- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-11-30
- Bylos Nr.
- e2-7628-618/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04538-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Larisa Šimanskienė
- Ieškovas
- L. Š., E. Š.
- Atsakovas
- A. P.
- Advokatai
- Lina Šimė
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų L. Š. ir E. Š. ieškinį atsakovui A. P. dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovo A. P. priešieškinį ieškovams L. Š. ir E. Š. dėl susitarimo pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami priteisti iš atsakovo 22 000,00 Eur skolą, 3 960,00 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2016-11-03 iki 2017-07-10 tarp šalių buvo sudarytos sutartys, kuriomis atsakovas įsipareigojo ieškovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), atlikti įvairius statybos rangos darbus, o ieškovai įsipareigojo už atliktus darbus sumokėti atsakovui šalių sutartą atlygį bei padengti išlaidas darbų atlikimui būtinoms statybinėms medžiagoms įsigyti. Tokiu būdu šalys sudarė: 1) 2016-11-03 tvoros įrengimo darbų sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo ieškovų sklype įrengti tvorą (darbai šalių sutarimu apėmė metalinių stulpų, tvoros pamato įrengimą, medienos sustatymą, medienos dažymą, vartų bei vartelių montavimą), o ieškovai įsipareigojo už atliktus darbus sumokėti 10 700,00 Eur; 2) 2016-11-03 garažo statybos darbų sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo ieškovų sklype pastatyti garažą (darbai šalių sutarimu apėmė garažo pamatų įrengimą, mūrinių sienų pastatymą, čerpinio stogo įrengimą, langų ir vartų montavimo bei lauko apdailos darbus), o ieškovai įsipareigojo sumokėti 13 700,00 Eur; 3) 2017-01-04 trinkelių klojimo sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo ieškovų žemės sklype iškloti apie 300 m² trinkelių, o ieškovai įsipareigojo už darbus ir medžiagas sumokėti 11 000,00 Eur; 4) 2017-02-01 namo fasado ir medinio stogo pakalimo dažymo sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo atlikti ieškovų sklype esančio gyvenamojo namo fasado ir stogo pakalimo dažymo darbus, o ieškovai įsipareigojo už atliktus darbus sumokėti 3 924,00 Eur; e) lauko durų ir sandėliuko durų montavimo darbų sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo sumontuoti gyvenamojo namo, esančio ieškovų sklype, lauko ir sandėliuko duris. Ieškovai nurodo, kad už darbus jie atsiskaitydavo į priekį. Būtinumą atsiskaityti į priekį atsakovas motyvavo tuo, kad jam, kaip darbus vykdančiam asmeniui, reikalingos lėšos statybinėms medžiagoms įsigyti bei kitoms būtinoms su darbų atlikimu susijusioms išlaidoms padengti. Atsiskaitymai vykdavo tiek grynaisiais pinigais, tiek bankiniais pavedimais. Atitinkamose sutartyse prie atsakovui perduotinų sumų buvo daromas prierašas „grynais“, kuris reiškė, kad tam tikra suma atsakovui buvo perduota grynaisiais, arba buvo nurodomas mokėjimo nurodymo numeris, kas reiškė, jog piniginės lėšos atsakovui pervestos bankiniu pavedimu. Piniginių lėšų atsakovui perdavimo faktą patvirtina tiek aukščiau nurodytose sutartyse raštu padarytos žymos, nurodant konkrečias perduodamų piniginių lėšų sumas, jų panaudojimo paskirtį bei patvirtintos atsakovo parašu, tiek kartu su ieškiniu pateikti mokėjimo nurodymai. Dalis mokėjimų atsakovo nurodymu buvo atlikta ne į jo paties atsiskaitomąją banko sąskaitą, o į jo sugyventinės, vėliau – žmonos, V. N. atsiskaitomąją banko sąskaitą. Tokiu būdu, per visą šalių bendradarbiavimo laikotarpį ieškovai sumokėjo atsakovui 51 191,00 Eur.
