Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-02-11 · Civilinė byla Nr. 2A-18-262/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-05-03Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-02-11Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-02-11
Bylos Nr.
2A-18-262/2014
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-02648-2012-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Goda Ambrasaitė-Balynienė, Ona Gasiulytė, Vidas Stankevičius
Ieškovas
R. V.
Atsakovas
Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
  • 30.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civ. b. Nr. 2A-18-262/2014
Teisminio proceso Nr. 2-48-3-02648-2012-2Procesinio sprendimo kategorija: 30.3; 121.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. vasario 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vido Stankevičiaus, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės R. V. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. V. ieškinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl pažeistos teisės gynimo ir įpareigojimo sudaryti žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė prašė įpareigoti atsakovą per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti su ja 2528 m2 žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, taikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011-04-27 nutarimą Nr. 494, ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad jos sutuoktiniui Z. V. Trakų rajono apylinkės Tarybos 1992-03-06 pirmojo šaukimo sprendimu buvo išskirtas 25 arų žemės sklypas Nr. 35. Trakų rajono apylinkės Taryba 1 šaukimo 10 sesijoje 1992-03-09 sprendimu „Dėl sklypo išskyrimo“ Z. V. nuspręsta skirti 25 arų žemės sklypą. Trakų rajono apylinkės Taryba 1 šaukimo 12 sesijoje 1992-09-29 protokolu Nr. 12 patvirtino piliečių sąrašą, kuriems leista išsipirkti žemės sklypą, taip pat ir Z. V.. Nustatyta tuometinė žemės sklypo vertė – 1654 rublių, 1992-05-05 mokėjimu Z. V. sumokėjo 45000 rublių. Z. V. mirė (duomenys neskelbtini), po jo mirties Trakų rajono 2 - jame notarų biure yra užvesta paveldėjimo byla Nr. 103/2011. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyrius 2012-03-19 raštu atsisakė tenkinti ieškovės prašymą ir išduoti pažymą apie įmokėtus pinigus Z. V. vardu. Ieškovė nurodė, kad Z. V. 1992-05-05 mokėjimo kvitu Nr. 501, mokėjimo paskirtis - „už elektrą ir kelius Jovariškių kvartale“, sumokėdamas 45000 rublių už infrastruktūrą, sumokėjo ir 1654 rublių už perkamą žemės sklypą, tai yra, ieškovės nuomone, ši suma įėjo į 45000 rublių sumą, todėl ji turi teisę išsipirkti jos sutuoktiniui Z. V. teisėtai individualiai statybai skirtą žemės sklypą.

Atsiliepimas

Atsakovas prašė ieškinį atmesti.

Nurodė, kad nesutinka su ieškovės nuomone, kad 1992-05-05 Z. V. sumokėti 45000 rublių pagal kvitą Nr. 501, kuriame pažymėta, kad tai yra mokestis už elektrą ir kelius Jovariškių kvartale, gali būti užskaityti ir kaip sumokėta suma, t. y. 1654 rublių, už perkamą valstybinės žemės sklypą. Z. V. tik 1992-05-28 pateikė prašymą parduoti 0,25 ha ploto žemės sklypą, žemės sklypo planas buvo sudarytas 1992-06-28 ir tik tada paruoštas žemės sklypo įkainojimo aktas, kuriame nustatyta parduodamo 0,25 ha ploto žemės sklypo kaina - 1654 rublių. Be to, Trakų apylinkės taryba piliečių, kuriems leidžiama pirkti žemės sklypus, sąrašą patvirtino tik 1992-09-29, todėl įmoka už žemės sklypą negalėjo būti sumokėta anksčiau nei nustatyta žemės sklypo vertė. Kadangi Z. V. iki teisės aktų nustatyto termino, t.y. iki 2004-02-21, nesumokėjo įmokos už žemės sklypą ir nesikreipė į Vilniaus apskrities viršininko administraciją dėl žemės sklypo pardavimo, Vilniaus apskrities viršininkas nepriėmė sprendimo parduoti Z. V. žemės sklypo ir nerengė valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties projekto. Z. V. nėra sumokėjęs įmokos valstybės vienkartinėmis išmokomis ar pinigais už jam suteiktą valstybinės žemės sklypą individualiems namams statyti, todėl minėtas žemės sklypas ne aukciono tvarka negali būti parduotas ieškovei R. V., kadangi tai prieštarautų teisės aktams.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 3 d. sprendimu ieškinys buvo atmestas; iš ieškovės valstybei priteista 11,50 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad Z. V. neįvykdė Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 2.3 punkte imperatyviai nurodytos sąlygos - iki nustatyto termino (2004-02-21) įmokėti įmoką valstybės vienkartinėmis išmokomis ar pinigais už įsigyjamą žemės sklypą – ir tokios įmokos iki nustatyto termino nesumokėjo, t.y. nepasinaudojo teise privatizuoti žemės sklypą, todėl ši teisė išnyko. Kadangi Z. V. teisės aktų nustatytu laiku įmokos už žemės sklypą nesumokėjo ir nesikreipė į Vilniaus apskrities viršininko administraciją dėl žemės sklypo pardavimo, Vilniaus apskrities viršininkas (teisių ir pareigų perėmėja – Nacionalinė žemės tarnyba) nepriėmė sprendimo parduoti pastarajam žemės sklypą ir nerengė valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties projekto. Pagal CK 1.117 str. 6 d., naikinamasis terminas yra toks terminas, kuriam pasibaigus išnyksta tam tikra civilinė teisė ar pareiga. Naikinamieji terminai negali būti teismo ar arbitražo atnaujinti. Ieškovė yra Z. V. teisių perėmėja ir ji negali įgyti daugiau teisių nei turėjo jos sutuoktinis Z. V..

