Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės, Virginijaus Kairevičiaus ir Rūtos Petkuvienės (kolegijos pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje, pradėtoje pagal ieškovo A. D. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Rimi Lietuva“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, išmokų, susijusių su darbo teisiniais santykiais, priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė

Ginčo esmė

Apeliacinėje byloje sprendžiama dėl ieškovo veikos kvalifikavimo kaip šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo, darbdaviui įrodinėjant, kad darbuotojas buvo neblaivus darbo vietoje. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovo 2015-12-31 įsakymą ,,Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“, priteisti iš atsakovo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją dėl neteisėto atleidimo iš darbo, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, 4350 Eur neturtinės žalos atlyginimo, patirtas bylinėjimosi išlaidas (T.1, b.l.1-5).Ieškovas įrodinėja, jog darbo drausmės pažeidimo nepadarė. Paaiškino, jog 2015-12-23 apie 14.50 val. jam būnant darbo vietoje buvo iškviestas pas direktorę L. K., kartu pakviestas ir jo kolega M. J.. Direktorės kabinete dalyvaujant pačiai direktorei, jos pavaduotojai M. B., apsaugos darbuotojui A. K., ieškovui ir M. J., buvo pasakyta, kad tiek ieškovas, tiek jo kolega M. J. darbo vietoje yra neblaivūs. M. J. su kaltinimu sutiko, nes gėrė tą dieną darbo vietoje alkoholį. Kadangi ieškovas alkoholio nevartojo, pareiškė, jog yra blaivas. Jiems abiems buvo pasiūlyta blaivumą pasitikrinti alkotesteriu. Abu sutiko. Ieškovui papūtus į alkotesterį, jo rodmuo, pasak A. K., buvo 0,5, tačiau ieškovui alkotesterio rodmenų neparodė. Kadangi 2015-12-23 ieškovas turėjo dirbti nuo 6.00 val. iki 18.00 val., o pagal nusistovėjusią tvarką dažnai, baigęs darbus, išeidavo anksčiau (administracija tai leido), tai ir dabar, sutvarkęs darbo vietą, apie 16.15 val. išėjo, ir tai vertino bei vertina ne kaip faktinį nušalinimą, o kaip išėjimą iš darbo anksčiau jį užbaigus ir administracijai leidus. Ieškovo teigimu, jis jokio drausmės pažeidimo nepadarė, alkoholio nurodytą dieną nevartojo, o alkotesteris, į kurį teko pūsti, yra pats pigiausias rinkoje, juo pasitikėti negalima, toks alkotesteris nespausdina gautų rezultatų pažymos, neišsaugo duomenų atmintyje, todėl vertintinas kritiškai. Ieškovas taip pat apeliuoja į Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 240 straipsnio 1 dalies pažeidimą, nurodydamas, kad iš jo nebuvo paimtas reikalavimas pasiaiškinti tuoj pat po įvykio, t.y. 2015-12-23, jis nebuvo nušalintas nuo darbo, kaip to reikalauja DK 123 straipsnio 1 dalis. Įrodinėja, jog tarnybiniai pranešimai surašyti vėliau, t.y. yra suklastoti, jie tendencingi ir neinformatyvūs, nes juose nėra kalbama apie ieškovą, nurodoma ,,jie“. Neteisėtu atleidimu ieškovui padaryta žala, nes buvo paskleista neteisinga informacija apie jį, pakenkta jo reputacijai, neteisingas ir nepagrįstas atleidimo pagrindas sukelia jam sunkumų įsidarbinti.Atsakovas atsiliepime nurodė, jog su ieškinio reikalavimais nesutinka. Mano, jog vertinant byloje surinktus įrodymus jų vertinimo tikėtinumo taisyklės aspektu, yra pagrindas pripažinti ieškovą darbe nurodytą dieną buvus neblaiviu. Pasiaiškinimas iš jo buvo paimtas kitą jo darbo dieną, nedelsiant priimtas ir skundžiamas įsakymas dėl atleidimo, todėl procedūrinių pažeidimų nebuvo padaryta.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 19 d. sprendimu, konstatavęs ieškovui paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumą, ieškovo ieškinį atmetė.Teismas sprendė, kad objekto apsaugos vadovo A. K. 2015-12-23 surašytas tarnybinis pranešimas, taip pat PC Mandarinas direktorės L. K. tarnybinis pranešimas ir jame užfiksuotos įvykio aplinkybės bei objektyvūs liudytojų parodymai patvirtina ieškovo neblaivumo faktą darbovietėje darbo metu. Nesutiko su ieškovo nuomone, kad jis liudytojų yra šmeižiamas, baiminantis galimo darbdavio susidorojimo su jais. Pagrindo taip manyti teismas neturėjo, nes A. K. nėra darbo teisiniais santykiais susijęs su atsakovu. Didžiąją dalį liudytojų nurodytų aplinkybių patvirtino ir atsakovo į bylą pateiktas video įrašas. Taip pat teismas pažymėjo, kad alkotesterio rodmenys byloje nėra pagrindiniai ar vieninteliai duomenys, rodantys ieškovo būseną 2015-12-23. Atkreipė dėmesį, kad darbuotojas su alkotesterio parodymais buvo supažindintas, su jais sutiko, pretenzijų nereiškė. Ieškovas žinojo, jog darbdavys tikrina jo blaivumą ir kad nustatė, jog ieškovas yra neblaivus. Ieškovui buvo sudarytos visos galimybės paneigti nustatytą neblaivumo faktą: reikšti pretenzijas, kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą ir pan.Teismas konstatavo, kad jokio akto dėl darbuotojo nušalinimo nebuvo surašyta, tačiau nušalinti darbuotoją nuo darbo esant pagrindui galima tiek raštu, tiek ir žodžiu. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad darbuotojas faktiškai buvo nušalintas nuo tolimesnio darbo jam neleidus dirbti. Nesutiko su ieškovo teiginiais, kad jis darbo vietą paliko, kaip ir buvo leidžiama pagal nusistovėjusią praktiką, anksčiau baigus darbą. Teismo manymu, tai tebuvo gynybinė versija, kuri negalėjo būti laikoma pagrįsta.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliantas (ieškovas) pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

