- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-15
- Bylos Nr.
- e2A-39-656/2026
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Barkauskas, Andrius Ignotas, Jelena Šiškina, Alvydas Barakauskas
- Ieškovas
- G. G., A. G.
- Atsakovas
- M. S.
- Kategorijos
- 2.5.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Andriaus Ignoto (pirmininkas ir pranešėjas) ir Jelenos Šiškinos, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo (Apelianto) M. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. birželio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų G. G. ir A. G. ieškinį atsakovui M. S. bei atsakovo M. S. priešieškinį ieškovams G. G. ir A. G. dėl žemės sklypo kadastro duomenų įregistravimo be bendraturčio sutikimo, dalies kadastrinių matavimų išlaidų atlyginimo, naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau - ir NŽT).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai G. G. ir A. G. (toliau – ir Ieškovai) patikslintu ieškiniu atsakovui M. S. (toliau – ir Atsakovas) prašė:
1.1. Pripažinti Ieškovams teisę pateikti valstybės įmonei (toliau – VĮ) Registrų centrui matininko G. P. parengtą 2025 m. vasario 25 d. žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), kurio plotas 3 562 kv. m. (toliau – ir Žemės sklypas), kadastro duomenų bylą įregistravimui Nekilnojamojo turto kadastre be bendraturčio Atsakovo sutikimo.
1.2. Nustatyti naudojimosi Žemės sklypu tvarką pagal matininko G. P. parengtą 2025 m. vasario 25 d. naudojimosi žemės sklypu tvarkos planą :
1.2.1. Ieškovams atskirai naudotis skirti 1 542 kv. m. bendro žemės sklypo ploto, pažymėto indeksu „B“ (subrūkšniuota geltona spalva);
1.2.2. Atsakovui atskirai naudotis skirti 1542 kv. m. bendro žemės sklypo ploto, pažymėto indeksu „A“ (subrūkšniuota raudona spalva);
1.2.3. Bendrai Ieškovams ir Atsakovui skirti naudotis 478 kv. m. bendro žemės sklypo ploto, pažymėta indeksu „C“ (subrūkšniuota mėlyna spalva) po 239 kv. m., iš kurių: 384 kv. m. sudaro kiemai ir įvažiavimai, tai yra kiekvienam iš dviejų bendraturčių po 192 kv. m., ir 94 kv. m. po gyvenamuoju namu tai, yra po 47 kv. m.
1.3. Nustatyti, kad bendrai naudojamas 478 kv. m. žemės sklypo plotas, pažymėtas indeksu „C“ (subrūkšniuotas mėlyna spalva), iš kurio 386 kv. m. bendrai naudojamo žemės sklypo ploto yra skirta patekimui ir nė vienas iš bendraturčių neturi teisės bendrai naudojamame kiemų ir įvažiavimų plote laikyti jokių kilnojamųjų daiktų.
1.4. Nustatyti, kad 384 kv. m. bendro naudojimo plotą, kurį sudaro kiemai ir įvažiavimai, bendraturčiai prižiūri ir tvarko pagal metų sezoną ir poreikį (savo lėšomis atlieka šienavimo darbus, sniego valymo, grunto dangos užpylimo darbus, nepablogindami esamos būklės, užtikrinant bendrai naudojamo žemės sklypo plotą naudojimą pagal paskirtį) rotacijos principą: poriniais metais, pradedant sausio 1 d. ir baigiant tų pačių metų gruodžio 31 d. imtinai Ieškovams; neporiniais metais, pradedant sausio 1 d. ir baigiant tų pačių metų 31 d. imtinai Atsakovui.
1.5. Priteisti Ieškovams iš Atsakovo 125 Eur už 3 562 kv. m. Žemės sklypo kadastrinius matavimus, kiekvienam ieškovui po 62,50 Eur.
1.6. Priteisti bylinėjimosi išlaidas ir teismo išlaidas valstybei.
arba
nustatyti naudojimosi Žemės sklypu tvarką pagal 2025 m. kovo 4 d. naudojimosi tvarkos planą ir išdėstyti patikslinto ieškinio reikalavimus taip:
1.7. Pripažinti Ieškovams teisę pateikti VĮ Registrų centrui matininko G. P., kvalifikacijos pažymėjimas Nr. 2M-M-880, parengtą 2025 m. vasario 25 d. Žemės sklypo kadastro duomenų bylą, įregistravimui Nekilnojamojo turto kadastre be bendraturčio Atsakovo sutikimo.
1.8. Nustatyti naudojimosi 3 562 kv. m. Žemės sklypu tvarką pagal matininko G. P. parengtą 2025 m. kovo 4 d. naudojimosi žemės sklypu tvarkos planą:
1.8.1. Ieškovams atskirai naudotis skirti 1 519 kv. m. bendro žemės sklypo ploto, pažymėta indeksais „B-1“ ir „B-2“ (subrūkšniuota geltona spalva);
1.8.2. Atsakovui atskirai naudotis skirti 1 519 kv. m. bendro žemės sklypo ploto, pažymėta indeksu „A“ (subrūkšniuota raudona spalva);
1.8.3. Bendrai Ieškovams ir Atsakovui skirti naudotis 524 kv. m. bendro žemės sklypo ploto, pažymėta indeksu C (subrūkšniuota mėlyna spalva), po 215 kv. m., iš kurių po 47 kv. m. po gyvenamuoju namu.
1.9. Nustatyti, kad bendrai naudojamas 524 kv. m. žemės sklypo plotas, pažymėtas indeksu „C“ (subrūkšniuotas mėlyna spalva), iš kurio 430 kv. m. bendrai naudojamo žemės sklypo ploto yra skirta patekimui ir nė vienas iš bendraturčių neturi teisės bendrai naudojame kiemų ir įvažiavimų plote laikyti jokių kilnojamųjų daiktų.
1.10. Nustatyti, kad 430 kv. m. bendro naudojimo plotą, kurį sudaro kiemai ir įvažiavimai bendraturčiai prižiūri ir tvarko pagal metų sezoną ir poreikį (savo lėšomis atlieka šienavimo darbus, sniego valymo, grunto dangos užpylimo darbus, nepablogindami esamos būklės, užtikrinant bendrai naudojamo žemės sklypo ploto naudojimą pagal paskirtį) rotacijos principą: poriniais metais, pradedant sausio 1 d. ir baigiant tų pačių metų gruodžio 31 d. imtinai Ieškovai; neporiniais metais, pradedant sausio 1 d. ir baigiant tų pačių metų 31 d. imtinai Atsakovas.
1.11. Priteisti Ieškovams iš Atsakovo 125 Eur už Žemės sklypo kadastrinių matavimų išlaidas, kiekvienam ieškovui po 62,50 Eur, priteisti Ieškovams iš Atsakovo ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas ir teismo išlaidas valstybei.
2. Ieškovai ieškinio reikalavimus grindė tuo, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso Žemės sklypas, dėl kurio naudojimosi tvarkos nuolat kyla konfliktai, sudaromos kliūtys ieškovams naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiu žemės sklype esančiu turtu. Ieškovų samdytas matininkas G. P. sudarė žemės sklypo išorinių ribų paženklinimo – parodymo aktą, su kuriuo sukomplektuota 2025 m. vasario 25 d. kadastrinių matavimų byla. Nacionalinė žemės tarnyba (toliau – ir NŽT), surašė žemės sklypo kadastro duomenų bylos Tikrinimo aktą 2023 m. rugpjūčio 2 d. Nr. KAM-52530-(10.9 E.), kuriuo patvirtino, kad išorinės žemės sklypo ribos nustatytos teisingai. 2025 m. vasario 25 d. kadastro duomenų byla pateikta patikrai ir 2025 m. kovo 5 d. priimtas Kadastro tvarkytojo sprendimas, kuriame nurodyta, kad žemės sklypo kadastro duomenys Nekilnojamojo turto kadastre negali būti pakeisti tik dėl to, kad atsakovas nepasirašė 2023 m. birželio 19 d. žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte ir žemės sklypo plane. Labiausiai bendraturčių interesų pusiausvyrą atitinkantis ir socialinės taikos didžiausią tikimybę užtikrinantis naudojimosi tvarkos planas yra pirminis. Dėl itin konfliktiškų šalių santykių šalims turi būti skirti naudotis tik būtiniausi patekimo plotai. Atsakovas neturi racionalaus poreikio vaikščioti pro ieškovų statinius, kuriuos šie naudoja pagal paskirtį: ūkinius pastatus ir lauko tualetą, todėl 2025 m. vasario 25 d. naudojimosi tvarkos planas yra tinkamiausias bendraturčiams bendrai naudotis skiriant minimaliausiai įmanomą žemės sklypo plotą, kuriame nė vienas negalėtų laikyti jokių kilnojamųjų daiktų. Tai neapima privažiavimo, išlaipinimo, įlaipinimo, daiktų išsikrovimo.
Šalies argumentai
3. Atsakovas patikslintu priešieškiniu prašė:
3.1. Pripažinti Atsakovui teisę be bendraturčių Ieškovų sutikimo suderinti su Nacionaline žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos ir pateikti įregistruoti viešajame registre (Valstybės įmonei Registrų centrui) 0,3562 ha Žemės sklypo pakeistus kadastro duomenis pagal 2025 m. vasario 14 d. kadastrinių matavimų bylą, parengtą UAB „Geodezijos linija“ matininkės J. B., kvalifikacijos pažymėjimo Nr. 2M-M-1073.
