- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-04-12
- Bylos Nr.
- e2-1943-848/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-18947-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Kriaučiūnienė
- Ieškovas
- R. S.
- Atsakovas
- V. J. S.
- Advokatai
- Ina Kurauskienė, Sonata Žukauskienė
- Kategorijos
- 2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. S. ieškinį atsakovui V. J. S. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokinio turto padalinimo ir atsakovo V. J. S. priešieškinį ieškovei R. S. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu bei patikslintu ieškiniu prašo:
1. Santuoką, sudaryta (duomenys neskelbtini), tarp ieškovės R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo V. J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) Kauno rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovo kaltės;
2. Nutraukus santuoką R. S. palikti santuokinę pavardę „S.“, atsakovui V. J. S. palikti prigimtinę pavardę „S.“;
3. Padalinti tarp R. S. a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo V. J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) santuokoje įgytą turtą tokiu būdu:
Šalies argumentai
1) R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priteisti: 0,1244 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)atsakovui V. J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti iš ieškovės R. S. 39 843 Eur kompensaciją už ieškovei tenkantį nekilnojamąjį turtą ir akcijas, kompensacijos išmokėjimą atidedant šešių mėnesių laikotarpiui;
2) arba atsakovui V. J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priteisti: (duomenys neskelbtini) ieškovei R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti iš atsakovo V.J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 39 843 Eur kompensaciją už jam tenkantį nekilnojamąjį turtą;
3) arba R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovui V. J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priteisti po ½ dalį (duomenys neskelbtini).
4. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ieškinyje, patikslintame ieškinyje bei teismo posėdžio metu nurodė, kad gyvenant santuokoje su atsakovu atsakovas pažeidė savo sutuoktinio pareigas. Nors šalys gyvena tame pačiame name, tačiau atskirus gyvenimus, todėl nėra prasmės gyventi kaip sutuoktiniams. Sutuoktinis tapo neprognozuojamas, dėl ko jie visiškai susvetimėjo, santykiai atšalo, o galiausiai nutrūko bet kokie artimi ryšiai. Ieškovė nurodė, kad atsakovas yra prieš ją naudojęs smurtą, užrakinęs kambaryje ir neišleidęs, visus kaltina vagystėmis. Dėl tokio atsakovo elgesio tolesnis gyvenimas nėra įmanomas ir ieškovė santuoką prašo nutraukti dėl atsakovo kaltės, padalinti santuokoje įgytą turtą lygiomis dalimis arba paskirti vienam iš sutuoktinių, kitam išmokant kompensaciją (b. l. 1-4).
Atsiliepimas
Atsakovas gavęs ieškovės ieškinį teismui pateikė priešieškinį, kuriame nurodė, kad su pareikštu ieškiniu sutinka iš dalies. Atsakovas sutiko dėl žemės ir ūkinio pastato padalinimo lygiomis dalimis, ūkinio pastato vertės, taip pat, bylos nagrinėjimo metu sutiko, jog 100 vnt. paprastųjų vardinių akcijų UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų paskirta ieškovei, o už jam priklausančią dalį ieškovė atsakovui sumokėtų kompensaciją. Atsakovas tiek priešieškinyje, tiek bylos nagrinėjimo metu nesutiko, jog santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės ir nesutiko, jog gyvenamasis namas su kitais inžineriniais pastatais tarp sutuoktinių turėtų būti padalintas lygiomis dalimis. Atsakovas įrodinėjo, jog jis prie namo statybos prisidėjo didesniąja dalimi jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiomis piniginėmis lėšomis, todėl gyvenamąjį namą su kitais inžineriniais kiemo statiniais prašė dalinti ¾ dalis paskiriant atsakovui ir ¼ dalį – ieškovei. Teismui pateiktame atsiliepime, posėdyje nurodė, kad atsakovas visada gerbė sutuoktinę, buvo lojalus, rūpinosi šeimos gerove, namais, bendru verslu. Nors ieškovė buvo pakankamai uždaro būdo, nuo santuokos pradžios jų santykiai buvo pakankamai