9.1. tiek byloje esančiuose rašytiniuose įrodymuose, tiek iš liudytojų apklausos vertinimo galima kalbėti tik apie vieninteli girtumo požymį – alkoholio kvapą. Apie kitus požymius byloje duomenų nėra. Liudytoja D. S. bendravo su vienu ieškovu. Kiti gi liudytojai alkoholio kvapą jaute bendraudami su ieškovu ir M. J., kuris iš tikrųjų buvo vartojęs alkoholį ir tai pripažino;

9.2. Nustatant girtumą alkotesterio pagalba, buvo naudojamas pats pigiausias, nesertifikuotas ir nekalibruotas alkotesteris Clatronic AT iZAO. Prieš pučiant ieškovui į alkotesterį, jį pūtė neblaivus M. J., o tai taip pat galėjo paveikti alkotesterio rodmenis;

9.3. Vertindamas kaip nepriimtinus liudytojo M. J. parodymus, teismas motyvavo, kad liudytojas ,,teikdamas paaiškinimus, nepajėgė prisiminti to, kas ieškovui galėjo būti nenaudinga, be to, buvo pakankamai akivaizdžiai matyti, jog ši jo apklausa jį patį labai trikdė, jis labai jaudinosi“. Aplinkybė, kad liudytojas jaudinasi apklausos metu negali būti pagrindu parodymus vertinti kritiškai. Be to, ištyrus vaizdo medziagą ir bylos įrodymus nustatyta, kad butelis degtines buvo perduotas darbuotojai D. S., o pastaroji perdavė M. J.;

9.4. Nors, atsakovo pusėje dalyvaujančių liudytojų teigimu buvo padidėjęs darbo krūvis dėl prieššventinio laikotarpio, tačiau išėjusio iš darbo ieškovo ir M. J. niekam pavaduoti nereikėjo, atsakovo darbo procesas nebuvo sutrikęs. Taigi jis 2015-12-23 nebuvo nušalintas nuo darbo;

9.5. Teismas neįvertino aplinkybės, kad darbdavys (atsakovas) neįvykdė nei vienos Valstybinės darbo inspekcijos 2008 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. V-132 patvirtintos Nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų metodinės rekomendacijos nurodytos nuostatos.

Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti, pabrėždamas, kad ieškovas laikosi pozicijos, kad šioje byloje sprendžiant dėl darbuotojo atleidimo iš darbo teisėtumo neturėtų likti absoliučiai jokių tikimybių, abejonių ir pan., t.y. apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ieškovas siekia aplinkybių vertinimui taikyti ne civilinio, o baudžiamojo proceso taisykles. Atsakovas atsiliepime nurodo šiuos esminius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus: atsakovas byloje neturi duomenų, kad D. S., kaip ir kiti liudytojai, 2015-12-23 būtų bendravusi išimtinai su ieškovu ir nebūtų turėjusi jokio kontakto su M. J.. Taigi laikytina, kad ieškovas apeliacinį skundą grindžia ne byloje esančia medžiaga, o tik hipotetiniais pasvarstymais; ieškovas byloje kelia abejones dėl naudoto alkotesterio patikimumo. Joks teisės aktas neįtvirtina, kad darbuotojo blaivumo patikrinimas alkotesterio ar kitų techninių matavimo priemonių ar testų būdu turi atitikti viešosios teisės aktų nustatytiems reikalavimams (Alkoholio kontrolės įstatymui, ATPK, Metrologijos įstatymui, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu NR. 452 pavirtintoms Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėms ir kt.). Kiti atsakovo darbuotojai taip pat 2015-12-23 tikrinosi alkotesteriu ir jų neblaivumas nebuvo nustatytas (liudytojų L. K., M. B., D. S. parodymai). Šiuo atveju alkotesteris parodė tik ieškovo ir kito darbuotojo M. J., prisipažinusio vartojus alkoholį, neblaivumą; teismas kritiškai vertindamas vienintelio ieškovo naudai pasisakiusio liudytojo parodymus vadovavosi vidiniu įsitikinimu, nulemtu bylos aplinkybių: i) M. J. pats pripažino, kad 2015-12-23 taip pat buvo neblaivus, todėl jo atleidimas iš darbo taip pat buvo siejamas su 2015-12-23 įvykiais ir dėl to jis galėjo turėti neigiamą požiūrį į darbdavį; ii) Teismas teisingai atkreipė dėmesį į tai, kad atsakydamas į klausimus M. J. ne tik akivaizdžiai jaudinosi, bet ir neatsiminė tų aplinkybių, kurios buvo nepalankios Ieškovui; iii) D. P. (2016-04-25 teismo posėdis, liudytojos apklausa nuo 24:48 iki 38:37 min. sek.) paliudijo, kad prieš teismo posėdį ji pati skambino M. J. telefonu ir pastarasis jai sakė, kad ieškovas liudytojo prašė teisme paliudyti, kad tą dieną M. J. gėrė vienas, nors pačiai D. P. M. J. anksčiau buvo sakęs, kad 2015-12-23 gėrė kartu su ieškovu; tiek liudytojų parodymai, tiek rašytiniai įrodymai byloje patvirtina, kad ieškovo pozicija apie įprastą praktiką darbuotojams nesilaikyti darbo grafikų tėra jo gynybinė versija, neatitinkanti realybės. Taigi aplinkybės dėl nenušalinimo nuo darbo yra neįrodytos. Kita vertus, vien dėl formalaus drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos nesilaikymo paskirtos drausminės nuobaudos panaikinimas negalimas, jeigu, patikrinus ir įvertinus kitų darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos teisėtumui bei pagrįstumui reikšmingų aplinkybių visumą, pripažįstama, kad darbo drausmės pažeidimas tikrai buvo padarytas, o paskirta drausminė nuobauda atitinka pažeidimo sunkumą; apelianto teiginys, kad sprendimas dėl drausminės nuobaudos skyrimo – atleidimo iš darbo, iš esmės buvo priimtas neištyrus visų aplinkybių, nepasiūlius darbuotojui raštu pasiaiškinti ir šiam nepasiaiškinus, yra nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Apeliaciniu skundu apeliantas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, argumentuodamas netinkamu įrodymu vertinimu ir tuo, kad teismas nepagrįstai nustatė apelianto neblaivumo darbo laiku darbovietėje faktą.

