- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-11-07
- Bylos Nr.
- 2K-552/2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Alvydas Pikelis (pirm.), Antanas Klimavičius, Lidija Liucija Žilienė (pran.)
- Nukentėjusysis
- A. V., E. V., Ž. K., A. P.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Alvydo Pikelio, Antano Klimavičiaus ir pranešėjos Lidijos Liucijos Žilienės,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro kasacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2006 m. sausio 11 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 6 dalį. Pritaikius BK 38 straipsnio 1 dalies 1–4 punktus, A. P. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas ir byla prieš jį nutraukta kaltininkui ir nukentėjusiesiems A. V., E. V. ir Ž. K. susitaikius. Tarp nukentėjusiųjų A. V., E. V. ir A. P. patvirtintas susitarimas dėl žalos atlyginimo, kuriame nustatyta žalos atlyginimo tvarka ir sąlygos: A. P. įsipareigojimas per ketverius metus atlyginti E. V. turtinę žalą ir sumokėti 3500 Lt už paminklą, 800 Lt už metinių ceremoniją pagal papročius ir 3400 Lt už automobilį; A. V. – sumokėti 80 000 Lt neturtinės žalos, be to, mokėti A. V. vaikams V. V., J. V. ir G. V. kas mėnesį po 100 Lt kiekvienam A. V. naudai (uzufrukto teisėmis) iki jų pilnametystės, išlaikymą mokant iki kiekvieno mėnesio 25 d.
Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 22 d. nutartis, kuria Vilkaviškio rajono apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas dėl netinkamo BK 38 straipsnio taikymo A. P. atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą patenkinti, nukentėjusiosios A. V., taip pat prašiusios kasacinį skundą patenkinti, A. P. gynėjos, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. P. atiduotas teismui teisti už tai, kad 2004 m. spalio 19 d., apie 18.30 val., kelio Vilkaviškis–Suvalkai–Gižai antrame kilometre, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės ir būdamas neblaivus, vairavo automobilį „Audi 80“ (duomenys neskelbtini), taip pažeidė kelių eismo taisyklių (toliau KET) 59, 68, 172, 175.5, 53 punktų reikalavimus, pagal kuriuos draudžiama vairuoti transporto priemonę, neturint šios teisės ir neblaiviam; važiuodamas apie 100 km per valandą greičiu, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, viršijo leistiną greitį (leistinas greitis 90 km/h), atsižvelgdamas į kelio sąlygas, matomumą, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, nuvažiavo nuo kelio sankasos ir atsitrenkė į pakelės medį, dėl to mirtinai sužalojo automobilio „Audi 80“ keleivį J. V. ir padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą keleiviui Ž. K.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas sprendė taikyti BK 38 straipsnio 1–4 dalies nuostatas ir A. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui su nukentėjusiaisiais susitaikius, motyvuodamas tuo, kad A. P. laikomas neteistu, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką – jo kaltė grindžiama daugiausia tik jo prisipažinimu ir parodymais, tai labai palengvino ikiteisminį tyrimą, savo noru atlygino nukentėjusiajam Ž. K. padarytą turtinę žalą, pradėjo atlyginti turtinę žalą A. V. bei susitarė dėl likusios žalos dalies atlyginimo su A. V. ir E. V., pasirašė su jomis susitarimą dėl likusios žalos atlyginimo, susitaikė su nukentėjusiaisiais, ir šie jokių pretenzijų neturi, prašo bylą nutraukti ir yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas savo motyvuose nurodęs, kad A. P. apibūdinamas teigiamai, daugiau nusikalstamų veikų nėra padaręs, administracine tvarka nebaustas, atsižvelgęs į kaltinamojo šeiminę ir turtinę padėtį, į jo turtines galimybes, įvertinęs, kad susitaikymo aktas, pasirašytas tarp kaltinamojo A. P. ir nukentėjusiųjų E. V. bei A. V. dėl turtinės ir neturinės žalos atlyginimo per ketverius metus ir išlaikymo priteisimo A. V. vaikams iki pilnametystės, yra realus ir nepažeidžiantis nukentėjusiųjų ir nepilnamečių vaikų interesų, sprendė patvirtinti minėtą susitarimą.
