- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-04-20
- Bylos Nr.
- eI3-914-596/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02286-2022-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Jolita Rasiukevičienė (pirm.), Vita Valeckaitė, Gitana Butrimaitė
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos švietimo, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Lietuvos valstybė, atstovaujama Švietimo mainų paramos fondo, Lietuvos Valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Švietimo mainų, Švietimo mainų paramos fondas
- Pareiškėjas
- Orientavimosi sporto klubas „Falco“
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gitanos Butrimaitės, Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vitos Valeckaitės,
atsakovių Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, atstovui advokatui S. A.,
trečiojo suinteresuoto asmens Švietimo mainų paramos fondo, tuo pačiu atstovaujančio ir Lietuvos valstybę, atstovui E. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo orientavimosi sporto klubo „Falco“ skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ir Švietimo mainų paramos fondo, trečiajam suinteresuotam asmeniui Švietimo mainų paramos fondui dėl įsakymo dalies panaikinimo ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas orientavimosi sporto klubas „Falco“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro (toliau – ir Ministras) 2022 m. balandžio 27 d. įsakymo Nr. V-642 „Dėl 2022 metų sporto rėmimo fondo lėšų paskirstymo 2022 – 2023 įgyvendinamiems sporto projektams, skatinantiems neįgaliųjų sporto veiklas, susijusiems su sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimu“ (toliau – ir Įsakymas) dalį, kuria neskirtas finansavimas pareiškėjo orientavimosi sporto klubo „Falco“ sporto projekto įgyvendinimui; 2) priteisti pareiškėjo naudai iš atsakovės Lietuvos valstybės 95 906,58 Eur dydžio žalos atlyginimą.
Nurodo, kad pareiškėjas pateikė Švietimo mainų paramos fondui (toliau – ir Fondas arba trečiasis suinteresuotas asmuo) paraišką Nr. SRF-SIĮ-2022-1-0668 finansuoti Projektą pagal Sporto rėmimo fondo 2022 metų konkurso veiklos sritį „Sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimas“ (toliau – ir Paraiška), kuria prašė skirti Projektui Sporto rėmimo fondo lėšų sumą - 95 906,58 Eur. Paraiška buvo įvertinta 77,5 balo ir nustatyta, kad ji tinkama, tačiau skundžiama Įsakymo dalimi finansavimas Projekto įgyvendinimui nebuvo skirtas, nes neva jai finansuoti nepakanka Sporto rėmimo fondo lėšų.
Pareiškėjo įsitikinimu, Paraiškos vertinimas buvo atliktas pažeidžiant Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų finansavimo tvarkos apraše, patvirtintame 2019 m. sausio 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Vyriausybė) nutarimu Nr. 85 (toliau – ir Aprašas), ir Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų, skirtų fizinio aktyvumo veikloms, skatinančioms fizinio aktyvumo plėtrą, sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimui, sporto renginių organizavimui, ir asmenų, dirbančių ar teikiančių paslaugas sporto srityje, kvalifikacijos tobulinimui ir sporto informacijos sklaidai, finansavimo ir administravimo taisyklėse, patvirtintose Ministro 2019 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. V-123 (toliau – ir Taisyklės), įtvirtintus reikalavimus. Pareiškėjas cituoja Aprašo nuostatas ir nurodo, kad Ministro 2021 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. V-2139 patvirtinto 2022 metų kvietimo teikti paraiškas sporto rėmimo fondo lėšoms gauti sporto projektų, skirtų fizinio aktyvumo veikloms, skatinančioms fizinio aktyvumo plėtrą, sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimui, sporto renginių organizavimui, ir asmenų, dirbančių ar teikiančių paslaugas sporto srityje, kvalifikacijos tobulinimui ir sporto informacijos sklaidai (toliau – ir Kvietimas) 29 punktas nustato, kad paraiškų turinio vertinimas vykdomas vadovaujantis bendraisiais sporto projektų vertinimo kriterijais (Aprašo 40 punktas), kurie detalizuoti paraiškos turinio iš išlaidų pagrįstumo vertinimo lape (Kvietimo 3 priedas), ir specialiaisiais sporto projektų vertinimo kriterijais (taikomais visoms sporto projektų veiklų sritims), aktualiais šiam Kvietimui. Paraiškoje galima pasirinkti ne daugiau nei 5 specialiuosius kriterijus, kuriems yra nustatytas atitinkamas balų skaičius.
Atkreipia dėmesį, kad minimalus pereinamasis specialiųjų sporto projektų vertinimo kriterijų balas – 8, o Kvietimo 31 punktas numato, jog maksimali galima balų suma už atitikimą specialiesiems sporto projektų vertinimo kriterijams yra 15 balų, taigi Paraiška pagal bendruosius sporto projektų vertinimo kriterijus maksimaliai gali surinkti 85 balus, o pagal specialiuosius – 15.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, atliekant Paraiškos vertinimą buvo pažeista specialiųjų kriterijų vertinimo tvarka, nustatyta Kvietimo 3 priede (toliau – ir Forma). Nurodo, kad, kaip matyti iš Paraiškos ir Vertinimo lapo, pareiškėjas pasirinko 5 leistinus specialiuosius kriterijus, įskaitant ir specialųjį kriterijų „Fizinis aktyvumas praturtinamas informacinių technologijų naudojimu: esami IT įrankiai naudojami fizinio aktyvumo veikloms vykdyti ir / arba organizuojamos nuotolinės treniruotės“ (toliau – ir Specialusis kriterijus). Paraiška pagal minėtą kriterijų galėjo būti įvertinta 0, 2 arba 4 balų reikšme, tačiau Paraiškai buvo skirta 0 balų reikšmė, Vertinimo lape nurodant, kad neva Specialusis kriterijus siejamas su Projekto veiklomis, tačiau pažymėta, kad dar tik numatoma kurti IT įrankius, t. y. esami IT įrankiai nėra naudojami fizinio aktyvumo veiklų vykdymui. Pareiškėjas nesutinka su tokiu Paraiškos vertinimu pagal Specialųjį kriterijų ir motyvais, kuriais remiantis skirtas aptariamas vertinimas.
