Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2021-12-08 · Civilinė byla Nr. e2-1699-887/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-12-08
Bylos Nr.
e2-1699-887/2021
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-00409-2021-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Agnė Petkevičienė
Atsakovas
I. P.
Ieškovas
AB „NEO Finance“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1699-887/2021Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00409-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.1.; 3.2.6.1.; 2.6.10.5.1.; 2.6.1.1.; 2.6.8.10.; 3.1.7.6. (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 8 d.Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Agnė Petkevičienė

sekretoriaujant Rasai Marcinkonei,dalyvaujant atsakovui I. P. ir jo atstovui advokatui V. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „NEO Finance“ ieškinį atsakovui I. P. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė AB „NEO Finance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui I. P., kuriuo prašo priteisti jai iš atsakovo: 1. 7 923,57 Eur negrąžintos kredito dalies; 2. 698,28 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki 2021-02-09 vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos; 3. 21,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 7 923,57 Eur nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025-08-05) ir ne daugiau nei 4 147,52 Eur; 4. 1 265,78 Eur tarpininkavimo mokesčio; 5. 16,30 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020-10-06 iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021-02-09); 5. 21,00 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 7 923,57 Eur nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025-08-05) iki visiško kredito grąžinimo dienos; 6. 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 7. Bylinėjimosi išlaidas (2021-02-24 Nr. CBP 854).

