Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų sprendimas

dalyvaujant ieškovei I. K. ir ieškovės I. K. atstovei (advokatei) Astai Beniušienei, atsakovės J. K. atstovei (advokatei) Reginai Vasiliauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoline forma išnagrinėjo ieškovų I. K. ir A. K. (K.), atstovaujamo įstatyminės atstovės I. K., ieškinį, kuris buvo tikslintas, atsakovei J. K. dėl teisės į atvaizdą pažeidimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. byloje sprendžiamas ieškovų I. K. ir nepilnamečio A. K. (K.), atstovaujamo įstatyminės atstovės I. K., ieškinyje, kuris buvo tikslintas, pareikštų reikalavimų atsakovei J. K. dėl pažeistos asmens teisės į atvaizdą gynimo (ne)nepagrįstumas (CK 1.114–1.115 straipsniai, 1.138 straipsnis, 2.22 straipsnio 1 ir 3 dalys, 2.23 straipsnis, 6.250 straipsnis; Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis, 265 straipsnis).

Dėl faktinių bylos aplinkybių

7. Teismas nustatė, kad atsakovė J. K. socialiniame tinkle Facebook turi paskyrą (anketą), kuri sukurta „J. K.“ pavadinimu (vardu) (elektroninės bylos failo lapas (toliau – el. b. f. l.) 133):

(duomenys neskelbtini) atsakovės paskyros, esančios Facebook socialiniame tinkle, vaizdas (el. b. l. 133) (nepilnamečių vaikų nuotraukos užtušuotos teismo)

Ieškovei 2021-11-10 per programėlę „Messenger“ P. M. (teisminio bylos nagrinėjimo metu įvardinta ieškovės drauge) parašė žinutę, kurioje paklausė ar J. K. Facebook paskyroje pasidalintoje nuotraukoje yra atvaizduojama ieškovė (el. b. f. l. 110):

(duomenys neskelbtini) ekrano fotofiksacija, esanti el. b. f. l. 110–111

Antstolis Donatas Kisielius faktinių aplinkybių konstatavimo 2021-11-11 protokole Nr. 174/21/107 (toliau – Protokolas) užfiksavo, jog socialinio tinklo Facebook vartotojas, kurio paskyra pavadinta „J. K.“, pasidalino skaidre, kurioje matoma I. K. bei I. K. vaikas (A. K.) (el. b. f. l. 9–11):

Byloje nėra ginčo dėl to, jog atsakovės valdomoje Facebook paskyroje buvo paviešinta nuotrauka, kurioje matyti ieškovė ir ieškovės nepilnametis vaikas A. K..

Dėl teisės į atvaizdą (ne)pažeidimo

11. Nustatyta, jog civilinėje byloje nekilo ginčo, jog ieškovai nėra viešieji asmenys, ieškovų veiksmai (pozavimas nuotraukoje) nesusiję su visuomenine veikla ir ar tarnyba bei teisėsaugos institucijų reikalavimais. Ir nors iš ginčo nuotraukos matyti, jog ieškovų atvaizdas, labiau tikėtina, padarytas viešojoje vietoje, tačiau byloje nėra ginčo dėl to, jog ieškovų nefotografavo atsakovė. Ieškovė I. K. nurodė, jog nuotrauka daryta pakankamai senai ir yra asmeninio fotoalbumo nuotrauka. Ieškovė teigė, jog atsakovės asmeniškai nepažįsta ir asmeninėmis nuotraukomis su atsakove nesidalino. Ieškovė taip pat teigė, jog savo socialiniame tinkle Facebook esančios paskyros su atsakove nesidalino, t. y. ieškovė nepriėmusi ir nesiuntusi kvietimo tapti „draugais“ socialiniame tinkle Facebook. Apylinkės teismas pažymi, jog aptartų teiginių atsakovė neneigė, t. y. neneigė ieškovės nurodomų aplinkybių, kad su ieškove nepažįstamos ir kokių nors bendrų kontaktų socialiniame tinkle Facebook neturi. Dėl šios priežasties teismas laiko įrodyta, jog ieškovė su atsakove nepažįstamos ir socialiniame tinkle Facebook savo anketomis bendrai nesidalino (nebuvo vadinamieji „draugai“ socialiniame tinkle Facebook, kuomet kiekvienas iš vadinamųjų „draugų“ gali laisvai peržiūrėti informaciją, esančią (talpinamą) kito „draugo“ Facebook anketoje) (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnio 1 dalis, 265 straipsnio 1 dalis).