Pareiškėjo įsitikinimu, ekspertai, skirdami Paraiškai 0 balų pagal Specialųjį kriterijų, akivaizdžiai netinkamai įvertino Paraiškos turinį. Pažymi, kad Paraiškoje buvo išsamiai paaiškinta, kad: 1) Projektu siekiama sukurti visiems prieinamą OS takais interaktyvią užsiėmimų sistemą su baziniu 80 užduočių komplektų artimoje ir saugioje aplinkoje, pravesti 4 mokamąsias stovyklas, orientuotas į fizinę negalią turinčius asmenis ir pravesti 20 organizuotų nuotolinių užsiėmimų. Projektas skirtas didinti OS takais disciplinos populiarumą, skatinti fizinę negalią turinčius asmenis kartu aktyviai leisti laiką gamtoje, kaip ir visų socialinių grupių atstovus, nepriklausomai nuo amžiaus ar lyties. Sistema būtų nemokama, ją užsiėmimams būtų galima naudoti ir ateityje, prie jos tobulinimo ir papildymo užduotimis prisidėtų ir patys dalyviai. OS takais užsiėmimai taptų galimi internetinėje erdvėje, artimoje saugioje aplinkoje: miestų parkuose, šalia namų esančiose erdvėse, kiemuose, stadionuose, patalpų viduje; 2) sukūrus interaktyvią OS takais užsiėmimų sistemą projekto dalyviai turės galimybę bet kuriuo jiems patogiu metu praktikuotis. Sistema sudarys patogias sąlygas kurti naujas užduotis artimoje, saugioje aplinkoje, skatins patiems prisidėti prie užsiėmimų bazės kūrimo, tuo pačiu daugiau aktyviai judėti. Pagerės dalyvių pasitikėjimas savimi, emocinė būsena, noras varžytis. Klubas, o taip pat visos kitos suinteresuotos sportinės organizacijos turės patrauklų interaktyvų užsiėmimų organizavimo įrankį, kuriuo vartotojai galės nemokamai naudotis. Tai atvertų galimybes patraukliai perteikti plačiai visuomenei OS takais rungčių privalumus, plėtoti discipliną ir kviesti naujus narius sportuoti. Sistemos komentarų ir įspūdžių dalijimosi posistemė leis susidaryti aiškų dalyvių lūkesčių apie ateities renginius vaizdą, kas padės juos organizuoti labiau patraukliai.
Akcentuoja, kad Projekto esmė ir tikslas būtent ir yra fizinį aktyvumą praturtinti informacinių technologijų naudojimu, t. y. sukurti orientavimosi sporto takais interaktyvią užsiėmimų sistemą, todėl akivaizdu, kad Projektas savo esme ir tikslu visiškai atitinka Specialųjį kriterijų. Pareiškėjas pagrįstai ir tikslingai pasirinko Specialųjį kriterijų, o Paraiška pagal jį turėjo būti įvertinta kur kas daugiau nei 0 balų, t. y. bent 2 balais.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, ekspertai nesivadovavo specialiųjų kriterijų vertinimo gairėmis, nustatytomis Formoje, pagal kurias specialiajam kriterijui skiriama 0 balų tuomet, kai jis paminimas, tačiau nepagrindžiamas likusiu paraiškos turiniu, nesusiejamas su Projekto veiklomis arba neaprašomas kitur paraiškoje. Daro išvadą, kad jeigu patys ekspertai pripažįsta, jog Specialusis kriterijus siejamas su Projekto veiklomis, vadovaujantis Formoje pateiktomis vertinimo gairėmis, Paraiška turėjo būti įvertinta maksimaliu 4 balų įvertinimu arba bent jau puse maksimalaus balo, jeigu ekspertai sprendė, kad neva Specialusis kriterijus iš dalies susijęs su Projekto veiklomis.
Laikosi pozicijos, kai nurodytas akivaizdus procedūrinis pažeidimas lėmė neteisėto ir nepagrįsto Įsakymo priėmimą, nes jeigu vertinę Paraišką ekspertai būtų tinkamai vadovavęsi Formoje pateiktoje specialiųjų kriterijų vertinimo gairėmis, Paraiška būtų gavusi bent jau 2 papildomus balus, ko būtų pakakę, jog Projektas būtų gavęs finansavimą, kadangi, kaip matyti iš skundžiamo Įsakymo 1 priedo, paskutinis Projektas, kuris gavo finansavimą, surinko 79 balus, taigi, jeigu Paraiška būtų vertinama nepažeidžiant minėtų procedūrinių taisyklių, ji būtų gavusi ne mažiau kaip 79,5 balo ir būtų aplenkusi paskutinįjį projektą, kuris gavo finansavimą.
Teigia, kad Paraišką vertinę ekspertai galimai neatitiko jiems keliamų reikalavimų, todėl jie negalėjo vertinti Paraiškos. Aprašo 42 punktas nustato, kad ekspertus paraiškos turiniui vertinti parenka atsakinga institucija Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme ir Taisyklėse nustatyta tvarka. Pareiškėjas įvardija, kokie reikalavimai yra keliami ekspertams, ir nurodo, kad atsižvelgiant į tai, kad vertinant pareiškėjo Paraišką buvo pažeista sporto projektų vertinimo tvarka, jis turi pagrįstų įtarimų, jog Paraišką vertinęs ekspertas (ekspertai) neatitinka Aprašo 42 punkte nustatytų reikalavimų, todėl tai yra savarankiškas pagrindas Įsakymo dalies panaikinimui.
Nurodo, kad nurodytų Ministerijos ir Fondo neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė žalą negautų pajamų forma. Jo netiesioginius nuostolius – negautas pajamas – sudaro 95 906,58 Eur, t. y. Projekto finansavimo suma, kurios jis prašė teikdamas Paraišką. Teigia, kad egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų Ministerijos bei Fondo veiksmų ir pareiškėjui atsiradusios žalos – jeigu Fondas nebūtų atlikęs aukščiau minėtų neteisėtų veiksmų, pareiškėjas būtų gavęs prašytą finansavimą Projekto įgyvendinimui.
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas prašė skundą tenkinti, remdamasis jame išdėstytais argumentais. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių užduotus klausimus atstovas pripažino, kad dalis Projekto įgyvendinimui skirtų IT įrankių bus sukurti tik ateityje.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija (toliau – ir Ministerija), tuo pačiu atstovaujanti ir Lietuvos valstybę, atsiliepime prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš pareiškėjo išlaidas už teisinę pagalbą.
Atkreipia dėmesį, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sporto įstatymu (toliau – Sporto įstatymas arba Įstatymas), Aprašu ir Taisyklėmis, sporto projektų, finansuojamų Sporto rėmimo fondo lėšomis, vertinimą atlieka, teikia išvadas sporto projektų komisijai dėl jų tinkamumo finansuoti vertinimo bei vykdo atrinktų sporto projektų įgyvendinimo priežiūrą Fondas. Ministerija, gavusi Fondo išvadas dėl projektų tinkamumo finansuoti, priima sprendimą dėl projektų finansavimo pagal numatytas finansavimui skirti lėšas, taigi Ministerija neturi įgaliojimų ir neatlieka paraiškų vertinimo, ši funkcija yra pavesta Fondui.