Dėl įrodymų vertinimo

12. CPK 185 straipsnyje įtvirtintas visapusiško ir objektyvaus bylos įrodymų vertinimo principas, pagal kurį teismas išvadas dėl bylos aplinkybių turi daryti objektyviai įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, jų tarpusavio ryšį, kylančius prieštaravimus, joks įrodymas, išskyrus tuos, kurie tiesiogiai nurodyti įstatyme, teismui neturi prioritetinės, iš anksto nustatytos galios. CPK įtvirtintų įrodinėjimo taisyklių aiškinimo praktika yra nuosekliai išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Dovega“ v. UAB „Inometa“, bylos Nr. 3K-3-411-611/2015; 2015 m. birželio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Visbalta“ v. N. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-399-701/2015). Tokiu atveju apeliacinės instancijos teismas dėl to plačiau nepasisako.

13. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, jog liudytojai patvirtino tik vieną iš girtumo požymių – alkoholio kvapą. Teisėjų kolegija atmeta šį argumentą kaip nepagrįstą (CPK 178 straipsnis). Iš bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinio matyti, kad liudytojai A. K., D. P., D. S., S. V., D. S., L. K. paliudijo ne tik apie alkoholio kvapą, sklidusį nuo ieškovo 2015 m. gruodžio 23 d. darbo metu, bet ir apie tokius ieškovo neblaivumo požymius, kuriuos jie pastebėjo – agresyvus elgesys, girtumas matėsi iš veido išraiškos, iš judesių, iš „bendro stovio“ (2016-04-25 teismo posėdžio garso įrašas). Taigi liudytojų parodymai patvirtina, jog teismo išvada dėl apelianto neblaivumo yra visapusiškai pagrįsta.

14. Taip pat apeliantas įrodinėja, kad teismas sprendė dėl jo neblaivumo nenurodydamas aiškių motyvų, o tik nurodydamas požymių visumos argumentą. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu argumentų, nes pirmosios instancijos teismas ištyrė ir „PC Mandarinas“, UAB direktorės L. K. (T.1, b.l. 52, 53) 2015-12-23 tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, ir objekto apsaugos vadovo A. K. 2015-12-23 tarnybinį pranešimą (T.1, b.l. 50), kuriame nurodyta, kad jis apie 15 val. pastebėjo, kad mėsininkai A. D. ir M. J. yra su alkoholinio apsvaigimo požymiais – nuo jų sklido alkoholio kvapas. Prekybos centro administracijos akivaizdoje buvo atliktas jų blaivumo patikrinimas alkotesteriu, nustatyta, kad jo parodymais buvo M. J. – 1,00 promilė, A. D. – 0,5 promilės. Kaip minėta, apsvaigimo požymius patvirtino ir byloje apklausti liudytojai, jų paklausos rezultatas nurodytas šios nutarties 13 punkte.

