- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-05
- Bylos Nr.
- e2A-2651-392/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-00582-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Loreta Braždienė, Virginijus Kairevičius, Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- J. J.
- Atsakovas
- M. D.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, Tatjanos Žukauskienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo (apelianto) M. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. liepos 7 d. sprendimo ir 2021 m. liepos 13 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. J. ieškinį atsakovui M. D., trečiajam asmeniui antstoliui Dariui Bliznikui, dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui pakeitimo bei atsakovo M. D. patikslintą priešieškinį ieškovei J. J. dėl nepagrįsto praturtėjimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 14 d. sprendimu nustatytą išlaikymo dydį 160 Eur vaikui N. J. išlaikyti, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos nustatant išlaikymo dydį 300 Eur, priteisiant išlaikymą iš atsakovo M. D., mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį iš visų rūšių pajamų, iki vaikas sulauks pilnametystės. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti įstatyminę vaiko atstovę J. J.. Nurodė, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 14 d. sprendimu buvo pakeistas Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 13 d. sprendimas, kuriuo iš atsakovo M. D. nepilnamečiui sūnui N. J., gim. (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo dydis nuo 57,92 Eur buvo padidintas iki 160 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą mokant iki einamojo mėnesio 15 dienos. Atsakovas su vaiku ryšio nepalaiko ir nebendrauja, t. y. atsakovas nevykdo savo kaip tėvo pareigos, numatytos įstatyme - dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Atsakovas faktiškai yra visiškai nusišalinęs nuo vaiko auklėjimo, todėl visa vaiko auginimo našta tenka išskirtinai vienai ieškovei. Iki 2019 metų gruodžio mėn. ieškovė su vaiku ir atsakovu gyveno atsakovo brolio R. D. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name, adresu (duomenys neskelbtini). Tačiau 2019 metų gruodžio mėn. atsakovas išvarė ieškovę su vaiku iš namų ir nuo to laiko, ieškovė su vaiku apsigyveno nuomojamame bute, esančiame adresu, (duomenys neskelbtini). Laikotarpiu, kai ieškovė su vaiku ir atsakovu gyveno kartu, ieškovė dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kas mėnesį uždirbdavo apie 1 500 Eur atlyginimą. Atsakovas niekur nedirbo, todėl ieškovei išėjus į darbą, vaikas likdavo su atsakovu. Tačiau atsakovas pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu, nebesirūpino vaiku, todėl ieškovė 2019 metų gegužės pabaigoje birželio pradžioje paprašė savos tetos R. J., gyvenančios Plungėje, kad ji atvyktų prižiūrėti vaiko, kol ieškovė bus darbe. R. J. atvykusi apsigyveno kartu tame pačiame name, kur gyveno ir ieškovė su vaiku ir atsakovu. Maždaug po mėnesio, atsakovas liepė R. J. išvykti, nes ji jam trukdė namuose vartoti alkoholį. Kadangi atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu, vaiku nebesirūpino, ieškovei teko palikti gerai apmokamą darbą ir ieškotis kito darbo, kad ji turėtų daugiau laiko pasirūpinti vaiku. Todėl ieškovė 2019 m. spalio mėn. įsidarbino AB „(duomenys neskelbtini)“, jos gaunamas darbo užmokestis buvo apie 400 Eur. Taigi, po Mažeikių rajono apylinkės teisme 2016 m. gruodžio 14 d. priimto sprendimo dėl išlaikymo vaikui dydžio nustatymo, ieškovės ir vaiko gyvenimo sąlygos iš esmės pasikeitė. Nuo 2019 metų gruodžio mėn. ieškovė su vaiku nebeturi pastovios gyvenamos vietos. Šiuo metu ieškovė su vaiku gyvena nuomojamame bute, už kurio nuomą pagal sutartį reikia mokėti po 200 Eur kas mėnesį, neskaitant komunalinių mokesčių. Ieškovei vienai tenka rūpintis vaiko priežiūra, dėl ko jai teko pakeisti darbo vietą, tačiau dėl visuotinai žinomos situacijos dėl siaučiančios virusinės epidemijos, ieškovė neteko ir šio darbo, todėl ji su vaiku išvyko gyventi į Plungę, kur jai padeda jos teta, gyvenanti tame pačiame mieste. Šiuo metu ieškovė ieško darbo ir yra registruota užimtumo tarnyboje. Atsakovas savo noru pats išlaikymo nemoka, pinigus už išlaikymo įsiskolinimus ieškovė gauna per antstolį, kuris vykdo išieškojimą. Tai apsunkina ieškovės galimybes nupirkti būtinas priemones vaiko mokslams. Dėl visuotinai žinomos epidemijos, mokslai vaikams vyksta nuotoliniu būdu, todėl ieškovė turėjo pirkti vaikui kompiuterį. Kadangi visos sumos iškarto sumokėti negalėjo, 2020 m. kovo 30 d. sudarė kompiuterio pirkimo pardavimo sutartį su bendrove Tele2, pagal kurią ji 24 mėnesių laikotarpiui įsipareigojo mokėti po 30,75 Eur. Atsakovas prie šios vaiko mokslams būtinos priemonės pirkimo neprisidėjo visiškai. Taip pat vaiko sveikata nėra pagerėjusi – anksčiau nustatyta liga nėra išgydyta, vaikas iki šiol serga bronchine astma ir alerginiu rinitu. Nors vaistai vaiko gydymui yra kompensuojami ir už vaistus reikia primokėti keletą eurų, tačiau yra būtina nuolatinė gydytojo priežiūra bei specifinis gydymas, vaiką tenka vežioti pas gydytojus, kartais ir į Vilnių, todėl kelionės pas gydytojus taip pat kainuoja. Be to, pagal gydytojų rekomendacijas jam yra naudinga pabūti prie jūros, todėl bent kartą metuose ieškovė norėtų nuvežti vaiką į pajūrį.