Nurodo, kad pareiškėjo skundo argumentai, esą Paraiška buvo įvertinta netinkamai, nes už jo pasirinktą Specialųjį kriterijų buvo skirta 0 balų reikšmė, nors, pasak pareiškėjo už šį kriterijų turėjo būti skirti bent 2 balai, laikytini prielaidomis. Pažymi, kad Kvietimo 29 punktas nustato, kad paraiškų turinio vertinimas vykdomas vadovaujantis bendraisiais sporto projektų vertinimo kriterijais pagal Ministro 2019 m. vasario 14 d. įsakymą Nr. V-123, kurie detalizuoti paraiškos turinio iš išlaidų pagrįstumo vertinimo lape (Kvietimo 3 priedas), ir specialiaisiais sporto projektų vertinimo kriterijais (taikomais visoms sporto projektų veiklų sritims), aktualiais šiam Kvietimui. Paraiškoje galima pasirinkti ne daugiau ne 5 specialiuosius kriterijus, kuriuos pareiškėjas pasirinko, įskaitant ir minėtą Specialųjį kriterijų. Paraiška pagal Specialųjį kriterijų galėjo būti įvertinta 0, 2 arba 4 balų reikšme, tačiau Paraiškai pagal šį kriterijų buvo skirta 0 balų reikšmė. Vertinimo lape toks įvertinimas yra paaiškintas tuo, kad: „Specialusis kriterijus siejamas su projekto veiklomis, tačiau pažymėtina, kad dar tik numatoma kurti IT įrankius, t. y. esami IT įrankiai nėra naudojami fizinio aktyvumo veiklų vykdymui“. Laikosi pozicijos, kad pareiškėjas, teigdamas esą už pasirinktą Specialųjį kriterijų jo Projektui turėjo būti skirti bent 2 balai, neteisingai interpretuoja Specialiojo kriterijaus reikšmę. Ministerija atkreipia dėmesį į tai, kad Specialiojo kriterijaus formuluotė aiškiai ir nedviprasmiškai numatė, kad papildomi balai už šį kriterijų skiriami tik tuo atveju, jeigu yra naudojami esami IT įrankiai, tačiau pareiškėjo Paraiška ir Projektas grindžiami tik jo ketinimu sukurti sistemą ateityje, o tai, minėta, neatitinka Specialiajame kriterijuje aprašytos sąlygos. Tai, kad pareiškėjo Projektu IT įrankius dar tik numatoma sukurti, patvirtina Paraiškoje nurodyti teiginiai: „<...> projekte numatyta sukurti interaktyvi OS takais užsiėmimų sistema“; „Sukurti OS takais interaktyvią užsiėmimų sistemą su pradiniu 80 užduočių paketu artimoje ir saugioje neįgaliems aplinkoje ir pasiekti, kad ja naudotųsi ne mažiau 40 negalią turinčių unikalių vartotojų“; „Sukurti veikiančią OS takais interaktyvia užsiėmimų sistemą su baziniu 80 užduočių pradiniu paketu“; „Kuriama interaktyvi OS takais užsiėmimų sistema būtų visiškai naujas įrankis OS takais rungčių užsiėmimuose“.
Nesutinka su pareiškėjo teiginiais, esą ekspertai nesivadovavo specialiųjų kriterijų vertinimo gairėmis, nustatytomis Kvietimo 3 priede, ir pažymi, kad pagal jas Specialiajam kriterijui skiriama 0 balų tuomet, kai <...> tenkinamos ne visos specialiajame kriterijuje aprašytos sąlygos. Teigia, jog akivaizdu, kad nagrinėjamo ginčo atveju pareiškėjo Projektas tenkino ne visas Specialiajame kriterijuje aprašytas sąlygas, dėl ko Paraišką vertinę ekspertai pagrįstai už šį Specialųjį kriterijų skyrė 0 balų.
Ministerijos nuomone, Fondo pateikti paaiškinimai ir medžiaga patvirtina, kad pareiškėjo Paraišką vertinę ekspertai turėjo reikiamą kvalifikaciją, kurią kvestionuodamas pareiškėjas remiasi niekuo nepagrįstomis prielaidomis ir nepateikia jokių objektyvių rašytinių įrodymų ir niekaip nepagrindžia aplinkybių, kad jo Paraišką vertinę ekspertai neatitiko kvalifikacijai keliamų reikalavimų.
Apibendrinusi išdėstytus argumentus Ministerija nurodo, kad galima pagrįstai konstatuoti, jog Ministerija ir Fondas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, nes Fondas, kaip atsakinga institucija, įgaliota vykdyti sporto paraiškų vertinimą, tinkamai įvertino pareiškėjo Paraišką ir įgyvendino teisės aktų nuostatose įtvirtintus reikalavimus dėl sporto paraiškų vertinimo, nepažeidė jokių procedūrų bei aiškiai, konkrečiai ir motyvuotai pagrindė skiriamų balų dydžius, dėl ko skundžiamas Įsakymas yra pagrįstas bei teisėtas ir nėra teisinio pagrindo jo naikinti.
Dėl prašomos priteisti žalos nurodo, kad pareiškėjas neįrodė žalos, kaip privalomos civilinės atsakomybės sąlygos. Ministerija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas siekia prisiteisti žalą negautos paramos suma, t. y. reikalauja visos Paraiškoje nurodytos 95 906,58 Eur sumos. Ministerijos vertinimu, toks pareiškėjo reikalavimas yra ydingas savo esme ir prieštarauja paramos esmei, nes Projekto finansavimui skirtina suma negali būti laikoma pareiškėjo negautomis pajamomis, kadangi įgyvendindamas Projektą ir atitinkamai patirdamas su jo įgyvendinimu susijusias išlaidas (be kurių projektas ir nebūtų įgyvendintas) pareiškėjas niekuomet tokio dydžio pajamų nebūtų gavęs. Pažymi, kad pagal teisingo žalos atlyginimo principą nukentėjusysis turi teisę tik į tokį žalos atlyginimą, kuris grąžintų jį į padėtį, kurioje jis būtų, jei nebūtų neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų, ir nurodo, kad sąlyga finansavimo gavimui buvo ne tik Paraiškos atitiktis visiems keliamiems reikalavimams, t. y. reikiamo, didesnio balų skaičiaus už kitas atranką praėjusias paraiškas surinkimas, bet ir finansavimui numatytas skirti biudžetas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašoma priteisti žala yra didesnė, nei pagal veiklos sritį skirtas bendras finansavimas. Ministerijos įsitikinimu, pareiškėjas neįrodė žalos, kaip privalomos civilinės atsakomybės sąlygos, dėl ko nekyla civilinė atsakomybė dėl jo nurodomų Projektui finansuoti sumų negavimo. Ministerija nurodo, kokios trys civilinės atsakomybės sąlygos turi būti nustatytos tam, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu: neteisėti veiksmai; priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; teisės pažeidimu padaryta žala. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą. Kadangi nagrinėjamu atveju valdžios institucijos darbuotojai veikė pagal jiems priskirtus įgaliojimus, pareiškėjo Paraišką įvertino pagal Aprašo ir Taisyklių nuostatas, visos administracinės procedūros vertinant Paraišką buvo atliktos tinkamai, o Paraiškos turinys įvertintas tiek laikantis laikytinų teisės aktų (Aprašo ir Taisyklių), tiek Formoje išdėstytomis gairėmis, nekyla jokių teisinių abejonių, jog pareiškėjas neįrodė Ministerijos ir Fondo neteisėtų veiksmų, dėl ko, nesant visoms trims civilinės atsakomybės sąlygoms, Lietuvos valstybei nekyla prievolė atlyginti žalą.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovės atstovas prašė skundą tenkinti, remdamasis atsiliepime išdėstytais argumentais ir prašė priteisti atsakovei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pakartotinai atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas Projekto įgyvendinimą grindė tuo, kad interaktyvi sistema bus sukurta tik ateityje, nors pagal nustatytas sąlygas Projekto veiklai vykdyti yra numatytas tik jau esamos sistemos panaudojimas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Švietimo mainų paramos fondas, tuo pačiu atstovaujantis ir Lietuvos valstybę, atsiliepime į skundą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Cituoja Taisyklių 60.2. papunkčio, Aprašo 3 punkto ir 30.1.2. papunkčio nuostatas ir nurodo, kad vertindamas Paraišką Fondas pasinaudojo teise pasitelkti ekspertus. Ekspertė V. J. Č. paraiškai skyrė 80 balų, o ekspertas S. K. - 75 balus, todėl, vadovaujantis Taisyklių 60.2. papunkčiu, buvo išvestas vertinimo vidurkis - 77,5 balo, ir parengtas Konsoliduotas galutinis vertinimas.