3.2. Nustatyti naudojimosi 0,3562 ha ploto Žemės sklypu tvarką pagal UAB „Geodezijos linija“ matininkės J. B., kvalifikacijos pažymėjimo Nr. 2M-M-1073, 2023 m. liepos 12 d. parengtą naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo planą, pagal kurį:
3.2.1. Atsakovui paskirti naudotis 1535 m² ploto žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu 1 (subrūkšniuotą raudona spalva);
3.2.2. Ieškovams paskirti naudotis 1535 m² ploto žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu 2 (subrūkšniuotą žalia spalva);
3.2.3. Atsakovui ir Ieškovams paskirti bendrai naudotis 492 m² ploto žemės sklypo dalį, t. y. po 246 m² kiekvienai šaliai (iš kurių 94 m² yra po gyvenamuoju pastatu), plane pažymėtą indeksu „B“, subrūkšniuotą kryžmai mėlyna spalva ir nustatyti, kad šiame bendrai naudojamame žemės sklype (išskyrus užstatytą gyvenamuoju pastatu bendrai naudojamą žemės sklypo dalį) bendraturčiai neturi teisės laikyti jokių kilnojamųjų daiktų, turi teisę naudoti jį įvažiavimui-išvažiavimui, išsikrovimui-pasikrovimui; privalo jį prižiūrėti, t. y. nušienauti pavasario-vasaros-rudens sezonu, nuvalyti sniegą žiemos sezonu kiekvienais metais pakaitomis: poriniais kalendoriniais metais – Ieškovai, neporiniais kalendoriniais metais – Atsakovas; nustatyti, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę netrukdomas prižiūrėti, šalinti gedimus, remontuoti požemines ir antžemines komunikacijas, esančias bendrai naudojamame žemės sklype ar šalių individualiai naudojamuose žemės sklypuose, turėdami pareigą remonto, gedimų šalinimo, priežiūros darbus atlikti kaip galima greičiau; nustatyti, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę be bendraturčio sutikimo savo individualiai naudojamoje dalyje įsirengti vandentiekio ar nuotekų šalinimo įrenginius.
Arba – teikiamas I alternatyvus priešieškinio reikalavimas dalyje dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo:
3.3. Nustatyti naudojimosi 0,3562 ha ploto Žemės sklypu tvarką pagal UAB „Geodezijos linija“ matininkės J. B., kvalifikacijos pažymėjimo Nr. 2M-M-1073, patikslintą 2024 m. rugpjūčio 30 d. parengtą naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo planą, pagal kurį:
3.3.1. Atsakovui paskirti naudotis 1540 m² ploto žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu 1 (subrūkšniuotą raudona spalva);
3.3.2. Ieškovams paskirti naudotis 1540 m² ploto žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu 2 (subrūkšniuotą žalia spalva);
3.3.3. Atsakovui ir Ieškovams paskirti bendrai naudotis 482 m² ploto žemės sklypo dalį, t. y. po 241 m² kiekvienai šaliai (iš kurių 94 m² yra po gyvenamuoju pastatu), plane pažymėtą indeksu „B“ („B1“, „B2“), subrūkšniuotą kryžmai mėlyna spalva ir nustatyti, kad šiame bendrai naudojamame žemės sklype (išskyrus užstatytą gyvenamuoju pastatu bendrai naudojamą žemės sklypo dalį) bendraturčiai neturi teisės laikyti jokių kilnojamųjų daiktų, turi teisę naudoti jį įvažiavimui-išvažiavimui, išsikrovimui-pasikrovimui; privalo jį prižiūrėti, t.y. nušienauti pavasario-vasaros-rudens sezonu, nuvalyti sniegą žiemos sezonu kiekvienais metais pakaitomis: poriniais kalendoriniais metais – Ieškovai, neporiniais kalendoriniais metais – Atsakovas; nustatyti, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę netrukdomas prižiūrėti, šalinti gedimus, remontuoti požemines ir antžemines komunikacijas, esančias bendrai naudojamame žemės sklype ar šalių individualiai naudojamuose žemės sklypuose, turėdami pareigą remonto, gedimų šalinimo, priežiūros darbus atlikti kaip galima greičiau; nustatyti, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę be bendraturčio sutikimo savo individualiai naudojamoje dalyje įsirengti vandentiekio ar nuotekų šalinimo įrenginius.
Arba – teikiamas II alternatyvus priešieškinio reikalavimas dalyje dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo:
3.4. Nustatyti naudojimosi 0,3562 ha ploto Žemės sklypu tvarką pagal UAB „Geodezijos linija“ matininkės J. B., kvalifikacijos pažymėjimo Nr. 2M-M-1073, 2025 m. vasario 14 d. parengtą pataisytą naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo planą su 2025 m. kovo 10 d. ištaisytais koordinačių žiniaraščio duomenimis, pagal kurį:
3.4.1. Atsakovui paskirti naudotis 1494 m² ploto žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu 1 (subrūkšniuotą raudona spalva);
3.4.2. Ieškovams paskirti naudotis 1494 m² ploto žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu 2 (subrūkšniuotą žalia spalva);
3.4.3. Atsakovui ir Ieškovams paskirti bendrai naudotis 574 m² ploto žemės sklypo dalį, t. y. po 287 m² kiekvienai šaliai (iš kurių 94 m² yra po gyvenamuoju pastatu), plane pažymėtą indeksu „B“ („B1“, „B2“), subrūkšniuotą kryžmai mėlyna spalva ir nustatyti, kad šiame bendrai naudojamame žemės sklype (išskyrus užstatytą gyvenamuoju pastatu bendrai naudojamą žemės sklypo dalį) bendraturčiai neturi teisės laikyti jokių kilnojamųjų daiktų, turi teisę naudoti jį įvažiavimui-išvažiavimui, išsikrovimui-pasikrovimui; privalo jį prižiūrėti, t. y. nušienauti pavasario-vasaros-rudens sezonu, nuvalyti sniegą žiemos sezonu kiekvienais metais pakaitomis: poriniais kalendoriniais metais – Ieškovai, neporiniais kalendoriniais metais – Atsakovas; nustatyti, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę netrukdomas prižiūrėti, šalinti gedimus, remontuoti požemines ir antžemines komunikacijas, esančias bendrai naudojamame žemės sklype ar šalių individualiai naudojamuose žemės sklypuose, turėdami pareigą remonto, gedimų šalinimo, priežiūros darbus atlikti kaip galima greičiau; nustatyti, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę be bendraturčio sutikimo savo individualiai naudojamoje dalyje įsirengti vandentiekio ar nuotekų šalinimo įrenginius.
3.5. Priteisti Atsakovui iš Ieškovų 125,00 Eur Atsakovo patirtų kadastrinių matavimų ir naudojimosi tvarkos nustatymo plano parengimo išlaidų, po ½ dalį iš kiekvieno atsakovo, priteisti iš Ieškovų bylinėjimosi išlaidas.
5. Patikslintame priešieškinyje nurodė, kad nėra ginčo dėl tikslių žemės sklypo ribų. Atsakovo užsakymu matininkė J. B. pateikė VĮ Registrų centrui prašymą patikrinti 2025 m. vasario 14 d. parengtą bylą, kurioje ištaisyti Registrų centro nurodyti trūkumai. 2025 m. vasario 17 d. Registrų centro Nekilnojamojo turto Kadastro tvarkytojas sprendimu Nr. 42929949 patikrino kartu su prašymu pateiktą atsakovo naują 2025 m. vasario 14 d. Bylą ir nustatė, kad joje trūkumų nėra, išskyrus trūkumus, dėl kurių inicijuota ši civilinė byla, t. y. nėra bendraturčių (Ieškovų) parašų plane ir Akte.
II. Teismo sprendimo esmė
6. Šiaulių apylinkės teismas 2025 m. birželio 26 d. sprendimu nusprendė priešieškinį atmesti, ieškinį tenkinti visiškai:
5.4. Pripažinti Ieškovams teisę pateikti valstybės įmonei (toliau – VĮ) Registrų centrui matininko G. P. parengtą 2025 m. vasario 25 d. Žemės sklypo kadastro duomenų bylą įregistravimui Nekilnojamojo turto kadastre be bendraturčio Atsakovo sutikimo.
5.5. Nustatyti naudojimosi Žemės sklypu tvarką pagal matininko G. P. parengtą 2025 m. kovo 4 d. naudojimosi žemės sklypu tvarkos planą: Ieškovams atskirai naudotis skirti 1 519 kv. m. bendro žemės sklypo plotą, pažymėtą indeksais „B-1“ ir „B-2“ (subrūkšniuota geltona spalva); Atsakovui atskirai naudotis skirti 1 519 kv. m. bendro žemės sklypo ploto, pažymėto indeksu „A“ (subrūkšniuota raudona spalva); Bendrai Ieškovams ir Atsakovui skirti naudotis 524 kv. m. bendro žemės sklypo ploto, pažymėto indeksu „C“ (subrūkšniuota mėlyna spalva), po 215 kv. m., iš kurių po 47 kv. m. po gyvenamuoju namu. Nustatyti, kad bendrai naudojamas 524 kv. m. žemės sklypo plotas, pažymėtas indeksu „C“ (subrūkšniuotas mėlyna spalva), iš kurio 430 kv. m. bendrai naudojamo žemės sklypo ploto yra skirta patekimui ir nė vienas iš bendraturčių neturi teisės bendrai naudojame kiemų ir įvažiavimų plote laikyti jokių kilnojamųjų daiktų. Nustatyti, kad 430 kv. m. bendro naudojimo plotą, kurį sudaro kiemai ir įvažiavimai, bendraturčiai prižiūri ir tvarko pagal metų sezoną ir poreikį (savo lėšomis atlieka šienavimo darbus, sniego valymo, grunto dangos užpylimo darbus, nepablogindami esamos būklės, užtikrinant bendrai naudojamo žemės sklypo ploto naudojimą pagal paskirtį) rotacijos principą: poriniais metais, pradedant sausio 1 d. ir baigiant tų pačių metų gruodžio 31 d. imtinai Ieškovai; neporiniais metais, pradedant sausio 1 d. ir baigiant tų pačių metų gruodžio 31 d. imtinai Atsakovas.