Ieškovė AB „NEO Finance“ tikslindama ieškinio faktines aplinkybes (2021-05-12 Nr. DOK 17029) ir papildomuose paaiškinimuose (2021-10-26 Nr. DOK 35813) nurodė, kad 2020-08-03 tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. K295885239 (toliau – Sutartis), kuria atsakovui buvo suteiktas 8 000,00 Eur vartojimo kreditas 60 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 4 985,80 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma 21,00 proc.), 1 285,58 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2025-08-05. Ieškovei priėmus sprendimą sudaryti su atsakovu Sutartį, atsakovui buvo nusiųstos nuorodos el. paštu bei kontaktiniu telefono numeriu, kuriuos atsakovas pakeitė susisiekęs pokalbio metu 2020-08-03 17.41 val. Atsakovas atsidarė siųstą nuorodą bei susipažino su informacija. Sutarties sąlygos kreditui Nr. K295885239 patvirtintos trumpąja SMS žinute gautu kodu. Po sutarties pasirašymo, prieš išmokant vartojimo kreditą, ieškovė paprašė atsakovo patvirtinti savo tapatybę bei atsidaryti el. pinigų sąskaitą Bendrovėje. Atsakovas turėjo galimybę pasirinkti tapatybės patvirtinimo būdą iš keleto siūlomų. Jis pasirinko tapatybę patvirtinti įprasto parašo ir asmens dokumento elektroniniu atitikmeniu – mobiliuoju parašu. Atsakovas, suvedęs prašomus duomenis: telefono numerį bei savo asmens kodą, tapatybę patvirtino Spin2 kodu. Taip yra patvirtinama tapatybė ir atidaroma el. pinigų sąskaita Bendrovėje. Atsakovui atsidarius el. pinigų sąskaitą Bendrovėje, jam į šią sąskaitą buvo pervesta suteikto kredito suma. Atsakovui Vartojimo kredito suma buvo pervesta elektroninių pinigų sąskaitos pagalba. Iš Sutarties bendrųjų sąlygų 5.7, 5.8, 5.11 punktų, reglamentuojančių Vartojimo kredito grąžinimą, matyti, jog visi mokėjimai tiek Vartojimo kredito gavėjo – Vartojimo kredito davėjui, tiek ir atvirkščiai, yra atliekami tik elektroniniais pinigais, naudojantis elektroninių pinigų sąskaitos pagalba. Ieškovė Vartojimo kredito sumą atsakovui pervedė pasinaudodama elektronine pinigų sąskaita, kurios transakcijos yra fiksuojamos elektroninėmis priemonėmis. Suteiktas vartojimo kreditas, palūkanos, tarpininkavimo mokestis atsakovo turėjo būti grąžintas ieškovei per 60 mėnesinių įmokų. Atsakovas nesilaikė kredito grąžinimo grafiko, nustatyto sutarties specialiojoje dalyje, todėl ieškovė 2021-02-03 atsakovui siųstu išankstiniu raštišku pranešimu vienašališkai nutraukė Sutartį, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 19 straipsniu bei Sutarties 8.4 punktu. Sutarties nutraukimas įsigaliojo 2021-02-09. Atsakovas yra padengęs 76,43 Eur vartojimo kredito sumos, likusi nepadengta kredito suma yra 7 923,57 Eur. Atsakovas, sudarydamas su ieškove Sutartį, taip pat įsipareigojo sumokėti ieškovei Sutarties 1.8. punkte apibrėžtą vartojimo kredito mokestį: mokėjimo (pelno) palūkanas, tarpininkavimo mokestį ir bet kuriuos su Vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius. Atsakovui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, ieškovė turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei Sutartis būtų įvykdyta tinkamai, todėl prašo priteisti iš atsakovo 698,28 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021-02-09). Mokėjimo palūkanos buvo pradėtos skaičiuoti nuo pirmos mėnesinės įmokos. Suma apskaičiuota neapmokėtai mokėjimo (pelno) palūkanų sumai nuo 2020-09-05 iki 2021-02-09 vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos. Metinė palūkanų norma yra 21,00 proc. Iki 2021-02-05 kredito mokestis buvo 819,48 Eur. Atsakovas yra apmokėjęs 140,00 Eur kredito mokesčio, likusi neapmokėta kredito mokesčio suma yra 679,48 Eur. Ieškovė turi galimybę sistemiškai apskaičiuoti mokėjimo (pelno) palūkanas ne tik iki konkrečios įmokos, bet ir už kiekvieną dieną. Atsižvelgiant į tai, sistemiškai papildomai buvo paskaičiuota 18,80 Eur mokėjimo (pelno palūkanų) iki sutarties nutraukimo dienos. Ieškovas yra tarpusavio skolinimo platformos operatorius, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą bei patiria išlaidas. Į bendrą vartojimo kredito kainą įeina visos išlaidos, be kita ko, įskaitant palūkanas, taip pat – tarpininkavimo mokestis, kuris yra apskaičiuotas Vartojimo kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 5.3. punkte. Vartojimo kredito specialiosiose sąlygose yra aiškiai ir suprantamai nurodyta konkreti tarpininkavimo mokesčio suma - 1 285,58 Eur. Tarpininkavimo mokestis apskaičiuotas iš anksto, preziumuojant, jog Vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdys prievolę. Kompensuojamąsias palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenustatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti kompensuojamąsias palūkanas, kitaip tariant, atlyginti dėl piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo atsiradusius nuostolius, laikytinas reikalavimu skolininkui taikyti civilinę atsakomybę. Kompensuojamosios palūkanos šiuo atveju laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrąžintos skolos. Metinė palūkanų norma, dėl kurios šalys susitarė Sutartyje, sudaro 21,00 proc. Sutarties 6.1. punktas numato, jog Vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, Sutarties specialiojoje dalyje numatytos palūkanos (21,00 proc.) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies iki visiško skolos sumokėjimo dienos, kai laiku neapmokėta suma yra įskaitoma į vartojimo kredito davėjo banko sąskaitą. Pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų, tačiau šiuo atveju negautos pajamos (nuostoliai) ir kompensuojamosios palūkanos paskaičiuotos skirtingais laikotarpiais, todėl viena suma į kitą neįskaitomos, ir ieškovės naudai priteistinos abi sumos. Atsakovo kreditingumas (mokumas) buvo įvertintas tinkamai bei laikantis visų teisės aktuose numatytų reikalavimų. Ieškovė rėmėsi atsakovo pateikiama informacija ir pajamas patvirtinančiais dokumentais. Atsakovas nurodė, kad jo pagrindinės pajamos yra gaunamos vykdant individualią veiklą ir jų tvarių pajamų vidurkis paraiškos teikimo metu per paskutinius 4 mėnesius vidutiniškai siekė 2 500,00 Eur atskaičius mokesčius. Ieškovė rėmėsi SODRA duomenų bazėje matoma informacija apie vykdomą individualią veiklą nuo 2018-12-20 ir atsakovo pateiktais pajamų gavimą įrodančiais dokumentais: individualios veiklos pažyma, metine pajamų deklaracija už 2019 metus, pinigų už paslaugas priėmimo kvitais bei sąskaitomis faktūromis. Pagal pateiktus dokumentus, apskaičiuota, kad individualios veiklos pajamų suma už 2019 metus, taikant 30 proc. atskaitymus, nuo kurios skaičiuojamas pajamų mokestis sudaro 8 645,00 Eur, o pajamų apmokestinimui skaičiuojamas 15 proc. tarifas. Atskaičius 15 proc. apmokestinamų pajamų tarifą nuo 8 645,00 Eur, paskaičiuota, kad atsakovo pelnas per 2019 m. buvo 7 348,25 Eur, o pajamų vidurkis mėnesiui, teigiant, kad veikla buvo vykdoma 12 mėnesių – 612,35 Eur. Taip pat buvo vertinami ir paskutinių 4 mėnesių pajamų gavimai, apskaičiuojant mokėjimus iš pinigų už paslaugas priėmimo kvitų bei sąskaitų faktūrų. Apskaičiuota, kad už paskutinius 4 vertinamus mėnesius (2020-04-01 – 2020-07-31) gautos pajamos sudarė 7 600,00 Eur. Ieškovas siekė įvertinti pajamas konservatyviai, todėl nuo šios sumos buvo atskaičiuota 30 proc. atskaitymai, nuo kurių skaičiuojamas pajamų mokestis bei 15 proc. apmokestinamų pajamų tarifas. Tokiu atveju ieškovė apskaičiavo, kad atsakovo pelnas už 4 vertinamus mėnesius (balandį, gegužę, birželį ir liepą) sudarė 4 522,00 Eur. Atitinkamai mėnesio vidurkis apskaičiuotas – 1130,50 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo nurodyta pajamų suma bei apskaičiuotas pajamų vidurkis vertinant paskutinių 4 mėnesių pajamas yra didesni, ieškovė tolesniame vertinime rėmėsi mažesne gauta reikšme vertinant 2019 m. metinę pajamų deklaraciją – 612,35 Eur. Ieškovė vertindama atsakovo turimų oficialių įsipareigojimų dydį, rėmėsi atsakovo pateikiama informacija ir oficialiai gautais duomenimis iš BKA sistemos, kuri sujungia ir sinchronizuoja kredito biuro „Infobankas“ informaciją (KBI), Lietuvos banko paskolų rizikos duomenų bazę (nPRDB). Paraiškos pildymo metu atsakovas nurodė neturintis finansinių įsipareigojimų. Atsinaujinus BKA sistemos duomenis, informacijos apie atsakovo turimus įsipareigojimus joje nebuvo, vertinimo metu jokių finansinių įsipareigojimų atsakovas neturėjo. Vertinant atsakovo kreditingumą, apskaičiuota, kad atsakovo tvarių mėnesio pajamų suma yra lygi 612,35 Eur, o įsipareigojimai sudaro 0,00 Eur. Remiantis teisiniu reguliavimu ir Gyventojų registro tarnybos oficialiais duomenimis bei informacija, kad atsakovas yra nevedęs, buvo apskaičiuota maksimali galima atsakovo mėnesinė įmoka – 244,94 Eur. Naudota formulė 612.35*0,4=244.94 Eur. Atsižvelgdama į vertinimo metu naudotą ir surinktą informaciją ir remdamasi galiojančiu teisiniu reguliavimu, ieškovė priėmė sprendimą sudaryti su atsakovu vartojimo kredito sutartį Nr. K295885239, pagal kurią atsakovo mėnesio įmoka ieškovei lygi 237,86 Eur.

Ieškovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Atsiliepimas

Atsakovas I. P. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad nesutinka su pareikštu ieškiniu. Teigė, jog 2020 m., tikslios datos neprisimena, dingo jo pasas, dėl ko teko išsiimti naują pasą. Galimai kitas asmuo pasinaudojo jo asmens dokumentu ir sudarė kreditavimo sutartį su AB „NEO Finance“. Pateiktos sąskaitos faktūros išrašytos tuo metu, kai jis atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę. Be to, dokumentai yra pasirašyti parašu, kuris tik atkartoja jo parašą, tačiau nėra visiškai tapatus. Mano, kad dėl rašysenos palyginimo būtų galima atlikti ekspertizę, bet jis neturi šiuo metu pajamų apmokėti eksperto darbą. Taip pat mano, jog būtų tikslinga ieškovei AB „NEO Finance“ kreiptis į teisėsaugos institucijas su prašymu atlikti ikiteisminį tyrimą dėl dokumentų klastojimo, nes nei kreditavimo sutarties, nei sąskaitų faktūrų jis nepasirašė (2021-06-18 Nr. DOK 21530).

Teismo posėdžio metu atsakovas I. P. nurodė, jog su ieškiniu pilnai sutinka, tačiau nepripažįsta, jog jis sudarė vartojimo kredito sutartį. Jis tuo metu atliko laisvės atėmimo bausmę. Bausmės atlikimo pradžia 2019 m. rugpjūčio mėn. Jis nevykdė individualios veiklos, už 2019 metus nepildė mokesčių deklaracijos, nepildė nei vienos sąskaitos, kaip visa tai nurodyta ieškovės pateiktuose rašytiniuose įrodymuose. Ieškovės pateiktame telefoninio pokalbio garso įraše kalba ne jis. Prašo sumažinti skolos dydį teismo nuožiūra, nes jis iš dalies yra nekaltas.

Teismo posėdžio metu atsakovo I. P. atstovas advokatas V. J. nurodė, kad pagal surinktą medžiagą byloje matyti, kad 2020-08-03 į Neo Finance sąskaitą buvo pervesti 8 000,00 Eur, kurie buvo pervesti dvejomis dalimis į kitą sąskaitą. Pagal gautus įrodymus iš Lietuvos banko, ši sąskaita nebuvo priskirta I. P.. Mano, jog sutartis dėl paskolos sudarymo ir gavimo buvo sudaryta apgaulės būdu, kažkokiu būdu gavus atsakovo asmens duomenis. Ieškovės pateiktame balso įraše pagal kalbėjimo manierą ir balso tembrą galima spręsti, jog tai nebuvo I. P.. Mano, jog sandoris sudarytas apgaulės būdu ir tai yra pagrindas, jog jis yra negaliojantis. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, paskolos sutartis yra realinė sutartis ir ji įsigalioja, kai yra perduodamas daiktas arba pinigų suma ir kai asmuo juos užvaldo. Šiuo atveju, pinigai buvo pervesti į atidarytą AB „NEO Finance“ sąskaitą, po to pervesti į kitą sąskaitą, kuri nepriklauso atsakovui, todėl jis šių pinigų neužvaldė, tačiau iš kitos pusės, visi atsakovo duomenys buvo pateikti trečiajam asmeniui, kuris sudarė kredito sutartį ir tokiu būdu tiesiogiai ar netiesiogiai atsakovo veiksmai sąlygojo sutarties sudarymą ir žalos atsiradimą. Praktikoje paskolos sutartis yra sudaroma esant realiam asmeniui arba video konferencijos būdu tam, kad nustatyti asmens tapatybę. Kiek matyti iš ieškovės pateiktų duomenų, tapatybė buvo nustatyta pagal mobilųjį parašą ir neįsitikinta, kad tai tikrai buvo I. P., todėl iš dalies ir ieškovės veiksmai sąlygojo žalos atsiradimą. Tokiu atveju, nors ir yra sutarties negaliojimo pagrindai, tačiau yra ir paties I. P. kaltės, remiantis protingumo, teisingumo kriterijais, prašo mažinti prašomą priteisti sumą, atsižvelgiant į jo padarytą žalą, prisipažinimą bei tai, kad jis nenumatė šių pasekmių, tačiau nesiėmė veiksmų kažką tai pakeisti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2020-08-03 tarp ieškovės AB „NEO Finance“ ir atsakovo buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. K295885239, kuria 2020-08-05 atsakovui suteiktas 8 000,00 Eur vartojimo kreditas, į jo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervesta 2 250,00 Eur ir 5 750,00 Eur sumos, 60 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 4 985,80 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma 21,00 proc.), 1 285,58 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2025-08-05. Atsakovas yra padengęs 76,43 Eur vartojimo kredito sumos, likusi nepadengta kredito suma – 7 923,57 Eur.

Paskolos sutartis – tai susitarimas, kurio viena šalis – paskolos davėjas perduoda kitai šaliai – paskolos gavėjui nuosavybėn pinigus ar rūšiniais požymiais apibrėžtus daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą arba tiek pat tokios pat rūšies ir kokybės daiktų (CK 6.870 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė pateikė teismui rašytinius įrodymus, kad 8 000,00 Eur Vartojimo kredito suma atsakovui buvo pervesta elektroninių pinigų sąskaitos pagalba į atsakovo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „NEO Finance“. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju tai įrodo sutarties dalyko (pinigų) perdavimo faktą paskolos gavėjui.