Kasaciniu skundu Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 22 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina dėl netinkamai taikyto baudžiamojo įstatymo ir nepagrįsto A. P. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio 1 dalies 1–4 punkto pagrindais, nes, kasatoriaus nuomone, tokių pagrindų byloje nėra.
Apeliacinės instancijos teismas kaltinamojo ir nukentėjusiojo susitaikymą, kaip neprieštaraujantį BK 38 straipsnio 3 dalies reikalavimams, įvertino nepagrįstai, nes šis teismo patvirtintų įsipareigojimų įvykdymo terminas (ketveri metai) neatitinka įstatymo. Teigiama, kad asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės be pateisinamų priežasčių nevykdžius teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos per vienerius metus, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Todėl teismas, tvirtindamas susitarimą tarp A. P. ir nukentėjusiųjų, turėjo nustatyti ne ilgesnį kaip vienerių metų terminą, nes priešingu atveju nuo teismo patvirtinto susitarimo momento praėjus vieneriems metams ir vėliau, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui nevykdant teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo, teismas negalės panaikinti nuosprendžio ir asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, nes nebus teisinio pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas prokuroro skundą, nepagrįstai nurodė, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas aplinkybes ir įvertino kaltinamojo asmenybę. A. P. teistas Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 1999 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu už tyčinio nusikaltimo padarymą, o 2002 m. gruodžio 5 d. – už transporto priemonės vairavimą pakartotinai per vienerius metus esant neblaiviam (1961 m. BK 246¹ straipsnis). Pirmasis teistumas išnykęs, o antroji veika, įsigaliojus naujajam BK, dekriminalizuota, tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad A. P. paskutinę veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas KET – jo kraujyje nustatyta 2,09 promilės alkoholio, automobilį vairavo neturėdamas teisės. Kasatoriaus nuomone, nors ankstesnė veika yra dekriminalizuota ir teisinių padarinių A. P. nebesukelia, tačiau ši faktinė aplinkybė apibūdina asmenybę, kaip nelinkusią taisytis, nes šiurkštūs KET pažeidimai nėra atsitiktiniai, jie įgavę sisteminį, pakartotinį pobūdį.
Be to, kasatoriaus nuomone, teismas tinkamai neįvertino A. P. realių galimybių atlyginti teismo patvirtintą turtinę ir neturtinę žalą, nes iš bylos duomenų matyti, kad jis nedirba, realių kitų pajamų ir turto neturi. Kasatoriaus nuomone, šios kaltininką apibūdinančios aplinkybės neduoda pagrindo manyti, kad A. P. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų ir kad realiai bus įvykdyti įsipareigojimai.
Motyvuojamoji dalis
Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BK 38 straipsnio taikymo
Kasatoriaus teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas A. P. BK 38 straipsnio nuostatas taikė netinkamai, nepagrįstai, nesant būtinų šio įstatymo taikymo pagrindų, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas prokuroro apeliacinį skundą, įstatymo taikymo klaidų neištaisė, nepagrįsti.
Pagal BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu, ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Šio įstatymo pagrindu asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik esant visoms jame išvardytoms būtinoms sąlygoms.
Šio reikalavimo pirmosios instancijos teismas nepažeidė. Teismo nuosprendyje pasisakyta dėl kiekvienos iš būtinų BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų ir nurodyti teismo išvadų dėl jų motyvai, remiantis konkrečiomis nustatytomis bylos aplinkybėmis.
