenduoti preparatai, kremai nėra kompensuojami, vieno kremo kaina siekia 20 Eur. Vaikui reikalingas rekomenduotas maistas, kuris yra brangesnis nei įprastiniai maisto produktai, todėl atsakovės patiriamos išlaidos vaiko priežiūrai padidėjo.
Atsakovė pripažino tą aplinkybę, kad ieškovui vaiko išlaikymui skyrus didesnę sumą pinigų, ji skirtumą grąžindavo atgal. Nurodė, kad esant konfliktiniai situacijai su ieškovu galvojo, kad jis turi mokėti tiek kiek nustatyta nutartyje ir, kad didesnė suma nebūtų interpretuojama, kad atsakovė išleidžia savo reikmėms.
Ieškovas niekada nerodė iniciatyvos pasiimti vaiko iš darželio. Dėl atostogų, tai vaikas per mažo amžiaus, kad tokį ilgą laiką nesimatytų su mama. Vaikas pasiilgsta mamos, nes vaikui būnat pas ieškovą, paskambinus mamai vaikas apsiverkė. Todėl ieškovas nebeleidžia bendrauti su vaiku. Vaikas negali tokį ilgą laiką kaip atostogos nebendrauti su mama. Atsakovė taip pat norėtų, kad jai būtų užtikrinta galimybė susisiekti su vaiku jam esant tėvo žinioje.
Atsakovė pripažįsta, kad vaiko tėvas gali pilnai pasirūpinti vaiku.
Institucijos, teikiančios išvadą byloje įgaliotas atstovas teismo posėdžio metu nedalyvavo, gautas prašymas bylą nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant.
Institucija byloje pateikė išvadą, kurioje nurodė, ieškovo gyvenamojoje vietoje apsilankyta 2022 m. vasario 14 d. M. K. gyvena jo mamai L. K. nuosavybės teise priklausančiame name. Namo plotas apie 210 kvadratinių metrų. Jame yra 5 kambariai, virtuvė, vonia tualetas. Įrenginėjamas antras aukštas, kuriame numatyta įrengti 3 kambarius. Namuose yra visi patogumai, autonominis šildymas kietu kuru. Namuose švaru, tvarkinga, šilta. Vaikui skirtas atskiras kambarys. Kambarys šviesus, naujai įrengtas. Jame yra vietos poilsiui, žaidimams. Sudarytos tinkamos sąlygos vaiko poreikiams tenkinti, ugdytis. Yra visi reikalingi namų apyvokos daiktai.
Specialistės apsilankymo J. C. gyvenamojo vietoje 2022 m. gruodžio 7 d. nustatyta, kad vaikas gyvena su mama bendrabučio tipo daugiabutyje (duomenys neskelbtini), trečiame aukšte esančiame atskirame vieno kambario bute. Bute yra atskira nedidelė virtuvė, dušas su tualetu ir erdvus kambarys. Kambario lango palangės papuoštos augančiomis gėlėmis. Kambaryje yra atskira sudedama sofa - lova, vaiko lovytė, vaiko žaidimų erdvė, staliukas, sekcija ir spinta, išskleidžiamas fotelis - lova. Namuose tvarkinga, šilta, jauku.
Ginant nepilnamečių vaikų interesus ir jų teisę bendrauti su abiem tėvais, Skyrius neprieštarauja dėl ieškovo siūlomos bendravimo tvarkos nustatymo.
Skyrius, atsižvelgdamas į tai, kad dėl padidėjusios infliacijos ir išaugusių prekių ir paslaugų kainų, išaugo vaiko poreikiai ugdymuisi, drabužiams, avalynei, sveikatos priežiūrai, higienai, laisvalaikiui, padidėjo išlaidos maistui, mano, kad išlaikymo dydžio pakeitimas (padidinimas) atitinka nepilnamečio vaiko J. K., teises ir teisėtus interesus. Vaiko išlaikymui prašoma priteisti suma po 350 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį neprieštarauja geriausiems nepilnamečio vaiko interesams.
Ieškinys ir priešieškinys tenkintinas iš dalies
Dėl išlaikymo dydžio padidinimo
Šalys turi nepilnametį sūnų J. K.. 2022 m. liepos 22 d. Vilniaus regiono apylinkės Trakų rūmų nutartimi (toliau- Nutartis) patvirtinta taikos sutartimi šalys susitarė dėl tėvo teikiamo išlaikymo vaikui po 200 Eur kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės.
Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio nuostatas, teismas gali pakeisti išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis arba atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms.
Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Atsakovė, prašydama padidinti taikos sutartimi nustatytą išlaikymą nepilnamečiam vaikui, ieškinio reikalavimą visų pirma grindžia iš esmės pasikeitusiais vaiko poreikiais, susijusiais su vaikui diagnozuota liga, taip pat šalyje išaugusiomis kainomis.
Iš 2023-07-12 ambulatorinio apsilankymo aprašymo matyti, jog J. K. yra diagnozuota kitas atopinis dermatitas, suvalgyto maisto sukeltas dermatitas, lėtinis rinitas bei nurodomas specialios priežiūros vaikui poreikis. Teismo posėdžio metu ieškovas pripažino, kad jam yra žinoma, kad vaikui yra diagnozuota ši liga. Atsakovės pateiktas vaiko sveikatos medicininis išrašas ir paaiškinimai dėl pasikeitusios vaiko priežiūros, nekelia abejonės, kad vaiko poreikiai yra išaugę ir laikytina, kad padidinti vaiko išlaikymui mokamą sumą yra pagrindas dėl iš esmės pasikeitusių vaiko poreikių.
Atsakovės reikalaujama priteisti iš ieškovo išlaikymo suma yra 350 Eur. Teismų praktikoje vyrauja pozicija, kad vaiko išlaikymui yra reikalinga suma, ne mažesnė nei minimali mėnesinė alga, tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog ši suma yra orientacinė, kadangi kiekvienu atveju sprendžiant dėl išlaikymo dydžio būtina įvertinti ne tik abiejų tėvų galimybes teikti išlaikymą, bet turi būti atsižvelgiama ir į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).
Teismas įvertina, kad sprendimo priėmimo metu minimali mėnesio alga sudaro 924 Eur per mėnesį (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023-06-28 nutarimas Nr. 516 dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio). Atskaičius mokesčius minimali mėnesio alga sudaro 708 Eur per mėnesį. Tokio dydžio vaiko poreikių ieškovė neturi įrodinėti. Laikantis tėvų lygių teisių ir pareigų principo, ieškovas turėtų teikti vaikui ne mažesnį negu 354 Eur išlaikymą per mėnesį. Teismas sutinka su ieškovo pozicija, kad vaikui reikalinga išlaikymo suma turi būti mažinama gaunama vaiko pinigų suma. Ieškovė gauna vaiko pinigus, kurie sudaro 96,25 Eur. Atsakovė nurodė, kad vaikui reikalinga suma per mėnesį yra 850 Eur, tai kiekvienam iš tėvų tenkanti suma būtų (850-96,25)/2=375,88 Eur. Akivaizdu, kad iš šios sumos atsakovė jau yra išskaičiusi vaiko pinigus
Vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1587-619/2017). Vaiko poreikių ir išlaidų, reikalingų jiems patenkinti, dydžio pagrįstumas gali būti nustatomas atsižvelgiant ne tik į pateiktus įrodymus, bet ir į visuotinai žinomas atitinkamų prekių ir paslaugų kainas, teismų praktiką.
Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas atsižvelgia į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo ir jo dydžio, vertinamos vaiko interesų naudai.
Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad jos pajamos yra 750 Eur. Ji gyvena kartu su mama vieno kambario bute. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jo pajamos per mėnesį sudaro 1200-1300 Eur. Jis gyvena su tėvais nuosavame name.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM išvadoje nurodyta, prašoma priteisti suma po 350 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį neprieštarauja geriausiems nepilnamečio vaiko interesams.
Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai, bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018). Atsižvelgiant į tai, kad vaiko poreikiai yra išaugę dėl jam diagnozuotos ligos, taip pat į tai, kad abu tėvai yra finansiškai pajėgūs teikti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, teismas sprendžia atsakovės reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo tenkinti pilna apimtimi.
Dėl bendravimo tvarkos nustatymo
Abi ginčo šalys pripažįsta, kad nors nuo teismo nutartimi patvirtintos bendravimo tvarkos praėjo nedaug laiko, tačiau tokios bendravimo tvarkos sąlygos kokios yra nustatytos šiai dienai yra absoliučiai nepritaikomos, nepritaikomumas išryškėjo praktiškai iš karto, kas sąlygoja nuolatinius nesutarimus tarp šalių.
Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams (CK 3.156 str.). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 str. 4 d.). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.).
Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos būtina vadovautis būtent vaiko interesais, o ne tėvų pageidavimais ir poreikiais, vien ta aplinkybė, jog teismo nustatyta dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka vaiko tėvams ar vienam iš jų, jų subjektyviu vertinimu, yra nepatogi, vaiko tėvai ar vienas jų šios tvarkos laikytis nenori, nenustačius neigiamos nustatytos bendravimo tvarkos įtakos pačiam vaikui, negali būti pagrindas keisti teismo nustatytą bendravimo su vaiku tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-181-823/2022).
Ieškovas prašo nustatyti galimybę, kad vaiko pasiėmimui bendrauti ir grąžinimui jis galėtų pasitelkti savo tėvus, t.y. vaiko senelius. Nuo ieškinio padavimo teismui dienos situacija yra pasikeitusi. Kaip nurodė ir pati atsakovė vaiką iš motinos pasiima ieškovo tėvai, ji tam neprieštarauja. Nors pagal pateiktą šalių susirašinėjimą „Messenger“ programėle matyti, kad tarp šalių kilo konfliktas kas turi paimti vaiką: „<...> ir tu šeip turi paimti vaiką, o ne seneliai“. LR Vaiko teisų apsaugos pagrindų įstatymo 12 straipsnis numato vaiko teisę bendrauti su artimais giminaičiais, su kuriais sieja emocinis ryšys. Ieškovas nurodė, kad ieškovo tėvus ir vaiką sieją glaudus ryšys. Atsakovės mama kartu gyvena su atsakove ir vaiku. Todėl teismo vertinimu yra būtina sudaryti vienodas galimybes bendrauti šalių tėvams su vaiku. Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio apibrėžtumo bei mažinant piktnaudžiavimo galimybes, teismas tenkina ieškovo prašymą nustatyti bendravimo tvarkoje nuostatą, kad: Vaiko saugų pasiėmimą iš vaiko gyvenamosios vietos ar vaiko ugdymo įstaigos bei grąžinimą į vaiko gyvenamąją vietą šioje bendravimo tvarkoje nurodytu bendravimo laikotarpiu užtikrina vaiko tėvas (asmeniškai arba per savo tėvus (vaiko senelius) L. K., gim. (duomenys neskelbtini), R. K., gim. (duomenys neskelbtini).
Atsakovo prašomai nustatyti šalių bendradarbiavimo ir keitimosi informacija tvarkai tais atvejais, kai su vaiku planuojama išvykti į užsienį atsakovė neprieštaravo, todėl ji nustatytina.
Ieškovo prašomai nustatyti jo bendravimo tvarkai su sūnumi šventinę – Liepos 6 d. atsakovė neprieštaravo, todėl ji nustatytina.
Ieškovas prašo nustatyti, kad tėvas bendravimui su vaiku savaitgalį vaiką paima ne nuo penktadienio, o nuo ketvirtadienio ir ne tik iš namų, tačiau ir iš ugdymo įstaigos. Ieškovas teigia, kad sugeba pasirūpinti vaiku ir jo kasdieniais poreikiais. Atsakovė patvirtino, kad tėvas geba atliepti kasdienius vaiko poreikius, tačiau nurodė, kad vaiko paėmimas ketvirtadienį sudrums kasdienį vaiko rėžimą, vaikui bus neaiški jo dienotvarkė. Taip pat ieškovas prašo, kad tėvas bendrauja su vaiku ne vieną darbo dieną per savaitę, o dvi dienas per savaitę. Atsakovė prašė nustatyti, kad atsakovas su vaiku bendrauja trečiadienį, vaiką pasiimant 16:30 val. Ieškovas su pasiėmimo laiku sutiko.
Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas.
