Kauno apygardos teismo nutartis

2022-11-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-593-923/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-11-23
Bylos Nr.
1S-593-923/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-20532-2021-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Indrė Averkienė, Darius Kantaravičius, Lina Lesinskienė
Nuteistasis
M. S.
Advokatai
Ramunė Genovaitė
Kategorijos
  • 1.1.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1A-659-923/2022Proceso Nr. 1-01-1-20532-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1; (S) 2.4.6.1.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės, Dariaus Kantaravičiaus ir Linos Lesinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei,dalyvaujant prokurorei Ritai Poškienei,nuteistajam M. S., jo gynėjai advokatei Ramunei Genovaitei Baltrušaitienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžio, kuriuo M. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį ir jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir M. S. paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 27 d. nutartimi paskirta bausme, bausmes sudedant visiškai ir nuteistajam paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 (vieneri) metai 1 (vienas) mėnuo ir 21 (dvidešimt viena) diena laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos įstaigoje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. S. (toliau – M. S.) Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį pripažintas kaltu už tai, kad jis, 2021 m. birželio 23 d. apie 08.45 val., viešoje vietoje – UAB „J.“ patalpoje, adresu (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu rodydamas aiškų žmogaus negerbimą, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, niekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, kitų asmenų akivaizdoje panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį V. P. – tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam į galvą, nukentėjusiajam nuo suduoto smūgio nukritus ant stalo, rankomis sugriebė jam už marškinėlių ir stipriai patraukęs į save, bloškė V. P. ant žemės, nukentėjusiajam pusiau sėdom nukritus ant žemės, vieną kartą spyrė jam į galvą, tokiais veiksmais padarė nukentėjusiajam muštines kaktos ir apatinės lūpos žaizdas, tuo nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo V. P. sveikatą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Šalies argumentai

2. Apeliaciniame skunde nuteistasis M. S. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 7 d. nuosprendį ir sumažinti jam paskirtą bausmę. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Ta aplinkybė, kad nusikalstamą veiką nuteistasis padarė būdamas lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, neturėtų būti suabsoliutinta ir vertintina kaip esminė, skiriant laisvės atėmimo bausmę vieneriems metams. Nors teismas nurodė, kad skiria bausmę artimą minimaliai, tačiau teismų praktikoje yra atvejų, kai recidyvistams yra paskiriama dar trumpesnė bausmė. Skunde išvardinti teismų praktikos pavyzdžiai patvirtina, kad skiriant realaus laisvės atėmimo bausmę, reikia įvertinti nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visumą, o ne tik tai, kad jis yra recidyvistas.

2.2. Apylinkės teismas, skirdamas bausmę, turėjo įvertinti nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. M. S. supranta savo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, jos neneigė ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, o savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, kad ateityje nebedarys naujų pavojingų veikų, kad nuoširdžiai gailisi. M. S. pripažino civilinį ieškinį, sutiko atlyginti žalą nukentėjusiajam. Šios aplinkybės sudaro prielaidas išvadai, kad nuteistajam gali būti paskirta trumpesnė realaus laisvės atėmimo bausmė.

3. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nuteistasis prašė jo apeliacinį skundą patenkinti bei paskirti jam priverčiamąją reabilitaciją centre „Gyvenimo raktas“, jo gynėja apeliacinį skundą palaikė ir prašė M. S. paskirtą bausmę sumažinti. Prokurorė su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. S. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis. Apeliaciniame skunde nuteistasis nesutinka su jam paskirta bausme, teigdamas, jog jo asmenybę charakterizuojančių aplinkybių visuma sudaro pagrindą paskirti jam trumpesnę laisvės atėmimo bausmę.

5. BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be šių BK nurodytų aplinkybių, skirdamas bausmę, teismas privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstama veika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-105/2009, 2K-539/2009, 2K-575/2009, 2K-43/2011). Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokio bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltininko asmenybės pavojingumo bei jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-6/2013).