Kasaciniame, taip pat ir apeliaciniame skunde ginčijama teismo išvada, kad yra pagrindas manyti, jog A. P. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų ir kad realiai bus įvykdyti įsipareigojimai (atlyginti žalą nukentėjusiesiems). Kasatoriaus nuomone, faktinės A. P. asmenybę apibūdinančios aplinkybės (praeityje buvo du kartus teistas už tyčinius nusikaltimus, šiurkščiai pažeidė KET, automobilį vairavo neblaivus ir neturėdamas teisės) pirmosios instancijos teismo nurodytos, bet įvertintos netinkamai. Tačiau kasatorius neatsižvelgė į tai, kad pirmosios instancijos teismas, darydamas kasatoriaus ginčijamą išvadą, rėmėsi ir kitomis A. P. asmenį apibūdinančiomis aplinkybėmis, t. y. kad jis administracinių teisės pažeidimų nebuvo padaręs, turi šeimą ir augina mažametį vaiką, taip pat ir tai, kad A. P. ikiteisminio tyrimo metu pradėjo atlyginti padarytą žalą (2005 m. rugsėjo 16 d. atlygindamas dalį padarytos turtinės žalos sumokėjo nukentėjusiajai A. V. 980 Lt), apie kurias kasatorius nepasisako. Teismo išvada dėl BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytos sąlygos (pagrindo manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų) buvimo ar nebuvimo yra reikšmingų tuo klausimu visų bylos aplinkybių vertinimo rezultatas, taigi kasatoriaus argumentas, kad ne visos A. P. asmenybę apibūdinančios aplinkybės teismo įvertintos, visiškai nepagrįstas ir apeliacinės instancijos teismo išvada dėl analogiško prokuroro apeliacinio skundo argumento yra teisinga.
Kasatoriaus argumentas, kad teismas pažeidė BK 38 straipsnio nuostatas, tvirtindamas kaltininko su nukentėjusiuoju susitarimą dėl žalos atlyginimo ateityje per ketverių metų terminą ir kad privalėjo pats nustatyti ne didesnį kaip vienerių metų susitarimo vykdymo terminą, neatitinka BK 38 straipsnio nuostatų, nes tokio reikalavimo šis įstatymas nenustato. BK 38 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Pagal šią formuluotę žalos atlyginimo sąlygos ir tvarka, taigi ir terminai yra kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio susitarimo dalykas, ir teismas nėra įpareigotas nustatyti kitokių nei susitarime numatytų sąlygų ir tvarkos. Teisėjų kolegijos nuomone, teismas tik turėtų patikrinti, ar susitarime žalos atlyginimo sąlygos ir tvarka yra išsamiai ir konkrečiai išdėstytos, aiškios ir suprantamos susitarimo dalyviams, atitinka jų tikrąją valią.
Kasatoriaus teiginys, kad, nenustačius susitarimo dėl žalos atlyginimo įvykdymo vienerių metų termino, praėjus šiam laikui ir kaltininkui nevykdant teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo, nebus teisinio pagrindo taikyti BK 38 straipsnio 3 dalies nuostatų, nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas į šį argumentą teisingai atsakė, nurodydamas, kad ši įstatymo norma numato dvi alternatyvias sąlygas, kurios gali būti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės panaikinimo pagrindas: 1) jei per vienerių metų terminą bus padarytas baudžiamasis nusižengimas ar neatsargus nusikaltimas ir 2) jei be pateisinamų priežasčių nebus vykdomas teismo patvirtintas susitarimas dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, tačiau dėl žalos atlyginimo įstatymas jokių terminų nenumato. Taigi kaltininkui be pateisinamų priežasčių nevykdant teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos klausimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės panaikinimo šiuo pagrindu galės būti keliamas apkaltinamojo nuosprendžio už padarytą veiką priėmimo senaties termino ribose (BK 95 straipsnis). Nuosprendis, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio tvarka ir nutraukiama byla, nėra apkaltinamasis, juo asmuo nėra pripažįstamas kaltu ir nepaskiriama bausmė (BPK 307 straipsnio 5 dalis).
Kasatoriaus pozicija dėl teismo pareigos nustatyti ne ilgesnį kaip vienerių metų susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos vykdymo terminą nepriimtina ir praktiniu požiūriu, nes net ir nagrinėjamoje byloje atsižvelgiant į žalos dydį, akivaizdu, kad kaltininkas per vienerių metų terminą susitarimo įvykdyti negalės, taigi ir pats susitarimas taptų beprasmis ir realiai neįvykdomas. BK 38 straipsnio nuostatų taikymo tikslas yra nukentėjusiojo interesų dėl kuo greitesnio ir realaus žalos atlyginimo patenkinimas, o nustačius kaltininkui realiai neįvykdomas sąlygas, šis nukentėjusiojo interesas taip pat būtų pažeistas.
Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio arba apeliacinės instancijos teismo nutarties keitimo arba naikinimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas, o teismų sprendimai, neperžengiant kasacinio skundo ribų, pripažintini teisėtais.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro kasacinį skundą atmesti.