Pagal šalių susitarimą vaikas darbo dienomis turėtų būti gražinamas pas motiną 20:30 val. Pažymėtina, kad tai yra darbo diena ir vaikui reikia pasiruošti kitai dienai į darželį (ateityje į mokyklą). Likęs laikas vaikui būtų skiriamas miegui. Vien tai, kad vaikas paimamas vidurį savaitės drumsčia vaiko dienotvarkę, vaiko poilsio režimą. Atsižvengiant į tai, kad turi būti užtikrinti būtiniausi vaiko poreikiai ir užtikrinami vaiko interesai, teismas sprendžia tenkinti atsakovės reikalavimą, kad tėvas bendravimui su vaiku savaitgalį vaiką paima penktadienį, taip pat tenkinti atsakovės reikalavimą, kad tėvas bendrauja su vaiku vieną darbo dieną trečiadienį.
Atsakovė prašė nustatyti, kad vaikas ligos atveju tėvui neperduodamas, o vaikui susirgus tėvas nedelsiant informuoja motiną. Ieškovas prašo nustatyti, kad informaciją apie vaiko sveikatos būklės sutrikimus turi pareigą teikti ne tik ieškovas, tačiau ir atsakovė. Ieškovas nurodo, kad nesavalaikis ieškovo informavimas apie vaiko sveikatos būklę neleidžia jam tinkamai planuotis kasdienes veiklas. Ieškovo įsitikinimu, operatyvus keitimasis informacija apie vaiko sveikatos būklę, taip pat bendras rūpinimasis sveikata yra būtinas ir nepažeidžia nei vaiko, nei vienos iš šalių interesų. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas yra nuolat informuojamas apie vaiko sveikatos būklę, kartais net ir naktį. Atsakovė neprieštaravo su šios bendravimo tvarkos punkto nuostatos papildymu, kad atsakovė taip pat turi nedelsiant informuoti ieškovą. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo klausimu ginčo nėra, atsakovės prašoma nustatyti bendravimo tvarkos nuostata papildoma išdėstant: „Vaikui susirgus, vaikas tėvui neperduodamas, apie ką tėvui pranešama nedelsiant kai tik tokia aplinkybė paaiškėja. Vaikui susirgus jam būnant pas tėvą arba pas motiną, arba įvykus nelaimingam atsitikimui, kiekvienas iš tėvų įsipareigoja pranešti kitam iš tėvų nedelsiant ir šalys kartu įsipareigoja spręsti dėl tolimesnių veiksmų, apsaugančių vaiko sveikatą.“.
Ieškovas prašo teismo nustatyti, kad bendravimo vasaros atostogų metu jis su sūnumi praleidžia du kartus po 14 dienų. Atsakovė prašo nustatyti, kad vaikas su tėvų vasaros atostogų metu bendrauja du kartus po 7 dienas.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016 ).
Atsakovė savo prieštaravimą ir siūlomą jos tvarką grindė tuo, kad vaikas yra per mažo amžiaus, ir kad toks ilgas laiko tarpas traumuos vaiką, vaikas pasiilgs mamos. Atsakovei yra svarbu žinoti ką vaikas veikia ir dienos eigoje. Vaikui šiuo metu yra 2 metai 4 mėnesiai. Vaiko motina nekvestionavo klausimo dėl vaiko tėvo sugebėjimo atliepti vaiko poreikius, taip pat nurodė, kad vaikas laukia susitikimų su tėvu. Vaiko tėvas nurodė, kad vaikas tėvo kompanijoje jaučiasi gerai
Darbo kodekso 128 str. numato, kad bent viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip dešimt darbo dienų arba ne mažiau kaip dvylika darbo dienų (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę), o jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, atostogų dalis negali būti trumpesnė kaip dvi savaitės. Abi ginčo šalys yra dirbantys asmenys. Todėl abu tėvai turi galimybę turėti bent 10 dienų nepertraukiamų atostogų, kurias gali skirti laiku su vaiku. Teismo vertinimu, reikia žiūrėti ir į ateitį, nes vaikas amžius kis. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, vaiko interesai nebus pažeisti, tenkinus ieškovo prašomą bendravimo tvarką su vaiku vasaros atostogų metu.