5.6. Priteisti Ieškovams iš Atsakovo 125,00 Eur už Žemės sklypo kadastrinius matavimus, kiekvienam ieškovui po 62,50 Eur.
5.7. Priteisti Ieškovams iš Atsakovo lygiomis dalimis 8 110,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5.8. Priteisti iš Atsakovo 15,86 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei.
7. Teismo vertinimu, byloje susiklosčius tokiai faktinei situacijai, jog tiek ieškovų, tiek atsakovo pateiktos kadastrinių matavimų bylos (matavimai) pripažinti teisingais (išskyrus dėl bendrasavininkų sutikimo nebuvimo), esant dviem pateiktiems kadastriniams matavimams, kurie savo turiniu iš esmės yra panašūs, spręstina, kurios šalies nesutikimas įregistruoti atliktus kadastrinius matavimus yra teisėtas veiksmas ir ar tai kokiu nors būdu pažeistų jų teises ir teisėtus interesus.
8. Teismas vertino šalių pateiktų matavimų teisėtumą, atitiktį Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintiems Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatams (toliau – ir Kadastro nuostatai), Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintos Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėms (toliau – ir Taisyklės) ir nusprendė, kad ieškovų pateikti matavimai atlikti pagal teisės aktų reikalavimus. Teismas nurodė, kad sklypų kadastro duomenys nėra nustatinėjami teisme, o tai yra daroma vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatais; ar teisingai atlikti kadastriniai matavimai ir parengta, sukomplektuota Žemės sklypo kadastro duomenų byla įvertins VĮ Registrų centras, kur bus atliekamas Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimas, o nustačius klaidas, kadastro duomenų byla bus grąžinta matininkui klaidų ištaisymui, todėl, teismo nuomone, pateikus VĮ Registrų centrui matininko G. P. parengtą 2025 m. vasario 25 d. Žemės sklypo kadastro duomenų bylą bendraturčio (Atsakovo) teisės ir teisėti interesai nebus pažeisti.
9. Teismas nustatė, kad šalis sieja ypač konfliktiniai santykiai, todėl teismas spręsdamas, kuri byloje pateikta Žemės sklypo naudojimosi tvarkų yra racionaliausia, patogiausia, labiausiai atitinka šalių interesų pusiausvyrą, prioritetą teikia socialinės taikos ir proporcingumo kriterijui. Šioje byloje mėginant išsiaiškinti iki šiol vyravusią faktinę žemės sklypo naudojimo tvarką, šalys iš esmės davė visiškai priešingus paaiškinimus, kiekviena jų aiškino, jog jų parengta Žemės sklypo naudojimo tvarka parengta vadovaujantis nusistovėjusia Žemės sklypo naudojimosi praktika, šalių kviesti liudytojai: ieškovų dukra, atsakovo tėvas, pradinis atsakovas byloje J. A. S., atsakovo pasisamdyta matininkė davė parodymus naudingus išskirtinai juos išsikvietusiai šaliai. Šioje byloje buvo apklaustas vienas neutralus liudytojas V. P., tačiau ir šis nurodė, kad Žemės sklype lankydavosi retai, patvirtino, kad pradinis gyvenamojo namo ir žemės sklypo savininkas P. Ž. jau buvo pasodinęs obelų eilę ir vaiskrūmius – serbentus, žemės sklype būdavo natūralus vandens telkinys, nuo vieškelio iki 5 metrų atstumu, tęsėsi iki tvarto galo, ką patvirtina ir J. A. S., kiek jis lankydavosi, kieme automobilio stovinčio nematydavo.
10. Taigi, teismas, įvertinęs tai, kad nėra galimybės neginčytinai nustatyti tarp šalių susiformavusią faktinę Žemės sklypo naudojimosi tvarką, tuo labiau, kad Žemės sklypo bendraturčiai bylos nagrinėjimo metu (2023 m.) pasikeitė, vadovaudamasis socialinės taikos ir proporcingumo principais, padarė išvadą, kad ieškovų pasiūlyta Žemės sklypo naudojimosi tvarka pagal matininko G. P. parengtą 2025 m. kovo 4 d. naudojimosi žemės sklypu tvarkos planą (alternatyvus reikalavimas) geriausiai atitiks bendraturčių interesus.
11. Teismas atsakovų pateiktas 2023 m. liepos 12 d., 2024 m. rugpjūčio 30 d. Žemės sklypo naudojimosi tvarkas atmetė dėl to, kad pagal jas nėra sudarytos lygiavertės sąlygos ieškovams per esantį vienintelį įvažiavimą į kiemą patekti prie jiems skirto naudotino Žemės sklypo ploto, jiems priklausančių ūkinių pastatų. Nors atsakovai nurodo, kad ieškovai turi galimybę į jiems priskirtiną naudotis Žemės sklypo dalį patekti per jų įvardijamą nelegalią nuovažą, tačiau tuo pačiu patikslintame priešieškinyje nurodo, kad ši nuovaža yra neteisėta, nelegali, už naudojimąsi ja asmenys gali ir turi būti baudžiami. Todėl nustačius Žemės sklypo naudojimosi tvarką, kuria nebūtų sudarytos tinkamos sąlygos ieškovams patekti prie jų ūkinių pastatų, be kliūčių naudotis jiems skirtu Žemės sklypo plotu, būtų grubiai pažeistos jų kaip bendraturčių teisės į turimą turtą.
12. Prioritetas teikiamas Žemės sklypo naudojimosi tvarkai, kurioje numatyta kuo mažiau vienos iš šalių naudotino Žemės sklypo ploto įsiterpimų į kitos šalies naudotiną plotą. Tuo tarpu atsakovo kiekvienoje prašomoje nustatyti naudojimosi tvarkoje yra numatyti bent po vieną jiems priskirtiną naudoti žemės sklypo plotą, kuris yra įsiterpę tarp ieškovų ir bendrai naudotino žemės sklypo ploto, motyvuojant būtinybe jiems šalia gyvenamojo namo statyti automobilį, taip pat jo šeimai numatyti laisvalaikio zoną. Teismo vertinimu, tokios naudojimosi tvarkos būtų ydingos, nepašalintų Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo pagrindinės priežasties – nuolatinių konfliktų, priešingai – gali tik dar labiau paaštrinti šalių santykius, kas kenktų ne tik šalims bet ir Žemės sklype esančiame gyvenamajame name gyvenantiems mažamečiams vaikams. Atsakovai turi realias galimybes šias vietas nusimatyti jiems numatytame naudotis vientisame Žemės sklypo plote pagal 2025 m. kovo 4 d. G. P. parengtą Žemės sklypo naudojimosi tvarką, taškuose 3, 4, 5, 6, 69, 60 pažymėtame plote. Tuo labiau, kad kaip byloje nustatyta Žemės sklype atsakovo naudojamuose ūkiniuose pastatuose gyvulius laikė pradinis atsakovas J. A. S.. Šiuo metu jis jam priklausiusią Žemės sklypo dalį su pastatais padovanojo sūnui (atsakovui). J. A. S. nuosavybės teise turi gretimą 2,07 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), kuriame yra 2018 m. 100 proc. baigtumo pastatas – ūkinis pastatas, kuriame taip pat gali būti apsvarstytos galimybės dėl gyvulių perkėlimo iš atsakovo naudojamos Žemės sklypo dalies.
13. Atsakovas akcentavo, kad matininko G. P. 2023 m. birželio 20 d. žemės klypo plano nepasirašė, kad juo nebūtų pasinaudota nustatant naudojimosi tvarką. Plane nepažymėtas jų vandentiekis, visos elektros linijos, jų praėjimas, pažymėjo netaisyklingas sodo ribas, tik jų naudojamoj teritorijoj pažymėtas kiemas. Įregistravus tokį planą ieškovai tuo naudotųsi, sakytų, jog žemės sklype nėra jų naudojamo takelio, yra sodas, kur jo realiai nėra. Iš šio pasisakymo, pateiktų Žemės sklypo naudojimosi tvarkų matyti, kad atsakovui yra svarbus naudojimas jų turimu takeliu, dalimi vaismedžių. O šias galimybes būtent ir numato kompromisinė G. P. 2023 m. kovo 4 d. sudaryta Žemės sklypo naudojimosi tvarka – atsakovams palikta galimybė praeiti link jų naudojamo žemės sklypo ploto link taškų 58, 66. Taip pat atsakovui skirta dalis vaismedžių esančių plote pažymėtame taškais 3, 4, 73, 60, kuris yra iš esmės proporcingos atsakovų teiktame 2025 m. vasario 14 d. matininkės J. B. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane. Be to, visuose planuose matyti, kad vaismedžių yra ir atsakovo naudojamoje Žemės sklypo dalyje prie Žemės sklypo ribų pažymėtų taškais 5, 6.