Ekspertai už pareiškėjo ginčijamą specialiojo sporto kriterijaus Kvietimo 29.1. punkte nurodytą elementą „Fizinis aktyvumas praturtinamas informacinių technologijų naudojimu: esami IT įrankiai naudojami fizinio aktyvumo veikloms vykdyti ir / arba organizuojamos nuotolinės treniruotės – 0, 2 ar 4 balai;“ skyrė 0 balų ir motyvavo skiriamą balą taip: „Specialusis kriterijus siejamas su projekto veiklomis, tačiau pažymėtina, kad dar tik numatoma kurti IT įrankius, t. y. esami IT įrankiai nėra naudojami fizinio aktyvumo veiklų vykdymui“. Atkreipia dėmesį, jog ekspertai nurodo, kad Specialusis kriterijus yra siejamas, o ne yra tiesiogiai susijęs su Projekto veiklomis, kas nurodyta specialiųjų kriterijų vertinimo gairėse, todėl pareiškėjo skundo argumentus vertina kaip nepagrįstus, nes fizinio aktyvumo veikloms vykdyti naudojami ne esami, o dar tik kuriami IT įrankiai, cituodama Paraiškos dalis, kuriose pats pareiškėjas patvirtina, jog neturi esamų IT įrankių. Akcentuoja, kad teisės aktų leidėjas, nustatydamas skatinimą naudoti esamus IT įrankius projektuose, skatina IT įrankių naudojimą fizinio aktyvumo veiklose, o ne naujų IT įrankių įsigijimą. Daro išvadą, kad iš esmės teisės aktų leidėjas, atsižvelgdamas į tai, jog karantino laikotarpiu didelė dalis visuomenės prisitaikė prie IT sprendinių kasdienei veiklai efektyvinti (įskaitant ir sporto visuomenę), paraiškų teikėjai buvo skatinami tęsti karantino laikotarpiu įgytas žinias bei naudoti jau įsigytą IT įrangą (taip iš esmės efektyvinant pačias veiklas nepatiriant papildomų kaštų), taigi teisės aktų leidėjas neskatina fizinio aktyvumo didinimui skirtų lėšų investuoti ne tiesiogiai į fizinio aktyvumo veiklas (arba konkrečiai šiuo atveju – fiziniam aktyvumui skirto inventoriaus ir įrangos įsigijimui), bet į netiesiogines išlaidas (tokias kaip IT įrangą). Pažymi, jog tai nereiškia, jog tokios IT įrangos įsigijimas buvo draudžiamas, tačiau jis nebuvo skatinamas skiriamais papildomais balais. Atsižvelgus į tai, jog pareiškėjas Paraiškoje numatė įsigyti naują IT įrangą, o ne naudoti jau esamą, jam nebuvo skiriami papildomi Specialiojo kriterijaus balai. Cituoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus, kad pagal įrodinėjimo taisykles įrodymai, kurie gaunami pasitelkiant specialias žinias, paprastai gali būti paneigti bei nuginčyti taip pat pasitelkiant tik specialias žinias, ir daro išvadą, kad atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas įrodymus, gautus panaudojus specialias žinias – ekspertinį vertinimą, bando ginčyti tik savo nuomone, sudaro pagrindą atmesti skundą.
Dėl pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su abejonėmis dėl ekspertų kvalifikacija kompetencija, cituoja Aprašo 42 punkto nuostatas ir paaiškina, kad pareiškėjo Paraišką vertino du ekspertai: 1) V. J. Č., kuri yra įgijusi sporto bakalauro kvalifikacijos laipsnį, šio išsilavinimo pagal Sporto įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 papunktį pakanka dirbti fizinio aktyvumo specialistu; ekspertė papildomai taip pat turi visuomenės sveikatos magistro laipsnį bei biomedicinos daktaro laipsnį; 2) S. K., kuris yra įgijęs sporto magistro kvalifikacijos laipsnį šio išsilavinimo pagal Sporto įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 papunktį pakanka dirbti fizinio aktyvumo specialistu; ekspertas papildomai taip pat turi yra įgijęs kūno kultūros dėstytojo kvalifikacijos bakalaurą ir biomedicinos mokslų srities daktaro laipsnį. Trečiasis suinteresuotas asmuo daro išvadą, kad Paraišką vertino du itin aukštos kvalifikacijos ekspertai, turintys reikiamą kvalifikaciją ir papildomai įgiję mokslų daktarų laipsnius. Ekspertų paslaugos buvo įsigytos viešųjų pirkimų būdu, vykdant atvirą konkursą, visa su atviru konkursu susijusi informacija skelbiama viešai: https://cvpp.eviesiejipirkimai.lt/Notice/Details/2021-641497. Ekspertai yra pasirašę preliminarias pirkimų sutartis, kurių 1 priedas yra nešališkumo ir konfidencialumo deklaracija.
Atsakydamas į pareiškėjo skundo reikalavimą dėl žalos atlyginimo trečiasis suinteresuotas asmuo, tuo pačiu atstovaujantis ir atsakovę Lietuvos valstybę, nurodo, kad Paraiška buvo vertinta tinkamai – nebuvo neteisėtų veiksmų, todėl pareiškėjui negalėjo kilti ir nekilo žala. Pažymi, kad pareiškėjas reikalauja visos Paraiškoje nurodytos sumos, kuri Paraiškos finansavimo atveju jam būtų skirta dalimis tinkamai įgyvendinant Projektą. Laikosi pozicijos, kad pareiškėjas reikalauja pelno – sumokėti Paraiškoje nurodytą sumą be pareigos įgyvendinti Projektą, akcentuodamas, kad Projekto lėšos yra tikslinės, kurios Paraiškos finansavimo atveju gali būti naudojamos išskirtinai tik joje nurodytiems tikslams pasiekti, joje nurodytoms prekėms ir paslaugoms įsigyti. Atkreipia dėmesį, kad už lėšų naudojimą projekto vykdytojai teikia tarpines ir galutines ataskaitas, o netinkamo lėšų panaudojimo atveju projekto lėšos projektų vykdytojams nėra pervedamos, todėl jeigu avansas (kurio suma negali viršyti 50 proc. projekto vertės) jau buvo pervestas - reikalaujama grąžinti ne pagal paskirtį panaudotas lėšas. Lietuvos valstybės atstovas (Fondas), atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, kuriais remiantis būtų pagrįstos jo išlaidos Projekto įgyvendinimui, daro išvadą, jog nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjas patyrė žalą.
Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovas prašė pareiškėjo skundą atmesti, remdamasis atsiliepime nurodytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Administracinėje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2022 m. balandžio 27 d. įsakymo Nr. V-642 „Dėl 2022 metų sporto rėmimo fondo lėšų paskirstymo 2022 – 2023 įgyvendinamiems sporto projektams, skatinantiems neįgaliųjų sporto veiklas, susijusiems su sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimu“ dalies, kuria neskirtas finansavimas iš Sporto rėmimo fondo Projektui pagal pareiškėjo Paraišką, t. y. dėl Įsakymo 1 priedo 1 punkto, teisėtumo ir pagrįstumo bei žalos atlyginimo.
