Kauno apygardos teismo nutartis

2019-02-19 · Civilinė byla Nr. e2S-537-896/2019

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2019-02-19Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-05-30Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-02-19
Bylos Nr.
e2S-537-896/2019
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-03315-2018-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Tomas Romeika
Atsakovas
Ž. B., I. B.
Ieškovas
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus
Trečiasis asmuo
Alytaus vaikų
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-537-896/2019Teisminio proceso Nr. 2-13-3-03315-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.3. (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 19 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Romeika,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Ž. B. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. sausio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams I. B. ir Ž. B. dėl neterminuoto (tėvo) motinos valdžios apribojimo, vaiko nuolatinės globos, gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, priteistų išlaikymo lėšų tvarkytojo paskyrimo, trečiasis asmuo Alytaus vaikų globos namai.

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 14 d. sprendimu laikinai apribota tėvų valdžia I. B. ir Ž. B. nepilnametės dukros L. B. atžvilgiu, iš I. B. ir Ž. B. priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai L. B. kas mėnesį po 68,40 Eur periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo dienos (2018-10-02) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad pinigais disponuos vaiko globėjas uzufrukto teise, nepilnametės L. B. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo nustatyta Alytaus vaikų globos namuose.

2. Alytaus apylinkės teisme 2019 m. sausio 17 d. gautas atsakovo Ž. B. prašymas atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti. Atsakovas nurodė, kad termino ribose neturėjo galimybės pateikti apeliacinio skundo, nes, neturėdamas teisinio išsilavinimo, nežinojo, kad apeliacinį skundą gali surašyti tik advokatas, todėl kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrių dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo. Sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo buvo priimtas tik 2019 m. sausio 11 d., o paštu atsakovui atsiųstas pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. sausio 18 d. nutartimi atmetė atsakovo Ž. B. prašymą dėl procesinio termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo, atsisakė priimti atsakovo Ž. B. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 14 d. sprendimo ir jį su priedais grąžino padavusiam asmeniui.

4. Teismas nustatė, kad šioje byloje sprendimas priimtas 2018 m. gruodžio 14 d. Sprendimas įsiteisėjo 2019 m. sausio 15 d. Apeliacinis skundas paduotas 2019 m. sausio 17 d., t. y. praleidus terminą, nustatytą jam paduoti. Atsakovo nurodytos aplinkybės prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Atsakovo pateiktame 2019 m. sausio 11 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendime Nr. 2.1.(NTP-2)-19-T-78-511 nurodyta, kad atsakovas tik 2019 m. sausio 8 d. pateikė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriui prašymą jam suteikti antrinę teisinę pagalbą, nors teismo sprendimas priimtas 2018 m. gruodžio 14 d. Toks atsakovo elgesys vertintinas kaip nerūpestingas ir nesąžiningas, nes dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo jis kreipėsi praėjus nuo teismo sprendimo 25 dienoms, nors civilinės bylos nagrinėjime dalyvavo, jam buvo išaiškintos jo teisės ir pareigos. Teismo neinformavo, kad kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo. Atsakovui 2018 m. spalio 10 d. teismo pranešimu, kuris buvo įteiktas atsakovui 2018 m. spalio 12 d., buvo išaiškinta, kad atsakovas turi teisę pasirinkti advokatą per nustatomą 20 dienų terminą, tačiau nei nustatytu terminu, nei civilinės bylos nagrinėjimo metu tokia savo teise atsakovas nepasinaudojo. Nors atsakovas teigia, kad tik gavęs sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos, o tai buvo, jo teigimu, jau praėjus nustatytam skundo padavimo terminui, kreipėsi į jam paskirtą advokatę, tačiau iš bylos kortelės matyti, kad jau 2019 m. sausio 11 d. advokatė buvo gavusi sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo atsakovui ir kreipėsi į teismą dėl prieigos prie bylos kortelės suteikimo, t. y. nepasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad sprendimą gavo praėjus apeliacinio skundo padavimo terminui. Atsakovo nurodytos aplinkybės dėl šventinių dienų turėjo sąlygoti jo rūpestingumą, nes tą aplinkybę atsakovas žinojo iš anksto. Teismas padarė išvadą, kad atsakovo nurodytos priežastys, dėl kurių jis praleido terminą apeliaciniam skundui paduoti, nėra pagrįstos ir svarbios.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