14. Teismo vertinimu, matininko G. P. parengta tvarka pagal 2025 m. kovo 4 d. naudojimosi žemės sklypu tvarkos planą (alternatyvus reikalavimas) geriausiai atitiktų bendraturčių interesus, tokia tvarka sudarytų sąlygas kuo minimalesniam kontaktui tarp šalių, prioritetas teikiamas Žemės sklypo naudojimosi tvarkai, kurioje numatyta kuo mažiau vienos iš šalių naudotino Žemės sklypo ploto įsiterpimų į kitos šalies naudotiną plotą. Teismo vertinimu, Žemės sklypo naudojimosi tvarką nustačius pagal 2023 m. kovo 4 d. G. P. nustatytą planą, bus kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti, bus išlaikyta visų bendraturčių interesų pusiausvyra.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų argumentai
15. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. birželio 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinio skundo argumentai:
9.1. Teismas pažeidė procesinės teisės normas, šis pažeidimas esminis ir sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą: sprendimas dėl dalies atsakovo priešieškinio reikalavimų yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), todėl turi būti panaikintas absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais (CPK 329 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
9.2. Teismas pažeidė materialinės teisės normas, nesivadovavo imperatyviomis teisės aktų nuostatomis dėl kadastrinių matavimų tvarkos ir sąlygų, dėl žemės sklypo savininko teisių.
9.3. Teismas pripažino, kad tinkamos įregistravimui ir teisingos yra Žemės sklypo ribos, nustatytos tiek ieškovų, tiek atsakovo matininkų parengtose kadastrinių matavimų bylose, tačiau pasirinko ieškovų pateiktą kadastrinių matavimų bylą, nemotyvuodamas savo pasirinkimo, nors pripažino, kad siūloma įregistruoti matininko G. P. byla parengta ir pateikta teismui vėliau (parengta 2025 m. vasario 25 d., teismui pateikta 2025 m. kovo 26 d.), o atsakovo matininkės J. B. – anksčiau (parengta 2025 m. vasario 14 d., teismui pateikta 2025 m. vasario 24 d., t. y. dar iki ieškovų bylos parengimo). Teismas nevertino ir nenurodė argumentų, kodėl tenkinamas ieškovų reikalavimas, kai jis yra dubliuojantis atsakovo reikalavimą (dėl sklypo ribų). Be to, kadastriniai matavimai atlikti grubiai pažeidžiant būtinas procedūras dėl žemės sklypo ribų nustatymo ir pažymėjimo, pranešant bendraturčiams.
9.4. Teismas nevertino šalių sąžiningumo ir iškraipė piktnaudžiavimo teise sampratą, atsakovo teisėtą reikalavimą vykdyti imperatyvius teisės aktų reikalavimus nustatant tikslias nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribas nepagrįstai vertino kaip nereikšmingą; nustatė atsakovui teisės aktuose nenumatytas pareigas (informuoti matininką apie matuojamo žemės sklypo savininkus ir jų pasikeitimą) ir šių teismo nepagrįstai nustatytų pareigų nevykdymą laikydamas atsakovo piktnaudžiavimu; pirmosios instancijos teismas ignoravo imperatyvius teisės aktais nustatytus terminus (dėl žemės sklypo savininko informavimo apie būsimus kadastrinius matavimus);
9.5. Sprendimo motyvai yra prieštaringi: teismas nepagrįstai savo nuožiūra nusprendė, jog teisės aktais nustatytas terminas dėl bendraturčio informavimo apie būsimus matavimus nėra nei reikšmingas, nei privalomas (nors prieš tai sprendimo motyvuose pripažino, kad pareiga bendraturtį informuoti apie būsimus matavimus yra itin svarbi ir reikšminga, nėra savitikslė).
9.6. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nevertindamas dalies šalių pateiktų įrodymų, be jokių argumentų atmesdamas kai kuriuos atsakovo argumentus, paaiškinimus, įrodymus, t. y. įrodymus vertino ne pagal CPK 185 straipsnio taisykles ir ne pagal nuoseklią, gausią kasacinio teismo praktiką.
9.7. Nustatydamas naudojimosi žemės sklypu tvarką, teismas nepasirūpino socialinės taikos atkūrimu ir užprogramavo naujus bendraturčių tarpusavio ginčus, o atsakovo nuolaidas ir kompromisų siekį įvertino kaip sukeliantį pernelyg daug nepatogumų (pvz., įvertinant „įsiterpiančių“ žemės plotų reikšmę ir prasmę).
9.8. Teismas nevertino ir ignoravo kaip nereikšmingus atsakovo įrodytas aplinkybes, faktus, turinčius esminės reikšmės naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymui: kad ieškovai, gavę pradinio atsakovo sutikimą, įsirengė vandentiekį, nuotekas, kanalizaciją, tačiau neleidžia, neduoda sutikimo atsakovui įsirengti vandentiekį, nuotekas, kanalizaciją; neįvertino, kad neišnagrinėjus ir netenkinus atsakovo priešieškinio reikalavimų dėl teisės įsirengti vandentiekį, nuotekas ir dėl to atsakovo šeima ir po sprendimo priėmimo negali bei negalės laikytis elementariausių higienos reikalavimų: mažamečiams vaikams įrengė biotualetą, o patys „gamtinius reikalus“ privalo atlikti, tualetu naudotis pas kaimynystėje gyvenantį atsakovo tėvą; nevertino, kad į atsakovo rašytinį prašymą leisti įrengti nuotekas, kanalizaciją ieškovai nereagavo ir nereaguoja; neįvertino, kad atsakovo žodinio prašymo nurodyti vandentiekio, nuotekų įrengimo vietą ieškovai netenkina. Teismas nesprendė šalių ginčo dėl naudojimosi tvarkos ir nenustatinėjo visų būtinų tinkamo naudojimosi žemės sklypu kriterijų, nenustatė konfliktų priežasčių ir nesiekė jų pašalinti, todėl vienas iš teismo sprendimo tikslų – socialinės taikos atkūrimas – skundžiamu teismo sprendimu nepasiektas.
Atsiliepimas
2. Ieškovai atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, ginčijamą sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimo argumentai:
10.1. Apeliacinis skundas grindžiamas esminiu procesinių teisės normų pažeidimu, kadangi, anot apelianto, teismas, atmesdamas priešieškinio reikalavimą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, nemotyvavo jo dėl išvestinių reikalavimų.
10.2. Pagal CPK 270 straipsnio 4 dalį teismas privalo motyvuoti ginčo dalyką sudarančius reikalavimus, todėl teismui nereikia atskirai išdėstyti motyvų dėl išvestinių reikalavimų, kurie yra akivaizdžiai priklausomi nuo pagrindinio reikalavimo ir netenka savarankiškos reikšmės reikalavimą atmetus. Nors apeliantui labiausiai kliūna komunikacijų įsirengimo ginčo žemės sklype be bendraturčio sutikimo klausimas, visi išvestiniai apelianto reikalavimai yra priklausomi nuo pagrindinio reikalavimo – žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo. Teismui pasirinkus ieškovų pateiktą ir pagrįstą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, kuris neapima apelianto pageidaujamos komunikacijų įrengimo teritorijos, objektyviai nebeliko jokio teisinio pagrindo įrengti komunikacijas be kitų bendraturčių sutikimo. Todėl apelianto argumentai dėl tariamos teismo sprendimo motyvų stokos bei absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo atmestini kaip nepagrįsti.
10.3. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 3 dalį ir 3 straipsnio 2 dalį vandentiekio ir nuotekų šalinimo įrenginių įrengimas laikytinas statybos darbais, kuriems privalomas statybą leidžiantis dokumentas. Be to, CK 4.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bendraturčiai bendrosios dalinės nuosavybės teises įgyvendina bendru sutarimu, todėl tokie darbai galėtų būti atliekami tik gavus visų bendraturčių sutikimą. Apelianto reikalavimas dėl teisės be bendraturčių sutikimo įsirengti vandentiekio ir nuotekų šalinimo įrenginius buvo grindžiamas abstrakčiai – nepateikti jokie techninio projekto sprendiniai, schemos, brėžiniai, nenurodytas darbų atlikimo laikas, apimtis ar planuojama technologija. Tokiu būdu suformuluotas reikalavimas, net ir būdamas priimtas nagrinėjimui, negalėtų būti patenkintas, nes pažeistų ieškovų, kaip bendraturčių, teisę žinoti apie jų teisių ribojimą ir numatomą poveikį bendrai naudojamam turtui (CPK 135 str. 1 d. 4 p.).
10.4. Apeliacinio skundo teiginiai, kad teismas neįvykdė pareigos išanalizuoti ir įvertinti esminius kadastrinių bylų skirtumus, taip pat siekiamybė įrodyti, jog apeliantas nedalyvavo ieškovų samdyto matininko G. P. 2023-06-19 atliktame žemės sklypo ribų ženklinime, yra nepagrįsti ir prieštarauja bylos medžiagai.
10.5. Kviestiniams asmenims pranešama, kad pastabas dėl kadastrinių matavimų ir jų metu surašyto žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto jie gali pateikti matininko nurodytu adresu raštu ne vėliau kaip per 30 dienų nuo žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto kopijos ir žemės sklypo plano fragmento (ištraukos) gavimo, jei minėti dokumentai siųsti registruotu laišku, arba ne vėliau kaip per 30 dienų nuo žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto kopijos ir žemės sklypo plano fragmento (ištraukos) išsiuntimo, jei minėti dokumentai siųsti el. paštu. Apeliantui išsiųsti matininko G. P. dokumentai registruotu laišku Nr. RS257098740LT buvo įteikti 2023-06-27. Apeliantas pastabų dėl 2023-06-19 surašyto žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto nepateikė, bet apelianto užsakymu 2023-07-03 matininkė J. B. sudarė kitą žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą. 2023-06-27 apelianto samdyta matininkė J. B. elektroniniu paštu kreipėsi į ieškovų matininką G. P. su prašymu pateikti 2023-06-19 atlikto žemės sklypo ribų paženklinimo išorinių taškų koordinates. Tą pačią matininkė elektroniniu laišku informavo G. P., kad ribos sutampa.