Proceso dalyvių paaiškinimais ir bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras 2021 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. V-2139 patvirtino 2022 metų kvietimą teikti paraiškas sporto rėmimo fondo lėšoms gauti sporto projektų, skirtų fizinio aktyvumo veikloms, skatinančioms fizinio aktyvumo plėtrą, sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimui, sporto renginių organizavimui bei asmenų, dirbančių ar teikiančių paslaugas sporto srityje, kvalifikacijos tobulinimui ir sporto informacijos sklaidai.
Pareiškėjas pagal Kvietimo veiklos sritį „Sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimas“ Švietimo mainų paramos fondui pateikė paraišką Nr. SRF-SIĮ-2022-1-0668 finansuoti projektą „Interaktyvi OS takais užsiėmimų sistema judėjimo negalią turintiems asmenims“ pagal Sporto rėmimo fondo 2022 metų konkurso veiklos sritį „Sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimas“ (Projekto įgyvendinimo laikotarpis nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2023 m. lapkričio 31d., bendra Projekto trukmė 17 mėn.), kuria prašė skirti Projektui Sporto rėmimo fondo lėšų sumą - 95 906,58 Eur.
Švietimo mainų paramos fondas, atlikęs pareiškėjo Paraiškos vertinimą, nustatė, kad ji yra tinkama ir skyrė 77,5 balo.
Ministras 2022 m. balandžio 27 d. priėmė įsakymą Nr. V-642 „Dėl 2022 metų sporto rėmimo fondo lėšų paskirstymo 2022 – 2023 įgyvendinamiems sporto projektams, skatinantiems neįgaliųjų sporto veiklas, susijusiems su sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimu“, kuriuo finansavimas pareiškėjui Projekto įgyvendinimui nebuvo skirtas, nes Paraiškai finansuoti nepakako Sporto rėmimo fondo lėšų. Iš pagal Kvietimą pateiktų paraiškų buvo skirtas finansavimas projektams, kurie vertinimo metu surinko 79 ir daugiau balų.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Įsakymo dalimi, kuria jam neskirtas finansavimas pagal Paraišką, su skundu kreipėsi į teismą.
Ginčui aktualus teisinis reglamentavimas, įtvirtintas 2022 metų kvietime teikti paraiškas sporto rėmimo fondo lėšoms gauti sporto projektų, skirtų fizinio aktyvumo veikloms, skatinančioms fizinio aktyvumo plėtrą, sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimui, sporto renginių organizavimui, ir asmenų, dirbančių ar teikiančių paslaugas sporto srityje, kvalifikacijos tobulinimui ir sporto informacijos sklaidai, patvirtintame Ministro įsakymu 2021 m. lapkričio 24 d. Nr. V-2139, taip pat Paraiškos vertinimo ir Įsakymo priėmimo metu galiojusiuose: Lietuvos Respublikos sporto įstatyme; Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų finansavimo tvarkos apraše, patvirtintame Vyriausybės 2019 m. sausio 23 d. nutarimu Nr. 85; Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų, skirtų fizinio aktyvumo veikloms, skatinančioms fizinio aktyvumo plėtrą, sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimui, sporto renginių organizavimui, ir asmenų, dirbančių ar teikiančių paslaugas sporto srityje, kvalifikacijos tobulinimui ir sporto informacijos sklaidai, finansavimo ir administravimo taisyklėse, patvirtintose Ministro 2019 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. V-123.
Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustatė, kad šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nurodytos valstybės biudžeto lėšos skirstomos per Sporto rėmimo fondą ir skiriamos įgyvendinti sporto projektams, susijusiems fizinio aktyvumo veiklomis, skatinančiomis fizinio aktyvumo plėtrą. Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų finansavimo tvarkos aprašą, Sporto rėmimo fondo lėšų paskirstymo proporcijas ir Sporto rėmimo fondo administravimui skirtų lėšų dalį nustato Vyriausybė (Įstatymo 17 straipsnio 2 dalis). Švietimo mainų paramos fondas atlieka šio straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose <…> nurodytų sporto projektų, finansuojamų Sporto rėmimo fondo lėšomis, atranką, vadovaudamasis Aprašu, ir teikia išvadas sporto projektų komisijai dėl jų tinkamumo finansuoti vertinimo, vykdo atrinktų sporto projektų įgyvendinimo priežiūrą, įgyvendina kitas šiame Įstatyme ir Apraše nustatytas funkcijas (Įstatymo 17 straipsnio 5 dalis). To paties straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad sprendimą dėl sporto projektų finansavimo Sporto rėmimo fondo lėšomis priima Ministras ar Ministro įgaliotos institucijos vadovas.
Aprašo 1 punkte buvo nustatyta, kad Aprašas nustato reikalavimus pareiškėjams, paraiškoms Sporto rėmimo fondo lėšoms gauti ir sporto projektams, jų vertinimo, sprendimų dėl sporto projektų finansavimo skyrimo priėmimo, sporto projektų sutarčių (toliau – ir sutartys) sudarymo, sporto projektams skirtų lėšų naudojimo, grąžinimo, atsiskaitymo už panaudotas lėšas ir panaudotų lėšų kontrolės tvarką. Aprašo 4 punktas nustato, kad Ministras tvirtina Aprašo nuostatas detalizuojančias ar tiesiogiai Apraše nurodytais atvejais, Aprašo nuostatas įgyvendinančias taisykles. Pagal Aprašo 30 punktą Sporto rėmimo fondo lėšoms gauti pateiktų sporto projektų vertinimą sudarė du etapai: 1) atrankos, kurią atlieka atsakinga institucija vadovaudamasi Aprašu, Taisyklėmis, Ministro nustatytais prioritetais ir patvirtintais specialiaisiais sporto projektų vertinimo kriterijais, ir kuri apima du etapus: paraiškų administracinės atitikties tinkamumo vertinimo (Aprašo 30.1.1. papunktis) ir paraiškų, atitikusių administracinės atitikties tinkamumo vertinimo kriterijus, turinio ir sporto projektų išlaidų pagrįstumo vertinimo. Atlikdama sudėtingų sporto projektų (pavyzdžiui, sporto projektų, susijusių su didelio masto sporto renginių organizavimu, specialios įrangos ar inventoriaus įsigijimu, statinių remonto klausimais ar pan.) vertinimą, atsakinga institucija gali pasitelkti jos pasirinktus ekspertus. Pabaigusi turinio vertinimą, atsakinga institucija per 5 darbo dienas tinkamus finansuoti Sporto rėmimo fondo lėšomis sporto projektus ir vertinimo išvadas dėl jų tinkamumo finansuoti vertinimo (toliau – ir išvados) pateikia sporto projektų komisijai (toliau – ir komisija) (Aprašo 30.1.2. papunktis); 2) atsakingos institucijos atrinktų tinkamų finansuoti sporto projektų įvertinimo, kurį atlieka komisija, vadovaudamasi Aprašu, Taisyklėmis, Ministro nustatytais prioritetais ir patvirtintais specialiaisiais sporto projektų vertinimo kriterijais: pritardama atsakingos institucijos išvadoms ir teikdama siūlymus ministerijai ar ministro įgaliotai institucijai dėl sporto projektų finansavimo (Aprašo 30.2.1. papunktis); nepritardama atsakingos institucijos išvadoms ir teikdama motyvuotus siūlymus ministerijai ar ministro įgaliotai institucijai dėl sporto projektų finansavimo (30.2.2. papunktis). Paraiškų turinio ir sporto projektų išlaidų pagrįstumo vertinimą atsakinga institucija atlieka pagal Aprašo ir Taisyklėse nustatytas sąlygas (Aprašo 38 punktas). Apraše buvo įtvirtinta, kad atsakinga institucija turinio ir sporto projektų išlaidų pagrįstumo vertinimą atlieka tik tų paraiškų, kurios atitiko administracinės atitikties tinkamumo vertinimo kriterijus arba buvo priimtas sprendimas dėl paraiškų administracinės atitikties tinkamumo vertinimo su išlyga (39 punktas); paraiškų turinio vertinimas vykdomas vadovaujantis bendraisiais sporto projektų vertinimo kriterijais (Ministras bendruosius sporto projektų vertinimo kriterijus gali detalizuoti) ir Ministro nustatytais specialiaisiais sporto projektų vertinimo kriterijais, aktualiais konkrečiam kvietimui (40 punktas).