15. Teisėjų kolegija pažymi, kad alkotesterio Clatronic AT 3260 parodymai buvo vertinami santykyje su kitais įrodymais, t,.y. tarnybiniais pranešimais, liudytojų parodymais, atsakovo paaiškinimas, video įrašu (b.l. 6). Be to, pirmosios instancijos teismas teisingai atkreipė dėmesį į tai, jog ieškovo (apelianto) neblaivumo faktą patvirtino liudytoju apklaustas A. K., kuris nėra darbo teisiniais santykiais susijęs su atsakovu. Taigi jis neturi asmeninio suinteresuotumo bylos baigtimi. Tokiu atveju aplinkybė, kad prieš pučiant į alkotesterį ieškovui, jį pūtė neblaivus M. J., ir tai galėjo paveikti rezultatą, negali paneigti pirmosios instancijos teismo išvados teisingumo dėl neblaivumo fakto darbo metu darbovietėje, kita vertus, yra neįrodyta (CPK 185 straipsnis).

16.Apeliantas įrodinėja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog jis buvo supažindintas su alkotesterio parodymais, yra nepagrįsta. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo argumentu, kad ieškovo apeliacinio skundo pozicija, kai tame pačiame sakinyje teigiama, jog jis nebuvo supažindintas su alkotesterio duomenimis, kartu nurodant, kad apie patikrinimo rezultatą balsu pasakė liudytojas A. K., yra nenuosekli, todėl nepatikima. Atsižvelgiant į tai, teismas atmeta apelianto argumentą, jog iš darbdavio veiksmų jis negalėjo numanyti ir žinoti, kad apeliantas yra įtariamas padaręs darbo drausmės pažeidimą, būdamas darbo vietoje neblaiviu (CPK 12 straipsnis).

17.Tai, kad teismas nesivadovavo liudytojo M. J. parodymais, nesudaro pagrindą pripažinti apelianto teiginį dėl teismo šališkumo kaip pagrįstą ir įrodytą (CPK 185 straipsnis). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas šio liudytojo paaiškinimais nesirėmė prieš tai konstatuodamas jų neatitikimą byloje esantiems įrodymams, be kita ko, tik atkreipdamas dėmesį į tai, kad apklausos teismo posėdžio metu M. J. labai jaudinosi, o vadovavosi kitų liudytojų nurodytomis aplinkybėmis, kurias patvirtino ir atsakovo į bylą pateiktas video įrašas (b.l. 6).

18.Aplinkybė, kad apeliantas nesutinka su bylą nagrinėjusio teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nesudaro pagrindo spręsti, jog teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje pateiktus įrodymus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantas nepagrįstai sureikšmina atskiras bylos aplinkybes, teikia pirmenybę savo pozicijai palankiems įrodymams, tačiau to nepakanka paneigti teismo išvadoms dėl bylos faktų, grįstoms visumos byloje esančių įrodymų vertinimu. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklių, suformuluotų kasacinio teismo praktikoje, pažeidimo atmetami kaip neįrodyti (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo, pagrįstumo

19. Byloje nustatyta, kad tarp ieškovo ir atsakovo 2014-02-10 buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 3657, pagal kurią apeliantas priimtas į mėsininko pareigas (T.1, b.l. 45-47), kurias atliko PC „Mandarinas“, UAB, įsikūrusioje RIMI parduotuvėje. Darbo sutartis su ieškovu 2015-12-31 įsakymu (T.1, b.l. 59) nutraukta pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą (darbo sutarties nutraukimas be įspėjimo, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas), bei DK 235 straipsnio 2 dalies 8 punktą (šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikoma tai, kad darbuotojas darbo metu yra darbe neblaivus), UAB „RIMI LIETUVA“ generaliniam direktoriui 2015-12-31 priėmus įsakymą „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“. Minėtame įsakyme yra nurodyta, jog patikrinus A. D. blaivumą alkotesteriu nustatytas 0,5 promilės girtumas. Taip pat nurodyta, kad neblaivumo faktą patvirtina iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvatūs veiksmai ir nerišli kalba.