10.6. Apeliantas nei bylos nagrinėjimo metu, nei apeliaciniame skunde nenurodė racionaliai pagrįstų ir objektyvių priežasčių, kodėl, nepaisant jo matininkės patvirtinimo, kad matininko G. P. atliktas ribų paženklinimas buvo teisingas, 2023-07-03 inicijavo formalų ribų ženklinimo veiksmą pagal tas pačias koordinates, o 2023-07-12 sudarė naują žemės sklypo kadastro duomenų bylą.
10.7. Apeliantas, grįsdamas savo poziciją imperatyvių reikalavimų pažeidimu (jam neišsiųstas kvietimas), ir neva todėl jis nepasirašė, kadangi nepagrįstai nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste sutapatina kvietimo įteikiamą ir faktinį dalyvavimą žemės sklypo kadastriniuose matavimuose, pats faktiškai nedalyvavo jo samdytos matininkės J. B. 2023-07-03 nuo 11:00 iki 11:30 val. atliktame ženklinime, nors kadastrinės bylos dokumentuose įrašytas, kaip dalyvavęs. Kadangi apeliantas faktiškai nedalyvavo matininkės J. B. atliktame 2023-07-03 ribų ženklinime, bet akte yra nurodytas kaip dalyvavęs, ieškovams pagrįstai kvestionuojant 2023-07-03 paženklinimo akto teisėtumą, apeliantas įrodymų apie dalyvavimą negalėjo pateikti ir nepateikė. Ši faktinė aplinkybė įrodo, kad 2023-07-03 ženklinimas buvo formalus ir betikslis, o aktas sudarytas ne pagal teisės aktų reikalavimus.
10.8. Teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje dėl kadastrinių matavimų išsamiai ir objektyviai išanalizavo byloje esančius įrodymus, pagrįstai įvertino jų reikšmę ginčui išspręsti ir padarė teisiškai pagrįstas išvadas.
10.9. Teismas tinkamai nustatė naudojimosi Žemės sklypu tvarką. Įvertinus faktines aplinkybes, kad ieškovai nuosavybės teise valdo ūkinius pastatus, jiems būtinas netrukdomas patekimas į šiuos statinius. Apelianto pozicija, jog ieškovai neva neturi nė vieno atskiro ūkinio pastato, akivaizdžiai prieštarauja byloje esantiems įrodymams bei oficialiems registrų duomenims. Priešingai, nei teikia atsakovas, ieškovams nuosavybės teise priklauso ūkiniai pastatai priešais gyvenamąjį namą. Pirmosios instancijos teismas 2024-10-24 išvažiuojamajame teismo posėdyje įsitikino šių pastatų išdėstymu vietoje. Viešojo registro duomenys patvirtina, kad apeliantui nė vienas ūkinis pastatas ar jo dalis priešais gyvenamąjį namą nepriklauso. Be to, apeliantui priklausančiame bute gyvenamojo namo antrajame aukšte nėra langų į ieškovų ūkinių pastatų pusę, taigi ir į ieškovų atskirai naudojamą žemės sklypo dalį.
Šalies argumentai
10.10. Apeliantas kaip vieną iš apeliacinio skundo motyvų nurodo, kad teismas nenustatė konfliktų priežasčių ir nesiekė jų pašalinti, todėl vienas iš teismo sprendimo tikslų – socialinės taikos atkūrimas – skundžiamu teismo sprendimu nepasiektas. Ieškovai kategoriškai nesutinka su tokia argumentacija, kadangi yra visiškai priešingai – teismas aiškiai nustatė konfliktų priežastis ir jas pagrįstai įvertino motyvuodamas priimtą sprendimą. Esminė šalių konflikto priežastis, be asmeninių savybių, buvo ta, kad apie 2019 metus apeliantas pradėjo nustatinėti naują žemės sklypo naudojimo tvarką. Jo tėvas J. A. S. (pradinis atsakovas), gretimame, besiribojančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), pasistatė ūkinį pastatą ir jame su sutuoktine pradėjo gyventi, o bendrą su ieškovais žemės sklypą faktiškai pradėjo naudoti patogesniam patekimui, kaip servitutą (tarnaujantįjį daiktą). Į sklypą (duomenys neskelbtini) numatytas savarankiškas patekimas, bet apelianto šeimai trumpesnis ir patogesnis patekimas yra takeliu per ginčo žemės sklypą pro ieškovų ūkinius pastatus ir lauko tualetą, ką teismas apeliantui ir užtikrino.
10.11. Teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiami ginčo teisiniai santykiai yra susiję išimtinai su bendrosios nuosavybės teise valdomu žemės sklypu, o šalys yra jo bendraturtės lygiomis dalimis. Gyvenamajame name esančiuose butuose gyvenančių asmenų skaičius negali būti kriterijumi, lemiančiu naudojimosi sklypu tvarką, todėl apelianto argumentai, jog ieškovai, būdami ūkininkai, negali gyventi bute, laikytini neturinčiais jokios įrodomosios reikšmės. Pažymėtina, kad ieškovams nuosavybės teise priklausančio buto Nr. 1 bendras plotas yra 66,30 kv. m,, iš jo gyvenamasis plotas – 45,65 kv. m. Tačiau nežiūrint to, kad ieškovams nuosavybės teise gyvenamajame name priklauso 23,30 kv. m. bendro ploto daugiau nei apeliantui, ieškovai didesnių pretenzijų į žemės sklypą nereiškė, nepagrįstai gyvenančių butuose žmonių skaičių akcentuoja apeliantas. Ieškovai prašė teismo vertinti šalių konfliktiškus santykius ir taikyti socialinė taikos ir proporcingumo kriterijus, naudojimosi tvarką nustatyti pagal faktinį naudojimosi tvarkos kriterijų – kiekvienam bendraturčiui prie jų ūkinių pastatų, neskiriant apeliantui atskirai naudotis įsiterpusias plotais į ieškovų atskirai naudojamą žemės sklypo plotą. Sprendime teismas tinkamai ir labai palankiai apelianto šeimai įvertino apelianto šeimos, tame tarpe pradinio atsakovo poreikius.
10.12. Bylos įrodymai akivaizdžiai patvirtina apelianto ir jo šeimos narių netinkamą elgesį bendroje valdoje. Apeliantas sistemingai inicijuoja konfliktines situacijas, šantažuoja ieškovus, sekioja juos po kiemą, nuolat filmuoja mobiliuoju telefonu, pumpuoja vandenį iš bendro šulinio, kuriame ir taip trūksta vandens ir kt.
10.13. Dėl užsitęsusio bylos nagrinėjimo keitėsi teisinis reglamentavimas, apeliantas ne kartą tikslino priešieškinio reikalavimus. 2025-01-24 įsigaliojus Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo pataisoms, nuo 2025-07-01 matininkai visais atvejais kadastro duomenų bylas tikrinti ir derinti privalės pateikti tik VĮ Registrų centrui. Todėl apelianto 2025-02-25 patikslinto priešieškinio reikalavimas pripažinti jam teisę pateikti žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą suderinimui su NŽT yra neaktualus ir objektyviai nebegali būti įvykdytas. Tik tais atvejais, kai reikalingas NŽT vadovo sprendimas dėl nekilnojamojo daikto suformavimo, toks sprendimas priimamas tik pagal VĮ Registrų centro suderintą kadastro duomenų bylą. Todėl apelianto reikalavimo dalis dėl bylos pateikimo NŽT patikrai laikytina teisiškai nereikšminga ir netikslinga, o teismas negali tokio reikalavimo patenkinti, nes jis teisiškai nepagrįstas ir neįvykdomas dėl pasikeitusio teisinio reglamentavimo.
10.14. Apeliantas nei bylos nagrinėjimo metu, nei apeliaciniame skunde nenurodė priežasčių, kodėl nepateikė 2025-02-24 žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos patikrai NŽT, o tokį reikalavimą suformulavo teismui.
10.15. Apeliantas priešieškinio reikalavimą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo nepagrįstai grindė 2023-07-12, 2024-08-30 parengtais naudojimosi tvarkos planais, kurie nesutampa su 2025-02-14 žemės sklypo planu, buvo sudaryti anksčiau negu 2025-02-14 žemės sklypo kadastrinių matavimų byla. Naudojimosi žemės sklypu tvarkos planai privalo būti rengiami remiantis Nekilnojamojo turto registre įregistruotais duomenimis, įskaitant žemės sklypo planą, kuris nurodo tikslias ribas, plotą ir kitus esminius duomenis. Tik tokiu būdu galima užtikrinti, kad bus tiksliai nustatytos sklypo ribos, plotas, paskirtis ir kiti duomenys, kurie yra būtini nustatant naudojimosi tvarką. Todėl teismas turi nustatyti naudojimosi tvarką tik pagal galiojančius kadastrinius matavimus, o ne pagal prieštaringus ar tarpusavyje nesuderintus planus.