12. Kasacinio teismo (CPK 4 straipsnis) išaiškinta, kad, kilus klausimui dėl teisės į atvaizdą ribojančios normos taikymo, būtina atsižvelgti į konkrečioje byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes ir netaikyti nurodytos teisės normos formaliai, pvz., tik konstatavus, kad fotografuota ne privačioje teritorijoje, nes asmuo, net ir būdamas viešoje vietoje, nepraranda savo individualumo ir privatumo, todėl yra svarbi subjektyvi vidinė fotografuojamo asmens nuostata ir jeigu asmuo aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė nenorą būti fotografuojamas, to turi būti paisoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-278-403/2020, nutarties 32 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2008). Apylinkės teismas negali ignoruoti tos aplinkybės, jog nors ginčo nuotrauka ir padaryta, labiau tikėtina, viešojoje vietoje, tačiau ieškovė su sūnumi nefotografuota atsakovės ar kito asmens, kuris, pavyzdžiui, būtų buvęs viešosios informacijos skleidėjas. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ginčo nuotrauka yra asmeninė ieškovų šeimos nuotrauka, todėl sutiktina su ieškove, kad aptartos nuotraukos viešai publikacijai (sklaidai) buvo reikalingas ieškovų sutikimas ne tik CK 2.22 straipsnio 1 dalies, bet ir CK 2.23 straipsnio 1 dalies nuostatos pagrindu. Nuotrauka, kuri nors ir padaryta viešojoje vietoje, tačiau tik fotografuojant artimųjų asmenų (arba privačių asmenų, kuriems buvo leista tą daryti), apylinkės teismo vertinimu, nelaikytina patenkanti į CK 2.22 straipsnio 2 dalyje numatytų išimčių sąrašą. Akivaizdu, jog asmens reakcija ir (ne)noras fotografuotis net ir viešojoje vietoje gali skirtis priklausomai nuo to, koks asmuo (subjektas) fotografuoja ((ne)pažįstamas, viešosios informacijos skleidėjas ir pan.). Teisminio bylos nagrinėjimo metu ieškovė paaiškino, jog atsakovė yra buvusio vyro naujosios sutuoktinės mama (dabartinio sutuoktinio uošvienė), su kuria ieškovai kontaktų nepalaiko. Apylinkės teismas sprendžia, jog nenustačius CK 2.22 straipsnio 2 dalyje nurodytų išimčių egzistavimo, taip pat nesant kitų objektyvių aplinkybių, kurių pagrindu būtų buvę galima spręsti apie tai, kad atsakovė laisvai, nesant ieškovų sutikimo, galėjo publikuoti (demonstruoti) nuotrauką su ieškovais iš ieškovų asmeninio šeimos albumo, atsakovė pažeidė CK 2.22 straipsnio 1 dalyje numatytą reikalavimą asmens nuotrauką demonstruoti turint tik nuotraukoje užfiksuoto asmens (asmenų) sutikimą. Juolab, jog ir pati atsakovė nepaaiškino kokiu būdu ginčo nuotrauką yra apskritai gavusi, neįrodinėjo, jog ginčo fotografijos viešinimui turėjo ieškovų sutikimą.

Dėl pažeistų neturtinių ieškovų teisių gynybos

14. Ieškovai, be kita ko, reikalauja, kad: i) atsakovė J. K. būtų įpareigota panaikinti (pašalinti – apylinkės teismo pastaba) ginčo nuotrauką nedelsiant; ii) iš atsakovės J. K. ieškovams solidariai būtų priteista 500 Eur neturtinės žala.