2. Ieškovai nurodo, kad po kurio laiko atsakovas ir jo pasamdyti tretieji asmenys pradėjo vėluoti atlikti darbus šalių žodžiu sutartais terminais. Ilgainiui vėlavimai tapo itin dažni, o kartais nei pats atsakovas, nei jo pasamdyti tretieji asmenys atlikti darbų apskritai neatvykdavo. Atsižvelgę į šias aplinkybes ieškovai nusprendė nutraukti sutartinius santykius su atsakovu ir žodžiu pareikalavo grąžinti už neatliktus bei nebaigtus atlikti darbus avansu sumokėtas pinigines lėšas. Atsakovas paaiškino ieškovams, kad šiuo metu turi ypatingai daug užsakymų, nespėja atlikti visų darbų laiku, o visas iš užsakovų gautas pinigines lėšas išleido statybinėms medžiagoms, tačiau greitu metu su juo turi atsiskaityti jam įsiskolinęs trečiasis asmuo ir po to jis atsiskaitys su ieškovais. Tokiu būdu 2017-08-24 tarp ieškovės L. Š. ir atsakovo buvo sudarytas susitarimas dėl įsiskolinimo padengimo, pagal kurį atsakovas įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2017-09-15 grąžinti ieškovams 22 000,00 Eur. Atsakovas susitarime numatytu terminu savo prievolės neįvykdė. Ieškovai ne kartą ragino atsakovą grąžinti jiems priklausančias pinigines lėšas, atsakovas visuomet nurodydavo, kad greitu metu įvykdys prievolę, todėl ieškovai būdami geranoriški, atsižvelgę į tai, kad įsiskolinimo suma yra didelė, gera valia ne kartą pratęsė atsakovui atsiskaitymo terminą, tačiau atsakovas iki šiol prievolės neįvykdė. Ieškovai nurodo, kad 2017-08-24 susitarimo 3.1. punkte numatyta, jog už šio Susitarimo 1.1. punkte numatyto įsipareigojimo netinkamą įvykdymą (mokėjimo termino pažeidimą), kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko 0,1 proc. dydžio delspinigių už kiekvieną pradelstą dieną. Taigi, ieškovams iš atsakovo priteistina 3 960,00 Eur delspinigių.
3. Teismo posėdžio metu ieškovai ir jų atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti, su priešieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad šalys buvo sudariusios sutartis dėl statybos rangos darbų atlikimo. Atsakovo prašymu ieškovai už darbus ir medžiagas mokėdavo į priekį. Ilgainiui atsakovas ir jo samdomi darbuotojai pradėjo vėluoti atlikti sutartus darbus, tačiau atsakovas vis žadėdavo, kad darbus padarys. Paskutinis šalių sutartas terminas darbų atlikimui buvo 2017-07-01, tačiau atsakovas nustatytu terminu darbų nepabaigė. Esant šioms aplinkybėms šalys apibusiu susitarimu nutarė nutraukti sudarytas sutartis, atsakovas taip pat įsipareigojo grąžinti 22 000,00 Eur, skirtus darbams ir medžiagoms, kurių jis nebuvo atlikęs. Atsakovas susitarimo nevykdė ir piniginių lėšų negrąžino.
Atsiliepimas
4. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovas iš ieškovų grynaisiais pinigais ir banko pavedimais už visus atliktus faktiškai darbus gavo tik 20 430,00 Eur. 30 761,00 Eur sumą atsakovas gavo už statybines medžiagas. Taigi, tuo atveju, jeigu atsakovo skola ieškovams yra 22 000,00 Eur, darytina išvada, kad atsakovas dirbo nemokamai, ir iš savo piniginių lėšų papildomai pirko ieškovams statybines medžiagas. 2017-08-24 susitarimo pasirašymo metu atsakovas nebuvo skolingas ieškovams 22 000,00 Eur, kadangi ši suma net nesiekė faktiškai atsakovo atliktų darbų, atskaičius ieškovams nupirktas statybines medžiagas, sumos. Tai patvirtina, kad 2017-08-24 susitarimas buvo pasirašytas apgaulės būdu. Atsakovas pažymi, kad ieškinyje nenurodama, už kokius neatliktus darbus atsakovas gavo pinigines lėšas. Pavyzdžiui, atsakovas iš ieškovų gavo 7 000,00 Eur už tvoros įrengimo darbus. Aplinkybė, kad jis atliko tvoros įrengimo darbų už minėtą sumą patvirtina tai, kad ieškovai 2017-05-19 pavedimu pervedė atsakovui 800,00 Eur už tvoros medžiagas, t.y. šios piniginės lėšos buvo pervestos atsakovui panaudojus 7 000,00 Eur avansą ir pritrūkus piniginių lėšų tolimesniems darbams atlikti. Atsakovas nurodo, kad ieškovai, pastebėję, jog jis neatlieka sutartų darbų, už kitus darbus avansu nebūtų mokėję, tačiau šiuo atveju ieškovai už atliekamus darbus ir statybines medžiagas jam mokėjo iki 2017-06-15. Visuose pavedimuose buvo aiškiai nurodyta, kam šios piniginės lėšos skirtos. Avansas atsakovui buvo sumokėtas tik 4 kartus, t.y. du kartus už tvoros įrengimo darbus, po vieną kartą už plyteles garažui ir už užsakomų durų pagaminimą.
5. Atsakovas nurodo, kad ieškovų prašoma priteisti delspinigių suma yra nepagrįstai per didelė, todėl tuo atveju jeigu pareikštas ieškinys būtų patenkintas, ji turėtų būti mažintina. Susitarime nurodytas delspinigių dydis – 0,1 proc. už kiekvieną praleistą dieną yra net 36,5 proc. per metus. Susitarime numatytą delspinigių dydį lyginant su įprastiniu sandoriuose nustatomu 0,02 proc. už kiekvieną pralestą dieną delspinigių dydžiu, kuris per metus sudaro 7,3 proc., yra didesnis net 5 kartus. Akivaizdu, jog susitarime nurodytas delspinigių dydis yra neprotingas ir akivaizdžiai per didelis.
