- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-05-03
- Bylos Nr.
- 2-254-272/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02648-2012-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stefanovič
- Ieškovas
- R. V.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 30.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. V. ieškinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl pažeistos teisės gynimo ir įpareigojimo sudaryti žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė R. V. prašo įpareigoti atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti su ja 2528 m² žemės sklypo Nr. 35, esančio Jovariškėse, Trakų r., pirkimo-pardavimo sutartį, taikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011-04-27 nutarimą Nr. 494, ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad jos sutuoktiniui Z. V. Trakų rajono apylinkės Tarybos 1992-03-06 pirmojo šaukimo sprendimu buvo išskirtas 25 arų žemės sklypas Nr. 35. Trakų rajono apylinkės Taryba 1 šaukimo 10 sesijoje 1992-03-09 sprendimu „Dėl sklypo išskyrimo“ Z. V. nuspręsta skirti 25 arų žemės sklypą. Trakų rajono apylinkės Taryba 1 šaukimo 12 sesijoje 1992-09-29 protokolu Nr. 12 patvirtino piliečių sąrašą, kuriems leista išsipirkti žemės sklypą, taip pat ir Z. V.. Nustatyta tuometinė žemės sklypo vertė – 1654 rublių, 1992-05-05 mokėjimu Z. V. sumokėjo 45000 rublių. Z. V. mirė 2011-09-15, po jo mirties Trakų rajono 2 - jame notarų biure yra užvesta paveldėjimo byla Nr. 103/2011. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyrius 2012-03-19 raštu atsisakė tenkinti ieškovės prašymą ir išduoti pažymą apie įmokėtus pinigus Z. V. vardu. Ieškovė nurodė, kad Z. V. 1992-05-05 mokėjimo kvitu Nr. 501, mokėjimo paskirtis - „už elektrą ir kelius Jovariškių kvartale“, sumokėdamas 45000 rublių už infrastruktūrą, sumokėjo ir 1654 rublių už perkamą žemės sklypą, tai yra, ieškovės nuomone, ši suma įėjo į 45000 rublių sumą, todėl ji turi teisę išsipirkti jos sutuoktiniui Z. V. teisėtai individualiai statybai skirtą žemės sklypą.
Atsiliepimas
Ieškovės atstovas palaikė ieškinyje ir rašytiniame atsikirtime į atsiliepimą išdėstytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Pabrėžė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011-04-27 nutarimu Nr. 494 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių nuostatomis, vienintelė sąlyga žemės sklypui individualiai statybai išsipirkti - įmokos už žemės sklypą sumokėjimas iki 2004-02-21, ką Z. V. įvykdė, sumokėdamas 45000 rublių 1992-05-05 mokėjimo kvitu Nr. 501. Nurodė, kas Z. V. siekė šiame žemės sklype pasistatyti namą, buvo nusipirkęs statybinių medžiagų, be to, visi liudytojai yra įsitikinę, kad jis buvo šio žemės sklypo savininkas. Nurodė, kad ieškinio senaties terminas nėra praleistas, nes ieškovės sutuoktinis sirgo vėžiu nuo 1993-1994 m., buvo sunkiai bendraujantis, sunkiai suvokiantis savo veiksmus, jis net sunaikino visą savo kaip fotografo asmeninį archyvą, galbūt sunaikino ir sumokėjimo už žemės sklypą kvitą, o pati ieškovė buvo įsitikinusi, kad žemės sklypas yra jų šeimos nuosavybė, ji ilgą laiką juo naudojosi. Tai, kad žemės sklypas nepriklausė Z. V. nuosavybės teise, ieškovei tapo žinoma tik 2011-09-16, kai ji pradėjo tvarkyti paveldėjimo dokumentus po savo sutuoktinio Z. V. mirties.
