Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

L. K., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), Kelmė, skundą dėl 2015 m. kovo 25 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro priimto nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 30N-27947717-15 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. kovo 15 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas L. K. atžvilgiu surašytas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 125 straipsnį už tai, kad 2015 m. kovo 15 d., 10.35 val., kelyje, adresu - sodų bendrija „Tolupis“, Kiškėnų k., Klaipėdos raj. sav., vairuodamas transporto priemonę „Subaru Impreza“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė pirmumo kelio ženklo Nr. 204 „Stop“ reikalavimą, kai šis pastatytas prieš geležinkelio pervažą, t. y. pravažiavo nesustojęs prieš „Stop“ kelio ženklą. Tokiais savo veiksmais L. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 168 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 125 straipsnyje.

2015 m. kovo 15 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro nutarimu Nr. 30N-27947717-15 L. K. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 125 straipsnyje, paskirta administracinė nuobauda – 160,00 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems mėnesiams.

2015 m. kovo 25 d. Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas L. K. skundas, kuriuo prašo pakeisti 2015 m. kovo 25 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro nutarimą Nr. 30N-27947717-15 ir pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio nuostatas, palikti jam teisę vairuoti transporto priemones. Skunde nurodo, jog sutinka sumokėti 160,00 Eur baudą, tačiau nesutinka, jog būtų atimta teisė vairuoti transporto priemones, kadangi neturint teisės vairuoti transporto priemonių negalės dirbti, neteks vienintelio pajamų šaltinio. Be to nurodo, kad geležinkelio pervaža yra apaugusi medžiais, sustojus prie kelio ženklo „Stop“, nėra galimybės pamatyti ar neatvažiuoja traukinys, todėl norint įsitikinti ar neatvažiuoja traukinys, reikia privažiuoti prie pačių bėgių.

Teismo posėdžio metu L. K. pripažino, jog iš tiesų vairuodamas transporto priemonę nesustojęs prieš „Stop“ kelio ženklą pervažiavo geležinkelio pervažą, sutinka su paskirta pinigine bauda, tačiau prašo pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro nutarimą ir skirti baudą be teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo. L. K. parodė, jog privažiavęs prie geležinkelio pervažos sulėtino važiavimo greitį ir lėtai važiuodamas, pervažiavo geležinkelio pervažą, sustoti prie kelio ženklo „Stop“ ir įvertinti ar atvažiuoja traukinys, toje vietoje nėra galimybės. Paaiškino, jog nuo 2000 m. turi teisę vairuoti transporto priemones, nuo 2012 m. dirba (duomenys neskelbtini) geologu, vykdo žvalgybos darbus, automobiliu važiuoja į įvairius Lietuvos miestus, netekęs teisės vairuoti transporto priemones, negali atlikti darbo užduočių, be to turi nepilnametę dukrą gyvenančią Vilniuje, kurią reikia lankyti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 284 straipsnio nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 straipsnyje nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Nagrinėjamu atveju L. K. administracinėn atsakomybėn patrauktas už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 125 straipsnyje, padarymą, už tai, kad 2015 m. kovo 15 d., 10.35 val., kelyje, adresu - sodų bendrija „Tolupis“, Kiškėnų k., Klaipėdos raj. sav., vairuodamas transporto priemonę „Subaru Impreza“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė pirmumo kelio ženklo Nr. 204 „Stop“ reikalavimą, kai šis pastatytas prieš geležinkelio pervažą, t. y. pravažiavo nesustojęs prieš „Stop“ kelio ženklą. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 125 straipsnyje numatyta, kad važiavimas per geležinkelį tam neskirtose vietose, kitų transporto priemonių, sustojusių prieš pervažą praleisti traukinio, apvažiavimas, įvažiavimas į pervažą esant draudžiamam šviesoforo ar pervažos budėtojo signalui arba kai užtvaras yra nuleistas arba pradeda leistis, savavališkas užtvaro pakėlimas arba jo apvažiavimas, įvažiavimas į pervažą, jeigu už jos yra kliūtis, kuri verstų vairuotoją sustoti pervažoje, specialiai transportuoti neparengtų žemės ūkio, kelių, statybos ir kitų mašinų gabenimas per pervažą, taip pat kelio ženklo „Stop“ reikalavimo nesilaikymas, kai jis pastatytas prieš geležinkelio pervažą, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dviejų iki šešių mėnesių.

Teismo posėdžio metu L. K. pripažino padaręs administracinį teisės pažeidimą, sutiko su paskirta pinigine bauda, tačiau L. K. prašo netaikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 125 straipsnio sankcijoje numatytos specialiosios teisės - teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo. Už administracinėn atsakomybėn patraukto L. K. padarytą pažeidimą numatyta administracinė nuobauda, t. y. bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, yra privaloma, todėl jos netaikymas reikštų švelnesnės, negu įstatyme numatytos, administracinės nuobaudos paskyrimą.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnyje nustatyta, jog organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio antrojoje dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Vis dėlto pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnis gali būti taikomas ir administracinė nuobauda gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose N146-436/2009, N62-409/2009).