Taisyklės detalizavo Apraše nustatytus reikalavimus pareiškėjams, paraiškoms Sporto rėmimo fondo lėšoms gauti ir sporto projektams, jų vertinimo, sprendimų dėl projektų finansavimo skyrimo priėmimo, projektų įgyvendinimo sutarčių sudarymo, projektams skirtų lėšų naudojimo, grąžinimo, atsiskaitymo už panaudotas lėšas ir panaudotų lėšų kontrolės, atsiskaitymo už įgyvendintas veiklas ir veiklų viešinimo tvarką (Taisyklių 1 punktas). Paraiškų turinio vertinimas buvo atliekamas vadovaujantis bendraisiais projekto vertinimo kriterijais (Ministras bendruosius projektų vertinimo kriterijus gali detalizuoti) ir Ministro nustatytais specialiaisiais projektų vertinimo kriterijais, kurie detalizuojami kvietime. Paraiška turi atitikti bent vieną Ministro nustatytą prioritetą, nurodytą kvietime. Ministerija, kvietime nustatydama vertinimo kriterijus, juos grupuoja ir svorius parenka vadovaudamasi Aprašo 40 punktu (Taisyklių 53 punktas). Jei paraiška nesurenka 56 ir daugiau balų (iš 100 galimų), paraiška atmetama. Ministras priima sprendimą dėl finansavimo neskyrimo, patvirtina Aprašo 46.2 papunktyje nurodytą sąrašą ir Atsakinga institucija apie priimtą sprendimą informuoja pareiškėjus raštu per 3 darbo dienas (Taisyklių 54 punktas). Paraiškos turinio ir išlaidų pagrįstumo vertinimą atlieka: vienas vertintojas, kai projekto paraiškoje nurodyta prašoma Fondo lėšų suma mažesnė nei 60 000 Eur (60.1 papunktis); du vertintojai, kai projekto paraiškoje nurodyta prašoma Fondo lėšų suma lygi arba yra didesnė nei 60 000 Eur. Bendras paraiškai skiriamas balas paskaičiuojamas išvedant dviejų vertintojų suteiktų balų vidurkį. Tuo atveju, kai dviejų vertintojų paraiškų vertinimo balai skiriasi daugiau nei 20-čia balų, siekiant išsiaiškinti, kuris vertinimas teisingesnis, paraišką įvertinti skiriamas trečias vertintojas. Tokiu atveju paraiškai skiriamas balas nustatomas išvedus aritmetinį vidurkį iš dviejų vertintojų, kurių vertinimo rezultatai yra artimiausi. (Taisyklių 60.2 papunktis).
Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjo teikta Paraiška surinko 77,5 balo iš 100 galimų ir buvo pripažinta kaip tinkama finansuoti, tačiau pareiškėjui finansavimas Projekto įgyvendinimui nebuvo skirtas, nes jai finansuoti nepakako Sporto rėmimo fondo lėšų. Iš Įsakymo turinio matyti, kad šioje srityje buvo skirtas finansavimas projektams, surinkusiems 79 ir daugiau balų, o pareiškėjo Paraiška nefinansuojamų projektų sąraše užėmė 1 vietą.
Kvietimo 29 punktas nustato, kad paraiškų turinio vertinimas vykdomas vadovaujantis bendraisiais sporto projektų vertinimo kriterijais (Aprašo 40 punktas), kurie detalizuoti paraiškos turinio iš išlaidų pagrįstumo vertinimo lape (Kvietimo 3 priedas), ir specialiaisiais sporto projektų vertinimo kriterijais (taikomais visoms sporto projektų veiklų sritims), aktualiais šiam Kvietimui. Paraiškoje galima pasirinkti ne daugiau nei 5 specialiuosius kriterijus. Pareiškėjas pasirinko 5 leistinus specialiuosius kriterijus, įskaitant ir minėtą specialųjį kriterijų „Fizinis aktyvumas praturtinamas informacinių technologijų naudojimu: esami IT įrankiai naudojami fizinio aktyvumo veikloms vykdyti ir / arba organizuojamos nuotolinės treniruotės“.
Paraiška pagal Specialųjį kriterijų galėjo būti įvertinta 0, 2 arba 4 balų reikšme, tačiau Paraiškai pagal šį kriterijų buvo skirta 0 balų reikšmė. Vertinimo lape toks įvertinimas yra paaiškintas tuo, kad „Specialusis kriterijus siejamas su projekto veiklomis, tačiau pažymėtina, kad dar tik numatoma kurti IT įrankius, t. y. esami IT įrankiai nėra naudojami fizinio aktyvumo veiklų vykdymui“. Pareiškėjas su tokiu vertinimu nesutinka ir teigia, kad Projektas savo esme ir tikslu (fizinio aktyvumo praturtinimas informacinių technologijų naudojimu, orientavimosi sporto takais interaktyvios užsiėmimų sistemos sukūrimas) visiškai atitinka Specialųjį kriterijų, todėl pagal šį kriterijų jam turėjo būti skirti 4 arba bent 2 balai, o tokiu atveju Pareiškėjo projektas būtu gavęs finansavimą, nes paskutinis projektas, kuris gavo finansavimą, surinko 79 balus. Pareiškėjo įsitikinimu, vertinimo metu ekspertai nesivadovavo specialiųjų kriterijų vertinimo gairėmis, nustatytomis Formoje, pagal kurias specialiajam kriterijui skiriama 0 balų tuomet, kai jis paminimas, tačiau nepagrindžiamas likusiu Paraiškos turiniu, nesusiejamas su Projekto veiklomis arba neaprašomas kitur Paraiškoje, o šiuo atveju patys ekspertai pripažino, jog Specialusis kriterijus siejamas su Projekto veiklomis.