15. CK 2.22 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog fizinis asmuo, kurio teisė į atvaizdą buvo pažeista, turi teisę teismo tvarka reikalauti nutraukti tokius veiksmus bei atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Aptarta nuostata įtvirtina galimus pažeistos teisės į atvaizdą gynybos būdus.

16. Pasisakant dėl pirmojo ieškovų reikalavimo – įpareigoti atsakovę nedelsiant pašalinti ginčo nuotrauką – nustatyta, jog bylos nagrinėjimo metu ginčo nuotrauka iš atsakovės Facebook paskyros buvo pašalinta (tą patvirtino ir pati ieškovė teismo posėdžio metu, vykusio 2022-06-08). Tai reiškia, jog pirmasis pažeistų neturtinių civilinių teisių gynybos būdas buvo patenkintas ir teismo sprendimo priėmimas materialiųjų teisių ir pasekmių ieškovams nebesukels. Visgi, ieškovė (bei ieškovės atstovė) teismo posėdžio metu, vykusio 2022-06-08 (garso įrašo takelio 00:16:40 min.–00:18:10 min.), net ir nelikus paskelbtos ginčo nuotraukos atsakovės Facebook paskyroje prašė aptariamą reikalavimą tenkinti, kadangi ieškovams nežinoma ar aptariama nuotrauka neliko matoma kokiems nors kitiems Facebook naudotojams (pvz., atsakovė galėjo pakeisti privatumo nustatymus taip, kad tik atsakovės „draugų“ ratas socialiniame tinkle Facebook gali matyti ginčo nuotrauką) ir nėra įrodymų, kad ginčo nuotrauka iš tiesų buvo pašalinta iš atsakovės Facebook paskyros. Apylinkės teismas sprendžia, jog aptariamos bylos faktinių aplinkybių kontekste pakanka to, kad ginčo nuotrauka nebeprieinama viešai (t. y. buvo pašalinta iš atsakovės Facebook paskyros ir viešai neberodoma). Teismas negali tenkinti hipotetinio reikalavimo vien tik dėl to, jog egzistuoja teorinė tikimybė, kad ginčo nuotrauka socialinėje erdvėje gali būti išlikusi (pvz., pakeistus privatumo nustatymus). Šio sprendimo priėmimo momentu turimi duomenys leidžia teigti, jog ieškovų reikalavimas pašalinti ginčo nuotrauka iš viešai prieinamos socialinio tinklo Facebook erdvės de facto (liet. realiai) – įgyvendintas. Apylinkės teismas sprendžia, jog ieškovų reikalavimas įpareigoti atsakovę nedelsiant pašalinti ginčo nuotrauką iš socialinio tinklo Facebook, atsakovei viešai nebeskelbiant ginčo nuotraukos savo Facebook paskyroje, netenkinamas.

17. Pasisakant dėl neturtinės žalos atlyginimo matyti, jog CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas pastebi, jog kasacinio teismo (CPK 4 straipsnis) išaiškinta, jog: i) teisės pažeidimo pripažinimas (teisės į atvaizdą pažeidimo bylose – apylinkės teismo pastaba) jau savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą; ii) neturtinės žalos atlyginimas priteisiamas, jeigu nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti; iii) vertinant tai, ar asmeniui dėl jo (asmens) teisės į atvaizdą pažeidimo buvo padaryta neturtinės žalos ir ar dėl jos (neturtinės žalos) atlyginimo nepakanka vien teisės pažeidimo pripažinimo, o turi būti priteista žalos atlyginimo suma, svarbu kiekvienu konkrečiu atveju pagal bylos faktines aplinkybes nustatyti tai, ar asmuo galėjo patirti ir patyrė dėl teisės į atvaizdą pažeidimo neigiamus emocinius padarinius, kurie atitiktų CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įvardytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-08-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2008).