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovė apeliaciniu skundu prašo Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą- ieškinį tenkinti.

Nurodė, kad teismas neįvertino liudytojų parodymų, kurie paliudijo, kad ieškovė teisėtai naudojasi iki šiol Trakų rajono savivaldybės išskirtu 25 arų žemės sklypu (duomenys neskelbtini). Teismas neatsižvelgė į tai, kad Z. V. 1992-05-28 buvo pateikęs prašymą įsigyti šį žemės sklypą, tuometinė Trakų rajono savivaldybė parengusi 1992-06-28 žemės sklypo Nr. 35 planą ir neaiškios datos jo įkainavimą, tačiau nebuvo pateikusi nei mokėjimo pranešimo už šią išperkamą žemę, nei pirkimo- pardavimo sutarties. Ieškovės vyras dar nebūdamas žemės sklypo savininku ir vykdydamas 1992-03-06 savivaldybės Tarybos pirmo šaukimo sprendimą 1992-05-05 mokėjimu sumokėjo 45 000 rublių. Tik dėl savivaldybės valdininkų aplaidumo ir kaltės Z. V. negavęs mokėjimo pranešimo sumokėti 1654 rublius už perkamą žemės sklypą ir neįgyvendino subjektinės teisės įsigyti žemės sklypą nuosavybėn. Teismas neatsižvelgė į CK 1.5 str. įtvirtintus principus: teisingumo, sąžiningumo ir protingumo. Šioje byloje akivaizdu, kad toks teismo sprendimas šiuos principus pažeidžia, kadangi pagal LR Vyriausybės 2011 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 494 patvirtintų „Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių. nuostatos leidžia ieškovei išsipirkti teisėtai Trakų rajono apylinkės Tarybos 1992-03-06 sprendimu mirusiajam ieškovės sutuoktiniui Z. V. skirtą, žemės sklypą individualiai statybai. Į rajono savivaldybės biudžetą sumokėti 45 000 rubliai turėjo didelę perkamąją galią ir atsakovui neįvykdžius savo prievolės užbaigti Vyriausybės 2011 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 494 žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pirkimo- pardavimo procedūros butų pažeisti teisingumo, sąžiningumo ir bei teisėtų lūkesčių apsaugos principai. Taigi, teismas nevisapusiškai ir objektyviai ištyrė svarbias bylai aplinkybes, netinkamai taikė materialinės teisės normas, reguliuojančias valstybinių žemės sklypų pardavimus, pažeidė procesines normas, įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą.

Nurodė, kad teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė svarbias bylai aplinkybes, tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias valstybinių žemės sklypų pardavimus, nepažeidė procesinių normų, įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių, todėl priėmė pagrįstą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas

CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.

Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog žemesnės instancijos teismas tinkamai išaiškino bei pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė faktines aplinkybes, kurios turi esminę reikšmę kilusio ginčo teisingam išsprendimui, – atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti šio teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutartis c.b. Nr. 2A-179/2013 ir kt.).