L. K. įvardinti argumentai, kad geležinkelio pervaža yra apaugusi medžiais ir dėl jų sustabdžius transporto priemonę prieš kelio ženklą „Stop“ nėra galimybės pamatyti ar atvažiuoja traukinys, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi prie geležinkelio pervažos augantys medžiai, krūmai ar kiti esantys statiniai, neeliminuoja vairuotojo pareigos laikytis Kelių eismo taisyklių reikalavimų, atvirkščiai padidina transporto priemonės vairuotojo pareigą būti ypač labai atsargiam. L. K. vairuodamas transporto priemonę, kaip padidinto pavojaus šaltinį, padarė teisės pažeidimą, keliantį pavojų transporto eismo saugumui, žmonių gyvybei bei sveikatai, dėl ko toks jo elgesys laikomas pavojingu. Siekiant prevencinio tikslo – užkirsti kelią atsirasti neigiamiems padariniams eismo dalyviams, jų turtui, įstatymų leidėjas įtvirtino ir gana griežtas administracines nuobaudas už tokio teisės pažeidimo padarymą, tarp jų ir privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Nors L. K. padarytas teisės pažeidimas šiuo atveju jokių realių neigiamų padarinių nesukėlė, šio administracinio teisės pažeidimo sudėtis nereikalauja padarinių kilimo. Šis teisės pažeidimas vien dėl savo keliamos grėsmės transporto saugumui, žmonių gyvybei ir sveikatai yra pavojingas, todėl, nustačius faktą, kad asmuo nesilaikė kelio ženklo „Stop“ reikalavimo, kai toks kelio ženklas yra pastatytas prieš geležinkelio pervažą, užtraukia administracinę atsakomybę. Važiavimas transporto priemone per geležinkelio pervažą siejamas su padidintu pavojumi, o geležinkelis yra pakankamai didelės grėsmės žmonių sveikatai ir gyvybei zona, kurioje vairuotojas turėtų būti itin atidus ir dėmesingas. Pažeidimas padarytas negalėjus įvertinti situacijos ar atvažiuoja traukinys ir padarius išvadą, jog nesant kliūčių ir nesustabdžius transporto priemonės galima tęsti judėjimą, nėra nei reikšmingos, nei išskirtinės sprendžiant švelnesnės, nei įstatyme numatytos, administracinės nuobaudos taikymą.

Administracinių teismų praktikoje (administracinės bylos Nr. N1-1524/07, N-34/07, N1-413/07) nuosekliai laikomasi pozicijos, kad būtinumas turėti teisę vairuoti dėl darbo pobūdžio ir dėl jos netekimo kilsiančios neigiamos pasekmės, nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis. Byloje pateikta (duomenys neskelbtini) pažyma, kurioje nurodoma, kad L. K. be vairuotojo pažymėjimo negalės atlikti savo tiesioginių darbo pareigų įmonėje. Pažymėtina, kad nors L. K. darbo pobūdis yra tiesiogiai susijęs su pareiga vairuoti transporto priemonę, bet atsižvelgiant į tai, kad darbovietė pastarąjį apibūdina kaip atsakingą ir gerai išmanantį savo darbą darbuotoją, neabejotinai yra suinteresuota tokį darbuotoją išsaugoti savo įmonėje, neatsižvelgiant į tai, kad pastarasis keletą mėnesių neturės galimybės vairuoti transporto priemonę. Vienok ši aplinkybė nesudaro objektyvaus ir pagrįsto pagrindo pažeidėjo atžvilgiu taikyti įstatyme įtvirtintas švelninančias nuostatas.

Atsižvelgiant į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, išimtinio pobūdžio aplinkybėmis, taikant švelninančias įstatymo nuostatas, nelaikytinas ir rūpinimasis augančia nepilnamete dukra. Beje, tai patvirtinančių įrodymų, L. K. nepateikė. Laikytina, jog neturėjimas teisės vairuoti transporto priemonės netrukdo ir neriboja asmens galimybių tinkamai rūpintis artimaisiais. Be to, tam tikri asmeniniai nepatogumai, susiję su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, yra natūrali administracinės atsakomybės taikymo pasekmė, kuri nelaikytina ypatinga, išimtine aplinkybe. Tokios pozicijos laikosi ir Vilniaus apygardos teismas, formuodamas teismų praktiką administracinių teisės pažeidimų bylose (Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinėse bylose Nr. ATP-653-648/2011, Nr. ATP-801-487/2012).

Teismas neturi pagrindo dar kartą įvertinti tos aplinkybės, kad L. K. pilnai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, kadangi į šią aplinkybę jau buvo atsižvelgta priimant skundžiamą nutarimą ir kas, be kita ko, nulėmė sprendimą L. K. paskirti administracinę nuobaudą – baudą, kurios dydis artimas sankcijoje numatytos baudos minimui su minimaliu specialios teisės - teisės vairuoti transporto priemonę - atėmimo terminu.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad skundžiamu nutarimu buvo paskirta teisinga ir pagrįsta administracinė nuobauda. Ji paskirta ir individualizuota tinkamai, laikantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30, 30² straipsnių reikalavimų. Tokia administracinė nuobauda neprieštarauja bendriems teisingumo ir protingumo kriterijams, o, patenkinus skundą ir neskyrus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nebūtų pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.

Esant nurodytoms aplinkybėms, pripažįstama, jog Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro nutarimu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atžvilgiu paskirta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 125 straipsnyje numatyta nuobauda yra sankcijos ribose, teisėta ir pagrįsta, todėl tenkinti skundą ir pakeisti skundžiamą nutarimą skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 125 straipsniu, 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302⁴ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, teismas

nutaria:

L. K. skundo netenkinti ir palikti nepakeistą 2015 m. kovo 25 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro priimto nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 30N-27947717-15.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.