6. BK 284 straipsnyje numatyta, kad tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

7. Pirmosios instancijos teismas, už nurodytos nusikalstamos veikos padarymą, M. S. skyrė griežčiausią savo rūšimi bausmę – laisvės atėmimą. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas, nuteistajam paskirdamas mažesnę už sankcijos vidurkį bausmę už padarytą tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Ir nors skundžiamame nuosprendyje teismas nurodė, kad M. S. skiriama laisvės atėmimo bausmė, jos terminą skaičiuojant artima minimaliam, ką savo skunde nurodo ir pats nuteistasis, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, tai nesudaro pagrindo teigti, jog nagrinėjamu atveju apeliantui buvo paskirta neteisinga bausmė. Pažymėtina, kad teisinga bausmė paskiriama nebūtinai pirmiausia kreipiant dėmesį į aritmetinį sankcijoje nurodytų bausmių vidurkį, o kruopščiai vertinant nusikalstamą veiką ir ją padariusį asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-15-489/2019). Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad M. S. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnis), administracine tvarka baustas, VšĮ Jonavos PSPC PSC gydytojo psichiatro konsultuotas 2013 m. Diagnozė: F12,1 – Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kitų nepatikslintų stimuliatorių vartojimo, žalingas vartojimas. Taip pat įvertinta tai, kad anksčiau M. S. teistas 5 kartus. Kaip nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis nusikalto būdamas recidyvistas, kaip atsakomybę lengvinančia aplinkybe – kad prisipažino padaręs nusikaltimą. Nuteistasis naują nusikalstamą veiką padarė būdamas lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent šios M. S. asmenybę charakterizuojančios aplinkybės jį apibūdina neigiamai, atskleidžia jo neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių. Lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės, bet yra kitokia bausmės forma, kai asmens pataisa vykdoma jam atliekant bausmę švelnesnėmis už laisvės atėmimą sąlygomis, tačiau nagrinėjamu atveju, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės ir bausmę atlikdamas laisvėje, M. S. ir vėl nusikalto, sukeldamas pavojų aplinkiniams, kas parodo jo didesnį pavojingumą visuomenei, dėl ko nėra pagrindo teigti, kad jam paskirta bausmė yra per griežta.

8. M. S. savo skunde teigia, kad ta aplinkybė, jog naują nusikaltimą jis padarė būdamas recidyvistu, skiriant bausmę, negali būti suabsoliutinama. Teisėjų kolegija su tokiais skundo argumentais nesutinka. Skirdamas bausmę, teismas turi atsižvelgti į visas BK nustatytas bausmių skyrimo taisykles. Visos BK bendrosios dalies nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimą konkrečioje byloje, yra vienodai svarbios, todėl kiekvienos iš jų reikalavimai turi būti nuosekliai vykdomi, įvertinant kiekvieną nustatytą aplinkybę atskirai, taip pat jų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-15-489/2019). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas M. S. laisvės atėmimo bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, pagrindė tokios bausmės individualizavimo motyvus, todėl švelninti bausmę remiantis nuteistojo skunde nurodytais motyvais, teisinio pagrindo nėra.

9. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nuteistojo gynėja pateikė dokumentus, nuteistojo teigimu, teigiamai charakterizuojančius jo asmenybę. Teismas pažymi, kad iš M. S. pateiktų dokumentų dalis yra nepasirašyti, todėl teismas, priimdamas galutinį procesinį sprendimą, tokiais dokumentais nesiremia. Nuteistojo pateikti ir tinkamai pasirašyti dokumentai – VšĮ Pagalbos centras „Ž.“ 2021 m. rugpjūčio 17 d. savanoriškos veiklos sutartis Nr. 22/08/17 (t. 3, b. l. 191 – 193) bei MB „T.“ 2020 m. kovo 31 d. raštas – rekomendacija (t. 3, b. l. 194) parengti dar iki nusikalstamos veikos padarymo, todėl, teismo vertinimu, šie dokumentai nesudaro pagrindo nuteistojo asmenybę vertinti teigiamai, kadangi tiek po savanoriškos veiklos atlikimo, tiek po to, kai nuteistasis buvo teigiamai įvertintas galimo darbdavio, jis vėl nusikalto.

10. Nagrinėjant nuteistojo apeliacinį skundą jis pateikė prašymą paskirti jam priverčiamąją reabilitaciją centre „Gyvenimo raktas“. Atmetant šį M. S. prašymą pažymėtina, kad šio klausimo sprendimas nepriklauso apeliacinės instancijos teismo kompetencijai, dėl ko išsamiau šiuo klausimu nepasisakytina. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistasis, turi visas galimybes pats kreiptis į reabilitacijos įstaigą ir gauti tinkamą pagalbą.

11. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad M. S. skundas nepagrįstas, todėl jis atmetamas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, dėl ko paskyrė jam teisingą ir proporcingą bausmę. Apeliaciniame skunde nurodomi motyvai nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumu ir pagrįstumu, todėl skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 7 d. nuosprendis paliekamas nepakeistas.

12. 2022 m. lapkričio 8 d. Kauno apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam M. S. apeliacinės instancijos teisme, priteisimo. Pažymoje nurodoma valstybės naudai priteistina suma – 76,67 Eur (septyniasdešimt šeši eurai 67 ct).

13. BPK 106 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.

14. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-303/2014). Kaip nustatyta BPK 322 straipsnio 1 dalyje, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Iš to seka, kad nuteistojo gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra būtinas. Sprendžiant antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo priteisimo klausimą, visų pirma pažymėtina, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo išnagrinėta vieno teisiamojo posėdžio metu, nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, į bylą duomenų apie jo turtinę padėtį nepateikta, todėl, teismo vertinimu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš M. S. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo M. S. apeliacinį skundą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (76,67 Eur), susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, iš nuteistojo M. S. nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Indrė AverkienėDarius KantaravičiusLina Lesinskienė