18. Teismas sutinka, kad neturtinė žala apima platų įvairių išgyvenimų spektrą. Teismas taip pat sutinka, jog ieškovė, sužinojusi apie savo ir savo nepilnamečio vaiko teisės į atvaizdą pažeidimą, patyrė neigiamų emocijų (pvz., pyktį, susierzinimą, neteisybės jausmą). Visgi, daugiau kokių nors konkrečių neturtinių pažeidimų, išskyrus neigiamų jausmų išgyvenimą, ieškovė neįrodinėjo. Apylinkės teismas (į)vertina tai, jog ginčo nuotrauka neturi kokio nors neigiamo krūvio: nuotrauka pakankamai įprasta (matomas vaikas su motina gamtos fone), neįžeidžianti bei nevulgari, po nuotrauka nėra jokių komentarų; nuotraukos apačioje vietoje patiktukų numatyta galimybė pasirinkti užrašą „wow“, tris širdeles ar veidukus, simbolizuojančius bučkius ir pasitenkinimą. Vertinama tai, kad pati ieškovė į atsakovę dėl savo teisų pažeidimo nesikreipė ir nuotraukos šalinti nereikalavo (tik per draugę paklausė klausimo „kas čia tokia“). Ieškovė, teismo vertinimu, vietoje to, kad pareikalautų šalinti nuotrauką iš socialinio tinklo Facebook, kitą dieną po nuotraukos paviešinimo (nuotrauka paviešinta 2021-11-10) išsyk kreipėsi į antstolį faktinių aplinkybių konstatavimui. Neaišku, kodėl buvo būtina išsyk eskaluoti situaciją ir kreiptis į antstolį vietoje to, jog atsakovės pareikalauti pašalinti savo teisių pažeidimą. Teismas taip pat įvertina tą aplinkybę, jog atsakovė yra pakankamai brandaus amžiaus ir, labai tikėtina, neįgudusi socialinių tinklų vartotoja. Atsakovė turi sveikatos problemų, tarp kurių sunkūs depresijos epizodai ir prasidedančios Alzhaimerio demencijos su ankstyva pradžia įtarimas, turi sunkią klausos negalią (el. b. f. l. 84–95). Ir nors sutiktina su ieškovais, jog demencijos įtariamas dar nėra diagnozė, tačiau teismas pastebi, jog gydytojo įtariamai dėl vienokios ar kitokios ligos pažymimi tam, jog jau stebimi tam tikri sveikatos sutrikimai, kurie indikuoja vienokios ar kitokios ligos požymį (tikėtina, kad demencijos diagnozei reikalingi papildomi ir detalesni tyrimai). Vien tai, jog atsakovės paskyros „draugai“ galėjo asmeniškai pakomentuoti ginčo nuotrauką asmeniškai atsakovei (pati ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, jog po skaidre („story“) galima pakomentuoti tik privačiai, t. y. komentarą mato tik nuotrauką paviešinęs asmuo), teismo įsitikinimu, ieškovų teisių nepažeidžia. Juolab, net jeigu ir buvo kokių nors komentarų, tai nei teismui, nei ieškovams ginčo nuotraukų komentarų turinys nežinomas. Komentarai, pirmosios instancijos teismo įsitikinimu, po nuotrauka, labiau tikėtina, neturėtų būti įžeidžiančio pobūdžio (ginčo nuotraukoje nėra nieko tokio, dėl ko būtų galima rašyti įžeidžiančius komentarus). Vien tai, kad nuotraukoje užfiksuotas ir nepilnametis vaikas, apylinkės teismo vertinimu, nereiškia, jog ieškovų teisės buvo pažeistos tiek, kad būtų legitimuotas neturtinės žalos priteisimas. Teisės normos neišskiria nepilnamečio asmens kaip ypatingo (ar ypatingesnio) subjekto CK 2.22 straipsnio 1 dalies pažeidimo atveju. Sutiktina, jog nepilnametis asmuo yra labiau pažeidžiamas nei suaugęs ir nepilnamečio vaiko teisės turi būti vertinamos per geriausių vaiko interesų/poreikių prizmę (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), tačiau nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste vien ta aplinkybė, jog buvo paviešinta iš esmės neutralaus fono/tono nuotrauka su nepilnamečiu asmeniu neturtinės žalos priteisimo dar nepateisina. Tai, jog ieškovė turi konfliktų su nepilnamečio vaiko tėvu ir nepilnamečio vaiko tėvo artima aplinka (nauja sutuoktine, naujos sutuoktinės artimaisiais) neturtinės žalos priteisimo taip pat nepateisina. Priešingai, tokia aplinkybė nerodo realaus pagrįstų bei įtikinamų neigiamų išgyvenimų buvimo.

