Panevėžio apylinkės teismo nutartis

nuo baudžiamosios atsakomybės atleistajam R. B. ir jo gynėjui advokatui Vytautui Kupcikevičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nukentėjusiųjų V. B. ir V. B. prašymą panaikinti teismo sprendimą baudžiamojoje byloje Nr. 1-1086-749/2021 dėl R. B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės nevykdant susitarimo dėl žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1086-749/2021 R. B., padaręs dvi BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, kaltinamajam ir nukentėjusiesiems susitaikius. Šiuo nuosprendžiu buvo patvirtintas taikos susitarimas tarp R. B. ir V. B. bei V. B., pagal kurį R. B. privalo sumokėti V. B. ir V. B. po 1500 Eur kiekvienam neturtinei žalai atlyginti iki 2022 m. gruodžio 23 d. grynaisiais ar pervedant į nuosprendyje nurodytą V. B. sąskaitą. R. B. nuosprendžiu išaiškinta, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdė teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. O jeigu toks asmuo per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas R. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad pamena, kad jo atžvilgiu buvo priimtas nuosprendis ir buvo patvirtintas susitarimas dėl žalos atlyginimo. Terminas buvo nurodytas iki 2022-12-23. Kad įvykdyti šį susitarimą, jis stengėsi, ieškojosi darbo, momentais dirbo, momentais nedirbo. Jo žmona nedirba jau 5 metus, stovi darbo biržoje, dar yra jos 20 metų sūnus, kuris irgi niekur nedirba. Jis pats dirbdavo, kai pareidavo, tai žmona vis sakydavo, kad nėra valgyti, tai dar kažko. Taip jie sunkiai ir vertėsi. Jis labai norėjo žmonėms atiduoti tuos pinigus, bet žmona vis sakydavo: “atiduosim vėliau, padirbsim, tai vėliau atiduosim”. Įpareigojimas, susitarimas buvo skirtas jam. 2021 metų gruodžio mėnesį, kai buvo priimtas nuosprendis, jo žmona taip pat nedirbo. Tuo metu jis irgi išlaikė šeimą. Tuo metu jis turėjo galimybę atlyginti žalą, dalimis būtų atlyginęs. Jis darė klaidą, kad neatlygino žalos. Jis ne visą laiką darbą turėjo. Būdavo, kad jis nedirba ir pusę mėnesio, ir mėnesį, nes negaudavo užsakymų. Kiek tų laikotarpių būdavo, nepasakys. Kai jis dirbdavo, tai uždirbdavo 800-1000 Eur. Jis gyveno bute, kuris priklauso žmonai, savo turto jis neturi, turi kreditorinių įsipareigojimų, antstoliai atskaičiuoja po 20-30 Eur per mėnesį. 2017 metais jis yra įsigijęs automobilį. Nukentėję jam buvo kelis kartus rašę žinutes, kad jis atlygintų žalą. Jis pats su jais nebendravo, jam buvo gėda. Jam prioritetas buvo šeimos išsaugojimas, o ne nukentėjusieji. Dabar jis yra išėjęs nuo žmonos, nukentėjusiesiems žalą atlygins, įvykdys tą susitarimą. Tas noras atlyginti nukentėjusiesiems žalą buvo visą laiką.

Nukentėjusieji V. B. ir V. B. teismo posėdžio metu parodė, kad jiems žala nebuvo atlyginta. Iš R. B. pusės nebuvo jokių veiksmų, kad jis norėtų susitarti dėl žalos atlyginimo, nebuvo noro nors dalimis atlyginti žalą, jokio kontakto iš jo pusės nebuvo. V. B. yra rašęs R. B. dvi žinutes iš savo telefono į šio telefoną, kad yra skoloje: pirma žinutė buvo po pusės metų, kita – baigiantis susitarimo terminui iki 2022 m. gruodžio 23 d. V. B. šiam rašė, kad jis yra skoloje jų šeimai. R. B. turėjo galimybę atrašyti, kontaktuoti, bet neatrašė. Su R. B. per visa tą laikotarpį susitikę nebuvo. V. B. skambino R. B. žmona, klausė, ar galėtų jie palaukti. Kai jis atsakė jai, kad nelauks, tai ši pasakė, kad jei jie nepratęs termino, tai žalos atlyginimo nesulauks iki pensijos. Pats R. B. niekada iniciatyvos nerodė.

Teismo posėdžio metu nukentėjusieji prašė tenkinti jų prašymą, prokurorė taipogi prašė tenkinti nukentėjusiųjų prašymą – panaikinti nuosprendį ir atnaujinti baudžiamojoje byloje įrodymų tyrimą, nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas R. B. ir jo gynėjas prašė nukentėjusiųjų prašymo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkinamas.

