Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įgaliotai atstovei I. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, buvęs mažosios bendrijos (toliau – MB) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau ir – Bendrija) įmonės kodas (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, jog skolininkas fizinis arba juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti nurodyta eile. Fizinis ar juridinis asmuo pirmąja eile privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo atvejais. Antrąja eile atsiskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių. Trečiąja eile privaloma atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus. Tik po to galima vykdyti atsiskaitymus pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti, taip pat pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka (šio straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktai).

Teismas, ištyręs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad A. L. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Byloje neginčytinai nustatyta, kad Bendrijos mokestinė nepriemoka susidarė 2023 m. birželio – rugpjūčio mėnesiais, tai patvirtina byloje pateikti Mokesčių apskaitos informacinės sistemos balansų duomenų išrašai. Mokestinė nepriemoka vis didėjo ir 2024 m. birželio 27 d. siekė 57 609,50 Eur.

Tiek iš VMI pareiškimo dėl administracinės teisenos pradėjimo, tiek iš VMI Mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašų (balansų) matyti, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. birželio mėnesį jau turėjo valstybės biudžetui mokestinę nepriemoką, kuri siekė 7 194,68 Eur ir iki 2023 m. rugpjūčio 28 d. padidėjo iki 30 524,86 Eur. Kaip nustatyta, Bendrija turėdama mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, šiuo laikotarpiu vykdė atsiskaitymus su žemesnės eilės nei VMI kreditoriais (MB „(duomenys neskelbtini)“, MB „(duomenys neskelbtini)“, MB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), MB „(duomenys neskelbtini)“, MB „(duomenys neskelbtini)“, MB „(duomenys neskelbtini)“, MB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“) kurie detaliau jau buvo aptarti aukščiau. Taigi pagrindiniai atsiskaitymai nesilaikant kreditorių eilės buvo atliekami 2023 m. birželio-rugpjūčio mėnesiais. A. L. posėdžio metu paaiškino, kad Bendrija turėjo skolininkų, su kuriais buvo sutarta, jog šie skolą grąžins iki 2023 m. rugpjūčio, todėl iki to jo vadovaujama įmonė dirbo iš savo resursų, tikėjosi atgauti skolas. Visgi, A. L. nurodoma aplinkybė analizuojamam administraciniam nusižengimui nėra reikšminga ir jo kaltės dėl įstatyme numatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimo nepanaikina. Tai, jog įmonė tikėjosi atgauti skolas iš kitų Bendrijos skolininkų, viliantis, kad pavyks atsiskaityti su visais MB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriais rodo, kad A. L. vadovaujama įmonė neturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais. A. L. su kreditorių eilėje aukščiau už kitus kreditorius esančią VMI neatsiskaitė dar tuo metu, kai turima mokestinė nepriemoka nebuvo itin didelė (neviršijo 10 000 Eur), o įmonės finansinė situacija nebuvo tapusi itin sudėtinga (turėjo apyvartinių lėšų).

Pagal suformuotą teismų praktiką, sprendžiant ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, kad skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems reikalavimams patenkinti. Atsižvelgiant į tokį reguliavimą, vien aplinkybė, jog juridinis asmuo turi tam tikrą kiekį piniginių lėšų, nėra pakankama laikyti, jog Bendrijos vykdomiems atsiskaitymams nėra taikomos CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintos nuostatos. Pagrindinė sąlyga, kuriai esant turi būti vadovaujamasi CK 6.930¹ straipsnyje reglamentuota atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eilės tvarka, yra tokio piniginių lėšų kiekio neturėjimas, kuris būtų pakankamas visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Taigi, juridiniam asmeniui turint piniginių lėšų, tačiau neturint jų užtektinai, jog būtų padengti visiems kreditoriams turimi piniginiai įsipareigojimai, reikia vadovautis CK 6.930¹ straipsnyje nustatyta atsiskaitymų eiliškumo tvarka. Kaip minėta, 2023 m. birželio-rugpjūčio mėnesiais Bendrijos mokestinė nepriemoka VMI sudarė nuo apie 7 000 iki apie 30 000 Eur ir nors tokio dydžio skola, atsižvelgiant į įmonės veiklą, nėra itin didelė, ji buvo reikšminga, nes Bendrija mokestinės nepriemokos VMI taip ir nesumokėjo, o rinkosi mokėti kitiems kreditoriams, kol galiausiai kreipėsi į VMI dėl mokestinių paskolų sutarčių sudarymo. Šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad aptariamu laikotarpiu (iš esmės 2023 m. birželio-rugpjūčio mėnuo), įmonė turėjo piniginių lėšų, tačiau jų nebuvo tiek, kad galėtų būti padengti visi kreditoriams turimi piniginiai įsipareigojimai. Bendrija turėdama piniginių lėšų turėjo galimybę geranoriškai sumokėti įsiskolinimą biudžetui, tačiau vykdė atsiskaitymus su kitais, žemesnės eilės nei VMI, kreditoriais. Atlikti mokėjimai žemesnės eilės kreditoriams didino mokestinę nepriemoką valstybei, kurios Bendrija nebuvo pajėgi padengti.