Kaip nustatyta, ginčo kredito sutartis buvo sudaryta elektroninėmis ryšio priemonėmis. Atsakovui buvo nusiųstos nuorodos el. paštu bei kontaktiniu telefono numeriu. Atsakovas atsidarė siųstą nuorodą bei susipažino su informacija. Sutarties sąlygos kreditui Nr. K295885239 patvirtintos trumpąja SMS žinute gautu kodu. Po sutarties pasirašymo, prieš išmokant vartojimo kreditą, ieškovė paprašė atsakovo patvirtinti savo tapatybę bei atsidaryti el. pinigų sąskaitą Bendrovėje. Atsakovas turėjo galimybę pasirinkti tapatybės patvirtinimo būdą iš keleto siūlomų. Jis pasirinko tapatybę patvirtinti įprasto parašo ir asmens dokumento elektroniniu atitikmeniu – mobiliu parašu. Atsakovas, suvedęs prašomus duomenis: telefono numerį bei savo asmens kodą, tapatybę patvirtino Spin2 kodu. Atsakovui atsidarius el. pinigų sąskaitą Bendrovėje, jam į šią sąskaitą buvo pervesta suteikto kredito suma. Iš Sutarties bendrųjų sąlygų 5.7, 5.8, 5.11 punktų, reglamentuojančių vartojimo kredito grąžinimą, analizės matyti, jog visi mokėjimai tiek vartojimo kredito gavėjo – vartojimo kredito davėjui, tiek ir atvirkščiai, yra atliekami tik elektroniniais pinigais, naudojantis elektroninių pinigų sąskaitos pagalba. Ieškovė vartojimo kredito sumą atsakovui pervedė pasinaudodama elektronine pinigų sąskaita, kurios transakcijos yra fiksuojamos elektroninėmis priemonėmis. Byloje yra pateikta elektroninė „Sąskaitos apžvalga Transakcijos-20210512111702“, iš kurios matyti, kad ieškovė pervedė atsakovui 8000,00 Eur vartojimo kredito sumą. Atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo Vartojimo kredito sutartimi Nr. K295885239 sudarytą susitarimą dėl pinigų mokėjimo būdo, minėta elektroninė sąskaitos apžvalga „Transakcijos-20210512111702“ yra prilyginama banko pavedimo kopijai. Dokumente yra matomi atsakovo atlikti mokėjimai iki sutarties nutraukimo. Elektroniniame dokumente „Sąskaitos apžvalga Transakcijos-20210512111702“ yra nurodytos atsakovo elektroninių pinigų sąskaitos transakcijos, detali gautų įmokų paskirstymo tvarka. Vartojimo kredito bendrųjų sąlygų 1.24. punkte nurodyta, kad tapatybės patvirtinimo priemonės yra – Bendrovės Kliento susikurtas slaptažodis, Kliento elektroninio pašto adresas bei kitos priemonės, kuriomis pasinaudojant Kliento vardu prisijungiama prie Platformos. Sutarties 4.2. punkte nurodyta, kad klientas, prisijungęs prie Platformos, nurodo visą Bendrovės prašomą informaciją, pateikia prašymą dėl Vartojimo kredito suteikimo, savarankiškai pasirinkdamas Specialiąsias sąlygas, kurios yra nurodytos Platformoje, arba pasirinkdamas Bendrovės siūlomas Specialiąsias sąlygas. Klientas susipažįsta su standartine informacija apie vartojimo kreditą, šia Sutartimi, Specialiosiomis sąlygomis ir kita pateikiama informacija. Visa tai atlikęs, Klientas pasirašo Vartojimo kredito sutartį naudodamas Tapatybės patvirtinimo priemones.

Atsakovo atstovas nurodė, kad ieškovė atsakovo tapatybę nustatė pagal elektroninį parašą, tačiau neįsitikino vaizdo konferenciniu būdu. Nagrinėjamu atveju patikimas ir nepriklausomas šaltinis, identifikuojant paslaugos gavėją, yra kredito įstaiga, t. y. tokia įstaiga, kurios patikimumas yra preziumuojamas. Ieškovė teikdama paskolas laikosi privalomų teisės aktų reikalavimų siekiant išvengti bet kokio piktnaudžiavimo paskolų išdavimo procesu. Kredito gavėjo autentiškumui įsitikinti buvo pasitelkiami ir kiti nepriklausomi bei patikimi šaltiniai – Lietuvos Respublikos Gyventojų registro duomenys, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenys, BKA sistemos, kuri sujungia ir sinchronizuoja kredito biuro „Infobankas“ informaciją, Lietuvos banko paskolų rizikos duomenų bazę, duomenys. Be to, atsakovas ne tik išreiškė norą sudaryti Sutartį, bei suteikė visus ieškovei reikalingus ir patikimus duomenis, siekiant identifikuoti klientą. Todėl teismas vadovaudamasis pirmiau nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei motyvais, konstatuoja, kad ieškovė tinkamai įvykdė pareigą įsitikinti dėl kredito gavėjo tapatybės ir patikimumo.