Teisėjų kolegija šiuos pareiškėjo argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir esmės paremtus tik paties pareiškėjo subjektyvia nuomone, samprotavimais ir vertinimu. Kvietimo 29.1. papunktyje specialusis kriterijus, už kurį gali būti skiriami 0, 2 ar 4 balai, yra suformuluotas taip: „Fizinis aktyvumas praturtinamas informacinių technologijų naudojimu: esami IT įrankiai naudojami fizinio aktyvumo veikloms vykdyti ir / arba organizuojamos nuotolinės treniruotės“. Ekspertai už šį kriterijų pareiškėjo Projektui skyrė 0 balų, nurodydami, kad: „Specialusis kriterijus siejamas su projekto veiklomis, tačiau pažymėtina, kad dar tik numatoma kurti IT įrankius, t. y. esami IT įrankiai nėra naudojami fizinio aktyvumo veiklų vykdymui“. Teisėjų kolegija tokiam vertinimui pritaria, kadangi iš Specialiojo kriterijaus formuluotės akivaizdu, jog fizinio aktyvumo veikloms vykdyti turi būti naudojami jau esami IT įrankiai, o ne IT įrankiai, kurie yra kuriami ar bus sukurti gavus Projekto finansavimą. Tai, kad pareiškėjas Paraiškos pateikimo metu neturėjo sukūręs IT įrankių, patvirtina šie Paraiškoje nurodyti teiginiai: 1) 3.2 dalis: „projekte numatyta sukurti interaktyvi OS takais užsiėmimų sistema“; 2) 3.4 dalis (projekto tikslas): „Sukurti OS takais interaktyvią užsiėmimų sistemą su pradiniu 80 užduočių paketu artimoje ir saugioje neįgaliems aplinkoje ir pasiekti, kad ja naudotųsi ne mažiau 40 negalią turinčių unikalių vartotojų“; 3) 3.5.1 dalis (projekto uždavinys): „Sukurti veikiančią OS takais interaktyvia užsiėmimų sistemą su baziniu 80 užduočių pradiniu paketu“; 4) 3.6 dalis (projekto unikalumas): „Kuriama interaktyvi OS takais užsiėmimų sistema būtų visiškai naujas įrankis OS takais rungčių užsiėmimuose“. Kadangi pareiškėjas Paraiškoje numatė įsigyti naują IT įrangą, o ne naudoti jau esamą, pagal šį kriterijų jam pagrįstai nebuvo skirti Specialiojo kriterijaus balai. Kaip nepagrįsti vertintini ir pareiškėjo argumentai, jog atlikdami vertinimą ekspertai nesilaikė specialiųjų kriterijų vertinimo gairių. Pagal Kvietimo 3 priede nurodytas gaires specialiajam kriterijui skiriama 0 balų tuomet, kai tenkinamos ne visos specialiajame kriterijuje aprašytos sąlygos. Nagrinėjamu atveju ekspertai, nustatę, kad pareiškėjo Projektas tenkino ne visas Specialiajame kriterijuje aprašytas sąlygas, pagrįstai už šį kriterijų skyrė 0 balų.
Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad jis turi pagrįstų įtarimų, jog Paraišką vertinę ekspertai neatitinka Aprašo 42 punkte nustatytų reikalavimų, kas sudaro savarankišką pagrindą naikinti skundžiamą Įsakymo dalį dėl finansavimo pareiškėjo Projektui neskyrimo.
Kaip minėta, Taisyklių 60.2. papunktis, be kita ko, nustatė, kad paraiškos turinio ir išlaidų pagrįstumo vertinimą atlieka du vertintojai, kai projekto paraiškoje nurodyta prašoma Fondo lėšų suma lygi arba yra didesnė nei 60 000 Eur. Bendras paraiškai skiriamas balas paskaičiuojamas išvedant dviejų vertintojų suteiktų balų vidurkį. Nagrinėjami atveju trečiasis suinteresuotas asmuo Paraiškos vertinimui pasitelkė ekspertę V. J. Č., kuri Paraiškai skyrė 80 balų, ir ekspertą S. K., kuris skyrė 75 balus. Sutinkamai su Taisyklių 60.2. papunkčio nuostatomis buvo išvestas vertinimo vidurkis - 77,5 balo, ir parengtas Konsoliduotas galutinis vertinimas.
Aprašo 42 punkte nustatyti ekspertams keliami minimalūs reikalavimai: turėti aukštąjį išsilavinimą, tinkamą kompetenciją (t. y. vertinamos srities kvalifikaciją arba ne mažesnę kaip 3 metų darbo patirtį toje sporto srityje, kurios sporto projektus ekspertas pasitelkiamas vertinti), būti nepriekaištingos reputacijos, nešališkiems (t. y. ne mažiau kaip 1 metus iki ekspertinio vertinimo pradžios neturėję darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių su pareiškėju, partneriu ar atsakinga institucija, ar nesusiję su jais civiliniais santykiais (asmenimis, susijusiais civiliniais santykiais, laikomi: sudarę civilinę paslaugų teikimo, darbų atlikimo ar prekių teikimo sutartį (-is), nėra pareiškėjo, partnerio ar atsakingos institucijos valdymo organų nariu, su pareiškėju ar partneriu, jų valdymo organų nariais, ar ekspertus paskiriančiais atsakingos institucijos valstybės tarnautojais ar darbuotojais, dirbančiais pagal darbo sutartį, nesusiję artimos giminystės ir (ar) svainystės ryšiais (asmenimis, susijusiais artimos giminystės ir (ar) svainystės ryšiais, laikomi: sutuoktinis, jų vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai) seneliai, vaikaičiai, taip pat eksperto ir jo sutuoktinio broliai (įbroliai), seserys (įseserės) ir šių brolių (įbrolių) bei seserų (įseserių) sutuoktiniai, taip pat asmenys, įregistravę partnerystę įstatymų nustatyta tvarka); neturi pareiškėjo ar partnerio įstatinio kapitalo dalies arba turtinio įnašo jame, negauna iš pareiškėjo ar partnerio bet kokios rūšies pajamų. Ekspertams taikomi tokie patys kaip ir valstybės tarnautojams Valstybės tarnybos įstatyme nustatyti kriterijai, kuriais remiantis asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos. Kvalifikacija pagal Aprašo 42 punktą apibrėžiama dviem kriterijais: turėti aukštąjį išsilavinimą ir tinkamą kompetenciją. Kompetencijos tinkamumas grindžiamas vienu iš šių alternatyvių būdų: turėti vertinamos srities kvalifikaciją arba ne mažesnę kaip 3 metų darbo patirtį toje sporto srityje, kurios sporto projektus ekspertas pasitelkiamas vertinti. Sutinkamai su Sporto įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 papunkčiu, fizinio aktyvumo specialistu turi teisę dirbti asmuo, įgijęs sporto studijų krypties arba krypčių grupės kvalifikacinį laipsnį arba baigęs fizinio ugdymo mokytojų rengimo studijų programą ir įgijęs atitinkamą kvalifikaciją arba jai lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją.
