Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą dėl R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (dvi veikos).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. B. 2021 m. birželio 24 d. apie 17.00 val. (duomenys neskelbtini), namo kieme, su rankoje turėtu daiktu, panašiu į lazdą, sudavė V. B. ne mažiau devynių kartų į įvairias kūno vietas – nugarą, dešinį šoną, ranką, o jį apginti bandžiusiai V. B. su rankoje turėtu daiktu, panašiu į lazdą, trenkė jai ne mažiau dviejų kartų į kairę ranką, dešinį kelį, tokiais savo tyčiniais veiksmais smurtaudamas prieš nukentėjusiuosius V. ir V. B., sukėlė jiems fizinį skausmą bei padarė V. B. odos nubrozdinimą dešiniame dilbyje, kairės alkūnės srityje, poodines kraujosruvas dešiniame dilbyje, krūtinės ląstos srityje, kairio peties sąnario srityje, kairiame žaste, nugaros srityje, o V. B. kairės alkūnės sumušimą, pasireiškusį odos nubrozdinimu ir poodine kraujosruva šioje srityje bei dešinio kelio sumušimą, pasireiškusį odos nubrozdinimu ir poodine kraujosruva šioje srityje, taip nežymiai juos sužalojo.

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų byloje Nr. T-57-1082/2023 2023 m. sausio 30 d. priimta nutartimi, kuri įsiteisėjo 2023 m. vasario 7 d., buvo tenkintas nukentėjusiųjų V. B. ir V. B. prašymas panaikinti teismo sprendimą baudžiamojoje byloje Nr. 1-1086-749/2021 dėl R. B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, nevykdant susitarimo dėl žalos atlyginimo, ir panaikintas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1086-749/2021 priimtas sprendimas dėl R. B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamoji byla dėl R. B. baudžiamosios atsakomybės už 2 BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas perduota spręsti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad paaiškėjus, jog asmuo, nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, turi būti taikoma baudžiamojo proceso įstatymo analogija ir bylos nagrinėjimas teisme turi vykti tokia tvarka: 1) bylos parengimo nagrinėti teisme metu priimama nutartis perduoti bylą (dėl naujo tyčinio nusikaltimo padarymo) nagrinėti teisiamajame posėdyje; 2) išsireikalaujama pirmoji byla ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 295 straipsniu, joje atnaujinamas įrodymų tyrimas (bylą dėl naujo tyčinio nusikaltimo padarymo teismui perduodantis prokuroras kaltinamajame akte ar atskirai turi nurodyti, kad kaltinamasis yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, ir prašyti sujungti bylas); 3) vadovaujantis BPK 232 straipsnio 4 punktu, bylos sujungiamos; 4) sujungta byla nagrinėjama, vadovaujantis BPK XIX–XXIII skyrių nuostatomis, išskyrus tai, kad įrodymai, kuriais pagrįstos pirmosios bylos nuosprendyje išdėstytos išvados, teisiamajame posėdyje pakartotinai netiriami (įrodymų tyrimas pirmojoje byloje atnaujinamas tam, kad būtų ištirti bausmės rūšiai ir dydžiui parinkti reikšmingi duomenys, taip pat duomenys, būtini kitiems nuosprendžio rezoliucinės dalies klausimams teisingai išspręsti); 5) nuosprendyje pirmiausia išsprendžiamas kaltės klausimas dėl nusikalstamų veikų, padarytų po asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės; 6) kaltinamąjį pripažinus kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo, sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 4 dalis, BPK 307 straipsnis), t. y. kaltinamasis pripažįstamas kaltu padaręs veiką (veikas), dėl kurios (kurių) buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, ir, laikantis BK normų, reglamentuojančių bausmės skyrimą bei bausmių subendrinimą, skiriamos bausmės už visas veikas ir galutinė subendrinta bausmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-266-511/2018).

Šiuo atveju R. B., būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, ne padarė naują nusikalstamą veiką, tačiau, kaip konstatuota Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. sausio 30 d. nutartyje, be pateisinamų priežasčių neįvykdė teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo, dėl to teismas minėta nutartimi panaikino sprendimą dėl R. B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir perdavė spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas. Dėl to, vadovaujantis minėta kasacinio teismo praktika, suformuota dėl BK 38 straipsnio taikymo, įrodymai, kuriais pagrįstos baudžiamosios bylos Nr. 1-1086-749/2021 nuosprendyje išdėstytos išvados, teisiamajame posėdyje pakartotinai nebuvo tiriami, nes baudžiamoji byla buvo nagrinėjama tam, kad būtų ištirti bausmės rūšiai ir dydžiui parinkti reikšmingi duomenys, taip pat duomenys, būtini kitiems nuosprendžio rezoliucinės dalies klausimams teisingai išspręsti.

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų baudžiamojoje byloje Nr. 1-1086-749/2021 buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, 2021 m. gruodžio 23 d. priimtas nuosprendis ir R. B. kaltė padarius 2 BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus grindžiama kaltinamojo R. B., nukentėjusiųjų V. B. ir V. B., liudytojų V. Š., J. Š., S. M., D. B., Č. B., R. K. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, apžiūrų protokolais, specialistų išvadomis, kratos protokolu, pateiktomis nuotraukomis.

Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą.