geri, nors atsakovui visada trūko moteriškos meilės, šilumos, dėmesio ir supratimo. Iškilus kokioms nors problemoms ieškovė su atsakovu niekada nesitardavo, dažnai ant atsakovo išliedavo savo nepaaiškinamą pyktį. Visada visas savo pajamas atsakovas skirdavo šeimos poreikiams tenkinti, tuo tarpu ieškovė dirbdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo gaunamu uždarbiu niekada neprisidėdavo. Ieškovės elgesys atsakovo atžvilgiu smarkai pasikeitė, kai atsakovui žymiai pablogėjo sveikata, t. y. prieš 3-4 metus, kai atsakovui atsinaujino epilepsijos priepuoliai. Pašlijus atsakovo sveikatai, ieškovė su juo nenori bendrauti, šalinasi atsakovo, atsakovas turėjo išeiti iš bendro miegamojo ir įsirengti patalpas cokoliniame aukšte, iš viso namo naudojasi tik virtuve, maitinasi atskirai. Atsižvelgiant į tai prašo santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės. Taip pat atsakovas nurodo, kad atsakovas su jo sesers šeima ir mama statė mamos vardu įregistruotą namą. Šeimai nusprendus, kad name pasiliks gyventi atsakovo sesuo, atsakovui 1985 metais, išeinant iš bendrų namų, sesuo išmokėjo 35 000 rublių kompensaciją už atsisakymą nuo jam priklausančios turto dalies. Šios jam priklausančios asmeninės lėšos buvo panaudotos namo statybai, todėl prašo atsakovui dalinant gyvenamąjį namą su jam priklausančiais inžineriniais pastatais, skirti ¾ dalis, o ieškovei – ¼ dalį (b. l. 45-49).
Ieškovė teismui pateiktame atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad su priešieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti, tenkinti ieškinį. Atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad ne dėl ieškovės elgesio santuoka iširo, o dėl nesugyvenamo atsakovo elgesio – atsakovas niekada nevertino jam skiriamo dėmesio, rūpinimusi juo. Ieškovė ilgai taikstėsi su atsakovo ydomis, konfliktišku būdu, ieškovės negerbimu, nesirūpinimu namais. Taip pat turto padalinimo būdas, ieškovės nuomone yra nesąžiningas. Atsakovas statant namą neturėjo jokių asmeninių pinigų ir gyvenamasis namas buvo pastatytas ir įrengtas iš bendrų lėšų (b. l. 70-73).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies.
Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės. Civilinio kodekso 3.60 ir 3.61 str. nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. Sutuoktinio kaltė yra specifinė, palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. Civilinio kodekso 3.60 str. 2 d. nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos išvardintos daugelyje Civilinio kodekso straipsnių (3.26–3.30, 3.35–3.36 ir kt.) – tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima, kitos pareigos. Pagal Civilinio kodekso 3.60 str. 2 d. normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Vienas sutuoktinis, pareiškęs ieškinį pagal Civilinio kodekso 3.60 str., privalo įrodyti kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, t. y. privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis dėl subjektyvių priežasčių iš esmės pažeidė savo pareigas ir kad dėl tokio jo elgesio bendras gyvenimas tapo negalimas. Kartu pažymėtina, kad Civilinio kodekso 3.60 str. 3 d. nurodyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, tai reiškia, kad, įrodžius vieną ar kelis įstatymo normoje paminėtus faktus, pripažįstama, kad sutuoktinis yra kaltas dėl santuokos iširimo. Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktus, patvirtinančius, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.61 str. 1 d.). Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 d.).
Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad sutuoktinis tapo neprognozuojamas, dėl ko jie visiškai susvetimėjo, santykiai atšalo, o galiausiai nutrūko bet kokie artimi ryšiai. Ieškovė nurodė, kad atsakovas yra prieš ją naudojęs smurtą, užrakinęs kambaryje ir neišleidęs, visus kaltina vagystėmis, atsakovas niekada nevertino jam skiriamo dėmesio, rūpinimosi juo. Ieškovė ilgai taikstėsi su atsakovo ydomis, konfliktišku būdu, ieškovės negerbimu, nesirūpinimu namais. Atsižvelgiant į tai ieškovė santuoką prašo nutraukti dėl atsakovo kaltės.