5. Atskiruoju skundu atsakovas Ž. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 18 d. nutartį ir atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Ne dėl nuo atsakovo valios susiklosčiusios nepalankios situacijos dėl daug išeiginių ir šventinių dienų buvo apribota galimybė anksčiau kreiptis dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo. Atsakovas pats paruošti ir pasirašyti apeliacinio skundo pagal CPK nuostatas negali, terminas praleistas nežymiai, todėl prašo apeliacinio skundo praleidimo priežastis laikyti svarbiomis ir atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti. Tik 2019 m. sausio 11 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos (toliau – VGTPT) Kauno skyriaus sprendimu atsakovui buvo suteikta teisinė pagalba. VGTPT Kauno skyriaus sprendimas atsakovui buvo siųstas neregistruotu laišku, jį pašto dėžutėje atsakovas rado 2019 m. sausio 15 d. Laiškas Alytaus paštą pasiekė 2019 m. sausio 14 d. Sprendimas dėl teisinės pagalbos teikimo atsakovui buvo įteiktas jau pasibaigus skundo padavimo terminui. Gruodžio mėnesį faktiškai iš 30 dienų 14 buvo nedarbo, per kurias nedirbo visos valstybinės įstaigos (2018 m. gruodžio mėn. 15,16,22,23,24,25,26,29,30, 2019 m. sausio mėn. 1,5,6,12,13, o ir priešventinėmis dienomis įstaigos dirbo trumpiau). Atsakovas yra dirbantis ir ne visada turi galimybę neiti į darbą ar išeiti anksčiau iš jo kol dirba valstybinės įstaigos. Dėl šių priežasčių atsakovui buvo sunku prisitaikyti šventiniu laikotarpiu kreiptis su prašymu dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo. Prieigą prie elektroninės bylos korteles teismas suteikė tik 2019 m. sausio 14 d. darbo pabaigoje. Advokatas, teikiantis valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, be šalies paruošti apeliacinio skundo negali, nes jam nėra žinoma šalies, kuriai pavesta atstovauti, pozicija. Tik gavęs sprendimą, atsakovas iš karto susisiekė su jam valstybės paskirtu advokatu dėl teismo sprendimo apskundimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nenustatyta absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

7. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovui atsisakyta atnaujinti terminą apeliaciniam skundui dėl Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 14 d. sprendimo paduoti.

8. Kasacinis teismas, nuosekliai formuodamas vienodą praktiką, yra pažymėjęs, kad, nors teisė į teismą nėra absoliuti ir galimi tam tikri šios teisės ribojimai, bet kokie teisinio ar faktinio pobūdžio ribojimai gali būti pripažįstami nesuderinamais su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, jei jie nepagrįstai pasunkina pareiškėjo teisės kreiptis į teismą efektyvumą, konkrečiai – teisės į teismą ribojimas turi turėti teisėtą tikslą ir pagrįstą proporcingumo ryšį tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. v. AB „Žemaitijos pienas“, bylos Nr. 3K-3-26/2010; 2010 m. birželio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Baltasis pyragas“ v. AB „Vilniaus duona“, bylos Nr. 3K-3-149/2010; kt.).

9. Viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą, tačiau apeliacijos teisė turi būti įgyvendinta per įstatymo nustatytą terminą. CPK 307 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas gali būti paduodamas per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. Nors teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymo nustatytam terminui, tačiau asmeniui, praleidusiam įstatymų nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, gali būti atnaujinamas praleistas terminas. Pažymėtina, kad konkrečių ,,svarbių priežasčių“, kurias nustačius terminas turėtų būti atnaujinamas, įstatymai nenustato. Bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas dėl termino atnaujinimo, kiekvienu atveju turi atsižvelgti į trukmę, nustatytą konkrečiam procesiniam veiksmui atlikti, įvertinti termino praleidimo trukmę ir pareiškėjo nurodomas priežastis, kreipimosi į teismą operatyvumą po priežasčių, sutrukdžiusių laiku paduoti procesinį dokumentą, išnykimo ir kitus pareiškėjo elgesio rūpestingumo, apdairumo aspektus, ginčo esmę bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2013).

10. Be to, įstatymų leidėjas, nustatydamas procesinių dokumentų pateikimo teismui terminus, siekia užtikrinti teismo sprendimų, o tuo pačiu ir civilinių santykių stabilumą. Todėl jeigu terminas praleistas žymiai, o šalies nurodomos priežastys negali pateisinti tokio ilgo praleidimo laikotarpio, pagrindo atnaujinti terminą nėra, nes termino atnaujinimas tokiomis aplinkybėmis prieštarautų įstatymo leidėjo ketinimui ir normų, reglamentuojančių procesinius terminus, tikslams (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2299/2013).

11. Sprendžiant praleistų terminų atnaujinimo klausimą, taip pat labai svarbus yra subjektyvusis kriterijus, kuriuo remiantis yra daroma išvada, ar terminas yra praleistas dėl rimtų ir pateisinamų priežasčių. Kiekvienas civilinių teisinių santykių subjektas turi teisę pasirinkti savo teisių gynimo būdą ir šias teises įgyvendinti jam labiausiai priimtinu būdu. Sprendžiant klausimą dėl termino praleidimo priežasčių svarbumo, būtina atsižvelgti ir į termino praleidimo trukmę, į tai, ar prašančioji šalis sąžiningai ir tinkamai naudojasi procesinėmis teisėmis (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-292/2008). Taigi, sprendžiant procesinio termino atnaujinimo klausimą svarbu vertinti ne tik nurodytų ,,svarbių priežasčių“ terminui atnaujinti visetą, bet ir pačios prašymą atnaujinti procesą teikiančios šalies procesinio elgesio sąžiningumą, t. y. tiek objektyvųjį, tiek subjektyvųjį kriterijus.