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad dingo jo pasas ir galimai kitas asmuo pasinaudojęs jo asmens duomenimis sudarė kreditavimo sutartį. Tačiau teismui nepateikti jokie įrodymai, patvirtinantys atsakovo nurodytą faktinę aplinkybę. Be to, asmens dokumente būna nurodyti asmens kodas, gimimo data, tuo tarpu garso įraše girdėti, kad asmuo, telefonu susisiekęs su ieškovės darbuotoju, pasakė atsakovo gyvenamosios vietos adresą, telefono numerį, elektroninio pašto adresą. 2021-10-18 parengiamojo teismo posėdžio metu bei 2021-11-18 nagrinėjant bylą iš esmės, atsakovas bei jo atstovas pripažino, kad atsakovo veiksmai sąlygojo skolos atsiradimą.

Darant prielaidą, jog atsakovas savo asmens duomenis perdavė tretiesiems asmenims, teismo vertinimu, toks atsakovo elgesys iš esmės neatitiko atidaus ir rūpestingo asmens standartų ir atsakovo veiksmai kvalifikuojami kaip didelis neatsargumas. Pažymėtina, kad pagal bylos duomenis, atsakovas, sužinojęs apie sudarytą ginčo sutartį, nesikreipė į atitinkamas instancijas baudžiamojo proceso tvarka, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl jo minimų faktų, o taip pat nėra jokių duomenų, kad atsakovas būtų reiškęs reikalavimą dėl ginčo sutarties pripažinimo negaliojančia ar nesudaryta. Nors dvišaliai sandoriai, kuriems paskolos teisiniai santykiai yra priskiriami, negali būti sudaromi neegzistuojant dviejų šalių suderintai valiai, tačiau kaip minėta, teismui nepateikti įrodymai, jog atsakovo asmens duomenimis pasinaudojo tretieji asmenys. Faktus, jog atsakovo asmens duomenimis pasinaudojo kiti asmenys be jo paties žinios būtų galima laikyti įrodytais ir neginčijamais, tik kai tai būtų patvirtinta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Teismo vertinimu, ieškovė savo įsipareigojimus atsakovui įvykdė, t. y. vykdydama tinkama forma išreikštą atsakovo valią, suteikė ir pervedė prašomą vartojimo kredito sumą atsakovo nuosavybėn, todėl šis privalo įvykdyti savo pareigą ir grąžinti suteiktą vartojimo kreditą bei sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą.

Teismo vertinimu, aukščiau nurodytos aplinkybės, vertinant jas visų byloje surinktų įrodymų kontekste, sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovė šioje byloje reikšdama reikalavimą dėl paskolos grąžinimo, įrodė paskolos sutarties sudarymo ir pinigų pervedimo į atsakovo sąskaitą, t. y. esminės sąlygos egzistavimo, faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176, 177, 185 straipsniai). Atsakovas, remdamasis pinigų negavimo aplinkybe ir valios gauti paskolą nebuvimu, jam tenkančios įrodinėjimo pareigos tinkamai neįvykdė ir nurodytų aplinkybių neįrodė ((duomenys neskelbtini) 177, 185 straipsniai).

Ieškovė iš atsakovo prašo priteisti 7 923,57 Eur negrąžintos kredito dalies. CK 6.38 straipsnis numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Pagal CK 6.205 straipsnį sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ar įvykdymo termino praleidimą. Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 straipsnio 1 dalis). Atsakovas nevykdė įsipareigojimo grąžinti kreditą, todėl ieškovė turi teisę reikalauti grąžinti nesumokėtą kredito dalį. Ieškinys šioje dalyje pagrįstas byloje esančiais įrodymais, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 7 923,57 Eur negrąžinta kredito dalis.