10.16. Apelianto priešieškinio reikalavimai yra nepagrįsti tiek teisiniu, tiek faktiniu požiūriu.
Atsiliepimas
3. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimo argumentai:
11.1. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo. Teismas tinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus, tinkamai nustatė civilinei bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai įvertino faktinę situaciją vietos apžiūros metu, tinkamai įvertino įrodymus ir liudytojų parodymus, tinkamai taikė teisės aktus, reglamentuojančius žemės sklypų kadastro duomenų nustatymą. Teismas pagrįstai vertino, kad teismo sprendimu Žemės sklypo kadastro duomenys nekeičiami ir netvirtinami, tą atlieka šiuo atveju VĮ Registrų centras, kuris ir patikrina Žemės sklypų kadastro duomenų nustatymo teisingumą. Teismas pagrįstai sprendė, kad be atsakovo parašo pateikus matininko G. P. 2025 m. vasario 25 d. parengtą Žemės sklypo kadastro duomenų bylą VĮ Registrų centrui, atsakovo teisės nebus pažeistos.
11.2. Pagal riboženklius, kuriais Žemės sklypas yra paženklintas vietoje, akivaizdu, kad abu matininkai yra nustatę lygiai tokias pačias Žemės sklypo ribas ir nustatę iš esmės tokius pačius Žemės sklypo kadastro duomenis. Pirmosios instancijos teismo sprendimas tik suteikia teisę pateikti bylą VĮ Registrų centrui be Apelianto parašo, nes civilinėje byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Apeliantas dalyvavo 2023 m. birželio 19 d. matininkui G. P. atliekant Žemės sklypo ribų paženklinimą-parodymą, turėjo galimybę apžiūrėti Žemės sklypo ribas, tačiau nesirašė Žemės sklypo ribų paženklinimo parodymo akte.
11.3. Apelianto su patikslintu priešieškiniu pateiktas to paties Žemės sklypo planas, parengtas UAB „Geodezijos linija“ matininkės J. B. 2025-02-14, yra su nustatytomis tokiomis pačiomis Žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinatėmis, nes matininkė pasinaudojo tais pačiais matininko G. P. paženklinimo metu pastatytais Žemės sklypo ribas ženklinančiais riboženkliais) ir su nustatytais kitais tokiais pačiais Žemės sklypo kadastro duomenimis kaip ir Ieškovų. Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, tokios aplinkybės reiškia, kad Atsakovas priešieškiniu prašė teismo leisti pateikti VĮ Registrų centrui to paties Žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kurioje yra to paties Žemės sklypo kadastro duomenys, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi, įrašomi į Nekilnojamojo turto kadastrą, o tai patvirtina, kad tarp Ieškovų ir Atsakovo nėra ginčo nei dėl Žemės sklypo ribų, nei dėl kitų nustatytų Žemės sklypo kadastro duomenų, t. y., kad priešieškinio reikalavimo nebuvo prasmės reikšti, nes Atsakovas jokio kitų Žemės sklypo ribų ar kitų kadastro duomenų nesiekė pateikti VĮ Registrų centrui, nei kad prašė Ieškovai.
11.4. Žemės sklypo ribų ir kitų kadastro duomenų sutapimas paneigia Apelianto apeliacinio skundo argumentus, kad VĮ Registrų centrui pateikus Ieškovų planą, Apelianto teisės bus pažeistos.
11.5. Apeliacinio skundo argumentai dėl informavimo ir grubaus kadastro duomenų nustatymą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus nepagrįsti, nes pirmosios instancijos teismas, tenkindamas Ieškovų ieškinio reikalavimą dėl Žemės sklypo kadastro duomenų bylos teikimo be Atsakovo parašų, tinkamai įvertino įrodymų visumą apie Atsakovo žinojimą apie Žemės sklypo kadastrinius matavimus, jų atlikimo vietą ir laiką, nustatytus riboženklius. Pirmosios instancijos teismas taip pat tinkamai įvertino ir ankstesnio atsakovo (ieškovo pagal priešieškinį) J. A. S. žinojimą apie Žemės sklypo kadastrinius matavimus, nesirašymą paženklinimo akte ir kitas aplinkybes.
11.6. Pirmosios instancijos teismo sprendimas pagrįstas ir atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką bylose dėl naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkos nustatymo, kad būtų racionali ir kiltų kuo mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti. Pirmosios instancijos teismas iš penkių teismui pateiktų naudojimosi tvarkos planų patvirtino naudojimosi Žemės sklypu tvarkos planą, kuris labiausiai eliminuoja konfliktų kilimo sąlygas ateityje.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
4. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
5. Apeliacinis skundas grindžiamas dviem argumentų grupėmis, kad teismas nustatė naudojimosi Žemės sklypu tvarką, kuri neatitinka Civiliniame kodekso nurodytų principų ir kad atliekant kadastrinius matavimus bei sudarant žemės sklypo planus buvo padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai.
Dėl naudojimosi sklypu tvarkos planų
6. Tarp šalių kilo ginčas dėl naudojimosi Žemės sklypu, kuris yra bendroji dalinė šalių nuosavybė, naudojimosi tvarkos, kuris sprendžiamas, vadovaujantis daiktinės teisės nuostatomis. Nežiūrint į šalių argumentus dėl kadastrinių matavimų atlikimo procedūrų, teismas šalių siūlomų naudojimosi tvarkos planų sprendinius vertina iš esmės.
7. Teismų praktika sprendžiant ginčus dėl naudojimosi žemės sklypais tvarkos nustatymo yra aiški. Teismų praktikoje yra išskiriami tokie pagrindiniai naudojimosi nekilnojamuoju daiktu nustatymo tvarkos kriterijai: 1) teisėtumo kriterijus; 2) adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje kriterijus; 3) socialinės taikos ir proporcingumo kriterijus; 4) naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijus; 5) faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-1075/2023, 37 punktas).
8. Taigi, teismų praktikoje yra išaiškinta: 1. Teisėtumo kriterijus (tvarka privalo atitikti teisės aktų reikalavimus); 2. Adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje kriterijus (pagal LR CK 4.81 straipsnio 1 dalį naudojimosi tvarka turi būti nustatyta atsižvelgiant į bendraturčio turimą dalį bendrosios nuosavybės teisėje. Tokia įstatymo formuluotė reiškia, kad naudojimosi tvarka (realiosios dalys) turi kiek įmanoma labiau atitikti dalis bendrosios nuosavybės teisėje); 3. Socialinės taikos ir proporcingumo kriterijus (siūloma naudojimosi tvarka turi būti patogi visiems bendraturčiams ir užtikrinanti jiems galimybę naudojant daiktą pagal paskirtį gauti maksimalią naudą. Siūlomoje naudojimosi bendru daiktu tvarkoje turi būti išlaikyta visų bendraturčių interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nė vieno bendraturčio teisės nustatant naudojimosi tvarką nebus pažeistos ir bus kuo mažiau apribotos); 4. Naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijus (stengiamasi užtikrinti kiek įmanoma efektyvesnį ir racionalesnį daikto naudojimą).
9. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatyta naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarka atitinka suformuotoje kasacinio teismo praktikoje apibrėžtus principus, teismo nustatyta tvarka atitinka tarp šalių susiklosčiusį ilgalaikį (daugiau kaip dešimt metų trukusį) faktinį naudojimą, taip pat yra racionali, patogi, užtikrinanti (kiek tai geriau įmanoma) proporcingumą, bendraturčių teisių bei teisėtų lūkesčių apsaugą ir darną.
10. Ieškovai pirmosios instancijos teismui buvo pateikę du naudojimosi Žemės sklypu tvarkos nustatymo planus (matininko G. P. 2025-02¬25 parengtą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą ir alternatyvųjį matininko G. P. 2025-03-04 parengtą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą), o Apeliantas tris naudojimosi Žemės sklypu tvarkos planus, parengtus UAB „Geodezijos linija“ matininkės J. B. 2023-07-12, 2024-08-30, 2025-02-14.
11. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas iš penkių teismui pateiktų naudojimosi tvarkos planų, patvirtino naudojimosi Žemės sklypu tvarkos planą, kuris labiausiai eliminuoja konfliktų kilimo sąlygas ateityje. Pirmosios instancijos teismo nustatyta naudojimosi Žemės sklypu tvarka užtikrina patekimą į visus šalims nuosavybės teise priklausančius pastatus ir kitus statinius, užtikrina du patekimo būdus į Apelianto individualiai naudojamą Žemės sklypo dalį, o taip pat galimybę Apeliantui, nesinaudojant viešomis gatvėmis, tiesiogiai iš Žemės sklypo patekti į gretimą žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame gyvena Apelianto tėvas. Bendro naudojimo kiemas pagal pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytą naudojimosi Žemės sklypu tvarką pakankamai didelis, todėl jame yra galimybė gyvenamojo namo pirmame aukšte nuosavybės teise valdantiems patalpas Ieškovams ir antrame aukšte nuosavybės teise patalpas valdančiam Apeliantui, įsirengti bendrus nuotekų valymo įrenginius ar įvadus į namą nuo centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų, jei tokie centralizuoti tinklai ateityje būtų tiesiami.
12. Vertinant konkrečius žemės sklype esančių pastatų duomenis pagal Nekilnojamojo turto kadastro duomenis apeliantui nuosavybės teise nepriklauso nė vienas visas gyvenamojo namo priklausinys (ūkinės paskirties statinys). Tuo tarpu ieškovams nuosavybės teise priklauso ne tik apelianto nurodytos ½ dalys ūkinės paskirties statinių (ūkinio pastato, daržinės, malkinės, kitų inžinerinių statinių), bet ir visas pastatas – garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 2G1p) bei pastatas – tvartas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 4I1p). Be to, ieškovams nuosavybės teise priklauso ir malkinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 8I1/ž), kurios kadastro duomenys nustatyti 2022-11-11. Visi ieškovams nuosavybės teise priklausantys ūkinės paskirties pastatai yra prie gyvenamojo namo.