Atsiliepimas
2. Atsakovas prašė ieškinio netenkinti, nurodė, jog gyvenant kartu su ieškove atsakovas mokėdavo už visas paslaugas, bet ieškovė nežiūrint to prisiteisė išlaikymą vaikui. Iki 2019 m. gruodžio mėnesio atsakovas pagrinde vienas išlaikė sūnų, o nuo to laiko, kuomet ieškovė išsikėlė su sūnumi gyventi kitur ji atsakovui su sūnumi matytis ir bendrauti neleidžia. Taip pat atsakovo manymu, ieškovė neįrodė, kad pasikeitė vaiko poreikiai ir todėl išaugo jo išlaikymui skirtina suma. Tai, kad sūnus serga astma padėties nekeičia, nes šia liga vaikas sirgo ir priteisiant išlaikymą pirmą kartą. Šiuo metu ieškovės materialinė padėtis yra geresnė nei atsakovo. Nors atsakovas ir turi nekilnojamojo turto, tačiau jis yra areštuotas. Atsakovas turi sveikatos problemų dėl kraujospūdžio ir šiuo metu niekur nedirba.
Šalies argumentai
3. Atsakovas patikslintu priešieškiniu prašo priteisti iš J. J. M. D. naudai be teisinio pagrindo gautą pinigų 2 063,01 Eur sumą. Nurodė, jog atsakovo brolis R. D. už atsakovą ieškovei mokėjo išlaikymą vaikui N. J. (iš viso sumokėjo 2 063,01 Eur). Atsakovo brolis R. D. už atsakovą į ieškovės banko sąskaitą 2014 metais atliko 8 pavedimus, 2015 metais – 7 pavedimus, 2016 metais - 5 ir 2017 metais – 4 pavedimus, kurių paskirtyje nurodė „M. D. alimentai“, iš viso buvo pervesta 2 063,01 Eur suma. Pažymėtina, kad R. D. atsakovui jokių pretenzijų dėl 2 063,01 Eur sumos neturi. Taigi, atsakovo brolis R. D. per penkerių metų laikotarpį, nuo 2014 m. rugpjūčio 12 d. iki 2019 m. spalio 4 d., 148 banko mokėjimo pavedimais, periodiškai po kelis kartus į mėnesį, įvairiomis sumomis, kurių dydis svyruoja nuo 10 Eur iki 1 000 Eur dydžio, pervedė ieškovei 15 622,22 Eur. Nepaisant ieškovei pervestų į jos banko sąskaitą aukščiau nurodytų ženklių sumų, ji dėl išlaikymo įsiskolinimo kreipėsi į antstolį Darių Blizniką, kuris priverstinai iš atsakovo išieškojo 8 271 Eur sumą. Antstolis Darius Bliznikas iš skolininko M. D. išieškojo ir išieškotojai J. J. pervedė: 2019 m. rugsėjo 5 d. – 1 807,12 Eur išlaikymo; 2019 m. rugsėjo 20 d. – 218,46 Eur išlaikymo; 2020 m. kovo 17 d. – 5 183,42 Eur išlaikymo; 2020 m. balandžio 11 d. – 354 Eur išlaikymo; 2020 m. liepos 14 d. – 531 Eur išlaikymo; 2020 m. rugpjūčio 7 d. – 177 Eur išlaikymo. Ieškovė neinformavo antstolio, kad į jos sąskaitą iš atsakovo brolio R. D. sąskaitos yra pervedamos pinigų sumos, skirtos vaiko išlaikymui.