Duodamas paaiškinimus teisme ir pripažinęs savo kaltę A. L. nurodė, kad net jeigu būtų žinojęs apie teisinį reguliavimą dėl kreditorių eilės laikymosi, būtų elgesys taip pat, nes su kitais kreditoriais atsiskaitinėjo todėl, kad norėjo išsaugoti įmonę ir jos veiklą. Šis argumentas nepaneigia A. L. kaltės dėl atsiskaitymų eiliškumo pažeidimo. Mokėjimai kitiems kreditoriams, kad toliau būtų užtikrinama įmonės veikla, būtų atsiskaityta su įmonės darbuotojais, reikšminga tik sprendžiant dėl administracinės nuobaudos dydžio. Juridinio asmens vadovas privalo įmonės darbą organizuoti taip, kad Bendrija galėtų tenkinti visų kreditorių reikalavimus, o ne savo subjektyvia nuožiūra pasirinkti atitinkamų kreditorių reikalavimus, kuriuos siekiama tenkinti. Pažymėtina, jog CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kad šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Išimtimis nelaikomos ir sudėtingos situacijos įmonės veikloje, tokios kaip galimas įmonės bankrotas, kurios atleistų bendrijos vadovą nuo pareigos, vykdant atsiskaitymus, laikytis CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai Bendrijoje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais – ši teisės norma reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų. CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintu reguliavimu siekiama užtikrinti finansinę drausmę ir apsaugoti pirmesnėje eilėje esančių kreditorių teisę lėšas gauti anksčiau už paskesnėje eilėje esančius kreditorius. Be to, Lietuvos teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, nesumokėjus mokesčių arba sumokėjus juos ne laiku, valstybės iždas negauna pajamų, auga biudžeto deficitas, ribojamos ar net atimamos galimybės valstybei įgyvendinti savo uždavinius ir vykdyti funkcijas, gyvybiškai svarbias jos piliečiams, tautai, valstybei. Mokėti mokesčius yra konstitucinė pareiga, todėl turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad būtų užtikrintas mokesčių tinkamas mokėjimas ir mokesčiai būtų mokami laiku.

ANK 2 straipsnio 3 dalies pagrindu asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Pagal ANK 7 straipsnį asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Nagrinėjamu atveju aktualu tai, kad ANK 8 straipsnyje numatyta, jog administracinis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir jų norėjo (2 punktas). Administracinis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (3 dalis).

Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia, tai yra, kai asmuo, sąmoningai nesilaikydamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, pažeidžia kreditorių teises (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-57-976/2020). Teismų praktikoje pripažįstama, kad kaltės, jos formos, rūšies, subjektyviųjų administracinio nusižengimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik išaiškinimu, kaip traukiamas atsakomybėn asmuo suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-8-895/2020). A. L., būdamas Bendrijos vadovu, suvokė savo, kaip įmonės vadovo pareigas, išmanė atsiskaitymo su kreditoriais tvarką, žinodamas, jog Bendrija neturi pakankamai lėšų atsiskaityti su visais savo kreditoriais, būdamas atsakingas už mokėjimų organizavimą ir vykdymą sąmoningai suteikė pirmenybę atsiskaitymams su kitais Bendrijos kreditoriais, o ne VMI. Aptarta administracinį nusižengimą ir paties A. L. asmenybę apibūdinančių aplinkybių visuma leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad įmonės vadovas sąmoningai nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos kreditorių eilės, taip pažeisdamas VMI, kaip kreditoriaus, teises ir padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

IV. Administracinės nuobaudos skyrimo motyvai

Už ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą numatyta bauda nuo 1 400 Eur iki 3 000 Eur (vidurkis 2 200 Eur).

ANK 34 straipsnyje numatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. ANK 34 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį. Padarytas nusižengimas, susijęs su vadovaujamos įstaigos įvykdytu kreditorių teisių pažeidimu, t. y. netinkamu savo pareigų atlikimu, padarytas pažeidimas yra šiurkštus ir realiai pažeidžia kreditorių teises bei interesus, todėl vien tik simbolinės atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes.