Nemaža apeliacinio skundo argumentų dalis yra apie tai, kad ieškovė turi teisę įsigyti ginčo sklypą. Teismas pažymi, kad ieškovės teisė įsigyti ginčo sklypą nėra ginčijama, tačiau, tam kad ieškovė realiai galėtų įsigyti žemės sklypą, už jį valstybei turėjo būti sumokėta. Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek pati ieškovė cituoja įvairias žemės pardavimą reglamentavusias ir reglamentuojančias teisės normas, kuriose yra aiškiai nurodyta, kad įsigyjant žemės sklypą, be kita ko, iki 2004-02-21 turėjo būti sumokėtos įmokos valstybės vienkartinėmis išmokomis ar pinigais už šio žemės sklypo įsigijimą. Pažymėtina, kad ginčo dėl to byloje nėra, nes ir ieškovė sutinka, kad už išperkamą žemės sklypą turėjo būti sumokėta iki 2004 m. vasario 21 d. Byloje tik yra kilęs ginčas dėl to ar pinigai už išperkamą žemę buvo sumokėti iki čia nurodytos datos. Ieškovė teigia, kad pinigai buvo sumokėti, tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone to nepatvirtina nei į bylą pateikti įrodymai (CPK 178 str.) nei bylos faktinės aplinkybės.

Ieškovė savo teiginius grindžia 1992 m. gegužės 5 d. pinigų sumokėjimo kvitu (b.l. 17). Šiame kvite nurodyta, kad už elektrą ir kelius Jovariškių kvartale sumokama 45 000 rublių. Ieškovė teigia, kad sumokėti 45 000 rubliai apima ir sumokėjimą už žemės sklypą. Tačiau, tai, kad mokama už žemės sklypą, šiame kvite nėra nurodyta. Vien tik dėl to būtų galima atmesti ieškovės argumentus apie tai, kad buvo sumokėta už ginčo sklypą. Be to, tokius ieškovės teiginius paneigia ir kitos bylos aplinkybės. Jokių kitų duomenų, kad už išperkamą žemės sklypą būtų sumokėta konkreti pinigų suma- 1654 rubliai, į bylą nėra pateikta. Atkreiptinas dėmesys, kad pinigai buvo sumokėti 1992 m. gegužės 5 d., tačiau tik 1992 m. gegužės 28 d. buvo pateiktas prašymas parduoti 0,25 ha ploto žemės sklypą (b.l. 30). Teismas įvertinęs šias aplinkybes, sprendžia, kad joks protingas ir atsakingas asmuo nebūtų mokėjęs pinigų prieš pateikdamas prašymą nusipirkti žemės sklypą, o pinigų mokėjimo kvite nenurodydamas pinigų mokėjimo paskirties. Priešingai- protingas ir atsakingas asmuo turėjo suprasti, kad nesant jokio teisės akto, kuris leistų savivaldybei parduoti konkretų sklypą tam tikram asmeniui ir pinigų mokėjimo kvite nenurodžius už ką konkrečiai yra mokami pinigai, šie pinigai ir nebus skirti sklypui įsigyti, o bus skirti tik tam, kam nurodyta kvite- kelių ir elektros įrengimui. Pažymėtina, kad Trakų apylinkės taryba piliečių, kuriems leidžiama pirkti žemės sklypus, sąrašą ir žemės sklypų kainas patvirtino tik 1992-09-29 (b.l. 14-15). Taigi, ir ši aplinkybė patvirtina išvadą, jog įmoka už žemės sklypą negalėjo būti sumokėta anksčiau nei nustatyta žemės sklypo vertė.

Ieškovė savo teiginius bandė įrodinėti ir liudytojų parodymais, tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nei vieno iš liudytojų parodymai nepatvirtino, ieškovės teiginių, jog buvo sumokėta už įsigyjamą žemės sklypą.

Taigi, ieškovė neįrodė, kad jos vyras Z. V. sumokėjo už ginčo žemės sklypą ir kad įgijo teisę įsigyti šį sklypą nuosavybės teise.

Esant šioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išsiaiškino visas bylos aplinkybes, įvertino byloje esančius įrodymus ir teisingai taikė tiek materialines, tiek procesines teisės normas, todėl nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti skundžiamą sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

nutaria:

Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Goda Ambrasaitė-BalynienėOna GasiulytėVidas Stankevičius