Ieškovas prašo nustatyti galimybę bendrauti su vaiku nuotolinio ryšio priemonėmis. Atsakovė nesutinka, kad ieškovas bendrautų su sūnumi nuo 18:00 val. iki 20:00 val. elektroninėmis ryšio priemonėmis, teigė, kad tokios bendravimo tvarkos nuostatos nustatymas apribotų atsakovės asmeninį laiką ir keltų daug nepatogumų, nes nurodytų laiku turėtų būti namuose ir laukti ieškovo skambučio. Tačiau atsakovė ir pati išreiškė pageidavimą, kad galėtų susisiekti su vaiku jam esant pas ieškovą. Todėl teismo vertinimu, nepažeidžiant tėvų bendravimo lygybės principo ir geriausių vaiko interesų tikslinga nustatyti tokia bendravimo nuostatą: Tėvai, kiekvieną dieną, kai sūnus yra vieno iš tėvų žinioje, turi teisę bendrauti su sūnumi nuo 18.00 val. iki 20.00 val. vaizdinėmis bei garsą perduodančiomis elektroninio ryšio priemonėmis (Skype, Facebook, Viber ar analogiškomis programomis), atsižvelgdami į vaiko užimtumą bei dienos režimą, taip pat atsižvelgdami į tai kiek vaikas išlaiko dėmesį tokiame bendravime, apie ketinimą skambinti vaikui šalys informuoja viena kitą prieš 2 valandas SMS arba „Messenger“ žinute. Tėvai užtikrina vaiko pasiekiamumą elektroninio ryšio priemonėmis ir tėvų pokalbio su sūnumi privatumą.
Dėl kitų bendravimo nuostatų šalys neprieštaravo, todėl jos nustatytinos.
Teismas pažymi, jog abi šalys turi tiek bendradarbiavimo, tiek kooperavimosi pareigas, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus (CK 3.165 straipsnio 1 dalis).
CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.
Ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro: advokato teisinei pagalbai - 2864,53 Eur, žyminis mokestis – 105 Eur.
Atsakovės pastirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro: advokato teisinei pagalbai – 600 Eur, žyminis mokestis – 110 Eur, išlaidos už žyminio mokesčio sumokėjimą – 1 Eur.
Esminių prieštaravimų tarp ieškinio ir priešieškinio dėl tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nėra. Sprendžiant klausimus dėl kurių šalių pozicijos išsiskyrė, teismas atsižvelgė į abiejų šalių argumentus, todėl bylinėjimo išlaidos, sietinos su bendravimo tvarkos pakeitimu šalims vienai iš kitos nepriteisiamos.
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jei ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Pagal atsakovės priešieškinį yra patenkintas reikalavimas dėl išlaikymo padidinimo. Atsižvelgiant į tai iš ieškovo atsakovei priteisiama pusė - 300 Eur - jos turėtų išlaidų advokatės pagalbai apmokėti. (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 98 straipsnis)
Ieškovė už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo nuo žyminio mokesčio atleista (CPK 83 str. 1 d. 2 p.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo padidinimo tenkintas pilnai (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 85 str. 1 d. 3 p., ), iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistinas 95 Eur žyminis mokestis
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 96 straipsnio 1 dalimi, 259, 260, 263-270 straipsniais, 271 straipsnio 2 dalimi, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,
nusprendžia:
pakeisti 2022-07-22 Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartimi nustatytą tėvo teikiamą išlaikymą J. K. ir nustatyti, kad nepilnamečio vaiko J. K., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui M. K., a.k. (duomenys neskelbtini) teikia išlaikymą po 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Pakeisti 2022 m. liepos 22 d. Vilniaus regiono apylinkės Trakų rūmų nutartimi nustatytą tėvo ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarką ir nustatyti naują bendravimo tvarką:
1.1 Tėvas bendrauja su sūnumi kas antrą penktadienį, šeštadienį, sekmadienį lyginėmis metų savaitėmis, paimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos ketvirtadienį 18.00 val. ar ugdymo įstaigos ir grąžindamas jį sekmadienį 18.00 val. į jo gyvenamąją vietą.
1.2 Nelyginėmis metų savaitėmis tėvas pasiima sūnų iš jo ugdymo ar gyvenamosios vietos trečiadienį 16.30 val. ir grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20.30 val.