A. L. padarė administracinį nusižengimą, susijusį su vadovautos Bendrijos įvykdytu kreditorių teisių pažeidimu, t. y. netinkamu savo pareigų atlikimu. Šiai dienai įsiskolinimas valstybės biudžetui nėra padengtas. Analizuotu laikotarpiu MB „(duomenys neskelbtini)“ iniciatyva reikšmingų įmokų į biudžetą siekiant sumažinti mokestinę nepriemoką nebuvo atlikta. Bendrija mokėjimų mokestinei nepriemokai padengti neįvykdė, mokestinių paskolų sutartys buvo nutrauktos. Nors A. L. teigė, kad savo neteisėtais veiksmais siekė išsaugoti įmonės veiklą, jo priimti sprendimai nepasiteisino ir išsaugoti įmonės nepavyko. Visgi, nenustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas A. L. piktybiškai siekė pažeisti VMI interesus, turėdamas savanaudiškų tikslų. Pažymėtina, kad A. L. buvo aktyvus kreipėsi į mokesčių administratorių dėl mokestinių paskolų sutarčių sudarymo, buvo suinteresuotas užtikrinti visų kreditorių (tame tarpe ir VMI) interesų pusiausvyrą. Šios aplinkybės teismo vertinamos teigiamai, nors ir nesudaro pagrindo pripažinti tai A. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. A. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos dydžio, įvertinama ir A. L. asmenybė. Jis nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), turi (duomenys neskelbtini) vaiką, turi finansinių įsipareigojimų (teismui pateikta AB (duomenys neskelbtini) kredito sutartis 125 000 sumai, taip pat 2024 m. liepos 1 d. Mokestinės paskolos sutartis dėl GPM ir delspinigių 6007,50 Eur sumai), administracinio nusižengimo padarymo metu administracine tvarka buvo baustas tik vieną kartą už PVM deklaracijos VMI nepateikimą pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį, jam paskirta nuobauda įspėjimas. Šioje byloje analizuojamas nusižengimas nėra sistemingo neteisėto elgesio išraiška.

Teismas, įvertinęs aptartas aplinkybes, apibūdinančias A. L. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, jo asmenybę, taip pat atsižvelgęs į protingumo ir teisingumo principus, sprendžia, kad ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtintos minimalios baudos paskyrimas nagrinėjamu atveju būtų teisingas ir proporcingas padarytam administraciniam nusižengimui bei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybei.

Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018). Tokiomis aplinkybėmis gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-125-843/2020). nagrinėjamu atveju nėra išskirtinių, neįprastų aplinkybių, kurios lemtų, kad minimali sankcijoje numatyta nuobauda konkrečiu atveju būtų per griežta. Aplinkybės, dėl kurių įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui būtų per griežtos, negali būti būdingos daugeliui bylų, neypatingos, įprastos. Priešingu atveju, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį be aiškaus pagrindo, toks taikymas taptų taisykle, o ne išimtimi, ir taip būtų iškreipiama šios normos paskirtis. Šiuo atveju padarytas nusižengimas nėra mažareikšmis ar nedidelio pavojingumo. Susidariusios ir nesumokėtos mokestinės nepriemokos suma yra pakankamai didelė, kuri tebėra nepadengta. Teismui nėra pateikta ir išskirtinai teigiamai pažeidėjo asmenybę charakterizuojančių aplinkybių ar kitų duomenų, galinčių pagrįsti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymą.

ANK 675 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Remiantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi atsižvelgiant į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), priimdami nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdami į paskirtos baudos dydį. Nagrinėjamu atveju atsižvelgus į paskirtos baudos dydį, į A. L. finansinę padėtį – registruotas Užimtumo tarnyboje, turi finansinių įsiskolinimų (banko kreditas, įsiskolinimas VMI), augina (duomenys neskelbtini) vaiką, teismo vertinimu, yra tikslinga išdėstyti paskirtos baudos sumokėjimą 14 mėnesių, kas mėnesį sumokant po 100 Eur. Paskirtos baudos išdėstymas suteiks galimybę A. L. pačiam tinkamai įvykdyti paskirtą nuobaudą per ilgesnį laikotarpį, tuo pačiu nepažeidžiant pažeidėjo šeimos (vaiko) interesų, nepakenkiant kitiems finansiniams įsipareigojimams dėl bauda sukeltos didesnės finansinės naštos. Teismas konstatuoja, kad išdėstant baudos sumokėjimą ilgesniam terminui nebus pažeisti administracinės nuobaudos tikslai ir jų įgyvendinimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

A. L. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 400 (tūkstančio keturių šimtų) Eur baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, išdėstyti A. L. paskirtos baudos mokėjimą 14 (keturiolikos) mėnesių laikotarpiui, nustatant, kad bauda pradedama mokėti nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta per 14 mėnesių ir mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini).

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 668 straipsnio 4 dalis).