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad Trakų rajono valdyba 1992-02-19 potvarkiu Nr. 54 v patvirtino gyvenamųjų namų kvartalo „Jovariškės“ projektą. Trakų miesto taryba 1992-03-06 sprendimu nusprendė skirti piliečiams žemės sklypus individualiai statybai ir siūlyti juos patvirtinti Trakų apylinkės tarybai. Z. V. pasiūlytas tvirtinti žemės sklypas Nr. 35, esantis Jovariškių gyv., Trakų r. Trakų rajono Trakų apylinkės taryba 1992-03-09 sprendimu nusprendė Z. V. skirti žemės sklypą Nr. 35 individualiai statybai (0,25 ha) Jovariškių gyv., Trakų r. ir įpareigojo jį „užsakyti projektinę dokumentaciją ir atlikti statybos darbus įstatymų nustatytais terminais“. Iš mokėjimo kvito Nr. 501 matyti, kad Z. V. 1992-05-05 sumokėjo 45000 rub. „už elektrą ir kelius Jovariškių kvartale“, mokėjimo kvite yra nurodyta, kad pinigų gavėjas yra Trakų miesto meras. Z. V. Trakų rajono Trakų apylinkės agrarinės reformos tarnybai 1992-05-28 pateikė prašymą parduoti 0,25 ha žemės sklypą Jovariškių k., Trakų r. Gavus minėtą Z. V. prašymą 1992-06-28 buvo sudarytas V. Z. A. namų valdos sklypo Nr. 35 planas (M 1:500), kuriame pasirašė plano sudarytoja I. J. ir sklypo savininkas Z. V.. Sudarius žemės sklypo planą ir nustačius sklypo plotą bei ribas buvo parengtas žemės sklypo įkainojimo aktas (be datos), kurį pasirašė komisija (Trakų apylinkės viršaitė, Trakų apylinkės agrarinės reformos tarnybos vadovė bei kiti asmenys). Žemės sklypo įkainojimo akte nurodyta, kad iš valstybės perkamo žemės sklypo kaina - 1654 rubliai. Trakų rajono Trakų apylinkės taryba 1992-09-29 sesijoje (protokolas Nr. 12) nusprendė patvirtinti piliečių sąrašą, kuriems leidžiama pirkti „pasodybinį žemės sklypą prie gyvenamųjų namų ir po ūkiniais pastatais“. Pagal minėtą sąrašą, Z. V. buvo leidžiama pirkti žemės sklypą Nr. 35, kurio plotas 2500 m², žemės sklypo kaina 1654 rubliai. Atsakovas pažymėjo, kad nesutinka su ieškovės R. V. ieškinyje išdėstyta nuomone, kad 1992-05-05 Z. V. sumokėti 45000 rublių pagal kvitą Nr. 501, kuriame pažymėta, kad tai yra mokestis už elektrą ir kelius Jovariškių kvartale, gali būti užskaityti ir kaip sumokėta suma, t. y. 1654 rublių, už perkamą valstybinės žemės sklypą. Pažymėjo, kad Z. V. tik 1992-05-28 pateikė prašymą parduoti 0,25 ha ploto žemės sklypą, žemės sklypo planas buvo sudarytas 1992-06-28 ir tik tada paruoštas žemės sklypo įkainojimo aktas, kuriame nustatyta parduodamo 0,25 ha ploto žemės sklypo kaina - 1654 rublių. Be to, Trakų apylinkės taryba piliečių, kuriems leidžiama pirkti žemės sklypus, sąrašą patvirtino tik 1992-09-29, todėl įmoka už žemės sklypą negalėjo būti sumokėta anksčiau nei nustatyta žemės sklypo vertė. Kadangi Z. V. iki teisės aktų nustatyto termino, t.y. iki 2004-02-21, nesumokėjo įmokos už žemės sklypą ir nesikreipė į Vilniaus apskrities viršininko administraciją (teisių ir pareigų perėmėja - Nacionalinė žemės tarnyba) dėl žemės sklypo pardavimo, Vilniaus apskrities viršininkas nepriėmė sprendimo parduoti Z. V. žemės sklypo ir nerengė valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties projekto. Z. V. nėra sumokėjęs įmokos valstybės vienkartinėmis išmokomis ar pinigais už jam suteiktą valstybinės žemės sklypą individualiems namams statyti Jovariškių kvartale, Trakų r., todėl minėtas žemės sklypas ne aukciono tvarka negali būti parduotas ieškovei R. V., kadangi tai prieštarautų teisės aktams.