13. Ieškovams nuosavybės teise priklauso ūkiniai pastatai priešais gyvenamąjį namą, pirmosios instancijos teismas, atlikęs 2024-10-24 išvažiuojamąjį teismo posėdį, įsitikino šių pastatų išdėstymu vietoje. Viešojo registro duomenys patvirtina priešingai: Apeliantui nė vienas ūkinis pastatas ar jo dalis priešais gyvenamąjį namą nepriklauso. Be to, Apeliantui priklausančiame bute (Nr. 2) gyvenamojo namo antrajame aukšte nėra langų į ieškovų ūkinių pastatų pusę, taigi ir į ieškovų atskirai naudojamą žemės sklypo dalį.
14. Teismas, nors ieškovams priimtinesnis buvo 2025 m. vasario 25 d. žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas, pagrįstai pripažino tinkamu alternatyvų ieškovų pateiktą patikslintą 2025 m. kovo 4 d. planą, kuriuo Apeliantui užtikrinamas patogiausias patekimas į kaimyninę jo tėvo J. A. S. nuosavybės teise turimą gretimą valdą, esančią (duomenys neskelbtini).
15. Pagal teismo sprendimu patvirtintą ieškovų 2025 m. kovo 4 d. žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, Apeliantui atskirai naudotis paskirtas vientisas 1519 kv. m. bendro žemės sklypo plotas, pažymėtas indeksu „A“. Tuo tarpu ieškovams tenkantis analogiško dydžio – 1519 kv. m. – plotas yra padalytas į dvi dalis („B-1“ ir „B-2“) dėl paliekamo bendrai naudotis takelio, kuris būtinas užtikrinant apeliantui trumpiausią patekimą į gretimą atsakovų valdomą dklypą. Bendram šalių naudojimui skirta 524 kv. m. žemės sklypo dalis, iš jos 430 kv. m. sudaro bendrai naudojami kiemai ir įvažiavimai, t. y. kiekvienai šaliai tenka po 215 kv. m.
16. Indeksu „A“ pažymėta 1519 kv. m. žemės sklypo dalis faktiškai yra Apelianto kiemas, kuriuo jis realiai naudojasi. Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad šioje teritorijoje Apeliantas turi pakankamai vietos laikyti tiek transporto priemones, tiek žemės ūkio techniką ir kitus padargus, todėl apeliacinio skundo argumentas, kad Apeliantas neturi vietos savo transporto priemonės laikyti yra nepagrįstas. Patvirtindamas ieškovų 2025 m. kovo 4 d. planą, teismas užtikrino ieškovams lygiavertę galimybę naudotis analogiško dydžio sklypo dalimi.
17. Kaip nurodė ieškovai, Apeliantas ieškovų atskirai naudojamos ūkinių pastatų teritorijos niekada nelaikė savo laisvalaikio zona, nepoilsiavo ir po ieškovų gyvenamojo namo langais, kaip siūlė alternatyviuose planuose. Jis visuomet faktiškai naudojosi užsitverta savo kiemo teritorija, kurioje yra pasistatęs, bet viešajame registre neįregistravęs, kelis ūkinius pastatus ir lauko virtuvę.
18. 1519 kv. m. žemės sklypo dalis, pažymėta indeksu „A“, pagrįstai skirta Apeliantui naudotis atskirai, o jo pretenzijos įsiterpti į ieškovų naudojamą tokio paties dydžio – 1519 kv .m. - plotą laisvalaikio praleidimui yra nepagrįstos.
19. Vienas iš Apelianto pateiktų alternatyvių planų – 2023 m. liepos 12 d. naudojimosi tvarkos planas – parengtas dar iki 2025-02-14 žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos sudarymo, kuri sukomplektuota su 2025-02-14 planu. Toks prieštaravimas pats savaime įrodo prašomos nustatyti tvarkos ydingumą, nes toks planas negalėtų būti įregistruotas viešajame registre.
20. Pagal 2023 m. liepos 12 d. apelianto siūlomą naudojimosi tvarkos planą, ieškovams numatoma bendrai naudotis žemės sklypo plotu „B-3“ (37 kv. m.), tačiau apeliantas nenumatė savo patekimo į šį plotą. Numatyta galimybė patekti per trikampio smaigalį, pažymėtą „36“, yra neracionali ir neatitinka efektyvaus nuosavybės naudojimo tikslo.
21. Be to, apelianto siūloma naudojimosi tvarka nelygiavertė, nes reikalaujama apeliantui skirti atskirai naudotis nepagrįstą įsiterpusį 31 kv. m. (6,2 × 5) plotą prie bendrai naudojamo gyvenamojo namo rūsio patekimo durų. Tai faktiškai trukdytų abiejų šalių patekimui į rūsį, nebent apeliantas geranoriškai kaskart patrauktų automobilį ar kitus kilnojamus daiktus iš jam atskiria priskirto naudotis žemės sklypo ploto. Atsižvelgiant į itin konfliktiškus šalių santykius, remtis geranoriškumu ir tarpusavio susitarimais nėra pagrindo. Taip pat nenumatytas ieškovų patekimas į 2-3 plotą, matomai dėl to, kad Apeliantas, akcentuodamas „nelegalią nuovažą“ preziumavo, kad ieškovai į savo sklypo dalį galėtų patekti nelegaliai.
22. Visuose trijuose alternatyviuose apelianto siūlomuose žemės sklypo naudojimosi tvarkos planuose (2023-07-12, 2024-08-30 ir 2025-02-14) numatyta tvarka neatitinka faktinės nusistovėjusios naudojimosi tvarkos kriterijaus, yra skirta išimtinai patenkinti racionaliu poreikiu nepagrįstus apelianto norus, neužtikrina socialinės taikos ir yra neproporcingai ribojanti ieškovų teisę efektyviai naudotis nuosavybe pagal paskirtį.
23. Visi trys alternatyvūs Apelianto pasiūlyti planai buvo įvertinti teismui priimant procesinį sprendimą. Jie pagrįstai atmesti, nes Apeliantui skiriami atskirai naudotis plotai įsiterpia į ieškovų naudojamus plotus. Teismas pagrįstai prioritetą suteikė faktinės naudojimosi tvarkos, socialinės taikos ir proporcingumo kriterijams.
Dėl Žemės sklypo kadastrinių duomenų nustatymo ir pateikimo VĮ Registrų centrui procedūrų
24. Apelianto teigimu, teisės aktų pažeidimai pateikiant VĮ Registrų centrui Žemės sklypo kadastro duomenų bylą pateikimas be Apelianto parašo iš esmės pažeidžia Apelianto teises.
25. Byloje nustatyta, kad Ieškovų patikslintu ieškiniu ir Atsakovo patikslintu priešieškiniu pateiktuose skirtingų matininkų parengtuose to pačio Žemės sklypo planuose nurodytos yra nurodytos tokios pačios Žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates. Pagal riboženklius, kuriais Žemės sklypas yra paženklintas vietoje, akivaizdu, kad abu matininkai yra nustatę lygiai tokias pačias Žemės sklypo ribas ir nustatę iš esmės tokius pačius Žemės sklypo kadastro duomenis.
26. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Apeliantas dalyvavo 2023 m. birželio 19 d. matininkui G. P. atliekant Žemės sklypo ribų paženklinimą-parodymą, turėjo galimybę apžiūrėti Žemės sklypo ribas, tačiau nesirašė Žemės sklypo ribų paženklinimo parodymo akte.
27. Matininko G. P. 2025-02-25 parengtame 0,3562 ha ploto Žemės sklypo plane yra nurodyta, kad Žemės sklypo ribas žymi 9 riboženkliai, ir visų 9 riboženklių koordinačių reikšmės yra tos pačios kaip ir UAB „Geodezijos linija“ matininkės J. B. 2025-02¬14 parengtame 0,3562 ha ploto Žemės sklypo plane, o tai reiškia, kad ginčo dėl Žemės sklypo ribų ir ploto tarp bendraturčių (Ieškovų ir Atsakovo) apskritai nėra. Žemės sklypo ribas ir plotą abu kadastrinius matavimus atlikę matininkai nustatė vienodai, tik Ieškovų užsakymu Žemės sklypo kadastrinius matavimus atlikusio matininko G. P. parengtame Žemės sklypo plane trūksta Atsakovo, o Ieškovai (G. G. ir A. G.) yra nepasirašę M. S. užsakymu Žemės sklypo kadastrinius matavimus atlikusios matininkės J. B. parengtame Žemės sklypo plane.
28. Taigi, tarp šalių nėra ginčo nei dėl Žemės sklypo ribų, nei dėl kitų nustatytų Žemės sklypo kadastro duomenų, t. y., kad priešieškinio reikalavimo nebuvo prasmės reikšti, nes Atsakovas jokio kitų Žemės sklypo ribų ar kitų kadastro duomenų nesiekė pateikti VĮ Registrų centrui, nei kad prašė Ieškovai.
29. Apelianto apeliacinio skundo argumentai dėl informavimo ir grubaus kadastro duomenų nustatymą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus nepagrįsti, nes pirmosios instancijos teismas, tenkindamas Ieškovų ieškinio reikalavimą dėl Žemės sklypo kadastro duomenų bylos teikimo be Atsakovo parašų, tinkamai įvertino įrodymų visumą apie Atsakovo žinojimą apie Žemės sklypo kadastrinius matavimus, jų atlikimo vietą ir laiką, nustatytus riboženklius. Pirmosios instancijos teismas taip pat tinkamai įvertino ir ankstesnio atsakovo (ieškovo pagal priešieškinį) J. A. S. žinojimo apie Žemės sklypo kadastrinius matavimus, nesirašymo paženklinimo akte ir kitas aplinkybes.