19. Apibendrinat tai, kas išdėstyta aukščiau, apylinkės teismas sprendžia, jog ieškovų teisės bus pakankamai apgintos vien jau pripažinus teisės į atvaizdą pažeidimą, o neturtinės žalos atlyginimas, teismo įsitikinimu, rodytų ne ieškovų pažeistų teisių gynybą, o atsakovės (nu)baudimą civilinėmis priemonėmis. Ginčo nuotraukos paviešinimu, apylinkės teismo įsitikinimu, neturtinė žala, kuria būtų galima įvertinti pinigine išraiška, ieškovams nepadaryta.

Dėl bylinėjimosi išlaidų (ne)priteisimo

20. Nustatyta, kad ieškovė iš viso patyrė 2 589,40 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurias sudaro: i) 871,20 Eur ieškinio parengimas; ii) 145,20 Eur ieškinio redagavimas; iii) 96,80 Eur prašymo dėl viešo dokumentų įteikimo rengimas; iv) 726 Eur pasirengimas civilinei bylai ir patikslinto ieškinio rengimas; v) 72,60 Eur vykimas į teismo posėdį; vi) 677,60 Eur pasirengimas baigiamosioms kalboms bei pasirengimas parengiamajam posėdžiui (el. b. f. l. 151–159). Teismas taip pat nustatė, jog ieškovė patyrė 17 Eur žyminio mokesčio išlaidų (el. b. f. l. 13). Atsakovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT) 2022-04-08 sprendimu 100 proc. atleista nuo antrinės teisinės pagalbos išlaidų (el. b. f. l. 75–76). VGTPT teismui pateikė duomenis apie tai, jog valstybė patyrė 323,25 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (el. b. f. l. 117–123).

CPK 79 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, jog prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pagal bendrą taisyklę ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovų patirtos išlaidos turi būti priteisiamos proporcingai teismo patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

21. Ieškovai iš esmės reiškė tris materialaus pobūdžio reikalavimus: reikalavimą pripažinti, jog ieškovų teisė į atvaizdą buvo pažeista; du reikalavimus dėl pažeistos teisės į atvaizdą gynybos, t. y. vienu reikalavimu buvo prašoma įpareigoti atsakovę pašalinti ginčo nuotrauką iš viešos erdvės, o kitu reikalavimu buvo prašoma priteisti 500 Eur neturtinę žalą. Teismas patenkino tik vieną materialųjį ieškovų reikalavimą (likę reikalavimai išvestinio pobūdžio, t. y. laikytini nesavarankiški (pvz., reikalavimas dėl 5 proc. procesinių metinių palūkanų) arba procesinio pobūdžio (pvz., reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo)). Antrasis buvo patenkintas teisminio nagrinėjimo metu (vertintina, jog toks elgesys reiškia ieškinio reikalavimo pripažinimą). Reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo netenkintas. Apylinkės teismas laiko, jog buvo patenkinta 2/3 ieškinio reikalavimų (arba 66,66 proc.).

22. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad nustatant priteistino užmokesčio dydį atsižvelgtina į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes; ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų (bylinėjimosi išlaidų) pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia (žr., pvz., Panevėžio apygardos teismo 2022-05-31 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-326-589/2022, nutarties 33–34 punktai).

