Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Gyčio Večersko, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Ramūno Antanavičiaus, sekretoriaujant Nomedai Vilimavičienei, dalyvaujant prokurorui Romanui Mackevičiui, nuteistajam A. P., jo gynėjai advokatei Sandrai Pilkauskaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 7 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 str. 1 d. 182 str. 1 d., 182 str. 1 d., ir paskirtos jam bausmės:

pagal BK 22 str. 1 d. 182 str. 1 d. (už pasikėsinimą sukčiauti N. Z. atžvilgiu) – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams;

pagal BK 182 str. 1 d. (už sukčiavimą I. S. atžvilgiu) – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. ir 9 d., šios bausmės dalinio sudėjimo būdu subendrintos su Kauno apygardos teismo 2013-08-02 nuosprendžiu paskirta bausme, kuri Kauno apygardos teismo 2013-10-14 nutartimi subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2013-03-20 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešiems) metams, bausmę atlikant pataisos namuose.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 9 d., į bausmės laiką įskaitytas A. P. iš dalies atlikta bausmė pagal Kauno apygardos teismo 2013-08-02 ir Kauno apylinkės teismo 2013-03-20 nuosprendžius. Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaitytas A. P. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2013-01-30 iki 2013-02-01 (2 paros).

I. S. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš A. P. 4900 litų turtinei bei 1000 litų neturtinei žalai atlyginti.

A. P. pagal BK 214 str. 1 d., 182 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d. išteisintas, neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

G. P. 6600 litų civilinis ieškinys atmestas (BPK 115 str. 3 d. 1 p.).

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 182 str. 1 d. už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, 2013-01-30, 14.51 val., nenustatytam asmeniui iš telefono (duomenys neskelbtini) paskambinus N. Z. į telefoną (duomenys neskelbtini) ir prisistačius policijos pareigūnu bei pranešus apie tariamai jos anūko prie prekybos centro sužalotą mergaitę bei už susitaikymą pareikalavus užstato pinigais ir sutarus dėl 1000 Lt perdavimo ir taip suklaidinus nukentėjusiąją, jis 2013-01-30, apie 15.35 val., taksi automobiliu „VW Passat“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atvyko prie (duomenys neskelbtini) namo, kur išlipo iš taksi automobilio bei nuėjo prie N. Z. buto, esančio (duomenys neskelbtini), buto durų, kur iš nukentėjusiosios siekė paimti 1000 Lt, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jo valios, kadangi buto duris atvėrus N. Z. anūkui M. Z., jis pabėgo, bet netoli (duomenys neskelbtini)namo, Kaune buvo sulaikytas policijos pareigūnų, tokiu būdu pasikėsino apgaule įgyti svetimą turtą.

Be to, A. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d.už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupėje su dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, 2013-01-04, 14.53 val. nenustatytam asmeniui iš telefono (duomenys neskelbtini) paskambinus I. S. į telefoną (duomenys neskelbtini) ir prisistačius anūku K. S. bei pranešus apie tariamai įvykusią nelaimę, neva anūkas PC (duomenys neskelbtini) nukrito nuo laiptų ir dar sužalojo 14 metų mergaitę pavarde B., kuriai trūko kaukolė bei perdavus telefono ragelį kitam nenustatytam asmeniui, kuris prisistatė policijos pareigūnu J. ir už neva mergaitės operaciją bei K. nevežimą į policijos komisariatą pareikalavo 12000 Lt, taip suklaidinus nukentėjusiąją, jis, apie 15.05 val. atėjo į I. S. namą, esantį (duomenys neskelbtini) Kaune, ir prisistatęs mergaitės tėvu, iš I. S. paėmė 4900 Lt, tokiu būdu apgaule įgijo svetimą turtą.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąjį ir jo gynėją, prašiusius nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, prokurorą, prašiusį apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, jog nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistasis ginčija kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo įrodymų nepakankamumo atžvilgiu, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str.).

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog A. P. kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas pagal BK 182 str. 1 d. ir BK 22 str. 1 d. 182 str. 2 d. yra visiškai įrodyta. Apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir patikrintais įrodymais bei padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas.

Nuteistasis A. P. savo apeliaciname skunde nenurodė jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nuosprendį ir priimti naują, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio argumentams dėl A. P. kaltės.

Nuteistojo apeliacinio skundo motyvas, kad nusikaltimo I. S. atžvilgiu jis nepadarė, o nukentėjusioji jį galėjo sumaišyti su kitu asmeniu, yra nepagrįsti, todėl atmetami. Kaip matyti išbylos duomenų, apylinkės teismas, priimdamas nuosprendį rėmėsi ne tik nukentėjusiosios I. S. parodymais, užfiksuotais ikiteisminio tyrimo metu, bet ir kitais bylos duomenimis. 2013-06-10 asmens parodymo atpažinti iš fotonuotraukų protokolas patvirtinta, kad I. S. atpažino A. P. kaip asmenį, kuris 2013-01-04 atėjo pas ją į namus, prisistatė sužalotos mergaitės tėvu B. ir, būdama suklaidinta, atidavė jam 4900 Lt, taip pat I. S. telefono (duomenys neskelbtini) išklotinė patvirtina, kad 2013-01-04, 14:53:57 val., į jį buvo skambinta iš telefono (duomenys neskelbtini) 2013-02-07 įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad įvykio vieta yra Kaune, (duomenys neskelbtini). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji patvirtino tas pačias aplinkybes, ji nedvejodama patvirtino, kad ir šiuo metu atpažįsta kaltinamąjį, kaip tą patį asmenį, kuris apgaule paėmė jos pinigus. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog nukentėjusioji I. S. jį atpažino tik todėl, kad jo nuotrauka buvo patalpinta internete, vėlgi yra tik paties nuteistojo iškelta gynybinė versija, kurią paneigė nukentėjusioji I. S. neabejodama A. P. atpažinusi ir teismo posėdžių salėje, kas leido teismui, įvertinus duomenų visumą, pagrįstai spręsti dėl nuteistojo A. P. kaltės padarius šią nusikalstamą veiką.