Atsakovas įrodinėjo priešingai, jog dėl iširusios santuokos kalta ieškovė. Ieškovė buvo uždaro būdo, atsakovui visada trūko moteriškos meilės, šilumos, dėmesio ir supratimo. Iškilus kokioms nors problemoms ieškovė su atsakovu niekada nesitardavo, dažnai ant atsakovo išliedavo savo nepaaiškinamą pyktį. Visada visas savo pajamas atsakovas skirdavo šeimos poreikiams tenkinti, tuo tarpu ieškovė dirbdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo gaunamu uždarbiu niekada neprisidėdavo. Ieškovės elgesys atsakovo atžvilgiu smarkai pasikeitė, kai atsakovui žymiai pablogėjo sveikata, t. y. prieš 3-4 metus, kai atsakovui atsinaujino epilepsijos priepuoliai. Pašlijus atsakovo sveikatai, ieškovė su juo nenori bendrauti, šalinasi atsakovo, atsakovas turėjo išeiti iš bendro miegamojo ir įsirengti patalpas cokoliniame aukšte, iš viso namo naudojasi tik virtuve, maitinasi atskirai. Atsižvelgiant į tai prašo santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės.
Sutuoktinių kaltės aplinkybes šalys įrodinėjo liudytojų parodymais. Liudytoja apklausta šalių dukra R. M. parodė, kad tarp tėvų normalių santykių niekada nebuvo, tėvai pykdavosi, tėvas negražiai vadindavo mamą, mama atsikirsdavo atgal, naudodavo jos atžvilgiu smurtą ir fizinį ir psichologinį, kartą buvo užrakinęs mama virtuvėje, reikalavo pasirašyti įsakymą dėl jo atleidimo iš darbo. Liudytojai pasakius tėvui, kad ji tokio elgesio netoleruos, tėvas išvis nustojo su ja bendrauti ir jos išsižadėjo. Tėvas pastoviai kaltina ją, jos vyrą ir dukrą vagystėmis, buvo iškvietęs dėl to policijos pareigūnus. R. M. su tėvais gyvena nuo 2005 metų, yra į namą investavusi apie 60 000 Lt. Su tėvais gyvena jų abiejų sutikimu. Taip pat liudytoja parodė, kad mama visada daug prisidėjo prie šeimos poreikių tenkinimo, ji dirbo per du darbus, grįžusi iš darbo apie 19 h dar važiuodavo į šeimos įmonę, keldavosi 4 h ryte, važiuodavo į turgų prekių, tuo tarpu, kai tėtis keldavosi 9 h. Liudytojos nuomone mama dirbo visada daugiau. Mama visada mokėjo už dukroms samdomus korepetitorius, kai mokėsi mokykloje, mokėjo už mokslus universitete, pirko maistą. Taip pat mama visada labai rūpinosi tėvo sveikata, ir dabar, joms kaip dukroms, liepia nueiti pasižiūrėti ar tėtis turi ką valgyti. Tėvas liudytojai niekada nėra davęs pinigų (2017-02-14 teismo posėdžio garso įrašas: 01 min. 04 sek.). Liudytoja apklausta šalių dukra A. Ž. parodė, kad šeimoje gyveno 26 metus, dabar apie 4 metus gyvena jau atskirai. Tėvų santykiai visada buvo įtempti, ne kartą teko padėti juos aiškintis. Iš vaikystės atsiminimų yra visokių, buvo ir gražių akimirkų. Atsimena, kad reikėdavo tėvui nusileisti, tėtis visaip vadindavo mamą, tada ir mama jį visaip vadindavo. Nurodo, kad tėtis mokėdavo mokesčius, mama mokėjo už liudytojos mokslus, kitas išlaidas padengdavo, tačiau prisimena, kad tėtis jai nupirko pirmą mašiną. Liudytojos nuomone abu tėvai prisidėjo prie šeimos išlaikymo, prie bendros įmonės valdymo. Šiuo metu tėvu nesirūpina niekas, jis rūpinasi savimi pats, anksčiau rūpinosi visi šeimos nariai (2017-02-14 teismo posėdžio garso įrašas: 11 min. 26 sek.).