20.Kasacinis teismas išaiškino, kad neblaivumas ar apsvaigimas nuo narkotinių arba toksinių medžiagų laikomas šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu nepriklausomai nuo neblaivumo ar apsvaigimo laipsnio. DK nepateikiama darbuotojo neblaivumo sampratos ir nereglamentuojama, kaip turi būti nustatomas asmens neblaivumo darbe faktas, tačiau ši aplinkybė nereiškia, kad kilus ginčui dėl darbuotojo neblaivumo fakto teismas nurodytų klausimų sprendimui gali automatiškai taikyti kitų sričių teisės aktus. Įrodymai, kad darbuotojas darbo metu buvo neblaivus, gali būti tiek medicinos išvados, tiek tam tikri tą dieną darbe surašyti aktai, nurodant juose požymius, pagal kuriuos įtariama, jog darbuotojas yra neblaivus, bei kitokie darbuotojo neblaivumo būklę fiksuojantys faktiniai duomenys (CPK 177 straipsnio 2, 3 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2011, 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2011).

21.Apeliantas įrodinėja, kad byloje nėra įrodymų, galinčių vienareikšmiškai įrodyti jo neblaivumo faktą darbo metu darbo vietoje. Anot jo, M. B. ieškovo rankose matė puodelį, o pirkėjo nupirktas butelis buvo perduotas M. J.. Teisėjų kolegija nurodo, kad liudydama teismo posėdžio metu M. B. aiškiai nurodė, kad matė, kaip ieškovas ir M. J. gėrė degtinę, nesvarbu, kad ieškovas gėrė iš puodelio, tačiau nuo to sklido alkoholio kvapas. Atsakovas pripažino, kad pirminiame dokumente buvo įsivėlusi klaida ir teismo posėdžio metu D. S. paaiškino, kad pirkėjo perduotą butelį ji perdavė ne Ieškovui, o M. J.. Tačiau ši aplinkybė nekeičia liudytojų A. K., D. P., D. S., S. V., D. S. parodymų apie ieškovo sutrikusią koordinaciją, išryškėjusį agresyvų elgesį, sklindantį alkoholio kvapą.

22.Galiojantys įstatymai nesuteikia didesnės įrodomosios reikšmės kuriam nors iš neblaivumo faktui nustatyti naudojamų įrodymų šaltinių. Pagal DK įtvirtintas principines darbo santykių reglamentavimo nuostatas, darbo santykiams prioritetiškai turi būti taikomos DK normos, kiti įstatymai ir Vyriausybės nutarimai darbo santykiams gali būti taikomi tik pagal DK nustatytas ribas ir nepažeidžiant darbo teisės principų ( DK 1, 3, 4 straipsniai). Ieškovas ieškinyje pripažįsta, kad Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2008 m. gegužės 7 d. įsakymas Nr. V-132 „Dėl Nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų metodinių rekomendacijų patvirtinimo“ yra rekomendacinio pobūdžio. Minėto teisės akto 5 punktas nustato, kad prieš pradedant nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo ir/ar apsvaigimo nuo narkotinių ar toksinių medžiagų (toliau – psichiką veikiančios medžiagos) procedūrą rekomenduojama įvertinti: 5.1. požymius, kuriems esant galima įtarti, kad asmuo yra neblaivus ar apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų: 5.1.1. iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; 5.1.2. neadekvati elgsena (susijaudinęs, dirglus, agresyvus, vangus ir kiti požymiai); 5.1.3. nerišli kalba; 5.1.4. nekoordinuoti judesiai, nestabili laikysena; 5.1.5. kitus požymius.

23.Nagrinėjamoje byloje iš liudytojų parodymų, tarnybinių pranešimų turinio nustatyta, kad ieškovui iš burnos sklido alkoholio kvapas, jo veiksmai buvo neadekvatūs ir išryškėjo nerišli kalba. Taigi teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog ieškovas darbo metu parduotuvėje (tarnybinėse patalpose) buvo neblaivus, o tai reiškia, kad konstatuojama faktų sudėtis, būtina darbuotojo atleidimo iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir 235 straipsnio 2 dalies 8 punktą, ir todėl atleidimas iš darbo pripažįstamas teisėtu.