BK 38 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Ši įstatymo norma numato dvi alternatyvias sąlygas, kurios gali būti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės panaikinimo pagrindas: 1) jei per vienerių metų terminą bus padarytas baudžiamasis nusižengimas ar neatsargus nusikaltimas ir 2) jei be pateisinamų priežasčių nebus vykdomas teismo patvirtintas susitarimas dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, tačiau dėl žalos atlyginimo įstatymas jokių terminų nenumato (kasacinė nutartis Nr. 2K-552/2006). Taigi kaltininkui be pateisinamų priežasčių nevykdant teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos klausimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės panaikinimo šiuo pagrindu gali būti keliamas apkaltinamojo nuosprendžio už padarytą veiką priėmimo senaties termino ribose (BK 95 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju matyti, kad teismui 2021 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu atleidus R. B., padariusį dvi BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, buvo patvirtintas taikos susitarimas tarp R. B. ir V. B. bei V. B., pagal kurį R. B. privalo sumokėti V. B. ir V. B. po 1500 Eur kiekvienam neturtinei žalai atlyginti iki 2022 m. gruodžio 23 d. grynaisiais ar pervedant į nuosprendyje nurodytą V. B. sąskaitą. R. B. minėtu nuosprendžiu buvo išaiškinti galimi susitarimo dėl žalos atlyginimo nesilaikymo padariniai.

Nukentėjusieji tiek prašyme teismui nurodė, tiek teismo posėdžio metu parodė, kad R. B. jiems nei iki minėtame nuosprendyje nurodytos datos – 2022 m. gruodžio 23 d., nei iki teismo posėdžio nagrinėjant šį jų prašymą, visiškai neatlygino jiems padarytos, susitarime nurodytos žalos. Šią aplinkybę teismo posėdžio patvirtino ir pats R. B.. Jis teisme teigė, kad žalos neatlyginęs, nes vienas pats išlaikė šeimą, kuriai teikė pirmenybę, be to, turi kreditorinių įsipareigojimų.

Teismas gi, įvertinęs R. B. teisme duotus paaiškinimus, sprendžia, kad R. B. nurodytos aplinkybės dėl susitarimo dėl žalos atlyginimo nevykdymo nelaikytinos pateisinama priežastimi, ir priešingai jo paties bei jo įgalioto atstovo subjektyviai nuomonei – liudija apie sąmoningą R. B. vengimą vykdyti susitarimą dėl žalos atlyginimo.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip patvirtino pats R. B., tiek 2021 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio priėmimo metu, tiek dabar jis dirbo ir tebedirba, užsiima ta pačia veikla (dirba statybose), vienas išlaikė ir išlaiko šeimą, jo žmona nedirbo ir nedirba. Kaip matyti iš išsireikalautoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-1086-749/2021 esančio susitarimo tarp R. B. ir V. B. bei V. B. dėl žalos atlyginimo (2 t., b.l. 106), R. B. susitarimo pasirašymo metu pats ranka įrašė, kad pasižada ir įsipareigoja sumokėti susitarime nurodytą sumą. 2021 m. gruodžio 3 d. teisiamojo posėdžio protokole taipogi užfiksuotas R. B. pažadas atlyginti nuostolius (2 t., b.l. 107-115). Tačiau nepaisant tokių teismui bei nukentėjusiesiems išsakytų pažadų, kaip teismo posėdžio metu parodė nukentėjusieji ir ką patvirtino pats R. B., jis neatlygino jokios, net menkiausios susitarime nurodytos žalos dalies. Pastebėtina ir tai, kad pats R. B. teismo posėdžio metu parodė, kad tuo metu, kai buvo sudaromas susitarimas, jis turėjo galimybę atlyginti žalą ir dalimis būtų atlyginęs, bet, kaip matyti, to nepadarė. Objektyvių priežasčių, kodėl jis nevykdė susitarimo, R. B. teismui nenurodė, o teismas tokių priežasčių ir nenustatė.

Pastebėtina ir tai, kad R. B. ne tik nesiėmė jokių veiksmų vykdant teismo 2021 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu patvirtintą susitarimą dėl žalos atlyginimo, bet ir pats nesiėmė jokių veiksmų susisiekti su nukentėjusiais, informuojant apie savo galimybes atlyginti žalą ar prašant pratęsti terminą ar panašiai. Priešingai, jis net nereagavo į nukentėjusiojo telefonu jam siųstą priminimą apie susitarimą dėl žalos atlyginimą.

Visos aukščiau nurodytos aplinkybės teismui leidžia daryti pagrįstą išvadą apie sąmoningą R. B. vengimą vykdyti teismo 2021 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu patvirtintą susitarimą dėl žalos atlyginimo nukentėjusiesiems V. B. ir V. B., kas atitinkamai charakterizuoja R. B. bei sudaro pagrindą naikinti teismo sprendimą dėl R. B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už dvi BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio 3 dalimi, BPK 362 ir 364 straipsniais,

nutaria:

Tenkinti nukentėjusiųjų V. B. ir V. B. prašymą panaikinti teismo sprendimą baudžiamojoje byloje Nr. 1-1086-749/2021 dėl R. B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės nevykdant susitarimo dėl žalos atlyginimo.

Panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1086-749/2021 priimtą sprendimą dėl R. B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą dėl R. B. baudžiamosios atsakomybės už dvi BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas perduoti spręsti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams.

Nutartis per 7 (septynias) dienas gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.