Atsakovo atstovas teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti atsiliepime nurodytais motyvais. Be to, prašė teismo, vadovaujantis 1964 m. Civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 84 ir 86 straipsniais, taikyti ieškinio senatį ir atmesti ieškinį, kaip pareikštą praleidus ieškinio senaties terminą, skaičiuojant 3 metų ieškinio senaties terminą nuo 1992-06-28, kai Z. V. pasirašė namų valdos planą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Trakų rajono valdyba 1992-02-19 potvarkiu Nr. 54v „Dėl gyvenamųjų namų kvartalo „Jovariškės“ projekto tvirtinimo“, patvirtino gyvenamųjų namų kvartalo „Jovariškės“ projektą (b.l. 8).
Lietuvos Respublikos Trakų miesto taryba I šaukimo 1992-03-06 sesijos sprendimu „Dėl sklypų individualių namų statybai Jovariškėse ir Žaizdriuose I skyrimo“ (b.l. 10), nusprendė skirti sklypus individualių namų statybai Jovariškėse ir Žaizdriuose Nr. I. Trakų miesto tarybos I šaukimo 1992-03-06 sesijos sprendimo priedėlis Nr. I patvirtina, kad Z. V. skirtas sklypas Nr. 35 (b.l. 11).
Trakų rajono Trakų apyl. 1992-1993 m. fizinių asmenų žemės naudojimo arba nuomojimo sąraše (1992-12-31 būklei) yra nurodyta: Z. V. – 0,25 (b.l. 12).
Trakų rajono Trakų apylinkės taryba I šaukimo 10 sesijos 1992-03-09 sprendimu „Dėl sklypo išskyrimo“, nusprendė skirti sklypą Nr. 35 individualaus gyvenamojo namo statybai (0,25 ha) Jovariškėse Z. V. ir įpareigojo jį užsakyti projektinę dokumentaciją bei atlikti statybos darbus įstatymų nustatytais terminais (b.l. 13).
Iš mokėjimo kvito Nr. 501 matyti, kad Z. V. 1992-05-05 sumokėjo 45000 rublių mokėjimo paskirtis - „Už elektrą ir kelius Jovariškių kvartale“ (b.l. 17).
Z. V. 1992-05-28 pateikė prašymą Trakų rajono Trakų apylinkės agrarinės reformos tarnybai prašydamas parduoti jam 0,25 ha žemės sklypą, kurį užima (užims) privačių namų valda (individualiai statybai skirtas sklypas). Privačių namų valda yra Jovariškių kaime (b.l. 30).
1992-06-28 sudarytas Z. V. namų valdos sklypo Nr. 35, esančio Jovariškių gyvenvietėje, planas (b.l. 32), parengtas žemės sklypo įkainojimo aktas (be datos) (b.l. 31), kuriame nurodyta, kad bendra žemės sklypo, esančio Jovariškių gyvenvietėje, pirkimo kaina – 1654 rublių.
Lietuvos Respublikos Trakų rajono Trakų apylinkės taryba I šaukimo 12 sesijoje 1992-09-29 protokolu Nr. 12 patvirtinti piliečių sąrašai, kuriems leidžiama išsipirkti pasodybinį žemės sklypą prie gyvenamųjų namų ir po ūkiniais pastatais; pagal minėtą sąrašą, Z. V. leista išsipirkti žemės sklypą Nr. 35, esantį Jovariškių k., kurio plotas 2500 m², kaina - 1654 rubliai (b.l. 14, 15).
V. M. individulios įmonės, veikiančios pagal 1993-04-09 licenciją Nr. 185, parengtas Z. V. 2528 kv. m ploto namų valdos žemės sklypo Jovariškių k. ribų planas (data nenurodyta) (b.l. 16).
Mirties liudijimo AA Nr. 654826 (b.l. 7) kopija patvirtina, kad ieškovės sutuoktinis, Z. V., a.k. (duomenys neskelbtini) mirė 2011-09-15.
Iš Trakų rajono 2-ojo notarų biuro 2011-09-21 liudijimo matyti, kad remiantis įpėdinės R. V. pareiškimu yra užvesta paveldėjimo byla Nr. 103/2011 (b.l. 18).
Ieškovė R. V. prašo įpareigoti atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti su ja 2528 m² žemės sklypo Nr. 35, esančio Jovariškėse, Trakų r., pirkimo-pardavimo sutartį.
Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas prašo ieškovės reikalavimui taikyti 1964 m. CK 84 str. 1 d. numatytą 3 metų ieškinio senaties terminą, todėl teismas pirmiausia sprendžia ieškinio senaties klausimą (CK 1.124 str., 1.126 str.).
Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). Ieškinio senaties terminas prasideda ir teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.).
Pagal 1964 m. CK 84 str. 1 d., bendrasis ieškinio senaties terminas – 3 (treji) metai. 1964 m. CK 86 str. nustatyta, jog ieškininės senaties termino eiga prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.
Atsakovo atstovas nurodė, kad Z. V. pasirašė žemės sklypo planą ir įkainojimo aktą 1992-06-28, vadinasi, pagal tuo metu galiojusio 1964 m. CK 84 str. 1 d., ieškinio senaties termino pabaiga - 1995-06-28, o ieškovei apie tai, kad žemės sklypas nėra išpirktas, buvo žinoma dar 1993 m., kai ji, kaip nurodė pati ieškovė, pradėjo lankytis minėtame žemės sklype ir žinojo apie visus procesus.
Ieškovės atstovas nurodė, kad atsakovo reikalavimas taikyti ieškinio senaties terminą yra nepagrįstas, nes ieškovė šio termino nėra praleidusi. Ieškovė buvo įsitikinusi, kad žemės sklypas priklauso jos šeimai, ji ilgą laiką naudojosi žemės sklypu, o apie tai, kad žemės sklypas jai nepriklauso, ieškovei tapo žinoma tik 2011-09-16, kai ji pradėjo tvarkyti paveldėjimo dokumentus po savo sutuoktinio Z. V. mirties.
Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pagal CK 1.127 str. 1 d., ieškinio senaties termino eiga prasideda po to, kai asmuo subjektyviai suvokia arba turi suvokti apie jo teisės pažeidimą. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė arba įstatymo saugomas interesas yra pažeisti arba ginčijami. Kadangi vidinis teisės pažeidimo suvokimas tiesiogiai susijęs su pačiu asmeniu, konkreti diena, kada asmuo sužinojo apie teisės pažeidimą, nustatoma pagal to asmens nurodymą.
Sužinojimo apie subjektinės teisės pažeidimą (suvokimo, kad teisės pažeidžiamos) momento nustatymą lemia konkrečios bylos aplinkybės bei asmens subjektyvios savybės, todėl skirtingose bylose nustatomas skirtingai. Iš teismų praktikos nuostatų išplaukia, kad, sprendžiant, kada apie pažeistą teisę turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo, būtina nustatyti teisės pažeidimo pobūdį ir momentą, nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rūpestingai besielgiantis asmuo analogiškoje situacijoje turėjo išsiaiškinti, kad jo teisė yra pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario mėn. 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2010).
Atsakovas, reikalaudamas taikyti ieškinio senatį, nurodė, kad ieškovei apie galimą jos teisių pažeidimą buvo žinoma dar iki jos sutuoktinio Z. V. mirties, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų atsakovas nepateikė. Priešingai, kaip paaiškino pati ieškovė, jos sutuoktiniui esant gyvam jis tvarkė visus dokumentus, ji – ieškovė – buvo įsitikinusi, kad žemės sklypas yra jų šeimos nuosavybė, nes jie ilgą laiką naudojosi tuo žemės sklypu, sodino daržą, ketino statyti gyvenamąjį namą, jos vyras nupirko tam statybines medžiagas, kurias sukrovė minėtame žemės sklype, ir tik pradėjus tvarkyti paveldėjimo dokumentus po sutuoktinio Z. V. mirties jai tapo žinoma, kad jie nėra šio žemės sklypo savininkai. Tai, kad minėtu žemės sklypu Jovariškių k. ieškovės ir jos miręs sutuoktinis naudojosi kaip jiems priklausančiu, patvirtino ir teismo posėdyje apklausti liudytojai Z. Č., K. V., M. A.. Atsižvelgiant tiek į pačios ieškovės paaiškinimus, tiek į liudytojų parodymus daryti išvados, kad ieškovei dar iki jos sutuoktinio mirties, kaip nurodė atsakovo atstovas, buvo žinoma, kad žemės sklypas jiems nepriklauso nuosavybės teise, nėra pagrindo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog ieškovė apie tai, kad jos sutuoktinis Z. V. nebuvo žemės sklypo savininku, sužinojo, kaip ji pati ir nurodė, 2011-09-16, kai pradėjo tvarkyti paveldėjimo dokumentus po savo sutuoktinio mirties. Bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų (CK 1.125 str. 1 d.), todėl teismas daro išvadą, kad ieškinio senaties terminas nėra praleistas, o atsakovo reikalavimas taikyti ieškinio senatį yra nepagrįstas ir atmestinas.