23. Ginčas, pirmosios instancijos teismo vertinimu, nei fakto, nei teisės klausimais nesudėtingas. Ir nors teismas negali ieškovams priekaištauti dėl to, jog pažeistų teisių gynybos kreipiasi išsyk į teismą, tačiau galimybė pabandyti spręsti ginčą taikiu būdu nagrinėjamos bylos kontekste buvo galima (ieškovei nebuvo kliūčių imtis iniciatyvos ir pareikalauti pašalinti ginčo nuotrauką iš Facebook), juolab, kad atsakovė neginčijo aplinkybės, kad ginčo nuotrauką įkėlė neturėdama ieškovės leidimo ir nesiginčijo dėl to, jog ginčo nuotrauka turi būti pašalinta (pastebima, jog nuotrauka bylos nagrinėjimo metu ir buvo pašalinta iš Facebook platformos). Teismas taip pat vertina tą aplinkybę, jog byloje daug ir sudėtingų procesinių veiksmų atlikti nereikėjo, šalių procesiniai dokumentai nedidelės apimties, byloje nereikėjo rinkti papildomų įrodymų. Teismo įsitikinimu, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatitinka protingumo reikalavimų, todėl turi būti mažintinos. Teismas sprendžia, jog aptariamos bylos faktinių aplinkybių kontekste pagrįsta ieškovų bylinėjimosi išlaidas sumažinti iki 1 500 Eur. Kadangi teismas laikosi pozicijos, jog buvo patenkinti 2 iš trijų ieškovų reikalavimai, todėl iš atsakovės ieškovams priteistina 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų suma. Kadangi ieškovė patyrė ir žyminio mokesčio išlaidų, todėl priteistina ir 11,33 Eur (17 Eur X 2/3) žyminio mokesčio suma (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 92 straipsnis).

24. Atmetus 1/3 dalį ieškinio reikalavimų, iš ieškovų valstybės naudai priteistina 1/3 dalis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (CPK 96 straipsnio 3 dalis), t. y. 107,75 Eur.

25. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 9,85 Eur (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020-01-13 įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis). Didžioji dalis teismo pašto išlaidų buvo susijusi su atsakovės paieška (teismas buvo aktyvus ir naudojosi turimais ištekliais tam, kad procesiniai dokumentai atsakovei būtų buvę įteikti). Kadangi ieškinys tenkintas iš dalies, tai ieškovai turėtų atlyginti tik 1/3 dalį išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsakovė, pagal galiojantį teisinį reguliavimą, turi atlyginti 2/3 dalis išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Visgi, atsakovė nuo bylinėjimosi išlaidų atleista 100 proc., o iš ieškovų priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija 5 Eur sumos, todėl išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš šalių nepriteistinos (CPK 3 straipsnio 7–8 dalys, 92 straipsnis, 96 straipsnio 3, 6 dalys).

Dėl procesinės bylos baigties

26. Teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, sprendžia, jog ieškovų ieškinio reikalavimai tenkinami iš dalies priimant procesinį sprendimą – teismo (galutinį) sprendimą, kuriuo ginčas tarp šalių išsprendžiamas iš esmės (CPK 265 straipsnio 1 dalis, 260 straipsnis, 265 straipsnis, 270 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270, 279 ir 307 straipsniais,

nusprendė:

ieškovų I. K. ir A. K. (K.), atstovaujamo įstatyminės atstovės I. K., ieškinio reikalavimus tenkinti iš dalies.

Pripažinti, jog atsakovė J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninėje socialinio tinklo Facebook paskyroje 2021-11-10 be ieškovų I. K. ir A. K. (K.), atstovaujamo įstatyminės įpėdinės I. K., sutikimo paviešinusi nuotrauką, kurioje matyti ieškovės I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. K. (K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atstovaujamo įstatyminės atstovės I. K., atvaizdas pažeidė ieškovų I. K. ir nepilnamečio A. K. (K.) teisę į atvaizdą.

Likusių ieškinio reikalavimų netenkinti.

Priteisti iš atsakovės J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1 011,33 Eur (vieną tūkstantį vienuolika eurų ir 33 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės (Lietuvos Respublikos) naudai 107,75 Eur (vieną šimtą septynis eurus ir 75 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.