1.3 Tėvai, kiekvieną dieną, kai sūnus yra vieno iš tėvų žinioje, turi teisę bendrauti su sūnumi nuo 18.00 val. iki 20.00 val. vaizdinėmis bei garsą perduodančiomis elektroninio ryšio priemonėmis (Skype, Facebook, Viber ar analogiškomis programomis), atsižvelgdami į vaiko užimtumą bei dienos režimą, taip pat atsižvelgdami į tai kiek vaikas išlaiko dėmesį tokiame bendravime, apie ketinimą skambinti vaikui šalys informuoja viena kitą prieš 2 valandas SMS arba „Messenger“ žinute. Tėvai užtikrina vaiko pasiekiamumą elektroninio ryšio priemonėmis ir tėvų pokalbio su sūnumi privatumą.
1.4 Vaikui susirgus, vaikas tėvui neperduodamas, apie ką tėvui pranešama nedelsiant kai tik tokia aplinkybė paaiškėja. Vaikui susirgus jam būnant pas tėvą arba pas motiną, arba įvykus nelaimingam atsitikimui, kiekvienas iš tėvų įsipareigoja pranešti kitam iš tėvų nedelsiant ir šalys kartu įsipareigoja spręsti dėl tolimesnių veiksmų, apsaugančių vaiko sveikatą.
1.5 Tais atvejais, jeigu M. K. neturi galimybės bendrauti su sūnumi jam priklausantį savaitgalį ar darbo dienas, apie tai praneša vaiko motinai prieš 3 kalendorines dienas elektroninio ryšio priemonėmis.
1.6 Bendravimo savaitgaliais ir darbo dienomis tvarka netaikoma bendravimo tvarkoje numatytomis švenčių dienomis, moksleivių atostogų metu (kuomet sūnus lankys mokyklą), tėvų vasaros atostogų su vaiku metu. Šiomis dienomis bendravimas su sūnumi vyksta pagal, atitinkamai, švenčių dienoms, moksleivių atostogoms, tėvų atostogoms su sūnumi nustatytą tvarką.
2.1 Lyginiais metais tėvas su sūnumi praleidžia gruodžio 24 d. (Šv. Kūčias) ir gruodžio 25 d. (pirmą Šv. Kalėdų dieną), vaiką paimant Šv. Kūčių išvakarėse, t. y. gruodžio 23 d. 18 val., iš jo gyvenamosios vietos, ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą gruodžio 25 d. 18.00 val.). Nelyginiais metais nurodytas švenčių dienas sūnus praleidžia su mama.
2.2 Nelyginiais metais tėvas su sūnumi praleidžia gruodžio 26 d. (antrą Šv. Kalėdų dieną), vaiką paimant antros Šv. Kalėdų dienos išvakarėse, t. y. gruodžio 25 d. 18 val., iš jo gyvenamosios vietos, ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą gruodžio 27 d. 18.00 val.). Lyginiais metais nurodytas švenčių dienas sūnus praleidžia su mama.
2.3 Nelyginiais metais tėvas su sūnumi praleidžia Naujuosius metus (vaiką paimant švenčių išvakarėse iš jo gyvenamosios vietos nuo 10.00 iki 11.00 val., ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą sausio 1 d. 18.00 val.). Lyginiais metais nurodytą šventinę dieną sūnus praleidžia su mama.
2.4 Lyginiais metais tėvas su sūnumi praleidžia vasario 16 d. (vaiką paimant šventinės dienos išvakarėse iš jo gyvenamosios vietos 18.00 val. ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą vasario 16 d. 18.00 val.). Nelyginiais metais nurodytas švenčių dienas sūnus praleidžia su mama.
2.5 Nelyginiais metais tėvas su sūnumi praleidžia kovo 11 d. (vaiką paimant šventinės dienos išvakarėse iš jo gyvenamosios vietos 18.00 val. ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą kovo 11 d. 18.00 val.). Lyginiais metais nurodytą šventinę dieną sūnus praleidžia su mama.
2.6 Lyginiais metais tėvas su sūnumi praleidžia pirmąją Šv. Velykų dieną, vaiką paimant pirmos Šv. Velykų dienos išvakarėse iš jo gyvenamosios vietos 18.00 val., ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą pirmos Šv. Velykų dienos 18.00 val. Nelyginiais metais nurodytą šventinę dieną sūnus praleidžia su mama.