Dėl darbuotojo nušalinimo vertinimo ir drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos

24.Taip pat apeliantas įrodinėja, kad buvo pažeista drausminės nuobaudos skyrimo tvarka, t.y. neištyrus visų aplinkybių, nepasiūlius darbuotojui raštu pasiaiškinti ir šiam nepasiaiškinus. Teisėjų kolegija atmeta šį argumentą kaip neįrodytą, nes iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad PC „Mandarinas“, UAB direktorės pavaduotoja M. B. 2015-12-23 surašė tarnybinį pranešimą (T.1, psl. 49), kuriame nurodė, kad 2015-12-23 apie 14 val. 50 min. užėjusi į mėsos cechą pastebėjo, kad bendrovės mėsininkai A. D. ir M. J. vartoja alkoholį darbo metu. Ieškovas, pareiškus jam įtarimus, 2015-12-29 pateikė atsakovui pasiaiškinimą, t.y. 2015-12-31 prieš skiriant drausminę nuobaudą (T. 1, b.l. 58-59), todėl realiai buvo įvertintos aplinkybės, reikšmingos drausminės nuobaudos skyrimui (DK 240 straipsnis).

25. Darbdavio pareigos nušalinti nuo darbo įtariamą neblaivų darbuotoją pareigos vykdymo tinkamumas savaime neveikia atleidimo iš darbo teisėtumo fakto, todėl teisėjų kolegija dėl šios aplinkybės nepasisako. Ji svarbi būtų tik tuo atveju, jei būtų keliamas darbdavio atsakomybės klausimas dėl pareigos nušalinti darbuotoją netinkamo vykdymo. Be to, kaip jau minėta Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2008 m. gegužės 7 d. įsakymas Nr. V-132 „Dėl Nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų metodinių rekomendacijų patvirtinimo“ yra rekomendacinio pobūdžio.

26. Aplinkybės dėl darbo krūvio prieššventiniu laikotarpiu, apeliantui įrodinėjant, kad negalima laikyti nušalinimu nuo darbo jo išėjimo namo anksčiau nei buvo numatyta darbo grafike, nes ieškovo ir M. J. niekam pavaduoti nereikėjo, nekeičia teisinio rezultato byloje. Pirmosios instancijos teismas nurodė kasacinio teismo praktiką, kur išaiškinta, jog tuo atveju jei darbdavys, esant darbuotojui neblaiviam, dėl kokių nors priežasčių nenušalino jo nuo darbo, tai kilus teisme ginčui, nepaneigia galimybės darbuotojo būklę, reikšmingą DK 235 straipsnio 2 dalies 8 punktui taikyti, nustatyti kitomis įrodinėjimo priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. R. v. 641-oji daugiabučių namų savininkų bendrija, bylos Nr. 3K-3-93/2011). Taigi apelianto nurodyti dokumentų įforminimo trūkumai dėl nušalinimo nepaneigia jo neblaivumo darbe fakto.

27. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, visapusiškai išaiškino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą ir sprendimą, todėl panaikinti ar pakeisti sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Sprendimo negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

28. CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Nagrinėjamoje byloje apeliacinis skundas yra atmestas. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis), o apeliantui neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas nurodė, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 613,21 eurų teisinės pagalbos išlaidų. Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr.1R-77 dėl 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo 8.11. punkte rekomenduojamų priteisti dydžių (748 EUR (2016-07-01 - 2016-09-30) užpraeito ketvirčio vidutinis darbo užmokestis x 1,3 (už atsiliepimą į apeliacinį skundą) = 972,40 eurų), todėl priteisiamos (CPK 98 straipsnis). Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 3 eurų sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutarė:

apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovo UAB ,,Rimi Lietuva“, j.a.k. 123715317, naudai 613,21 eurų (šešis šimtus trylika eurų dvidešimt vieną euro centą) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.