Valstybinės kitos paskirties žemės sklypų pardavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas (toliau tekste – Žemės įstatymas), kurio 10 str. 1 d. 4 p. nustatyta, kad valstybinės žemės sklypus kitų asmenų nuosavybėn įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka perleidžia Nacionalinė žemės tarnyba. Sprendimą parduoti valstybinės žemės sklypą priima ir valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį sudaro Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas. Pagal Žemės įstatymo 10 str. 5 d. 3 p., valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jie suteikti individualiems gyvenamiesiems namams statyti miesto ir kaimo gyvenamosiose vietovėse ir už šiuos žemės sklypus nustatyta tvarka įmokėtos įmokos pinigais ar valstybės vienkartinėmis išmokomis. Žemės įstatymo 10 str. 7 d. nustatyta, kad valstybinės žemės sklypų pardavimo aukcione ir be aukciono nustato Vyriausybė. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-02 nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ bendrosios dalies 2.1. punkte nurodyta, kad naujais kitos paskirties žemės sklypais laikomi pagal teritorijų detaliojo planavimo dokumentus kitai paskirčiai suplanuoti žemės sklypai, kuriuose nėra Lietuvos ar užsienio fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių ar įrenginių. Šio nutarimo 2.3. punktas nustato, kad nauji žemės sklypai parduodami ir išnuomojami aukcione, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Parduodant ar išnuomojant be aukciono naujus žemės sklypus, taikomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011-04-27 nutarimo Nr. 494 redakcija) nuostatos.
Iki 1992-02-07 miestuose ir iki 1992-03-15 - kitose vietovėse - suteikti žemės sklypai individualiems (vienbučiams ir dvibučiams) gyvenamiesiems namams statyti, taip pat apylinkių tarybų sprendimu iki Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo papildymo ir pakeitimo įstatymo (1993-07-15 įstatymo Nr. I-230 redakcija) įsigaliojimo dienos (1993-07-28) suteikti individualiems (vienbučiams ir dvibučiams) gyvenamiesiems namams statyti kaimo gyvenamosiose vietovėse žemės sklypai, kuriuose nėra asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių ar įrenginių (statomų ar pastatytų) ir už kuriuos iki Lietuvos Respublikos žemės įstatymo pakeitimo įstatymo (2004-01-27 įstatymo Nr. IX-1983 redakcija) įsigaliojimo dienos (2004-02-21) įmokėtos įmokos valstybės vienkartinėmis išmokomis ar pinigais parduodami pagal Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 (toliau tekste – Taisyklės).
Teisė privatizuoti žemės sklypą nėra prigimtinė ar kokia nors kita absoliuti teisė. Tokią teisę valstybė suteikė ieškovės sutuoktiniui Z. V., kurio teisių perėmėja ji yra, 1992 metais ir įstatymų bei poįstatyminių aktų pagrindu leido Lietuvos Respublikos piliečiams ja pasinaudoti. Taigi, Taisyklių 2.3. punkte yra numatytos sąlygos, įsigyjant žemės sklypą: žemės sklypas turi būti suteiktas iki nustatyto termino; jame nėra asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių ar įrenginių; iki nustatyto termino įmokėtos įmokos valstybės vienkartinėmis išmokomis ar pinigais. Ši teisės norma taip pat nustatė terminą įmokoms įmokėti - 2004-02-21.
Z. V., ieškovės mirusiam sutuoktiniui, Trakų rajono Trakų apylinkės taryba 1992-03-09 sprendimu nusprendė skirti žemės sklypą Nr. 35 individualiai statybai (0,25 ha) Jovariškių gyv., Trakų r.
Z. V. Trakų rajono Trakų apylinkės agrarinės reformos tarnybai 1992-05-28 pateikė prašymą parduoti 0,25 ha žemės sklypą Jovariškių k., Trakų r. Gavus minėtą Z. V. prašymą 1992-06-28 buvo sudarytas Z. V. namų valdos sklypo Nr. 35 planas (M 1:500), parengtas žemės sklypo įkainojimo aktas (be datos).