Šalies argumentai
6. Atsakovas pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašo pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2017-08-24 susitarimą dėl įsiskolinimo padengimo, sudarytą tarp ieškovės L. Š. ir atsakovo A. P. ir priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2017-08-24 tarp jo ir ieškovės L. Š. buvo sudarytas susitarimas, kuriuo atsakovas įsipareigojo grąžinti ieškovams 22 000,00 Eur, tačiau atsakovas šį susitarimą sudarė suklydęs dėl apgaulės. Atsakovas su ieškovais buvo susitaręs, jog jis atliks ieškovams eilę statybos darbų. Šalys susitarė, jog atsakovas pirmiausia atliks tvoros įrengimo ir garažo pastatymo darbus, tačiau atsakovui pradėjus atlikti šiuos darbus ir dar nepabaigus visiškai įrengti tvoros, darbus reikėjo sustabdyti dėl oro sąlygų, kadangi prasidėjus žiemai tvoros nebuvo galima įrengti. Sustabdęs tvoros įrengimo darbus, atsakovas pradėjo garažo pastatymo darbus. Šių darbų atlikimo metu šalys susitarė ir dėl kitų statybos darbų atlikimo. Tokiu būdu atsakovas ieškovams atliko iš karto kelių objektų statybos bei remonto darbus. Atsakovas visų sutartų darbų nepabaigė atlikti, kadangi ieškovai 2017 m. vasarą pradėjo jam reikšti įvairias pretenzijas dėl to, kad jo prašomas atlygis už darbų atlikimą yra pernelyg didelis lyginant su kitais tos pačios srities specialistais, bei, kad atsakovas sutartus darbus atlieka per lėtai. Dėl šios priežasties ieškovai nebeleido atsakovui atlikti jo neužbaigtų darbų ir nutraukė su juo bendradarbiavimą.
Atsiliepimas
7. Atsakovas nurodo, kad dažniausiai jis prieš kiekvienų statybos darbų atlikimą sudarydavo su ieškovais susitarimus dėl numatomų atlikti statybos darbų, kuriais iš dalies apibrėždavo, kokius numatoma atlikti statybos darbus ir kokia jiems atlikti reikalingų medžiagų preliminari kaina. Šiuose susitarimuose ieškovai taip pat įrašydavo atsakovui perduodamas piniginių lėšų sumas už perkamas medžiagas, o atsakovas gavęs pinigines lėšas – pasirašydavo. Ieškovams nutraukiant bendradarbiavimą su atsakovu ieškovė L. Š. nurodė atsakovui, jog ji parengė atliktų darbų, atskaičius ieškovams nupirktas medžiagas, aktą, taip pat papildė anksčiau sudarytus statybos darbų atlikimo susitarimus, kuriose surašė visus atsakovui atliktus mokėjimus. Ieškovė nurodė, jog atsakovas turi pasirašyti prie žymų apie pinigų atsakovui perdavimą, kur jis dar nebuvo pasirašęs. Ieškovė taip pat paaiškino, jog akte, į kurį neįeina ieškovams nupirktų medžiagų sumos, yra paskaičiuota, kad atsakovas atliko darbų už 22 000,00 Eur. Ieškovė nurodė, kad aktą tikslinga pasirašyti tam, kad ateityje nekiltų ginčų ir atsakovas nereikalautų iš ieškovų sumokėti papildomai už atliktus statybos darbus. Atsakovas, preliminariai žinodamas, jog jis ieškovams atliko darbų už apytiksliai 20 000,00 Eur, neturėdamas prie savęs savo vedamos atliktų darbų apskaitos, pasitikėdamas ieškove ir nenorėdamas, kad ateityje kiltų kokie nors ginčai, visus ieškovės pateiktus dokumentus pasirašė (vienu egzemplioriumi) ir manė, jog jo ir ieškovų sutartiniai santykiai baigėsi. Atsakovas pažymi, kad šalių bendradarbiavimo metu jie daugybę kartų pasirašė įvairius tarpusavio dokumentus, kurie visuomet atitiko realybę, todėl ir 2017-08-24 susitarimo pasirašymo metu jis susitarimo turinio nevertino kritiškai. Atsakovui gavus ieškinį paaiškėjo, kad jis ieškovams neva liko skolingas 22 000,00 Eur pagal minėtą susitarimą. Atsakovas nurodo, kad jeigu jis būtų žinojęs ir supratęs, jog jam yra duodamas pasirašyti susitarimas, kuriuo jis įsipareigoja sumokėti ieškovei 22 000,00 Eur, tokio susitarimo jis nebūtų sudaręs. Iš susitarimų dėl darbų atlikimo matyti, kad atsakovas iš ieškovų grynaisiais pinigais ir pavedimu už visus faktiškai atliktus darbus gavo tik 18 130,00 Eur. Papildomai atsakovas dar gavo 2 300,00 Eur sumą, į kurią buvo įskaityti tiek darbai, tiek medžiagos. Taigi, atsakovas už darbus iš ieškovų gavo ne daugiau kaip 20 430,00 Eur. Atsakovas 2017-08-24 susitarimo sudarymo metu ieškovams nebuvo skolingas 22 000,00 Eur, kadangi tokia suma net nesiekė atsakovo realiai atliktų darbų, atskaičius ieškovams nupirktas statybines medžiagas, sumos. Tai patvirtina, kad 2017-08-24 susitarimą atsakovas pasirašė apgaulės įtakoje. Ieškovai ieškinyje nurodo, jog iš viso atsakovui sumokėjo 51 191,00 Eur už sutartus darbus ir medžiagas. Atsakovas 2018-07-31 ieškovams išsiuntė atliktų darbų aktą už 2016 m. – 2017 m. atliktus statybos darbus, iš kurio matyti, kad atsakovas ieškovams atliko darbų už 52 300,53 Eur, t.y. didesnę sumą, nei nurodo ieškovai. Taigi, atsakovas ieškovams niekaip negali būti skolingas, kadangi jis atliko visus darbus už tą sumą, kurią ieškovai jam buvo sumokėję.