Trečiojo suinteresuoto asmens į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, remiantis būtent šia kvalifikacija ekspertai rėmėsi dalyvaudami viešajame pirkime dėl ekspertinių paslaugų teikimo: 1) ekspertė V. J. Č. yra įgijusi sporto bakalauro kvalifikacijos laipsnį, visuomenės sveikatos magistro laipsnį bei biomedicinos daktaro laipsnį; 2) ekspertas S. K. yra įgijęs sporto magistro kvalifikacijos laipsnį, kūno kultūros dėstytojo kvalifikacijos bakalaurą ir biomedicinos mokslų srities daktaro laipsnį. Kitas kriterijus - turėti ne mažesnę kaip 3 metų darbo patirtį toje sporto srityje, kurios sporto projektus ekspertas pasitelkiamas vertinti, nagrinėjamu atveju nėra aktualus, nes ekspertai rėmėsi vertinamos srities kvalifikacija, o ne darbine patirtimi. Į bylą pateikti įrodymai taip pat patvirtina, kad ekspertai V. J. Č. ir S. K. yra pasirašę Nešališkumo ir konfidencialumo deklaracijas, kuriose patvirtino, kad nėra jokių faktų ar aplinkybių, kurios leistų abejoti jų nešališkumu ar atliekamo projekto paraiškos vertinimo skaidrumu.
Teismas, įvertinęs į bylą pateiktus Paraišką vertinusių ekspertų turimą kvalifikaciją ir kompetenciją patvirtinančius įrodymus, daro vienareikšmišką išvadą, kad ekspertai atitiko keliamus reikalavimus, įtvirtintus Sporto įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 papunktyje ir Aprašo 42 punkte, todėl konstatuoja, kad pareiškėjo argumentai dėl galimo ekspertų kompetencijos ar kvalifikacijos nepakankamumo yra visiškai nepagrįsti, ypač įvertinus tai, kad pareiškėjas savo abejonių dėl šių aplinkybių nepagrindė jokiais įrodymais, apsiribodamas tik subjektyvaus pobūdžio samprotavimais.
Teisėjų kolegija pažymi, jog tai, kad pareiškėjas nesutinka su Paraiškos vertinimu, nereiškia, kad vertintojų nurodyti motyvai yra nepagrįsti ar kad Paraiškos vertinimas atliktas netinkamai, be to, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų paneigti specialių žinių turinčių specialistų vertinimą (pvz., kitų ekspertų vertinimą, išvadas ir pan.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Paraiškos vertinimas pagal Specialųjį kriterijų, už kurį buvo skirta 0 balų, buvo atliktas tinkamai, laikantis aktualiuose teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų ir numatytų procedūrų, skiriamo balo dydis buvo konkrečiai ir aiškiai motyvuotas, todėl darytina išvada, kad ginčijamas Įsakymas (jo dalis, kuria neskirtas finansavimas pareiškėjo Projektui) laikytinas teisėtu ir pagrįstu, taigi nėra teisinio pagrindo jo naikinti.
Pareiškėjas skunde taip pat prašo priteisti jo naudai iš atsakovės Lietuvos valstybės 95 906,58 Eur dydžio žalos atlyginimą.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju, negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (LAT 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014, 2020 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-154-823/2020).
Nenustatyta, kad, kaip teigia pareiškėjas, dėl Ministerijos ar Fondo neteisėtų veiksmų jis patyrė tiesioginius nuostolius negautų pajamų forma, kurią sudaro Projekto finansavimo suma, kurios jis prašė iš Švietimo mainų paramos fondo – 95 906,58 Eur. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad skundžiama Įsakymo dalimi nebuvo pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai, atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujančių institucijų neteisėto neveikimo ar vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus taip pat nebuvo nustatyta, todėl darytina išvada, kad jų veiksmuose neteisėtumo nėra nustatyta.
Dėl negautų pajamų pažymėtina, jog nėra teisino pagrindo Projektui neskirstas finansuoti lėšas laikyti pareiškėjo negautomis pajamomis, kurias jis būtų gavęs. Sąlyga finansavimo gavimui buvo Paraiškos atitiktis visiems keliamiems reikalavimams, reikiamo balų skaičiaus surinkimas ir didesnio balų skaičiaus už kitas atranką praėjusias paraiškas surinkimas. Projekto finansavimui skirtina suma negali būti laikoma pareiškėjo negautomis pajamomis, nes įgyvendindamas Projektą ir atitinkamai patirdamas su jo įgyvendinimu susijusias išlaidas (be kurių Projektas ir nebūtų įgyvendintas), pareiškėjas jokiu būdu tokio dydžio pajamų nebūtų gavęs. Pagal teisingo žalos atlyginimo principą nukentėjusysis turi teisę tik į tokį žalos atlyginimą, kuris grąžintų jį į padėtį, kurioje jis būtų, jei nebūtų neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų. LAT, aiškindamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, yra konstatavęs, jog žala yra nukentėjusiojo turtiniai ir kitokie praradimai (LAT 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2008). Dėl to atsakovei Lietuvos valstybei nekyla civilinė atsakomybė dėl pareiškėjo nurodomų Projektui finansuoti sumų negavimo.
Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nenustačius vienos iš pagrindinių sąlygų atsakovės civilinei atsakomybei kilti (nesant pažeistų pareiškėjo teisių), skundo reikalavimas dėl žalos atlyginimo (dėl negautų pajamų) priteisimo negali būti tenkinamas, todėl atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis).
Atsakovė Ministerija prašo priteisti atsakovės naudai iš pareiškėjo 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidas pagal 2023 m. balandžio 3 d. bylinėjimosi išlaidų suvestinę: 1 452 Eur išlaidas, patirtas už atsiliepimo į skundą parengimą, kurias patvirtina 2022 m. birželio 23 d. sąskaita faktūra Nr. NJORD Nr. 22-0437, ir 363 Eur išlaidas už atstovavimą teismo posėdyje, kurias patvirtina 2023 m. kovo 29 d. PVM sąskaita faktūra Nr. NJORD Nr. 23-0205. Atsakovė taip pat pateikė pateiktų sąskaitų faktūrų apmokėjimą patvirtinančius mokėjimo nurodymus: 2022 m. liepos 7 d. mokėjimą 3 872 Eur ir 2023 m. balandžio 3 d. mokėjimą 363 Eur sumai.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Be to, ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi teisę nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (ABTĮ 40 straipsnio 4 dalis). Atstovavimo išlaidų klausimas sprendžiamas civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008 konstatavo, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas. Viešojo administravimo subjekto patirtos atstovavimo administraciniame procese išlaidos gali būti atlyginamos, tačiau tik tais atvejais, kai advokato dalyvavimas buvo būtinas, siekiant tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus. Administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką.
Teisėjų kolegija, taikydama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nurodytas teisės į atstovavimo išlaidų atlyginimą aiškinimo ir taikymo taisykles, daro išvadą, kad atsakovės Ministerijos atstovas turėjo galimybių valstybės tarnybos pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą jos interesams. Kita vertus, nepaneigta ir galimybė Mnisterijai teisės aktų nustatyta tvarka pasitelkti kitų jai pavaldžių ar ministerijos reguliavimo srityje veikiančių įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus tam, kad būtų sumažintos atstovavimo išlaidos ir kitai bylos šaliai tenkančių pareigų, jei sprendimas priimamas ne jos naudai, atlyginti atstovavimo išlaidas apimtis. Taigi nagrinėjamu atveju nebuvo jokios objektyvios būtinybės (byla nėra ypatingai sudėtinga, apimtis taip pat nelaikytina tokia pateisinančia priežastimi) naudotis advokatų paslaugomis, todėl prašymas priteisti atstovavimo išlaidas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 ? 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo orientavimosi sporto klubo „Falco“ skundą atmesti.
Netenkinti atsakovės Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.