Atsakovo atstovas bylos nagrinėjimo teisme metu negalėjo paaiškinti, kodėl žemės sklypo Nr. 35 įkainojimo akte nenurodyta jo sudarymo data, tačiau pažymėjo, kad pagal tuo metu galiojusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-02-07 nutarimu Nr. 89 patvirtintų Žemės sklypų suteikimo neatlygintinai, pardavimo ir nuomos ne konkurso tvarka miestuose, miestų plėtimo pirmaeilės statybos teritorijose bei miesto tipo gyvenvietėse taisyklių 6 punktą, gavus asmens prašymą parduoti naudojamą žemės sklypą, ne ilgiau kaip per mėnesį turi būti surašytas žemės sklypo įkainojimo aktas bei paruoštas žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties projektas ir su šiais dokumentais turi būti supažindintas pirkėjas.
Z. V. prašymas parduoti 0,25 ha žemės sklypą Jovariškių k., Trakų r., Trakų rajono Trakų apylinkės agrarinės reformos tarnybai pateiktas 1992-05-28, namų valdos sklypo Nr. 35 planas (M 1:500) sudarytas 1992-06-28. Kaip paaiškino atsakovo atstovas, žemės sklypo įkainojimo aktas yra siejamas su žemės sklypo plano sudarymo data, t.y. šiuo atveju - su 1992-06-28. Pažymėtina, kad žemės sklypo įkainojimo akte nurodyta žemės sklypo vieta - Jovariškių k., jo bendra vertė - 1654 rublių, įkainojimo aktas pasirašytas Z. V., todėl ieškovės atstovo argumentai, kad nenurodžius datos apskritai neaišku, koks tai įkainojimo aktas, o įkainojimo akte nurodyta žemės sklypo vertė tik 945 rublių, atmestini kaip nepagrįsti.
Kaip nurodyta minėtame Taisyklių 2.3. punkte, įsigyjant žemės sklypą, be kita ko, iki 2004-02-21 turėjo būti sumokėtos įmokos valstybės vienkartinėmis išmokomis ar pinigais už šio žemės sklypo įsigijimą.
Ieškovė ir jos atstovas nurodė, kad Z. V. 1992-05-05 mokėjimo kvitu Nr. 501, sumokėdamas 45000 rublių už infrastruktūrą, sumokėjo ir 1654 rublių (įskaitytų į 45000 rublių sumą) už perkamą žemės sklypą, vadinasi, įgyvendino visas Taisyklių 2.3. punkte keliamas sąlygas žemės sklypo įsigijimui.
Kaip matyti iš 1992-05-05 mokėjimo kvito Nr. 501, Z. V. sumokėjo 45000 rublių, kaip mokėjimo paskirtį nurodydamas: „Už elektrą ir kelius Jovariškių kvartale“. Atsakovo atstovas nurodė, kad 1992-05-05 mokėjimo kvitas Nr. 501 patvirtina tik tai, kad Z. V. sumokėjo 45000 rublių sumą už kelius ir elektrą, tačiau nepatvirtina, kad sumokėta 1654 rublių įmoka už žemės sklypą.
Byloje duomenų, patvirtinančių, kad 1992-05-05 mokėjimo kvitu Nr. 501, Z. V. sumokėjo 45000 rublių, įskaitant į šią sumą ir 1654 rublių įmoka už žemės sklypą Nr. 35, nėra. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyrius 2012-03-19 rašte Nr. 46SD-601 dėl pažymos apie „įmokėtus pinigus išdavimo“ (b.l. 20) pažymėjo, kad žemėtvarkos skyriaus archyve duomenų apie tai, kad Z. V. yra sumokėjęs už jam skirtą žemės sklypą, nėra. Taip pat ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012-10-15 rašte Nr. 1SS-(7.5)-1935 dėl skundo nagrinėjimo (b.l. 21-22) nurodyta, kad informacijos, jog Z. V. sumokėjo 1654 rublius už iš valstybės perkamą žemės sklypą, Nacionalinės žemės tarnybos Trakų skyrius neturi. Šią aplinkybę patvirtino ir pats ieškovės atstovas, kuris teismo posėdyje nurodė, kad išsiaiškinti tiksliai, kas sudarė 45000 rublių mokėjimą, nėra galimybės, kadangi agropramoninio banko teisių perėmėjas yra AB DNB bankas, o šis bankas apie 1992 m. jokių duomenų neturi.