4. Ieškovė su priešieškiniu nesutiko, prašė atsakovo reikalavimą atmesti. Nurodė, jog atsakovas visais būdais siekia iš ieškovės prisiteisti tariamai nepagrįstai gautus pinigus. Atsakovo brolis R. D. su ieškiniu dėl skolos ir nepagrįsto praturtėjimo kreipėsi į teismą. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2020 m. spalio 21 d. sprendimu ieškinį atmetė motyvuojant tuo, jog R. D., mokėjęs išlaikymą už savo brolį M. D., turi galimybę reikalauti jo sumokėtų sumų iš išlaikymą privalėjusio mokėti asmens, t. y. M. D.. Vilniaus apygardos teismas šį teismo sprendimą paliko nepakeistą ir iš esmės patvirtino pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes. Taigi, J. J. pinigus gavo turėdama tam teisėtą pagrindą – Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 15 d. ir 2016 m. gruodžio 14 d. sprendimus, todėl atsakovo teiginiai, kad ieškovė nepagrįstai praturtėjo jo sąskaita yra nepagrįsti. Priešieškiniu iš ieškovės prašomos priteisti 2 063,01 Eur sumos klausimas ir visos su tuo susijusios aplinkybės jau yra išnagrinėtos aukščiau nurodytoje civilinėje byloje Nr. e2-5733-617/2020. Tėvų pareiga išlaikyti vaiką yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti arba perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas.
Žemesnės instancijos teismas
5. Institucijos, duodančios byloje išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, išvados į bylą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. liepos 7 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė. Pakeitė Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4488-169/2016 iš atsakovo M. D. priteisto išlaikymo nepilnamečiui sūnui N. J. dydį ir priteisė iš atsakovo M. D. nepilnamečiui sūnui N. J. išlaikymą po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos – 2020 m. rugpjūčio 27 d., iki N. J. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Pavedė J. J. nepilnamečiui vaikui N. J. priteistą išlaikymą tvarkyti uzufrukto teise. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovo M. D. 458,32 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei J. J., 76,58 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.
7. Teismas nustatė, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 14 d. sprendimu buvo pakeistas Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 15 d. sprendimas, kuriuo iš atsakovo M. D. nepilnamečiam sūnui N. J. priteisto išlaikymo dydis nuo 57,92 Eur padidintas iki 160 Eur. Teismas, priteisdamas tokio dydžio išlaikymą, nustatė, jog atsakovas tuo metu atliko ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose, turi nekilnojamojo turto, kuris dėl skolinių įsipareigojimų, yra areštuotas, santaupų banko sąskaitose neturi, kitų šeimos išlaikytinių neturi. Nagrinėjamu atveju atsakovas iš laisvės atėmimo vietos grįžo 2017 metų spalio mėnesį, yra registruotas Užimtumo tarnyboje kaip asmuo ieškantis darbo. Teismas įvertinęs tai, sprendė, jog atsakovo padėtis nuo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 14 d. priimto sprendimo pasikeitė, jis turi visas galimybes įsidarbinti ir gauti pajamas.
8. Teismas atsižvelgęs į ieškovės nurodytas aplinkybes, pasikeitusią materialinę padėtį, tai, kad gyvena nuomojamame bute, yra registruota Užimtumo tarnyboje, sprendė, jog tiek ieškovės, tiek atsakovo turtinė padėtis yra panaši. Nors ieškovė įrodymų, patvirtinančių vaiko poreikių padidėjimą nepateikė, tačiau teismo vertinimu akivaizdu, kad vaikui augant jo poreikiai maistui, rūbams, laisvalaikiui, pomėgiams, lavinimuisi didėja. Vaikui paaugus padidėjo ne tik išlaidos jo maistui, rūbams, mokyklinėms priemonėms, bet ir išlaidos elektrai, dujoms, vandeniui, už ką tenka apmokėti ieškovei. Be to, pasikeitus ekonominei situacijai būtinosios išlaidos yra ženkliai padidėjusios. Įvertinęs tai, teismas padarė išvadą, kad vaiko išlaikymui mėnesiui nepakanka 431 Eur (jeigu tėvai lygiomis dalimis teiktų išlaikymą vaikui + vaiko pinigai).
9. Atsakovo pareiga teikti savo vaikams išlaikymą – prioritetinė, lyginant su atsakovo deklaruotu poreikiu pačiam pragyventi. Teismo nuomone, tėvų turtinė padėtis, o tuo pačiu ir jų gebėjimas teikti tam tikro dydžio išlaikymą vaikams, turi būti nustatoma ne tik atsižvelgiant į jų gaunamas, turimas pinigines lėšas, turimą nekilnojamą, kilnojamą turtą, bet ir į tėvų galimybes dirbti ir užsidirbti bei kaip jie siekia tomis galimybėmis pasinaudoti. Byloje nėra jokių duomenų patvirtinančių atsakovo ribotą galimybę dirbti ir uždirbti pakankamas pajamas tiek vaiko išlaikymui, tiek paties pragyvenimui. Taip pat, byloje nėra jokių duomenų, jog prašomas padidinti išlaikymas vaikui ženkliai pablogintų atsakovo turtinę padėtį. Teismas atsižvelgęs į vaiko poreikius, šalių gaunamas pajamas, byloje esančius duomenis apie atsakovo gaunamas draudžiamąsias pajamas, sprendė iš atsakovo priteisti 250 Eur dydžio išlaikymo nepilnamečiui sūnui. Toks išlaikymo dydis yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei atsakovo turtinei padėčiai.