Ieškovė reiškia reikalavimą dėl 698,28 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (2021-02-09). Atsakovas nurodytu laikotarpiu pagal įmokų mokėjimo grafiką turėjo sumokėti prašomą priteisti palūkanų sumą, todėl ieškovės reikalavimas tenkinamas – iš atsakovo ieškovei priteistina 698,28 Eur pelno palūkanų iki sutarties nutraukimo dienos (2021-02-09) (CK 6.874 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė reiškia reikalavimą priteisti iš atsakovo 21,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 7 923,57 Eur nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025-08-05) ir ne daugiau nei 4 147,52 Eur.

Bylos duomenys pagrindžia, kad ieškovė 2021-02-09 sutartį su atsakovu nutraukė, todėl remiantis aktualia kasacinio teismo praktika, mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo sutarties nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).

Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vartojimo kredito gavėjas turi teisę bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį. Tai padaręs, jis turi teisę į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, kurį sudaro likusio vartojimo kredito sutarties trukmės laikotarpio, skaičiuojamo nuo vartojimo kredito ar jo dalies grąžinimo dienos, palūkanos ir išlaidos (Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1595-924/2020).

Nagrinėjamu atveju atsakovas pažeidė vartojimo kredito sutartį, nes nustatytu terminu nemokėjo vartojimo kredito sutartyje nustatytų mėnesinių įmokų, todėl vartojimo kredito sutartis 2021-02-09 buvo nutraukta. Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai, kurie, remiantis CK 6.249 straipsniu, yra atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).

Byloje nustatytos aplinkybės ir išdėstyti motyvai teikia pagrindą taikyti atsakovui civilinę sutartinę atsakomybę, priteisiant ieškovės naudai iš atsakovo negautas pajamas, kurias ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai.

Pažymima, kad vartojimo kredito sutarties tinkamu įvykdymo atveju kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų, todėl negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) skaičiuojamos ne nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos, bet nuo konkretų mėnesį turėjusio būti nepadengto kredito likučio sumos (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1804-855/2020; 2020 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1954-854/2020).

Teismo vertinimu, ieškovė pagrįstai nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021-02-09) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025-08-05), galėjo tikėtis gauti 21 procentą negautų pajamų (nuostolių), tinkamu sutarties vykdymo atveju skaičiuojamų nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio.

Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas šioje dalyje tenkinamas iš dalies sekančiai – ieškovei iš atsakovo priteisiamos 1 395,87 Eur negautos pajamos (nuostoliai), paskaičiuotos taikant sutartinę 21 procento metinę palūkanų normą už laikotarpį už negrąžintą vartojimo kredito sumą (7 923,57 Eur) nuo sutarties nutraukimo dienos (2021-02-09) iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2021-12-08) (7 923,57 × 0,21 / 360 × 302) ir 21 proc. negautos pajamos (nuostoliai) nuo sekančios dienos po sprendimo priėmimo dienos – 2021-12-09 (CPK 73 straipsnio 3 dalis) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2025-08-05) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, ir ne daugiau nei 4 147,52 Eur iš viso negautų pajamų (nuostolių) (Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1595-924/2020; 2021 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-22-230/2021; 2021 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-757-945/2021).

Ieškovė taip pat prašo priteisti 1 265,78 Eur tarpininkavimo mokestį. Iš šalių sudarytos Sutarties specialiųjų sąlygų matyti, kad šalys susitarė dėl tarpininkavimo mokesčio – 9,90 proc. (nuo kiekvienos grąžintos įmokos (Sutarties 5.3.1. punktas). Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 1.28 punktą, tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį Vartojimo kredito gavėjas moka Bendrovei. Ieškovė yra tarpusavio skolinimo platformos operatorius, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą bei patiria išlaidas, o tarpininkavimo mokesčio paskirtis yra padengti ieškovės patiriamas išlaidas, susijusias su ieškovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimo mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Byloje nustačius, kad atsakovas netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, dėl ko Sutartis buvo nutraukta, ieškovės reikalavimas dėl sutarto 1 265,78 Eur tarpininkavimo mokesčio priteisimo tenkinamas (Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1112-259/2019, 2020 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1059-480/2020).

Ieškovė taip pat prašo teismo priteisti 16,30 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020-10-06 iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021-02-09). Taigi, ieškovė reiškia reikalavimą priteisti kompensacines palūkanas (netesybas) už laikotarpį iki sutarties nutraukimo.