Nors ieškovės atstovas nurodė, kad teisme apklausti liudytojai yra įsitikinę, kad Z. V. buvo žemės sklypo Jovariškėse savininkas, tačiau šie ieškovės atstovo argumentai paneigiami pačių liudytojų teisme duotais parodymais. Liudytoju apklaustas Z. Č., pažįstantis ieškovę bei pažinojęs jos vyrą Z. V., parodė, kad apie 1991 m. - 1992 m. skirstant žemės sklypus, Z. V. gavo žemės sklypą prie Akmenos ežero, ant kalno, važiuojant link Semeliškių k., Trakų r. Jis apie 1998 m. klausė Z. V., ar šis susitvarkė visus žemės sklypo dokumentus, ar suformuota žemės sklypo kadastrinė byla, tačiau jam Z. V. atsakė, kad tvarkė dokumentus, tačiau trūkstant pinigų ne už viską sumokėjo. Liudytojas K. V. parodė, kad nors Z. V. turėjo žemės sklypą Jovariškių k., tačiau nebuvo susitvarkęs visų dokumentų. Ar Z. V. sumokėjo už žemės sklypą, liudytojas pasakyti negalėjo, tik žino, kad buvo sumokėta 50000 rublių. Liudytoja M. A., pažįstanti ieškovę apie 21 m., parodė, kad ieškovė ir jos vyras Z. V. jai pasakojo, jog įsigijo žemės sklypą ir tvarkėsi dokumentus, tačiau liudytoja negalėjo pasakyti, ar jie nusipirko, ar nuomojosi šį žemės sklypą. Kaip matyti iš liudytojų parodymų, nė vienas jų negalėjo patvirtinti, kad Z. V. tikrai buvo sumokėjęs įstatymo nustatytą sumą už žemės sklypą Jovariškių k. Priešingai, liudytojas Z. Č. pažymėjo, kad Z. V. sumokėjo 45000 rublių už kelius, elektrą, o ne už patį žemės sklypą, o liudytojas K. V. parodė, kad Z. V. sumokėjo 50000 rublių, tačiau ar už žemės sklypą, taip pat pasakyti negalėjo.
Kaip matyti iš Lietuvos Respublikos Trakų miesto taryba I šaukimo 1992-03-06 sesijos sprendimo „Dėl sklypų individualių namų statybai Jovariškėse ir Žaizdriuose I skyrimo“ 2 punkto (b.l. 10), miesto merija buvo įpareigota sudaryti patvirtinto pavyzdžio sutartis su kiekvienu asmeniu, gavusiu sklypą, dėl išlaidų už magistralinius kelius ir elektrą padengimo. Darytina išvada, kad Z. V., 1992-05-05 mokėjimo kvitu Nr. 501 sumokėdamas 45000 rublių ir kaip mokėjimo paskirtį nurodydamas: “Už elektrą ir kelius Jovariškių kvartale”, vykdė Lietuvos Respublikos Trakų miesto taryba I šaukimo 1992-03-06 sesijos sprendimo „Dėl sklypų individualių namų statybai Jovariškėse ir Žaizdriuose I skyrimo“ 2 punkto reikalavimus, todėl daryti išvadą, kad į 45000 rublių sumą, sumokėtą už infrastruktūrą, įėjo ir 1654 rublių įmoka už žemės sklypą, nėra pagrindo.
Pažymėtina, kad Trakų rajono Trakų apylinkės taryba I šaukimo 10 sesijos 1992-03-09 sprendimu „Dėl sklypo išskyrimo“, ne tik nusprendė skirti sklypą Nr. 35 individualaus gyvenamojo namo statybai (0,25 ha) Jovariškėse Z. V., bet ir įpareigojo jį užsakyti projektinę dokumentaciją bei atlikti statybos darbus įstatymų nustatytais terminais (b.l. 13). Kaip pagrįstai pažymėjo teismo posėdyje atsakovo atstovas, pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, statybos darbai turėjo būti atlikti per 1 metus, tačiau nagrinėjamu atveju tai nebuvo padaryta ir nėra padaryta iki šiol, ką patvirtino teismo posėdyje ir pati ieškovė bei apklausti liudytojai.