2.7 Nelyginiais metais tėvas su sūnumi praleidžia antrąją Šv. Velykų dieną, vaiką paimant antros Šv. Velykų dienos išvakarėse iš jo gyvenamosios vietos 18.00 val., ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą antros Šv. Velykų dienos 18.00 val. Lyginiais metais nurodytą šventinę dieną sūnus praleidžia su mama.
2.8 Nelyginiais metais tėvas su sūnumi praleidžia gegužės 1 d. (vaiką paimant šventinės dienos išvakarėse iš jo gyvenamosios vietos 18.00 val. ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą gegužės 1 d. 18.00 val.). Lyginiais metais nurodytą šventinę dieną sūnus praleidžia su mama.
2.9 Lyginiais metais tėvas su sūnumi praleidžia birželio 24 d. (Joninės) – (vaiką paimant iš jo gyvenamosios vietos šventinės dienos išvakarėse 18.00 val. ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą birželio 24 d. 18.00 val.). Nelyginiais metais nurodytą šventinę dieną sūnus praleidžia su Mama.
2.10 Nelyginiais metais tėvas su sūnumi praleidžia liepos 6 d. (Karaliaus Mindaugo karūnavimo diena) – (vaiką paimant šventinės dienos išvakarėse iš jo gyvenamosios vietos 18.00 val., ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą liepos 6 d. 18.00 val.). Lyginiais metais nurodytas švenčių dienas sūnus praleidžia su Mama.
2.11 Lyginiais metais tėvas su sūnumi praleidžia rugpjūčio 15 d. (Žolinė) – (vaiką paimant šventinės dienos išvakarėse iš jo gyvenamosios vietos 18.00 val., ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą rugpjūčio 15 d. 18.00 val.). Nelyginiais metais nurodytą šventinę dieną sūnus praleidžia su mama.
2.12 Nelyginiais metais tėvas su sūnumi praleidžia lapkričio 1 d. – (vaiką paimant šventinės dienos išvakarėse iš jo gyvenamosios vietos 18.00 val., ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą lapkričio 1 d. 18.00 val.). Lyginiais metais nurodytą šventinę dieną sūnus praleidžia su mama.
2.13 Tėvas bendrauja su vaiku kiekvienų metų pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo diena) bei per savo gimimo dieną, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos nustatytą šventinę dieną nuo 10 val. iki 11 val. ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną 18.00 val. Jei numatytą dieną vaikas bendrauja su Mama, Mama privalo užtikrinti vaiko buvimą jo gyvenamoje vietoje šventinę dieną nuo 10 val. iki 11 val., kad tėvas sūnų galėtų pasiimti bendravimui.
2.14 Mama praleidžia su vaiku kiekvienų metų Motinos dieną bei savo gimimo dieną. Jei numatytą dieną vaikas bendrauja su Tėčiu, jis privalo būti grąžintas į jo gyvenamąją vietą šventinę dieną nuo 10 val. iki 11 val.
2.15 Lyginiais metais vaiko gimtadienį turi teisę praleisti tėvas, o nelyginiais metais – mama. Jeigu vaiko gimimo diena yra darbo dieną, tėvas sūnų iš jo gyvenamosios vietos pasiima 17 val. Jeigu vaiko gimimo diena yra savaitgalį, tuomet tėvas sūnų iš jo gyvenamosios vietos pasiima 10 val.
2.16 Jei į vienos iš šalių bendravimo su sūnumi laiką patenka šventinės dienos ar asmeninės šalių ar vaiko šventės, bendravimo su sūnumi tvarka turėtų būti sprendžiama pagal nustatytą grafiką (pvz., šventės metu vaikui būnant su tuo iš tėvų, kuriam tą dieną numatytas bendravimo su sūnumi laikas), išskyrus nustatant, kad Tėvo dieną bei tėvo gimtadienį vaikas praleidžia su tėvu, Motinos dieną bei Motinos gimtadienį – praleidžia su motina. Šventės metu vaikui būnant su tuo iš tėvų, kuriam tą dieną nenumatytas bendravimo su sūnumi laikas, kitam iš tėvų praleistas bendravimo su sūnumi laikas yra kompensuojamas šalių susitarimu.