10. Teismas, spręsdamas dėl atsakovo pateikto priešieškinio reikalavimo pagrįstumo, nustatė, jog laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 7 d. iki 2017 m. vasario 24 d. periodinėmis, nereguliariomis įmokomis atsakovo brolis R. D. į ieškovės atsiskaitomąją banko sąskaitą pervedė viso 2 063,01 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „M. D. alimentai“. R. D. 2020 m. gruodžio 2 d. pakvitavime nurodyta, jog jis jokių pretenzijų dėl 2 063,01 pinigų sumos, kuri buvo pervesta į J. J. sąskaitą M. D. neturi, nes M. D. grąžino jam šią pinigų sumą.
11. Teismas nustatė, kad atsakovas turėjo pareigą nuo 2012 m. rugsėjo 26 d. iki Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimo priėmimo dienos, t. y. iki 2016 m. gruodžio 14 d. sumokėti 3 011,84 Eur išlaikymą (52 mėnesiai ×57,92 Eur). Byloje nėra ginčo, kad ieškovė iš atsakovo brolio laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 7 d. iki 2017 m. vasario 24 d. gavo 2 063,01 Eur vaiko išlaikymui. Tačiau kaip minėta, atsakovas laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo 26 d. iki 2016 m. gruodžio 14 d. privalėjo teikti ne mažesnį kaip 57,92 Eur išlaikymą vaikui, o nuo 2016 m. gruodžio 14 d. išlaikymo sumą buvo padidinta iki 160 Eur per mėnesį. Išlaikymas buvo teikiamas nereguliariai ir teismo priteista išlaikymo 3 011,84 Eur suma (už 52 mėn.) nepilnamečiam vaikui išlaikyti pilnai nebuvo sumokėta. Atsakovo brolio ieškovei pervestą pinigų 2 063,01 Eur sumą išdalinus į 52 dalis vidutiniškai gaunasi 39,67 Eur suma. Teismo vertinimu, atsakovo teiktas išlaikymas nepilnamečiui vaikui nesiekė minimalios vaiko būtiniesiems poreikiams užtikrinti mokėtinos sumos. Be to, vykdomąjį dokumentą Nr. e2YT-4488-169/2016, Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai išdavė 2019 m. liepos 23 d.. Iki 2020 m. kovo 26 d. išlaikymo įsiskolinimas sudarė 7 386 Eur. Ir tik laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 8 d. iki 2020 m. kovo 26 d. iš atsakovo buvo išieškota 7 209 Eur suma.
12. Teismas įvertinęs visas nustatytas aplinkybes, sprendė, jog atsakovas išlaikymo vaikui reguliariai neteikė, mokėdamas už išlaikymo mėnesį mažesnes ar didesnes nei priteista sumas arba iš viso nepervesdamas lėšų išlaikymui. Išlaikymas vaikui yra reikalingas nuoseklus ir pastovus, o atsakovui tinkamai nevykdant savo pareigos ieškovė neginčytinai patyrė žymiai didesnes išlaidas vaiko išlaikymui. Teismas padarė išvadą, kad ieškovui teikus nepilnamečiui vaikui išlaikymą mažesnėmis sumomis, nei teismų praktikoje pripažįstamas minimalus išlaikymas vaiko būtiniesiems poreikiams tenkinti, ir išlaikymą mokant nereguliariai, ieškovo prašomos 2 063,01 Eur sumos priteisimas pablogintų šalių nepilnamečio vaiko materialinę padėtį, pažeistų nepilnamečio vaiko interesus, todėl atsakovo priešieškinį atmetė.
13. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. liepos 13 d. papildomu sprendimu iš atsakovo M. D. priteisė ieškovei J. J. 249,99 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas nustatė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ieškovė iš viso patyrė 850 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Ieškinį patenkinus iš dalies ieškovei turėjo būti priteista 708,31 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos. Teismas sprendimu priteisė 458,32 Eur išlaidas teisinei pagalbai, liko nepriteista ieškovės patirta 249,99 Eur suma, todėl teismas sprendė ieškovei papildomai priteisti 249,99 Eur bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Atsakovas (apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. liepos 7 d. sprendimą ir 2021 m. liepos 13 d. papildomą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priešieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo priimti rašytinius įrodymus apie sveikatos pablogėjimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Apeliantas nurodo, kad ieškovė pateikė teismui nepagrįstą ieškinį, kadangi ieškinyje iš esmės nurodo tas pačias aplinkybes, kurios buvo nagrinėjamos priimant 2016 m. gruodžio 14 d sprendimą. Ieškovė, norėdama pakeisti ankstesniu teismo sprendimu nepilnamečiui vaikui priteistą iš apelianto išlaikymo dydį, turėjo įrodyti, kad nepilnamečio vaiko poreikiai pasikeitė ir, kad pasikeitė apelianto turtinė padėtis. Ieškovei šių aplinkybių neįrodžius, nebuvo pagrindo tenkinti ieškovės ieškinio. Šalių nepilnamečio sūnaus realūs poreikiai ir dėl jų patiriamos išlaidos visiškai nebuvo analizuotos.