Palūkanos, kaip mokestis už pinigų skolinimą, teismų praktikoje dar vadinamos pelno palūkanomis, iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. CK 6.874 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė reiškia, kad, pažeidus galiojančios paskolos sutarties sąlygas, kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, o mokėjimo (pelno) palūkanų už naudojimąsi paskolos pinigais kreditorius gali reikalauti vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 1 dalies ir 6.213 straipsnio 1 dalies (piniginės prievolės pagal sutartį vykdymas natūra) nuostatomis. Tais atvejais, kai šalis sieja galiojanti paskolos sutartis ir kreditorius reikalauja sutarties įvykdymo natūra, piniginės prievolės vykdymo pažeidimo atveju mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti mokamos kartu su kompensuojamosiomis palūkanomis. Tokia kreditoriaus teisė – reikalauti tiek pelno, tiek kompensuojamųjų palūkanų sumokėjimo išlieka tol, kol išlieka jo teisė reikalauti prievolės pagal paskolos sutartį įvykdymo natūra, t. y. iki tol, kol šalis sieja paskolos sutartiniai teisiniai santykiai, o paskolos sutartį nutraukus, kaip minėta, turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios nebenustato teisės kreditoriui reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 49 punktas).

Atsižvelgiant į tai kas nurodyta šis ieškovės reikalavimas tenkinamas – ieškovei iš atsakovo priteisiamos 16,30 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančios palūkanos, skaičiuojamos nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2020-10-06) iki Sutarties nutraukimo dienos (2021-02-09).

Ieškovė ieškiniu taip pat prašo priteisti 21,00 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 7 923,57 Eur nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025-08-05) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Spręsdamas kompensacinių palūkanų priteisimo klausimą, teismas atsižvelgia į Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį, kuri numato, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ne daugiau kaip už 180 dienų ir jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė 21 procento kompensacines palūkanas prašo priteisti nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2025-08-05 iki visiško kredito grąžinimo dienos ir šis kompensacinių palūkanų reikalavimas yra sąlyginis bei negali būti apibrėžtas konkrečia suma, šis reikalavimas atmestinas.

Atsakovas praleido terminą įvykdyti prievolę, todėl iš jo ieškovei priteisiamos 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis, Sutarties bendrųjų sąlygų 6.4 punktas).

Atsakovas teismo posėdžio metu prašė sumažinti prašomą priteisti žalos dydį atsižvelgiant į tai, kad ir ieškovė kalta, jog neįsitikino dėl asmens tapatybės bei dėl to, kad atsakovas prisipažino. Pažymėtina, jog teismas pirmiau konstatavo, kad ieškovė tinkamai įvykdė pareigą įsitikinti dėl kredito gavėjo tapatybės ir patikimumo. Be to, šioje byloje sprendžiamas klausimas ne dėl žalos, o dėl skolos priteisimo, tuo tarpu prisipažinimas vertintinas kaip lengvinanti aplinkybė baudžiamajame, o ne civiliniame procese. Todėl teismas daro išvadą, jog atsakovo nurodyti argumentai nesudaro pagrindo mažinti prašomą priteisti sumą.

Sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, vertintina, kad ieškinys patenkintas visiškai, kadangi buvo patenkinti pagrindiniai ieškinio reikalavimai. Todėl iš atsakovo priteisiamos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis). Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 223,00 Eur dydžio žyminis mokestis ir 200,00 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93, 96, 98 straipsniai).

Iš atsakovo taip pat priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu - 7,16 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo I. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 7 923,57 Eur negrąžintą kreditą, 698,28 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (2021-02-09), 1 395,87 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas taikant sutartinę 21 procento metinę palūkanų normą už laikotarpį už negrąžintą vartojimo kredito sumą (7 923,57 Eur) nuo sutarties nutraukimo dienos (2021-02-09) iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2021-12-08), 21 procento negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2021-12-09 iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2025-08-05) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, ir ne daugiau nei 4 147,52 Eur iš viso negautų pajamų (nuostolių), 1 265,78 Eur tarpininkavimo mokestį, 16,30 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 11 299,80 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. kovo 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 423,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei AB „NEO Finance“, j. a. k. 303225546.

Priteisti iš atsakovo I. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 7,16 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, kurios sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660 ir mokėjimo paskirtį – už išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Kitos ieškinio dalies netenkinti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja Agnė Petkevičienė