Vertinant šalių parodymus (2017-02-14 teismo posėdžio garso įrašas: 09 min. 31 sek, 43 min. 38 sek.), liudytojomis apklaustų dukrų parodymus darytina išvada, kad tiek ieškovė tiek atsakovas nedėjo pakankamai pastangų išsaugoti šeimą, kaip nurodo liudytojos tėvų santykiai visada buvo įtempti, tėvas visaip vadino mamą, ji atsikirsdavo. Liudytoja A. Ž. parodo, kad šeimoje buvo ir gerų akimirkų. Liudytoja R. M. teigia, jog prie šeimos poreikių daugiau prisidėjo mama, mama apmokėjo dukrų korepetitorius, mokslus aukštojoje mokykloje. Liudytoja R. Ž. nurodo, kad tėvai prie šeimos išlaikymo prisidėjo abu, mama mokėjo už mokslus, tėvas mokėdavo mokesčius, yra nupirkęs jai automobilį. Liudytoja R. M. teigia, kad mama visada labai rūpinosi tėvu, liudytoja A. Ž. nurodo, kad šiuo metu tėvu niekas nesirūpina, jis rūpinasi savimi pats. Teismas liudytojų parodymus vertina kritiškai – liudytojos yra šalims artimi asmenys, parodymai iš dalies yra prieštaringi, be to liudytojos R. M. santykiai su tėvu yra blogi. Kitų duomenų dėl naudojamo ieškovės atžvilgiu smurto šalys byloje nepateikė. Teismo nuomone esant tik nurodytiems duomenims kategoriškai teigti, jog santuoka iširo dėl kažkurio iš sutuoktinių kaltės teismas neturi pagrindo, tai prieštarautų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams. Darytina išvada, kad ištikus santuokinei krizei tiek ieškovė, tiek atsakovas demonstravo savo nelojalumą kitam sutuoktiniui ir tai sudaro pagrindą pripažinti, kad jie abu nesiekė išsaugoti šeimos.
Vertinant šalių nurodytas šeimos iširimo priežastis, jų pateiktus įrodymus, teismas sprendžia, kad byloje surinktų duomenų nepakanka konstatuoti vieno iš sutuoktinio kaltę. Todėl spręstina, jog nagrinėjamu atveju abu sutuoktiniai kalti dėl šeimos iširimo, nes nustojo vienas kitą gerbti, remti moraliai, dalyvauti bendrame gyvenime, tapo nelojalūs vienas kitam. Pripažintina, kad jie abu pažeidė sutuoktinių pareigas, numatytas Civilinio kodekso 3.27 str.
Pažymėtina, kad santuokos iširimui dėl abiejų sutuoktinių kaltės konstatuoti pakanka nustatyti faktinius tiek vieno, tiek ir kito sutuoktinio kaltus veiksmus ir nėra būtina nustatyti kiekvieno iš sutuoktinių kaltės laipsnį. Nustačius, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo būtų didesnė negu kito sutuoktinio nepaneigia teismo išvados dėl būtent abiejų sutuoktinių kaltės egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011).
Žemesnės instancijos teismas
Nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, jog šalių santuoka yra tik formali ir nėra galimybių ją išsaugoti, todėl ieškovės R. S. ir atsakovo Vytenio J. S. santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.27 str. 1 d., 3.61 str. 2 d., 3.62 str., CPK 177, 178, 197, 185, 186 str.).
Po santuokos nutraukimo šalims paliktinos esamos pavardės: ieškovei – S., atsakovui – S.(CK 3.69 str. 1 d.).
Šalys išlaikymo viena kitai nereikalauja (CK 3.72 str.).
Dėl santuokoje įgyto turto padalinimo. Byloje nustatyta, kad santuokos metu šalys įgijo šį turtą: 0, (duomenys neskelbtini) (b. l. 15-26).
Ieškovė nurodo, kad ją tenkina visi padalinimo variantai, tiek nekilnojamąjį turtą skiriant ieškovui, atsakovui išmokant kompensaciją, tiek turtą skiriant atsakovui, o ieškovei išmokant kompensaciją, tiek ir turto padalinimas lygiomis dalimis. Taip pat ieškovė prašo jai paskirti 100 vnt. paprastųjų vardinių akcijų UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 2 896,20 Eur vertės, atsakovui už jam priklausančią akcijų dalį išmokant 1 448,10 Eur kompensaciją.