Nors teisiamajame posėdyje gynėjas teigė, kad nuosprendį priėmęs teismas, kvalifikuodamas R. B. veiksmus kaip 2 nusikaltimus, padarė klaidą, kuri turėtų būti ištaisyta, teismas su tuo nesutinka. Viena vertus, šioje byloje įrodymai, kuriais pagrįstos pirmosios bylos nuosprendyje išdėstytos išvados dėl nusikalstamo R. B. veiksmų pobūdžio ir jų kvalifikavimo, pakartotinai netiriami. Kita vertus, nėra pagrindo teigti, kad teismas, kvalifikuodamas R. B. veiksmus kaip du nusikaltimus, padarė akivaizdžią klaidą, kaip teigia gynėjas, nes teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš kelis nukentėjusiuosius kvalifikavimo aspektu vertinamas pagal konkrečios bylos individualias aplinkybes. Pavyzdžiui, labai panašioje situacijoje nusikalstami smurtiniai asmens veiksmai buvo įvertinti kaip ideali 2 nusikaltimų sutaptis (žr. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 8 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-319-908/2022).

Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo konstatuota teismo nuosprendyje, kaltinamasis R. B. padarė 2 nesunkius smurtinio pobūdžio tyčinius nusikaltimus, kuriais buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiųjų V. ir V. B. sveikata bei jiems sukeltas fizinis skausmas. Smurtauta buvo panaudojant daiktą, panašų į lazdą, kuriuo V. B. buvo suduoti ne mažiau kaip 9 smūgiai į įvairias kūno vietas, o jį apginti bandžiusiai V. B. trenkta ne mažiau kaip 2 kartus į kairę ranką ir dešinį kelį. V. B. buvo padaryti tokie sužalojimai: odos nubrozdinimas dešiniame dilbyje, kairės alkūnės srityje, poodinės kraujosruvos dešiniame dilbyje, krūtinės ląstos srityje, kairio peties sąnario srityje, kairiame žaste, nugaros srityje, o V. B. padarytas kairės alkūnės sumušimas, pasireiškęs odos nubrozdinimu ir poodine kraujosruva šioje srityje, bei dešinio kelio sumušimas, pasireiškęs odos nubrozdinimu ir poodine kraujosruva šioje srityje. Matyti, kad prieš abu nukentėjusiuosius buvo naudojamas pakankamai intensyvus smurtas ir jiems sužalojimai padaryti įvairiose kūno vietose, tačiau intensyvesnis smurtas naudotas ir daugiau sužalojimų padaryta nukentėjusiajam V. B..

Kaltinamojo R. B. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors R. B. atsiprašė nukentėjusiųjų ir su jais susitaikė, tačiau jiems nė dalies padarytos žalos pagal teismo patvirtintą susitarimą iki šiol neatlygino. R. B. turi nepilnametį vaiką, kurį turi pareigą išlaikyti. R. B. nuo 2022 m. gegužės 16 d. vykdo individualią veiklą, 2023 m. vasario 24 d. su (duomenys neskelbtini) sudarė rangos sutartį dėl darbų atlikimo nuo 2023 m. vasario 27 d. iki 2023 m. birželio 15 d. R. B. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 183 str. 1 d. (8 veikos) ir 183 str. 3 d. (2 veikos), jam paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo 1 metams ir 2 mėnesiams bausmė, kurios vykdymas atidėtas 2 metams, teistumas išnykęs. 2023 m. R. B. vieną kartą baustas administracine tvarka, nes viešoje vietoje buvo neblaivus ir įžeidė žmonių orumą bei dorovę.

Atsižvelgęs į nusikalstamas veikas apibūdinančias aplinkybes, įvertinęs kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teismas sprendžia, kad kaltinamajam už kiekvieną iš BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų skirtinos laisvės apribojimo bausmės, kurių dydžiai nustatytini mažesni nei jos vidurkis (įvertinus smurto intensyvumą ir padarytus sužalojimus): už smurtą prieš V. B. – 9 mėnesiai laisvės apribojimo, o už smurtą prieš V. B. – 6 mėnesiai laisvės apribojimo. Šios bausmės tarpusavyje bendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, nes vienoje vietoje, vieno įvykio metu buvo smurtauta prieš du nukentėjusiuosius. Taigi R. B. skirtina subendrinta 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Atsižvelgiant į tai, kad byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu – iki 6 mėnesių laisvės apribojimo (BK 64¹ straipsnis). Kaltinamasis įpareigotinas visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba būti registruotas Užimtumo tarnyboje, taip pat dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Kiti klausimai (kardomųjų priemonių panaikinimo, žalos atlyginimo) išspręsti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu, kurio panaikinta tik dalis dėl R. B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Todėl teismas ir išsprendžia tik R. B. baudžiamosios atsakomybės už 2 BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas klausimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,

nusprendžia:

R. B. pripažinti kaltu padarius 2 (dvi) nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (dėl smurto prieš V. B.) – 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę (be intensyvios priežiūros), įpareigojant visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje.

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (dėl smurto prieš V. B.) – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę (be intensyvios priežiūros), įpareigojant visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, paskiriant subendrintą bausmę – 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę (be intensyvios priežiūros), įpareigojant visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant R. B. galutinę bausmę – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę (be intensyvios priežiūros), įpareigojant visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.