14.2. Teismo padaryta išvada, kad nors ieškovė įrodymų, patvirtinančių vaiko poreikių padidėjimą nepateikė, tačiau vaikui augant, jo poreikiai didėja, todėl vaiko išlaikymui mėnesiui nepakanka 431 Eur (jeigu tėvai lygiomis dalimis teiktų išlaikymą vaikui + vaiko pinigai), yra visiškai nepagrįsta. Apelianto nuomone, toks įrodymų vertinimas ir įrodinėjimo pareigos paskirstymas, nepagrįstai apeliantui perkeliant pareigą pagrįsti realius nepilnamečio sūnaus poreikius, neabejotinai prieštarauja įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo nuostatoms, ir tai negali būti laikytina tinkamu procesinės teisės normų pritaikymu.
14.3. Ieškovei nepateikus įrodymų dėl išlaidų, kurias ji patiria nuomojant būstą, neįmanoma įvertinti ar ieškovės išlaidos vaiko išlaikymui (buto nuomai) pasikeitė nuo 2016 m. gruodžio 14 d. Todėl nėra pagrindo išvadai, jog šiuo metu ieškovė moka buto nuomos mokesčius. Todėl teismas remdamasis neįrodytomis aplinkybėmis, nepagrįstai padidino išlaikymo dydį nuo 160 Eur iki 250 Eur. Nurodo, kad ieškovė prašomos išlaikymo sumos pagrįstumo visiškai neįrodinėjo, nepateikė jokių tai patvirtinančių dokumentų.
14.4. Apeliantas nesutinka su teismo išvada dėl galimybių dirbti, nes turi pakankamai sunkių sveikatos problemų, serga širdies bei kraujagyslių ligomis. Todėl nėra pagrindo tvirtinti, jog apeliantas turi neribotą galimybę dirbti ir uždirbti pakankamas pajamas tiek vaiko išlaikymui, tiek paties pragyvenimui. Be to, remiantis bylos medžiaga, matyti, kad prašomas padidinti išlaikymas vaikui iš tiesų ženkliai pablogintų apelianto turtinę padėtį, kadangi jam neliktų piniginių lėšų nei pragyvenimui, nei vaistams įsigyti, kadangi apeliantas šiuo metu yra registruotas darbo biržoje, jokių kitų papildomų pajamų apeliantas negauna.
14.5. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovo pateikto priešieškinio reikalavimo pagrįstumo, išėjo už ieškinio reikalavimo ribų, kai tam jokio pagrindo byloje nebuvo. Pagal Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-75-832/2013 priteistą išlaikymą šalių nepilnamečiui sūnui nebuvo susidarę jokio įsiskolinimo, nebuvo išduotas vykdomasis raštas dėl išlaikymo išieškojimo priverstine tvarka, kadangi minėtoje byloje apeliantas buvo išmokėjęs visą išlaikymo sumą ieškovei, skirtą nepilnamečio sūnaus išlaikymui. Šiai aplinkybei paneigti ieškovė neteikė teismui jokių duomenų. Tuo tarpu apeliantas ne kartą prašė teismo išreikalauti įrodymus, t. y. ieškovės sąskaitų duomenis, kurie padėtų tinkamai išnagrinėti visas šios bylos aplinkybes.
14.6. Kadangi pagal 2013 m. gegužės 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-75-832/2013 priteistą išlaikymą nepilnamečiui sūnui jokio išlaikymo įsiskolinimo nebuvo, teismas be jokio pagrindo atmetė priešieškinį 2 063,01 Eur sumai, nurodant, kad priešieškinio suma užskaitoma kaip išlaikymo suma, mokėtina pagal ankstesnįjį teismo sprendimą. Pažymėjo, kad išlaikymas vaikui antstolio Dariaus Blizniko buvo išieškotas iš apelianto ir ieškovei pervestas, todėl ieškovė neteisėtai praturtėjo 2 063,01 Eur suma. Tuo tarpu, ieškovė neinformavo antstolio Dariaus Blizniko, kad į jos sąskaitą iš apelianto brolio R. D. sąskaitos yra pervedamos pinigų sumos, skirtos vaiko išlaikymui. Antstolis, neturėdamas tokios informacijos, priverstinai išieškojo pinigų sumas iš apelianto M. D. sąskaitos. Dvigubo išlaikymo gavimas negali būti pateisinamas.