Tuo tarpu atsakovas su ieškinyje pateiktu reikalavimu dėl turto padalinimo sutinka tik iš dalies: sutinka, jog ieškovei būtų paskirta 100 vnt. paprastųjų vardinių akcijų UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas 159752755, 2 896,20 Eur vertės, o atsakovui būtų išmokėta 1 448,10 Eur kompensacija, taip pat sutinka, kad žemės sklypas ir ūkinis pastatas tarp šalių būtų padalintas lygiomis dalimis po ½.
Civilinio kodekso 3.127 str. 3 d. nustatyta, jog turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Taigi, Civilinio kodekso 3.127 str. 3 d. prioritetas suteiktas turto padalijimui natūra, nes, kaip pažymima kasacinio teismo formuojamoje praktikoje, būtent toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Įstatymas įtvirtina sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją (CK 3.117 str. 1 d.), pagal kurią bendras turtas sutuoktiniams padalijamas lygiomis dalimis (CK 3.118 str. 4 d.), t. y. kiekvienam sutuoktiniui skiriama po 1/2 dalį turto.
Atsakovas teismui pateiktame priešieškinyje nurodė, kad nesutinka jog gyvenamasis namas su jam priklausančiais inžineriniais pastatais būtų padalintas lygiomis dalimis. Atsakovas prašo turtą dalinti vadovaujantis Civilinio kodekso 3.123 str. 1 d. Atsakovo teigimu svarbi aplinkybė yra ta, kad jis prie namo statybos prisidėjo didesniąja dalimi asmeninėmis savo lėšomis, todėl prašo ¾ dalis nurodytų pastatų skirti atsakovui ir ¼ dalį skirti ieškovei.
Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, atmeta kaip nepagrįstą atsakovo priešieškinio reikalavimą dėl ¾ dalių gyvenamojo namo su jam priklausančiais inžineriniais pastatais pripažinimo jo asmenine nuosavybe, remdamasis žemiau nurodytais motyvais.
Civilinio kodekso 3.88 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Pagal to paties straipsnio 2 d. preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Vadovaujantis Civilinio kodekso 3.89 str. 1 d. 7 p., asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Civilinio kodekso 3.89 str. 2 d. nustatyta, kad faktas, jog tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas Civilinio kodekso normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Civilinio kodekso 3.88 ir 3.89 str. turto priskyrimui prie asmeninės ar bendrosios jungtinės nuosavybės reikšmingi šie kriterijai: turto įsigijimo laikas ir pagrindas, turto pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2005). Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra įstatyminis, preziumuojama, jog turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 str. 1 d., 3.88 str. 2 d.). Ši prezumpcija įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo. Kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti Civilinio kodekso 3.88 str. 2 d. įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, pateikiant rašytinius įrodymus, įstatymui leidžiant įrodyti šį faktą liudytojų parodymais arba įrodyti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2008). Netgi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe ne visada, o tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn (CK 3.89 str. 1 d. 7 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2005). Įstatymas įtvirtina sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją (CK 3.117 st. 1 d.), pagal kurią bendras turtas sutuoktiniams padalijamas lygiomis dalimis (CK 3.118 str. 4 d.), t. y. kiekvienam sutuoktiniui skiriama po 1/2 dalis turto. Tik tam tikrais įstatymo nustatytais atvejais galima nukrypti nuo šio lygių dalių principo (CK 3.117 str. 2 d., 3.118 str. 4 d.). CK 3.123 str. pateikti kriterijai, kuriais remdamasis teismas bendrą turtą sutuoktiniams gali padalyti nelygiai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šio straipsnio 1 dalyje pateikiamas aplinkybių sąrašas nėra baigtinis. Teismas gali pripažinti svarbiomis ir kitas aplinkybes, tačiau neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009). Todėl tiek vadovaujantis CK 3.89 str. 1 d. 7 p. tiek 3.123 str. 1 d. šioje byloje atsakovas turėjo įrodyti, jog atsakovas turėjo asmeninių lėšų, būtent šiomis lėšomis prisidėjo prie gyvenamojo namo ir jo priklausinių statybos didesniąja dalimi negu ieškovė, jog jo valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn buvo aiškiai išreikšta, įrodyti, jog nukrypti nuo lygių dalių principo yra būtina.