12. Bylos duomenimis nustatyta, kad Alytaus apylinkės teismas 2019 m. sausio 18 d. nutartimi netenkino apelianto Ž. B. prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui dėl Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 14 d. sprendimo paduoti, konstatavęs, jog apeliantas netinkamai naudojosi savo procesinėmis teisėmis ir CPK 307 straipsnio 1 dalyje numatytą apeliacinio skundo padavimo terminą praleido ne dėl svarbių priežasčių. Iš prašymo terminui atnaujinti ir atskirojo skundo turinio matyti, kad apeliantas pripažįsta, jog terminą praleido, tačiau ne nuo apelianto tiesiogiai priklausiusių aplinkybių – 2018 m. gruodžio mėnesį daug dienų buvo nedarbo, apeliantas kreipėsi dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos paskyrimo, kadangi pats skundo neturi teisės surašyti ir pateikti teismui. Apelianto pirmosios instancijos teisme advokatas neatstovavo.

13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nors ir nagrinėjamuoju atveju apelianto nurodytos termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo priežastys nėra svarbios, vertintinas apelianto procesinio elgesio sąžiningumas, taip pat praleisto termino trukmė, kreipimosi į teismą operatyvumas po priežasčių, sutrukdžiusių laiku paduoti procesinį dokumentą, išnykimo. Apeliacinio teismo nuomone, bylos duomenimis nenustatyta, kad apeliantas elgėsi nesąžiningai ir piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme apeliantas (atsakovas) advokato neturėjo, savo teises gynė pats. Nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojus CPK 306 straipsnio 3 dalies pakeitimams, jog apeliacinį skundą turi surašyti advokatas, apeliantas kreipėsi teisinės pagalbos į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą. 2019 m. sausio 11 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu apeliantui suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokama 100 proc. Apeliacinis skundas ir prašymas dėl procesinio termino atnaujinimo pirmosios instancijos teismui pateiktas 2019 m. sausio 17 d., t. y. praleidus 3 kalendorines dienas.

14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, nagrinėjant prašymą dėl praleisto termino procesiniam veiksmui atlikti atnaujinimo, atsižvelgtina į pasekmes, kurias turės teismo atsisakymas atnaujinti terminą byloje dalyvaujančiam asmeniui, ar nebus pažeistos ir paneigtos pagrindinės bylos šalies teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2004, Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-559/2013). Pažymėtina, kad dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą yra viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo dalių. Nagrinėjamuoju atveju apeliacinis skundas yra paduotas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo yra terminuotai apribota motinos ir tėvo valdžia dukros atžvilgiu, t. y. byloje buvo spendžiamas klausimas, susijęs su viešuoju interesu, todėl toks sprendimas turėtų būti peržiūrėtas aukštesnės instancijos teisme. Atsižvelgus į praleisto termino trukmę, į apelianto sąžiningą procesinį elgesį, į viešąjį interesą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apeliantas neturėtų prarasti vienos iš pagrindinių procesinių teisių – teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimo.

15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad prioritetas teiktinas teisminės gynybos aspektui, įvertinant galimas termino neatnaujinimo pasekmes – iš esmės būtų atimta apeliantui galimybė pasinaudoti apeliacijos teise, t. y. paduoti apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 14 d. sprendimo. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir atnaujintinas terminas atsakovo Ž. B. apeliaciniam skundui paduoti (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

16. CPK 307 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismui atnaujinus praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti, apeliacinės instancijos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas apeliacinį skundą su byla perduoda šio teismo teisėjų kolegijai arba grąžina pirmosios instancijos teismui spręsti apeliacinio skundo priėmimo klausimą.

17. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamuoju atveju apeliacinis skundas atitinka įstatymo reikalavimus, be to, yra priimtas ieškovės atsiliepimas į apeliacinį skundą, todėl, atnaujinus apeliantui terminą apeliaciniam skundui paduoti, apeliacinis skundas priimtinas, byla su apeliaciniu skundu perduotina Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui veiksmams, numatytiems CPK 319 straipsnio 1 dalyje, atlikti.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2019 m. sausio 18 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovui Ž. B. atnaujinti terminą apeliaciniam skundui dėl Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-8043-652/2018 paduoti, atsakovo Ž. B. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 14 d. sprendimo priimti.

Civilinę bylą Nr. e2-8043-652/2018 su atsakovo Ž. B. apeliaciniu skundu perduoti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui veiksmams, numatytiems CPK 319 straipsnio 1 dalyje, atlikti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Tomas Romeika