8. Atsakovas nurodo, kad jis neturi teisinio išsilavinimo, pasirašydamas susitarimą pasitikėjo ieškove, susitarimo tinkamai neperskaitė ir neįvertino, tinkamai nesuprato jo esmės. Ieškovė tyčia apgaulingai atsakovui žodžiu nurodė kitokias sąlygas, nei kad jos buvo nurodytos susitarime. Šie ieškovės apgaulingi paaiškinimai turėjo lemiamą įtaką atsakovui pasirašant susitarimą. Atsakovas suklydo pasirašydamas susitarimą, kadangi manė, jog pasirašomas susitarimas yra atliktų darbų aktas, kuriame nurodoma, jog jis ieškovams atlikto statybos/remonto darbų už 22 000 Eur.
9. Ieškovai atsiliepimu į priešieškinį su priešieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad atsakovo teiginiai, susiję su sandorio sudarymu dėl apgaulės, yra išimtinai deklaratyvaus pobūdžio bei nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Priešieškinyje yra teigiama, jog ieškovė L. Š. būdama su statybomis niekaip nesusijusiu asmeniu, neturėdama nei inžinerinio, nei panašaus pobūdžio išsilavinimo, savo iniciatyva neva rengė statybos užbaigimo dokumentus. Pagal įprastinę verslo praktiką statybų srityje, tokio pobūdžio dokumentai yra rengiami darbų vykdytojo, o ne užsakovo, ypatingai fizinio asmens, neturinčio jokių žinių ir patirties šioje srityje. Atsakovas byloje pateiktą atliktų darbų aktą parengė po bylos iškėlimo teisme dienos bei praėjus vieneriems metams nuo šalių bendradarbiavimo nutraukimo, šis aktas neatitinka faktiškai atsakovo atliktų darbų. Atsakovas teigia, kad tinkamai atliko darbus ir pristatė ieškovams visas užsakytas medžiagas, tačiau nepateikia šias aplinkybes patvirtinančių duomenų. Ieškovai pažymi, jog ginčo šalių pasirašytas 2017-08-24 susitarimas yra aiškiai įvardintas kaip „Susitarimas dėl įsiskolinimo padengimo“, t. y. ne statybos užbaigimo ar tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas. Susitarimas yra lakoniškas, jame nėra sudėtingų teisinių formuluočių, atsakovo teisės ir pareigos apibrėžtos aiškiai ir nedviprasmiškai, todėl atsakovas turėjo aiškiai suprasti susitarimo turinį. Atsakovas yra ganėtinai jauno amžiaus, profesionaliai verčiasi statybos darbų vykdymu ir, tikėtina, kad dėl vykdomos veiklos nuolat susiduria su įvairiais teisiniais dokumentais, kurių turinys yra neabejotinai sudėtingesnis negu šalių pasirašytas susitarimas, todėl atsakovui taikomi aukštesni atidumo ir rūpestingumo standartai. Be to, 2018-02-05, t. y. praėjus beveik pusei metų po 2017-08-24 susitarimo sudarymo, ginčo šalys papildomai sudarė 2018-02-05 taikos sutartį bei kreipėsi į teismą su prašymu dėl taikos sutarties patvirtinimo. Teismas 2018-02-06 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-3445-323/2018 šalių prašymo netenkino, nurodydamas, kad nebuvo pateikta pakankamai duomenų bei nepateiktos pačios šalių sudarytos sutartys. Šalys pakartotinai į teismą dėl taikos sutarties patvirtinimo nesikreipė, kadangi ieškovai iš esmės prarado kontaktą su atsakovu. Taigi, nors atsakovas nurodo, kad 2017-08-24 susitarimą pasirašė apgaulės įtakoje, tačiau praėjus pusei metų sutiko, jog būtų pasirašyta ir pateikta teismui tvirtinti taikos sutartis dėl to paties dalyko ir beveik tomis pačiomis sąlygomis. Byloje taip pat pateiktas šalių susirašinėjimas, kuris įrodo, jog atsakovas iš savo telefono numerio skirtingu laikotarpiu siuntė ieškovui E. Š. SMS žinutes su besikartojančiais pasižadėjimais įvykdyti savo prievolę. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog tiek 2017-08-24 susitarimą, tiek ir vėliau teismui teiktą taikos sutartį atsakovas sudarė laisva valia.