Siekdamas paneigti aptariamą prezumpciją bei siekdamas įrodyti, kaip pats nurodo svarbią aplinkybę, jog prie ginčo pastatų įgijimo atsakovas prisidėjo didesniąja dalimi jo asmeninių lėšų, atsakovas remiasi liudytojų A. L., V. A. K., A. B. ir A. B. parodymais bei 1985-08-22 pinigų dovanojimo sutartimi. Liudytojai A. B. ir A. B., paaiškino kad V. J. S. yra A. B. brolis. Jie visi gyveno Garliavoje, jų motinai priklausančiame name. 1985 metais, A. B. ir A. B. išmokėjo V.J. S. priklausančią mamos turto dalį 35 000 rublių sumoje, kad brolis išsikeltų iš motinos namų ir galėtų įsigyti savo būstą. Teismui pateiktoje sutartyje (b. l. 140-141) nurodyta, kad A. B. ir A. B. apmoka Vyteniui J. S. 35 000 rublių, atsakovas šiuos pinigus gavo, sudarant sutartį dalyvavo liudininkai Vytautas M. K. ir A. L.. Byloje apklausti liudytojais nurodyti asmenys tvirtino, kad buvo pakviesti dalyvauti pasirašant nurodytą sutartį, sutartis jau buvo surašyta. Liudytoja A. L. nurodė (2017-02-14 teismo posėdžio garso įrašas: 31 min. 09 sek.), kad pasirašant sutartį dalyvavo ji, K., B. ir S., taip pat matė pinigų perdavimo faktą. Liudytojas K. tvirtino (2017-02-14 teismo posėdžio garso įrašas: 43 min. 06 sek.), kad pinigų perdavimo fakto nematė, buvo pakviestas tik pasirašyti sutartį. Tuo tarpu liudytojai A. B. ir A. B. tvirtino (2017-02-14 teismo posėdžio garso įrašas: 55 min. 25 sek., 1 h 11 min. 40 sek.), kad pinigai buvo perduoti prie visų dalyvaujančių asmenų, taip pat nurodė, kad pasirašant sutartį dalyvavo ir R. S.. Atsakovas tvirtina, jog aplinkybę, kad pinigai buvo investuoti į namo statybą patvirtina ir tai, kad pinigai buvo sumokėti 1985 m., namas pradėtas statyti 1986 m., namo kadastriniai matavimai atlikti 1987 m., 1988 m. atlikta namo inventorizacija (b. l. 148-157). Atsakovo teigimu, tai jog inventorizacija atlikta palyginti praėjus nedideliam laiko tarpui ir patvirtina tą aplinkybę, jog pinigai buvo panaudoti namo statybai.
Vertinant nurodytas aplinkybes teismas pažymi, kad, kaip jau buvo minėta, siekiant pripažinti, jog sutuoktinio turtas įsigytas už asmenines lėšas, turi būti nustatyta aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmeninių lėšų turėjimas savaime nereiškia, kad turtas įgytas būtent už asmenines vieno iš sutuoktinių lėšas; tai nėra tapatūs faktai, jų teisinė reikšmė skirtinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Sutuoktiniui, teigiančiam, kad ginčo turtas įgytas už jo asmenines lėšas ir yra jo asmeninė nuosavybė, tenka procesinė pareiga įrodyti nurodytą aplinkybę, būtent jog pagal ginčo turto įsigijimo sutartis sumokėti pinigai buvo jo asmeninės lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2011).Be to, pagal Civilinio kodekso 3.89 str. 1 d. 7 p. nuostatas, jeigu neįrodoma aiškiai išreikšta sutuoktinio valia tam tikrą turtą įgyti asmeninėn nuosavybėn, šis turtas pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Šioje byloje, teismo nuomone, atsakovas neįrodė aplinkybės, jog įgyjant turtą atsakovas panaudojo būtent savo asmenines lėšas bei, jog buvo aiškiai išreikšta atsakovo valia turtą įgyti asmeninėn nuosavybėn. Kaip nurodė liudytoja A. B. sutartis dėl pinigų perdavimo buvo surašyta siekiant ateityje išvengti Vytauto J. S. pretenzijų po motinos mirties į jam priklausiusio turto dalį. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog liudytojų parodymai dėl sutarties sudarymo aplinkybių yra prieštaringi - liudytojai skirtingai nurodo dėl sutarties pasirašymo metu dalyvavusių asmenų, dėl pinigų perdavimo fakto, todėl vadovautis prieštaringais liudytojų parodymais teismas negali. Taip pat pažymėtina, kad Vytautas J. S. su A. B. yra artimi giminaičiai – brolis ir sesuo, todėl neatmestina galimybė, kad sesuo gali duoti tendencingus parodymus brolio naudai. Net jeigu pinigai ir buvo perduoti atsakovui, byloje nepateikta jokių įrodymų, kad visi šie pinigai buvo investuoti į namo statybą. Taip pat nesant byloje kitų duomenų, kurie patvirtintų, jog į namo statybą buvo investuoti visi būtent atsakovui dovanoti pinigai, atmestini atsakovo argumentai, jog šią aplinkybę įrodo namo statybos trukmė. Teismas šiuos atsakovo įrodymus vertina kaip nepakankamus paneigti CK 3.88 str. 1 d. 1 p. įtvirtintą prezumpciją, nes jie nepatvirtina, kad gyvenamasis namas buvo įgytas būtent už atsakovui dovanotus pinigus. Be to pažymėtina, jog liudytojomis apklaustos šalių dukros parodė, kad namas buvo įrenginėjamas labai ilgai, apie 10 metų, jie ilgai visi gyveno viename kambaryje, buvo nedažytos sienos, nebuvo vandentiekio, laiptų, jos nelabai ką galėjo sau leisti, nes tėvai visus pinigus investuodavo į namo statybą. Liudytojos taip pat parodė, kad mama visada labai daug dirbo, daug prisidėjo prie šeimos poreikių tenkinimo. Duomenų, kas statant namą daugiau prisidėjo prie jo statybos, įrengimo ar apstatymo, byloje pateikta nėra. Vertinant nurodytas aplinkybes būtų neteisinga padaryti išvadą, kad ginčo statiniai didesniąja dalimi buvo įgyti atsakovo, priešingai, kaip tvirtina ir ieškovė ir liudytojos, namas buvo įrenginėjamas iš bendrų lėšų labai ilgai. Ieškovė nurodo, kad ir ginčo namas buvo statytas iš bendrų lėšų. Tai paneigiančių duomenų byloje nepateikta. Teismas daro išvadą, kad atsakovas nepateikė pakankamai įrodymų savo argumentams pagrįsti ir tuo pačiu paneigti CK 3.88 str. 1 d. 1 p. įtvirtintą prezumpciją. Taigi, atsakovui neįrodžius, kad santuokos metu įgytas gyvenamasis namas su inžineriniais pastatais, esantis Pažėrų g. 9, Garliavos m., Kauno r., didžiąja dalimi yra jo asmeninė nuosavybė, teismas vadovaujasi CK 3.88 str. 1 d. 1 p. ir konstatuoja, kad minėtas gyvenamasis namas yra bendroji jungtinė nuosavybė ir yra dalintinas tarp sutuoktinių, o atsakovo priešieškinio reikalavimą šioje dalyje atmeta (CPK 178 str.).
CK 3.127 str. 3 d. nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Taigi, CK 3.127 str. 3 d. prioritetas suteiktas turto padalijimui natūra, nes, kaip pažymima kasacinio teismo formuojamoje praktikoje, būtent toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2006; 2006 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2006; 2008 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2008).
Kaip jau minėta, teismas, dalindamas tarp sutuoktinių turtą, atsižvelgia į kasacinio teismo formuojamą praktiką, į tai, kad nėra aplinkybių, leidžiančių nukrypti nuo lygių dalių principo ir todėl turtą tarp šalių dalina lygiomis dalimis natūra, nustatant, kad kiekvienam iš jų priklauso nekilnojamo turto už 38 395 Eur ( 76 790 Eur : 2) - CK 3.127 str. 3 d. Padalinus tarp šalių santuokoje įgytą turtą lygiomis dalimis, natūroje turtas dalintinas pripažįstant asmeninės nuosavybės teisę ieškovei R. S. į ½ dalį (duomenys neskelbtini) viso 38 395 Eur vertės; atsakovui V. J. S. į ½ dalį (duomenys neskelbtini), viso 38 395 Eur vertės.