Atsiliepimas
15. Ieškovė atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nesutinka su apeliacinio skundo teiginiais, kad šalių turtinė padėtis nepasikeitė, nes šalių turtinė padėtis pasikeitė tuo, jog šiuo metu ieškovė gyvena nuomojamame bute, kurio nuoma 200 Eur per mėnesį. Taip pat pasikeitė ir atsakovo padėtis, nes jis išėjo iš laisvės atėmimo vietos, todėl turi didesnes galimybes įsidarbinti ir gauti didesnes pajamas nei ankstesnio teismo sprendimo priėmimo metu. Atsakovas yra darbingas, nors apeliaciniame skunde teigiama, kad atsakovas tariamai turi nepatikslintų sveikatos problemų, tačiau dėl jų atsakovo darbingumas neapribotas, tai netrukdo jam įsidarbinti ir gauti didesnes pajamas. Nuo ankstesnio teismo sprendimo priėmimo pasikeitė ir vaiko poreikiai, jie tapo didesni, nes vaikui tapus mokyklinio amžiaus atsirado jo mokymui skirtų priemonių išlaidos, taip pat didėja išlaidos maistui, vaikui augant tenka jam pirkti didesnius rūbus, kas taip pat sąlygoja papildomas išlaidas. Atsirado gydytojų rekomendacijos vaikui gydymo tikslais bent kartą metuose nuvažiuoti prie jūros. Taip pat vaikui augant atsiranda išlaidų poreikis jo asmenybiniam, kultūriniam, doroviniam ugdymui, t. y. lankyti muziejus, kino teatrus, sporto klubus ir t. t. kas taip pat sąlygoja papildomas išlaidas. Apelianto teiginiai, kad ieškovės prašomas priteisti padidintas išlaikymas vaikui iš atsakovo, ženkliai pablogintų atsakovo turtinę padėtį yra nepagrįstas, nes atsakovas yra darbingo amžiaus vyras, dėl tariamų sveikatos problemų jo darbingumas neapribotas, tai netrukdo jam įsidarbinti ir gauti didesnes pajamas, taip pat atsakovas, skirtingai nei ieškovė, turi nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto. Taip pat turėtų būti atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas atmesdamas atsakovo priešieškinį dėl 2 063,01 Eur sumos priteisimo, išėjo už ieškinio reikalavimo ribų. Be to, šiuo atveju atsakovas neturi reikalavimo teisės į ieškovę, nes 2 063,01 Eur sumą ieškovei pervedė jo brolis, todėl atsakovas nėra tinkamas asmuo, kuris galėtų reikšti priešieškinį ieškovei dėl 2 063,01 Eur sumos priteisimo (CPK 45 straipsnio 1 dalis). Be to, ieškovės nuomone, teismas neturėjo priimti atsakovo priešieškinio, nes ieškovės pareikštas ieškinys dėl išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo yra priskirtinas prie šeimos bylų kategorijos, tuo tarpu atsakovo pareikštas priešieškinis dėl nepagrįsto praturtėjimo yra reglamentuotas CK 6.237 straipsnyje, kuris priskirtinas iš prievolės teisių atsirandantiems santykiams.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
16. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, nenustačiusi absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
17. Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių kilęs dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo ir galimo ieškovės nepagrįsto praturtėjimo.
18. Kartu su apeliaciniu skundu atsakovas prašo prijungti rašytinius įrodymus, t. y. 2021 m. rugpjūčio 4 d. medicininę pažymą, patvirtinančią, jog apeliantas dėl pablogėjusios sveikatos yra siunčiamas atlikti detalesnius tyrimus. Teisėjų kolegija pažymi, kad naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 180 straipsnis numato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teisėjų kolegija, siekdama teisingo ir išsamaus bylos išnagrinėjimo, prijungia prie bylos kartu su apeliaciniu skundu teikiamus naujus rašytinius įrodymus. Naujų įrodymų prijungimas ir vertinimas apeliacinės instancijos teisme neužvilkins bylos nagrinėjimo, ieškovė su jais susipažino. Šiuos naujus įrodymus teisėjų kolegija vertins pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
19. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad pagal CK 3.201 straipsnio nuostatas pagrindas pakeisti išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai. Tai turi būti esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Be to, sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006).
20. Taigi, teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymo dydį, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų; kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018, 24 punktas).
21. Nustatyta, kad Mažeikių rajono apylinkės teismas 2013 m. gegužės 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-75-832/2013 iš atsakovo M. D. priteisė jo sūnaus N. J. išlaikymui po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012 m. rugsėjo 26 d. iki vaiko pilnametystės. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4488-169/2016 buvo pakeistas Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 15 d. sprendimas, kuriuo iš atsakovo M. D. nepilnamečiam sūnui N. J. priteisto išlaikymo dydis nuo 57,92 Eur padidintas iki 160 Eur.