Motyvuojamoji dalis
10. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018-08-07 parengiamajame teismo posėdyje dalyvavo atsakovo atstovė advokatė Lina Šimė. Teismas pažymi, jog nors 2018-10-15 teisme gautas advokatės Linos Šimės pranešimas apie atstovavimo sutarties nutraukimą, tačiau atsakovo atstovė pateikė duomenis, patvirtinančius, jog informavo atsakovą apie 2018-10-22 teismo posėdį. Teismas 2018-10-22 teismo posėdžio metu atidėjo bylos nagrinėjimą ir kitą teismo posėdį skyrė 2018-11-12. Atsakovui apie 2018-11-12 teismo posėdį pranešta tinkamai. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) įpareigoja proceso dalyvius sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 7 straipsnio 2 dalis), bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu (CPK 8 straipsnis), kad šis kuo greičiau išspręstų ginčą ir priimtų teisingą sprendimą. Atsakovo ar jo atstovo prašymu bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas, jeigu atsakovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, atsakovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Kitais atvejais teismas ieškovo prašymu ir CPK nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Jeigu ieškovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas turi teisę arba atidėti bylos nagrinėjimą, arba bylą išnagrinėti iš esmės pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. (CPK 246 straipsnio 2 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovui apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai, iki paskirto teismo posėdžio pradžios jis nepranešė teismui apie aplinkybes, dėl kurių negali atvykti į teismo posėdį, bei nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla nagrinėtina atsakovui nedalyvaujant.
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas, priešieškinis atmestinas
Dėl 2017-08-24 susitarimo dėl įsiskolinimo padengimo pripažinimo negaliojančiu
11. Atsakovas prašo pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2017-08-24 susitarimą dėl įsiskolinimo padengimo. Nurodo, kad minėtą susitarimą sudarė suklydęs dėl apgaulės. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.91 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad dėl apgaulės sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Pagal nurodyto straipsnio 5 dalį apgaulė taip pat gali būti sandorio šalies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, tos aplinkybės turėjo būti atskleistos kitai šaliai, arba aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl sandorio efekto, jo esminių sąlygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiškumo bei kitų esminių aplinkybių.
12. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad valios išreiškimas yra vienas svarbiausių kiekvieno sandorio elementų. Apgaule galima pripažinti tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Apgaulės atveju apgautosios sandorio šalies valią paveikia kitos šalies ar trečiojo asmens nesąžiningi veiksmai (tiek aktyvūs, tiek ir nutylėjimas). Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos rezultatas, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebūtų buvę, apgautoji sandorio šalis sandorio arba apskritai nebūtų sudariusi, arba būtų sudariusi jį visiškai kitokiomis sąlygomis. Dėl to būtina analizuoti apgautosios sandorio šalies valios formavimosi procesą, jos tikruosius ketinimus, aiškintis, ar ji suvokė tikrąją sandorio, atskirų jo sąlygų esmę, ar ji sprendimą dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sąlygų priėmė savarankiškai, ar veikiama kitų, pašalinių veiksnių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2013; 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-916/2015).
13. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad sandorį galima pripažinti negaliojančiu kaip sudarytą dėl apgaulės ir spaudimo esant konkrečių sąlygų visumai: 1) kitas asmuo reikalavo (spaudė) sudaryti sutartį; 2) asmuo atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti asmenį), dėl kurių kitas asmuo buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti; 3) sandoris sudarytas akivaizdžiai nenaudingomis jį sudariusiam asmeniui sąlygomis; 4) nesant apgaulės ir spaudimo, sandoris nebūtų sudarytas arba sudarytas kitomis sąlygomis. Teismas, vertindamas šias sąlygas, turi tirti ir vertinti šalių elgesį tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo. Abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429/2013, 2014 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2014).
14. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovo E. Š. ir atsakovo sudaryta tvoros įrengimo darbų sutartis, pagal kurią atsakovas įsipareigojo atlikti metalinių stulpų bei tvoros pamato įrengimą, medienos dažymą, vartų ir vartelių įmontavimą už 10 700,00 Eur. Tarp ieškovo E. Š. ir atsakovo taip pat sudaryta garažo pastatymo darbų sutartis, pagal kurią atsakovas įsipareigojo atlikti garažo pamato ir čerpinio įrengimą, mūrinių sienų pastatymą, langų ir vartų įmontavimą, lauko apdailą, kanalizacijos ir vandens įvado į namą bei garažą įrengimą už 13 400,00 Eur, bei 2017-01-04 trinkelių klojimo sutartis, pagal kurią atsakovas įsipareigojo atlikti apie 300 m² trinkelių klojimo darbus. Šalys taip pat susitarė dėl lauko durų ir sandėliuko durų įdėjimo. Šalys aukščiau nurodytų aplinkybių neginčija, tačiau pažymi, kad faktinė darbų kaina buvo didesnė nei numatyta sutartyse, kadangi žodiniais susitarimais šalys susitarė dėl didesnės darbų apimties ir brangesnių medžiagų. Taigi, tarp šalių susiklostė statybos rangos teisiniai santykiai. (CK 6.1 – 6.4, 6.681 straipsnio 1 dalis). Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis).
15. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017-08-24 tarp ieškovės L. Š. ir atsakovo sudarytas susitarimas dėl įsiskolinimo padengimo, kuriuo atsakovas įsipareigojo iki 2017-09-15 sumokėti ieškovams 22 000,00 Eur įsiskolinimą, susidariusį dėl neatliktų darbų pagal šalių sudarytą žodinę rangos sutartį. Nagrinėjamu atveju šalys sutaria, jog jų sudaryti susitarimai dėl statybos rangos darbų, buvo nutraukti bendru sutarimu, atsakovui nepabaigus atlikti visų susitarimuose numatytų darbų, tačiau atsakovas nurodo, kad nutraukiant šalių sutartinius santykius jis ieškovams skolingas nebuvo, 2017-08-24 susitarimą sudarė suklydęs dėl apgaulės, manė, kad pasirašomas susitarimas yra atliktų darbų aktas, kuriame nurodoma, jog jis ieškovams atlikto statybos/remonto darbų už 22 000,00 Eur.
16. Vertindamas atsakovo nurodytas aplinkybes teismas, visų pirma, pažymi, kad šalių sudarytas 2017-08-24 susitarimas yra aiškiai įvardijamas kaip „Susitarimas dėl įsiskolinimo padengimo“. Taigi, susitarimo pavadinimas yra suformuotas aiškiai ir nedviprasmiškai. Antra, nors atsakovas nurodo, kad jis neturi teisinio išsilavinimo, pasirašydamas susitarimą tinkamai jo neperskaitė ir neįvertino, nesuprato jo esmės, tačiau minėtas susitarimas yra nedidelės apimties – 1 lapo - šalių teisės ir pareigos susitarime išdėstytos aiškiai, susitarime nėra naudojami sudėtingi teisiniai terminai ar apibrėžimai. Todėl, akivaizdu, kad atsakovas net ir neturėdamas teisinio išsilavinimo turėjo ir galėjo suprasti susitarimo turinį, jame numatytus įsipareigojimus.
17. Atsakovas taip pat nurodo, jog manė, kad pasirašomas susitarimas yra atliktų darbų aktas. CK 6.694 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsakovas, gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimą. Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys (CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgus į tai, kad atsakovo veikla yra susijusi su statybos rangos darbų atlikimu, manytina, jog atsakovas turėjo bei galėjo suprasti, kad atliktų darbų aktą rengia rangovas, kuris vėliau praneša užsakovui, kad yra pasirengęs perduoti atliktų darbų rezultatą, ir šalys perduodant atliktus darbus pasirašo atliktų darbų aktą. Taigi, atsakovas turėjo suprasti, kad pasirašomas susitarimas nėra atliktų darbų aktas. Be to, atsakovas byloje pateikė savo parengtą atliktų darbų aktą, todėl darytina išvada, kad atsakovui buvo žinomi reikalavimai, keliami atliktų darbų akto turiniui ir formai. Tai reiškia, kad sudarant 2017-08-24 susitarimą atsakovas turėjo bei galėjo suprasti, kad tai nėra atliktų darbų aktas.
18. Vertinant atsakovo elgesį po 2017-08-24 susitarimo sudarymo matyti, kad atsakovas minėto susitarimo iki bylos iškėlimo teisme neginčijo, priešingai – 2018-02-05 su ieškovais sudarė taikos sutartį, kuria pripažino, kad yra skolingas ieškovams 24 500,00 Eur už netinkamai įvykdytas šalių sudarytas statybos rangos sutartis ir įsipareigojo iki 2018-03-22 sumokėti 24 500,00 Eur į ieškovo E. Š. atsiskaitomąją banko sąskaitą. Kartu su 2018-02-05 taikos sutartimi atsakovas taip pat pasirašė prašymą teismui dėl taikos sutarties patvirtinimo. Taigi, nors atsakovas nurodo, kad 2017-08-24 susitarimą sudarė dėl apgaulės, tinkamai nesuprato šio susitarimo turinio ir juo prisiimamų įsipareigojimų, tačiau po minėto susitarimo sudarymo pasirašė taikos sutartį, kurios sąlygos iš esmės atitinka 2017-08-24 susitarimą.