Atsakovui sutinkant su ieškovės reikalavimu priteisti ieškovei 100 vnt. paprastųjų vardinių akcijų UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 2 896,20 Eur vertės, šios akcijos priteistinos ieškovės nuosavybėn, atsakovui už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį natūroje priteisiant iš ieškovės 1 448,10 Eur kompensaciją. Ieškovė prašė kompensacijos išmokėjimą atidėti šešiems mėnesiams, atsakovas šiam prašymui neprieštaravo, todėl 1 448,10 Eur kompensacijos išmokėjimas atidėtinas šešiems mėnesiams, skaičiuojant nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos (CPK 284 str.).
Tokiu būdu, sprendžiant šalių reikalavimus dėl turto padalinimo, ieškinys dėl turto padalinimo patenkintas pilnai, priešieškinis šioje dalyje tenkintinas iš dalies, atmestinas atsakovo reikalavimas nukrypti nuo lygių dalių principo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė buvo pareiškusi 2 reikalavimus, teismas 1 reikalavimą tenkino pilnai - padalinti santuokoje įgytą turtą lygiomis dalimis ir 1 reikalavimą patenkino iš dalies – santuoką nutraukė, tačiau dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Taigi, patenkintų ieškovės reikalavimų dalis sudaro 75 proc. (100+50=150:200=0,75x100 proc.=75 proc.), o atmestų – 25 proc.
Ieškovė advokato teisinei pagalbai apmokėti patyrė 600 Eur bylinėjimosi išlaidų (b.l.107, 169-171) ir 489 Eur žyminio mokesčio išlaidų, viso 1 089 Eur bylinėjimosi išlaidų. Iš atsakovo ieškovei priteistina 816,75 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 2 d.).
Atsakovas priešieškiniu pareiškė 2 reikalavimus: teismas 1 reikalavimą tenkino iš dalies 50 proc. - santuoką nutraukė, tačiau dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir 1 reikalavimą, padalinti santuokoje įgytą turtą, patenkino iš dalies - 20 proc. Patenkintų atsakovo reikalavimų dalis sudaro 35 proc. (50+20=70:200=0,35x100 proc.=35 proc.).
Iš ieškovės atsakovui priteistina 140 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 2 d.).
Valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos iš šalių nepriteistinos, kadangi abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų yra atleistos (b. l. 31-32, 50-51) (CPK 96 str. 4 d.).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių. 2016-09-21 nutartimi teismas ieškovės R. S. reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti 1448,00 Eur sumai atsakovui V. J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) priklausančias UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 50 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, uždraudžiant akcijas atlygintinai ar neatlygintinai perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti.
Vadovaujantis CPK 150 str. 2 d. nagrinėjamoje byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259 str., 260 str., 263-265 str., 268 str., 270 str., 385 str.,
nusprendžia:
ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.
Santuoką, sudaryta (duomenys neskelbtini)tarp ieškovės R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo V. J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) Kauno rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Nutraukus santuoką R. S. palikti santuokinę pavardę „S.“, atsakovui V. J. S. palikti prigimtinę pavardę „S.“.
Patvirtinti ieškovės R. S. ir atsakovo V.J. S. atsisakymą nuo išlaikymo.
R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovui V. J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priteisti po ½ dalį (duomenys neskelbtini).
R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 100 vnt. paprastųjų vardinių akcijų UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 2 896,20 Eur vertės, iš ieškovės R. S. priteisti atsakovui V. J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 448,10 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų 10 ct) piniginę kompensaciją, kompensacijos išmokėjimą atidedant šešių mėnesių laikotarpiui nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.
R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo V. J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 816,75 Eur (aštuonis šimtus šešiolika eurų 75 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Iš ieškovės R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui Vyteniui J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 140 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
2016-09-21 nutartimi ieškovės R. S. reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti 1 448,00 Eur sumai atsakovui Vyteniui J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) priklausančias UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 50 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, uždraudžiant akcijas atlygintinai ar neatlygintinai perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti, palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.