Aukštesnysis teismas taip pat visiškai sutinka su apylinkės teismo nuosprendyje išdėstytu A. P. kaltės įrodymų vertinimu dėl pasikėsinimo padaryti nusikalstamą veiką N. Z. atžvilgiu, o nuteistojo apeliacinio skundo argumentas, kad jo kaltė pagrįsta tik liudytojo M. Z. parodymais, atmetamas taip pat kaip visiškai nepagrįstas.

Apylinkės teismas, pripažindamas A. P. kaltu dėl pasikėsinimo padaryti nusikalstamą veiką N. Z. atžvilgiu pagrįstai rėmėsi tiek pačios nukentėjusiosios parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji buvo mirusi), tiek liudytojų M. Z., tiek D. Z., tiek liudytojo V. A., tiek policijos pareigūno J. M. parodymais, telefoninių skambučių išklotine.

Liudytojo M. Z. parodymais nustatyta, kad jis matė, kaip kaltinamasis atvyko taksi automobiliu prie močiutės namo, sutiko kaltinamąjį laiptinėje, kalbantį telefonu, iš to sprendė, kad jis atvažiavo paimti pinigus iš jo močiutės, užkalbinus kaltinamąjį, šis pradėjo bėgti. Liudytojo V. A. parodymais nustatyta, jog taksi automobiliu vežė klientą į (duomenys neskelbtini) namą, klientas labai skubėjo, kalbėjo telefonu ir slėpė savo veidą, matė, kaip klientas įėjo į laiptinę, o po to iš jos išbėgo dviese, vienas vijosi kitą. Liudytojo J. M. parodymais nustatyta, jog pagal budėtojo pranešimą sulaikė A. P.. Teisiamajame posėdyje perskaitytais nukentėjusiosios N. Z. parodymai patvirtino, kad jai bekalbant telefonu atėjo jos anūkas M. Z., kuris paklausė, kam ji ant kėdės padėjo 1000 Lt. Tada ji padėjo telefono ragelį ir papasakojo, kad pinigų reikalauja telefonu skambinęs asmuo. Anūkas išbėgo iš namų ir netrukus sulaikė asmenį, kuris telefonu iš jos reikalavo pinigų.

Pats nuteistasis nenurodė jokių argumentais pagrįstų aplinkybių, kokiu tikslu minimu laiku jis atvyko nurodytu adresu, kodėl slėpė savo veidą nuo aplinkinių, kodėl stengėsi pasišalinti iš įvykio vietos ir vengė sulaikymo.

Aukštesniojo teismo vertinimu šių duomenų viseto pakanka spręsti apie nuteistojo pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką, o A. P. kaltės neigimas tėra tik deklaratyvus skundo motyvas, visiškai nepagrįstai jokiais argumentais ir kuris pilnai paneigtas apylinkės teismo nuosprendyje ištirtų ir įvertintų duomenų visuma. Apylinkės teismas nuosprendyje argumentuotai atskleidė nuteistojo elgesį, kaip būdingą sukčiavimo telefonu schemai, ir su šiuo vertinimu aukštesnysis teismas visiškai sutinka.

Sukčiavimo nusikaltimo pasekmė – neteisėtai įgyjamas turtas ar teisė į jį. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymą ar teisės į jį įgijimą neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą arba dėl jo ketinimų ir tokiu būdu „privertimas“ perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui. Turto savininkas ar valdytojas gali būti suklaidinamas dėl kaltininko ketinimų įvairiais būdais. Tačiau visų jų esmė apsunkinti asmens, užvaldžiusio turtą, nustatymą arba padaryti problemišką pažeistos teisės atkūrimą. Pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai nusprendė, kad A. P., įvykdė sumanymą ir kitu atveju pasikėsino įvykdyti sumanymą apgaule užvaldyti nukentėjusiųjų turtą.

Aukštesniojo teismo numone, apylinkės teismas tinkamai vadovavosi BK 54 str. nuostatomis ir nuteistajam paskirtą bausmę teisingai individualizavo ir ši bausmė leis pasiekti bausmės tikslus ir užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą. Paskirtosios bausmės – už pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką –1 metai ir 1 metai 6 mėnesiai už baigtą nusikalstamą veiką – nėra aiškiai per griežtos, tačiau galutinę griežtą 6 metų laisvės atėmimo bausmę lėmė tai, kad, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. ir 9 d., šios bausmės dalinio sudėjimo būdu subendrintos su Kauno apygardos teismo 2013-08-02 nuosprendžiu paskirta bausme, kuri Kauno apygardos teismo 2013-10-14 nutartimi subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2013-03-20 nuosprendžiu paskirta bausme.

Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra objektyvaus pagrindo.

Byloje gautas Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos raštas, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos A. P., išlaidas iki 2015-01-13 sudaro 55,93 Eur (b. l. 120). BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio1 dalies 1 punktu,

nutarė:

nuteistojo A. P. apeliacinį skundą atmesti.