3. Bendravimas moksleivių atostogų metu (vaikui pradėjus lankyti mokyklą)
3.1 Kiekvienas iš tėvų kiekvienais metais praleidžia su vaiku po pusę vaiko moksleivių atostogų laiko. Lyginiais metais vaikas su tėvu praleidžia pirmą atostogų pusę, nelyginiais metais – antrą atostogų pusę. Lyginiais metais vaikas su mama praleidžia antrą atostogų pusę, nelyginiais metais – pirmą atostogų pusę. Kai atostogų dienų skaičius yra nelyginis, tai lyginiais metais viena diena ilgiau praleidžia tėvas, o nelyginiais metais – motina.
3.2 Moksleivių rudens, žiemos, pavasario atostogų laikotarpiai nustatomi vadovaujantis vaikų ugdymo įstaigos nustatytomis atostogų datomis, apie kurias informaciją tėvai susižino iš ugdymo įstaigos. Šalys savo raštišku susitarimu turi teisę nustatyti ir kitokią bendravimo vaiko moksleivių atostogų metu tvarką.
3.3 Bendravimo moksleivių atostogų metu tvarka taikoma vaikui pradėjus lankyti mokyklą. Bendravimo moksleivių atostogų metu tvarka netaikoma bendravimo tvarkoje numatytomis švenčių dienomis, tėvų vasaros atostogų su vaiku metu.
4.1 Vaiko tėvas nepertraukiamai bendrauja su sūnumi laikotarpiu nuo liepos 1d. 18 val. pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant sūnų į jo gyvenamąją vietą iki kiekvienų metų liepos 14 d. 18 val. Vaiko tėvas nepertraukiamai bendrauja su sūnumi laikotarpiu nuo rugpjūčio 1d. 18 val. pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant sūnų į jo gyvenamąją vietą iki kiekvienų metų rugpjūčio 14 d. 18 val.
5.1 Kiekvienas iš tėvų savo bendravimo su vaiku laikotarpiu ketindamas išvykti su nepilnamečiu vaiku į kitą valstybę, apie tai prieš 7 kalendorines dienas elektroninio ryšio priemonėmis privalo informuoti kitą tėvą, nurodant išvykimo laiką, vietą, tikslą bei trukmę. Jeigu planuojamas buvimo užsienyje laikotarpis yra trumpesnis nei 4 kalendorinės dienos apie išvykimą kitas iš tėvų informuojamas nedelsiant po to, kai suplanuojama atitinkama išvyka. Tuo atveju, kai vieno iš tėvų planuojamo buvimo užsienyje laikotarpis sutampa su laikotarpiu, kai vaikas būna su kitu iš tėvų, išvykstantis į užsienį tėvas turi gauti rašytinį (išreikštą el. paštu ar SMS žinute) kito tėvo sutikimą.
6.1 Vykdydamos nustatytąją tvarką šalys bendrauja ir naudojasi šiomis elektroninio ryšio priemonėmis: J. C.: telefono numeris: (duomenys neskelbtini); elektroninio pašto adresas: (duomenys neskelbtini).
6.2 M. K.: telefono numeris: (duomenys neskelbtini); elektroninio pašto adresas: (duomenys neskelbtini).
6.3 Apie šiame punkte nurodytų kontaktinių duomenų pasikeitimą šalis informuoja kitą šalį prieš vieną dieną iki duomenų pasikeitimo, o apie gyvenamosios vietos adreso Lietuvoje pasikeitimą – prieš 14 kalendorinių dienų.
6.4 Bendravimo tvarka vykdoma tėvui vaiką paimant bendravimo tvarkoje nustatytą valandą iš jo gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos ir grąžinant bendravimo tvarkoje nustatytą valandą į jo gyvenamąją vietą.
6.5 Vaiko saugų pasiėmimą iš vaiko gyvenamosios vietos ar vaiko ugdymo įstaigos bei grąžinimą į vaiko gyvenamąją vietą šioje bendravimo tvarkoje nurodytu bendravimo laikotarpiu užtikrina vaiko tėvas (asmeniškai arba per savo tėvus (vaiko senelius) L. K., gim. (duomenys neskelbtini), R. K., gim. (duomenys neskelbtini).
Kitose dalyse ieškinio ir priešieškinio netenkinti.
Priteisti atsakovei J. C. 300 Eur bylinėjimosi išlaidas iš M. K..
Priteisti iš M. K. 95 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei.
Bylinėjimosi išlaidos, priteistos valstybei, mokamos į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5662.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.