19. Atsakovas taip pat nurodo, kad 2017-08-24 susitarimas neatitinka šalių faktinės padėties, kadangi šalims nutraukus bendradarbiavimą jis buvo atlikęs darbų už visą jam sumokėtą pinginių lėšų sumą, todėl neturėjo įsiskolinimo atsakovams. Atsakovas pateikė teismui atliktų darbų aktą už 2017 m. gegužės mėn. 52 351,00 Eur sumai. Vis dėlto, vien šis aktas nepatvirtina atsakovo nurodytų aplinkybių. Minėtas atliktų darbų aktas yra pasirašytas tik paties atsakovo, ieškovai nėra patvirtinę darbų pagal šį aktą priėmimo. Byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas iki bylos iškėlimo teisme būtų šį aktą pateikęs ieškovams. Be to, iš byloje pateikto šalių susirašinėjimo matyti, kad atsakovas ne kartą žadėjo sumokėti atsakovams skolą, t.y. iš esmės pripažino savo prievolę. Todėl esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas vertina, jog labiau tikėtina, kad 2017-08-24 susitarimas atitiko šalių faktinę padėtį.
20. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad sudarydamas 2017-08-24 susitarimą atsakovas turėjo bei galėjo suprasti susitarimo turinį, jame numatytus įsipareigojimus, šis susitarimas atitiko atsakovo valią, todėl atsakovo reikalavimas pripažinti negaliojančiu 2017-08-24 susitarimą dėl įsiskolinimo padengimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl skolos priteisimo
21. Ieškovai prašo priteisti iš atsakovo 22 000,00 Eur skolą. Nurodo, kad ieškovai pagal šalių sudarytas sutartis dėl darbų atlikimo sumokėjo atsakovui iš viso 51 191,00 Eur. Šalys sutartis dėl darbų atlikimo nutraukė atsakovui nepabaigus atlikti visų susitarimuose numatytų darbų, todėl atsakovas turi grąžinti už neatliktus bei nebaigtus atlikti darbus avansu sumokėtas pinigines lėšas. 2017-08-24 tarp ieškovės L. Š. ir atsakovo buvo sudarytas susitarimas dėl įsiskolinimo padengimo, pagal kurį atsakovas įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2017-09-15 grąžinti ieškovams 22 000,00 Eur, tačiau susitarime numatytu terminu atsakovas savo prievolės neįvykdė.
22. Tarp šalių sudaryto susitarimo pagrindu atsirado prievoliniai teisiniai santykiai (CK 6.1 – 6.4). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). 2017-08-24 susitarimo 1.1. punkte nustatyta, kad atsakovas įsipareigoja iki 2017-09-15 sumokėti ieškovams 22 000,00 Eur įsiskolinimą, susidariusį dėl neatliktų darbų pagal šalių sudarytą žodinę rangos sutartį. Atsakovas nustatytu terminu skolos nesumokėjo, todėl laikytina, kad atsakovas pažeidė prievolę.
23. Teismas pažymi, jog aplinkybę, kad jis iš ieškovų gavo 51 191,00 Eur teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose patvirtina ir pats atsakovas. Minėtas aplinkybes taip pat patvirtina byloje pateikti mokėjimo pavedimai bei atsakovo atlikti įrašai apie piniginių lėšų gavimą. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017-09-27 V. D. individuali veikla pateikė ieškovei L. Š. PVM sąskaitą faktūrą už lauko duris 1 820,00 Eur sumai. 2017-08-07 UAB „Vartonas“ sumontavo ieškovams kiemo vartus su automatine įranga. 2017-07-04 tarp ieškovo E. Š. ir UAB „Granduva“ sudaryta statybos rangos sutartis Nr. 17-03, kuria UAB „Granduva“ įsipareigojo žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), atlikti gerbūvio darbus. UAB „Granduva“ 2017-08-04 atliktų darbų akto duomenimis nustatyta, kad UAB „Granduva“ atliko trinkelių klojimą, bortelių, lapų ir lietaus rinktuvų, lietvamzdžių, stulpų montavimą ir kt. 2017-10-05 tarp ieškovo E. Š. ir S. R. sudaryta darbų atlikimo sutartis, pagal kurią S. R. įsipareigojo atlikti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), fasado apdailos darbus: pakalti ūkinio pastato pastoges, atlikti ūkinio pastato dekoravimo darbus, nudažyti namo fasadą. 2017-10-19 tarp ieškovo E. Š. ir E. V. sudaryta rangos sutartis Nr. 17/10-19, pagal kurią E. V. įsipareigojo atlikti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), išorės apdailos darbus – 63 m² ploto klinkerio klijavimo darbus. Taigi, ieškovai pateikė duomenis, patvirtinančių, kad šalims nutraukus Sprendimo 14 punkte nurodytas sutartis, jie sudarė sutartis su kitais rangovais dėl darbų, kurie iš esmės buvo numatyti susitarimuose su atsakovu, atlikimo. Šios aplinkybė patvirtina, jos nors atsakovas gavo iš ieškovų pinigines lėšas už statybos rangos darbus, tačiau neatliko visų Sprendimo 14 punkte nurodytose sutartyse numatytų darbų.
24. Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovų reikalavimas dėl skolos priteisimo tenkintinas, ieškovams solidariai iš atsakovo priteistina 22 000,00 Eur skola.
Dėl delspinigių priteisimo
25. Ieškovai prašo priteisti iš atsakovo 3 960,00 Eur delspinigius. Atsakovas nurodo, kad ieškovų prašoma priteisti delspinigių suma per didelė, prašo ją mažinti. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai; CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas netesybas ir palūkanas reglamentuojančias teisės normas, yra pabrėžęs, kad šalys susitaria dėl netesybų siekdamos keleto tikslų: pirma, šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais; tokiu atveju netesybų tikslas – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą, reikalaujant atlyginti nuostolius; antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma; trečia, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). Taigi bendroji netesybų priteisimo taisyklė – jos yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių dydžio ar realumo kreditoriui pareiškus reikalavimą jas atlyginti nereikia įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015).
26. Šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška. Tokiu susitarimu yra išreiškiama šalių valia nustatyti tam tikras priemones, skatinančias skolininką įvykdyti prievoles ir kompensuojančias kitai šaliai atsiradusius nuostolius dėl prievolės neįvykdymo ar jos netinkamo įvykdymo. Nors šis konsensualizmo principas yra vienas fundamentalių principų komerciniams santykiams reguliuoti, tačiau tam tikrais atvejais, esant pakankamam pagrindui – apsaugoti silpnesnės šalies, visuomenės, kreditoriaus interesą, viešąją tvarką ir kt., valstybė gali kištis į šalių sutartinius santykius ir nustatyti tam tikrus apribojimus.
27. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje yra nustatytas vienas iš sutarties laisvės principo ribojimo pagrindų, jeigu netesybos aiškiai per didelės. Tais atvejais, kai jos yra neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia kitos šalies interesus, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2013).
28. Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, bankų mokamų palūkanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. Netesybų mažinimas taip pat gali būti nulemtas siekio įgyvendinti neteisėto praturtėjimo prevenciją arba siekio užtikrinti viešosios tvarkos apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis byloje Nr. 3K-3-384/2010, 2013-03-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013).
29. 2017-08-24 susitarimo 3.1. punkte nustatyta, kad už šio susitarimo 1.1. punkte numatyto įsipareigojimo netinkamą įvykdymą (mokėjimo termino pažeidimą) ieškovai turi teisę reikalauti iš atsakovo 0,1 proc. dydžio delspinigių už kiekvieną pradelstą dieną. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju šalis siejo statybos rangos teisiniai santykiai. Ieškovai rangos sutartis sudarė siekdami patenkinti savo asmeninius poreikius. Atsakovas šiuo atveju veikė kaip verslininkas, t.y. statybos rangos paslaugas teikė verslo tikslais. Taigi, atsakovas nėra laikytinas silpnesniąja sutartinių santykių šalimi. Ieškovų prašoma priteisti delspinigių suma sudaro 18 proc. pagrindinio 22 000,00 Eur įsiskolinimo sumos, todėl darytina išvada, kad šios netesybos nesudaro galimybės ieškovams nepagrįstai praturtėti. Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovų reikalavimas dėl skolos priteisimo tenkintinas, ieškovams solidariai iš atsakovo priteistina 3 960,00 Eur delspinigiai.
Dėl metinių procesinių palūkanų priteisimo
30. Ieškovams solidariai iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
31. Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos teismo 2018-05-21 nutartimi, paliktinos galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
32. Už ieškinyje pareikštus reikalavimus mokėtinas 584,00 Eur žyminis mokestis, už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – 38,00 Eur žyminis mokestis, iš viso 622,00 Eur. Nagrinėjamu atveju ieškovas E. Š. sumokėjo 634,00 Eur žyminio mokesčio, todėl ieškovui E. Š. grąžintina 12,00 Eur žyminio mokesčio permoka (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5, 7 dalys, 85 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
33. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovai patyrė 805,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 622,00 Eur žyminis mokestis ir 183,00 Eur išlaidų, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu. Ieškinį patenkinus ieškovams solidariai iš atsakovo priteistina 805,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
34. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-17 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur. Nustatyta, kad byloje patirta 9,55 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį patenkinus iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 9,55 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo A. P. 22 000,00 Eur skolą, 3 960,00 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 25 960,00 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. gegužės 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 805,00 Eur bylinėjimosi išlaidas solidariems ieškovams L. Š. ir E. Š..
Priešieškinį atmesti.
Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 21 d. nutartimi, palikti galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovo A. P. į valstybės biudžetą 9,55 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai grąžinti ieškovui E. Š. 12,00 Eur žyminį mokestį, sumokėtą akcinėje bendrovėje SEB bankas, 2018 m. gegužės 18 d., dokumento Nr. 479.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.
Civilinę bylą per 3 darbo dienas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos perduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų civilinių bylų raštinei.