22. Ieškovė išlaikymo dydžio padidinimą grindė padidėjusiais vaiko poreikiais, pasikeitusia šalių turtine padėtimi. Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 14 d. sprendimu nustatyta, jog atsakovas tuo metu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose, o skundžiamo sprendimo priėmimo metu laisvės atėmimo bausmę jau buvo atlikęs, užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje kaip asmuo ieškantis darbo, todėl sprendė, jog atsakovo padėtis po 2016 m. gruodžio 14 d. priimto sprendimo pasikeitė, jis turi visas galimybes įsidarbinti ir gauti pajamas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovės materialinė padėtis po 2016 m. gruodžio 14 d. priimto sprendimo pasikeitė, nes su vaiku gyvena nuomojamame bute už kurį reikia mokėti 200 Eur nuomos mokestį ir už komunalines paslaugas, nuo 2020 m. kovo mėn. pajamų, susijusių su darbu, negauna, užsiregistravusi Užimtumo tarnyboje kaip asmuo ieškantis darbo. Pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, kad vaikui paaugus padidėjo išlaidos jo maistui, rūbams, mokyklinėms priemonėms, išlaidos elektrai, dujoms, vandeniui, be to, pasikeitus ekonominei situacijai ženkliai padidėjo būtinosios išlaidos. Taigi, pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į vaiko poreikius, šalių gaunamas pajamas, byloje esančius duomenis apie atsakovo gaunamas draudžiamąsias pajamas, sprendė iš atsakovo priteisti 250 Eur dydžio išlaikymą nepilnamečiam sūnui.
23. Nagrinėjamu atveju, įvertinusi skundžiamo teismo sprendimo turinį, teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo argumentams bei teismo išvadoms. Teisėjų kolegijos nuomone, skundžiamas sprendimas priimtas tinkamai nustačius faktines bylos aplinkybes, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą bei atitinka teisės normų reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistino šalių nepilnamečiam vaikui išlaikymo dydį, įvertino vaiko poreikius, abiejų tėvų turtinę padėtį, t. y. vadovavosi kasacinio teismo praktikoje suformuluotais išlaikymo dydžio nustatymo kriterijais. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės bei argumentai nepaneigia fakto, kad teismo nustatyta suma, būtina vaiko poreikiams patenkinti, atitinka realius šalių nepilnamečio vaiko poreikius ir atsakovo galimybes bei pareigą teikti tokio dydžio išlaikymą.
24. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu išlaikymo dydžiu. Nurodo, jog ieškovė neįrodė, kad nepilnamečio vaiko poreikiai ir apelianto turtinė padėtis pasikeitė. Pasak apelianto, teismas turėjo nustatyti šalių nepilnamečio vaiko konkrečius poreikius, tuo tarpu šalių nepilnamečio sūnaus realūs poreikiai ir dėl jų patiriamos išlaidos visiškai nebuvo analizuotos. Teisėjų kolegija šiuos apelianto argumentus atmeta. Atsižvelgus į šalių nepilnamečio vaiko amžių, tai, jog jis yra mokyklinio amžiaus ir aiškiai pasikeitusius (išaugusius) nepilnamečio vaiko poreikius (t. y. mokymui skirtų priemonių išlaidos ir pan.), teisėjų kolegijos vertinimu, esminis šalių nepilnamečio vaiko poreikių pasikeitimas yra akivaizdus ir įrodytas. Tai, jog ieškovė nepateikė įrodymų dėl išlaidų, kurias ji patiria nuomojant būstą, nepaneigia teismo išvados dėl nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimo. Be to, įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas šalių nepilnamečiam vaikui iš apelianto 250 Eur periodinių išmokų per mėnesį būtų nepilnamečio vaiko poreikius pervertinęs, juolab, kad iš apelianto priteista suma yra daug mažesnė už minimalios mėnesinės algos orientacinį kriterijų. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, susiję su minėtomis išlaidomis, pirmosios instancijos teismo išvadų dėl išlaikymo dydžio, nepaneigia. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje buvo tinkamai nustatytas esminis vaiko poreikiams tenkinti reikalingų lėšų pokytis ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš dalies tenkino ieškovės reikalavimą sprendimu priteisto išlaikymo dydį pakeisti.
25. Teismas, vertindamas tėvų turtinę padėtį, turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015).
26. Apeliantas nurodo, turi pakankamai sunkių sveikatos problemų, serga širdies bei kraujagyslių ligomis, todėl nėra pagrindo tvirtinti, jog jis turi neribotą galimybę dirbti ir uždirbti pakankamas pajamas tiek vaiko išlaikymui, tiek paties pragyvenimui. Pasak apelianto, prašomas padidinti išlaikymas vaikui iš tiesų ženkliai pablogintų apelianto turtinę padėtį, kadangi jam neliktų piniginių lėšų nei pragyvenimui, nei vaistams įsigyti, nes apeliantas šiuo metu yra registruotas darbo biržoje, jokių kitų papildomų pajamų negauna. Teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais nesutinka. Pirmosios instancijos teismas vertino byloje esančius įrodymus, susijusius su atsakovo turtine padėtimi, pagrįstai nustatė, jog atsakovo padėtis po 2016 m. gruodžio 14 d. priimto sprendimo pasikeitė, nes skundžiamo sprendimo priėmimo metu laisvės atėmimo bausmę jau buvo atlikęs, užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje kaip asmuo ieškantis darbo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog atsakovas turi visas galimybes įsidarbinti ir gauti pajamas. Atsakovo kartu su apeliaciniu skundu pateikta 2021 m. rugpjūčio 4 d. medicininė pažyma – siuntimas kardiologui dėl pablogėjusios sveikatos, pirmosios instancijos teismo išvados nepaneigia. Teisėjų kolegijos manymu, atsakovas įrodymais nepagrindė teiginių, jog negali dirbti.
27. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, teismų praktiką, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą – įrodymus apie šalių nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimą bei šalių turtinę padėtį, jos pasikeitimą ir kitas aplinkybes, pagrįstai sprendė padidinti priteisto išlaikymo dydį.
28. Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas priešieškinio reikalavimas priteisti 2 063,01 Eur nepagrįsto praturtėjimo sumą. Apeliantas nurodo, kad pagal Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 15 d. sprendimu priteistą išlaikymą šalių nepilnamečiui sūnui nebuvo susidarę jokio įsiskolinimo, nebuvo išduotas vykdomasis raštas dėl išlaikymo išieškojimo priverstine tvarka, nes minėtoje byloje apeliantas buvo išmokėjęs visą išlaikymo sumą ieškovei, skirtą nepilnamečio sūnaus išlaikymui, todėl teismas be jokio pagrindo atmetė priešieškinį 2 063,01 Eur sumai.
29. Kaip minėta, Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 15 d. sprendimu iš atsakovo buvo priteistas po 200 Lt (57,92 Eur) per mėnesį išlaikymas nepilnamečiam N. J. nuo 2012 m. rugsėjo 26 d. iki vaiko pilnametystės. Vadinasi, atsakovas turėjo pareigą nuo 2012 m. rugsėjo 26 d. iki Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 14 d. sprendimo priėmimo dienos sumokėti 3 011,84 Eur išlaikymą (52 mėnesiai ×57,92 Eur = 3 011,84 Eur). Nustatyta, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 19 d. iki 2017 m. spalio 17 d. atliko laisvės atėmimo bausmę. Atsakovas nurodė, kad būdamas laisvės atėmimo vietoje jis pats išlaikymo vaikui nemokėjo, už jį mokėjo atsakovo brolis R. D.. Nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 7 d. iki 2017 m. vasario 24 d. periodinėmis, nereguliariomis įmokomis atsakovo brolis R. D. į ieškovės atsiskaitomąją banko sąskaitą pervedė viso 2 063,01 Eur sumą. Byloje ginčo, jos ieškovė iš atsakovo brolio minėtu laikotarpiu gavo 2 063,01 Eur vaiko išlaikymui, nėra. Įvertinus nustatytas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog išlaikymas buvo teikiamas nereguliariai ir teismo priteista išlaikymo 3 011,84 Eur suma (už 52 mėn.) nepilnamečiam vaikui išlaikyti pilnai nebuvo sumokėta. Pažymėtina, jog apeliantas nepateikė jokių įrodymų, jog minėtu laikotarpiu teikė išlaikymą pats ar sumokėjo visą priteistą išlaikymo 3 011,84 Eur sumą.
30. Apeliantas nurodo, kad ieškovė neinformavo antstolio Dariaus Blizniko, kad į jos sąskaitą iš apelianto brolio R. D. sąskaitos yra pervedamos pinigų sumos, skirtos vaiko išlaikymui. Antstolis, neturėdamas tokios informacijos, priverstinai išieškojo pinigų sumas iš apelianto M. D. sąskaitos. Pasak apelianto, ieškovė neteisėtai praturtėjo 2 063,01 Eur suma, nes antstolis Darius Bliznikas priverstinai išieškojo iš apelianto išlaikymą ir apelianto brolis ieškovei pervedė pinigus, skirtus vaiko išlaikymui. Teisėjų kolegija šiuos apelianto argumentus atmeta. Kaip minėta, apelianto brolis laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 7 d. iki 2017 m. vasario 24 d. į ieškovės atsiskaitomąją banko sąskaitą pervedė viso 2 063,01 Eur sumą, skirtą vaiko išlaikymui. Tuo tarpu antstolis Darius Bliznikas iš apelianto išieškojo išlaikymą vaikui pagal Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 14 d. sprendimą išduotą vykdomąjį raštą, pirmas pervedimas atliktas tik 2019 m. rugsėjo 5 d. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą bei nustatytas aplinkybes, pagrįstai atmetė atsakovo priešieškinį.
31. Apeliantas prašydamas panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. liepos 13 d. papildomą sprendimą, kuriuo buvo tenkintas ieškovės prašymas dėl nepriteistos dalies bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nenurodė jokių argumentų, kodėl neturėtų būti priteista ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų suma. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nustatęs, jog ieškinį patenkinus iš dalies ieškovei turėjo būti priteista 708,31 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos, o teismo sprendimu buvo priteista tik 458,32 Eur, pagrįstai ieškovei papildomai priteisė 249,99 Eur bylinėjimosi išlaidas.
32. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
33. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą ir papildomą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir papildomą sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
34. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos, nepriteisiamos. Ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, patyrė 550 eurų bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas, šios išlaidos priteistinos iš atsakovo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atsakovo M. D. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. liepos 7 d. sprendimą ir 2021 m. liepos 13 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo M. D. 550 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei J.J..