Teismas sutinka su atsakovo argumentais, jog 1992-05-05 mokėjimo kvitu Nr. 501, pagal kurį Z. V. sumokėjo 45000 rublių, jis niekaip negalėjo sumokėti ir už žemės sklypą Nr. 35, esantį Jovariškių k., nes, kaip pagrįstai pažymėjo atsakovas, Z. V. prašymas Trakų rajono Trakų apylinkės agrarinės reformos tarnybai parduoti jam 0,25 ha žemės sklypą, kurį užima (užims) privačių namų valda (individualiai statybai skirtas sklypas) Jovariškių k., paduotas tik 1992-05-28, Z. V. namų valdos sklypo Nr. 35 planas sudarytas 1992-06-28, analogiškai - ir su juo siejamas žemės sklypo įkainojimo aktas, o piliečių sąrašai, kuriems leidžiama išsipirkti pasodybinį žemės sklypą prie gyvenamųjų namų ir po ūkiniais pastatais, patvirtinti tik 1992-09-29, tai yra visi šie veiksmai buvo atlikti jau po Z. V. 45000 rublių pagal 1992-05-05 mokėjimo kvitą Nr. 501 sumokėjimo, kai tuo tarpu už žemės sklypą, vadovaujantis tuo metu galiojusių teisės aktų nuostatomis, turėjo būti sumokėta po žemės sklypo plano ir įkainojimo akto parengimo, taip pat patvirtinus piliečių sąrašus, kuriems leidžiama išsipirkti pasodybinį žemės sklypą prie gyvenamųjų namų ir po ūkiniais pastatais, o ne iki šių procedūrų atlikimo, todėl ir šiuo aspektu 1992-05-05 mokėjimo kvitas Nr. 501 negali būti vertinamas kaip dokumentas, patvirtinantis nustatytos sumos už įsigyjamą žemės sklypą Jovariškių k. sumokėjimą, o ieškovės ir jos atstovo teiginiai, jog Z. V. 1992-05-05 mokėjimo kvitu Nr. 501 sumokėjo 45000 rublių ne tik už kelius ir elektrą, bet ir už žemės sklypą Nr. 35, esantį Jovariškių k., atmestini kaip nepagrįsti.
Taigi, įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad Z. V. neįvykdė Taisyklių 2.3 punkte imperatyviai nurodytos sąlygos - iki nustatyto termino (2004-02-21) įmokėti įmoką valstybės vienkartinėmis išmokomis ar pinigais už įsigyjamą žemės sklypą – ir tokios įmokos iki nustatyto termino nesumokėjo, t.y. nepasinaudojo teise privatizuoti žemės sklypą, todėl ši teisė išnyko. Kadangi Z. V. teisės aktų nustatytu laiku įmokos už žemės sklypą nesumokėjo ir nesikreipė į Vilniaus apskrities viršininko administraciją dėl žemės sklypo pardavimo, Vilniaus apskrities viršininkas (teisių ir pareigų perėmėja – Nacionalinė žemės tarnyba) nepriėmė sprendimo parduoti pastarajam žemės sklypą ir nerengė valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties projekto. Pagal CK 1.117 str. 6 d., naikinamasis terminas yra toks terminas, kuriam pasibaigus išnyksta tam tikra civilinė teisė ar pareiga. Naikinamieji terminai negali būti teismo ar arbitražo atnaujinti. Ieškovė yra Z. V. teisių perėmėja (b.l. 18) ir ji negali įgyti daugiau teisių nei turėjo jos sutuoktinis Z. V..
Visi kiti šalių ir jų atstovų paaiškinimai, byloje esantys ir teismo posėdyje aptarti įrodymai nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant šį ginčą, todėl priimant sprendimą teismo neanalizuojami ir nevertinami.
Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str. str.).
Teismas konstatuoja, kad ieškovė neįvykdė savo įrodinėjimo pareigos ir neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia savo reikalavimą, todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.
Atmetus ieškinį iš ieškovės priteistina 11,50 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 79, 88, 93, 96, 150, 177-178, 269, 270, 279 str. str., teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš R. V. 11 Lt 50 ct bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.