30. Iš Žemės sklypo kadastro duomenų bylos, kurią pirmosios instancijos teismas leido pateikti VĮ Registrų centrui be Apelianto parašų, matyti, kad matininkas G. P. Žemės sklypo ženklinimą atliko 2023 m. birželio 19 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte, surašytame 2023-06-19 nurodyta, kad M. S. atvyko, bet nepasirašė.
31. Aplinkybės, kad jau bylos nagrinėiimo teisme metu M. S. priėmė dovanų ginčo Žemės sklypą ir atitinkamai perėmė procesines teises ir pareigas nagrinėjamoje civilinėje byloje, kad 2023 m. birželio 19 d. dalyvavo ženklinant Žemės sklypo ribas, lemia išvadą, kad Apeliantas turėjo galimybę susipažinti su matuojamo Žemės sklypo ribomis, turėjo teisę ir galimybę užduoti klausimus dėl Žemės sklypo ribų matininkui, apžiūrėti riboženklius, bendradarbiauti su kitais Žemės sklypo bendraturčiais (Ieškovais).
32. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, iš Žemės sklypo kadastro duomenų byloje komplektuojamų dokumentų, matyti, kad matininkas G. P. 2023-06-22 siuntė M. S. pranešimą raštu ir Žemės sklypo plano fragmentą su nurodytais ribų posūkio taškais, pranešė, kad M. S. atvykus į matavimus ir nepasirašius, Žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo tęsiami toliau, tame pranešime buvo praneštas adresas, kur galima per 30 dienų pateikti pastabas.
33. Ženklinime dalyvavo ir buvęs Žemės sklypo savininkas J. A. S., kuris ženklinimo dieną dalyvavo kaip gretimo žemės sklypo (kadastro Nr(duomenys neskelbtini)) savininkas, ir M. S., kuris matavimo dieną (2023-06-19) buvo teisėtas Žemės sklypo dalies savininkas, ir, kurį buvęs Žemės sklypo savininkas J. A. S. apie Žemės sklypo ženklinimo laiką buvo informavęs, todėl M. S. esant kokiems nors neaiškumams dėl ribų, galėjo užduoti rūpimus klausimus matininkui, taip pat apžiūrėti kartu su matininku kiekvieną riboženklį ir taip įgyvendinti savo kaip Žemės sklypo bendraturčio teises.
34. Kaip nurodė NŽT, atsižvelgiant į tai, kad Apeliantas dalyvavo ženklinime 2023-06-19 (nurodyta 2023-06-19 Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte), kad jis gavo registruota pašto siunta matininko G. P. 2023-06-22 siųstą plano fragmentą ir jam buvo suteikta teisė per 30 dienų pareikšti pastabas, jis neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išnagrinėjo bylą, kad buvo pažeistos Apelianto teisės.
35. Žemės sklypo ženklinimo metu galiojo Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai (toliau - Kadastro nuostatai), patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (neteko galios nuo 2025-07-01).
36. Kadastrų nuostatų (redakcija galiojusi nuo 2023-01-04 iki 2023-07-31), 32.1.1.2 papunktyje buvo nustatyta, kad <...> kviestiniams asmenims kvietimai įteikiami asmeniškai arba ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki ribų ženklinimo išsiunčiami registruotu laišku. Užsakovo ir vykdytojo sutartyje numatoma, kas įteiks (išsiųs) šiuos kvietimus. Kvietime nurodomas adresas, kuriuo, jeigu kviestinis asmuo negali dalyvauti paženklinant žemės sklypo ribas, jis turi pranešti apie savo neatvykimą likus ne mažiau kaip 2 dienoms iki darbų pradžios, ir nurodoma, jog neatvykus ar neinformavus darbai bus tęsiami. Jeigu kviestinių asmenų negalima surasti nei gretimų žemės sklypų adresais, nei Lietuvos Respublikos gyventojų registre nurodytais adresais, vykdytojas informaciją apie numatomus žemės sklypo kadastrinius matavimus turi paskelbti vietiniame laikraštyje ir seniūnijos, kurioje numatyti darbai, skelbimų lentoje, nurodydamas žemės sklypo adresą, gretimų žemės sklypų kadastro numerius, matavimus atliekančio asmens darbo adresą, telefono numerį ir elektroninio pašto adresą“.
37. Kadastro nuostatų 32.1.1.3 papunktyje buvo nustatyta, kad jeigu kviestiniai asmenys kvietime nurodytu laiku neatvyksta, darbai tęsiami be jų. Kviestiniams asmenims, kurie neatvyko ir (arba) kurie atvyko, tačiau nepateikė pastabų raštu ir (arba) atsisakė pasirašyti paženklinimo- parodymo akte, vykdytojas registruotu laišku išsiunčia žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto kopiją ir žemės sklypo plano fragmentą (ištrauką), kur nurodomi paženklinimo metu nustatyti paženklintojo ir besiribojančio žemės sklypo ribų posūkio taškai, jų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje ir šių žemės sklypų kadastro numeriai. Be to, kviestiniams asmenims pranešama, kad pastabas dėl kadastrinių matavimų ir jų metu surašyto žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto jie gali pateikti vykdytojo nurodytu adresu raštu ne vėliau kaip per 30 dienų nuo žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto kopijos ir žemės sklypo plano fragmento (ištraukos) gavimo. Parengtoje nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje turi būti dokumentai, kuriais patvirtinama žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto kopijos ir žemės sklypo plano fragmento (ištraukos) įteikimas kviestiniam asmeniui.
38. Kadastro nuostatų 32.1.1.4 papunktyje buvo nustatyta, kad paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas. Aktą pasirašo dalyvavusieji paženklinant žemės sklypo ribas kviestiniai asmenys, vykdytojas ir užsakovas arba jo įgaliotas asmuo. Patikslinami Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo kadastro duomenys, t. y. pokyčiai žemės sklypo viduje (žemės naudmenų pasikeitimai ar pasikeitimai dėl pastatytų naujų ar rekonstruotų statinių ir panašiai).
39. Iki 2024 m. lapkričio 1 d. galiojusių Kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 „Dėl Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ 19 punkte nustatyta, kad paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas Taisyklių 2 priede nustatytos formos žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kurį pasirašo dalyvavusieji ženklinant žemės sklypo ribas: žemės sklypo savininkas (esamas arba būsimas) ar naudotojas arba įgaliotas asmuo ir suinteresuotieji asmenys - gretimų sklypų savininkai arba jų įgalioti asmenys.
40. Matininkui G. P. atliekant Žemės sklypo kadastrinius matavimus, Žemės reformos 21 straipsnio 3 dalies nuostatos nebuvo pažeistos, Apeliantas iš savo tėvo J. A. S. priėmė pagal dovanojimo sutartį Žemės sklypą (dalį) su preliminariais matavimais ir dėl jų vykstančiu teisminiu ginču, Apeliantas pats dalyvavo matavimuose 2023-06-19, tačiau nusprendė nesirašyti Žemės sklypo ribų paženklinimo- parodymo akte, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad be Apelianto parašo pateikus matininko G. P. parengtą Žemės sklypo kadastro duomenų bylą VĮ Registrų centrui, Apelianto teisės nebuvo pažeistos.
41. 2025-01-24 įsigaliojus Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo pataisoms, nustatyta, jog nuo 2025-07-01 matininkai visais atvejais kadastro duomenų bylas tikrinti ir derinti privalės pateikti tik VĮ Registrų centrui, apelianto 2025-02-25 patikslinto priešieškinio reikalavimas pripažinti jam teisę pateikti žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą suderinimui su NŽT yra neaktualus ir objektyviai nebegali būti įvykdytas. Tik tais atvejais, kai reikalingas NŽT vadovo sprendimas dėl nekilnojamojo daikto suformavimo, toks sprendimas priimamas tik pagal VĮ Registrų centro suderintą kadastro duomenų bylą. Todėl Apelianto reikalavimo dalis dėl bylos pateikimo NŽT patikrai laikytina teisiškai nereikšminga ir netikslinga, o teismas negali tokio reikalavimo patenkinti, nes jis teisiškai nepagrįstas ir neįvykdomas dėl pasikeitusio teisinio reglamentavimo.
42. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad Žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimo ir registravimo kadastre metu teisės aktų reikalavimai pažeisti nebuvo.
Dėl išvestinių priešieškinio reikalavimų ir teismo sprendimo motyvavimo
43. Apeliantas nurodė, kad teismas, atmesdamas priešieškinį, neįvardijo motyvų dėl išvestinių priešieškinio reikalavimų nustatyti, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę netrukdomas prižiūrėti, šalinti gedimus, remontuoti požemines ir antžemines komunikacijas, esančias bendrai naudojamame žemės sklype ar šalių individualiai naudojamuose žemės sklypuose, turėdami pareigą remonto, gedimų šalinimo, priežiūros darbus atlikti kaip galima greičiau; nustatyti, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę be bendraturčio sutikimo savo individualiai naudojamoje dalyje įsirengti vandentiekio ar nuotekų šalinimo įrenginius. Todėl sprendimas yra nemotyvuotas ir turi būti panaikintas dėl absoliučių negaliojimo pagrindų.
44. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas yra tik visiškas motyvų nebuvimas.
45. Teismo sprendimo motyvų nepakankamumas per se (pats savaime) negali būti prilyginamas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintam absoliučiam teismo sprendimo negaliojimo pagrindui – kai sprendimas (nutartis) yra be motyvų (sutrumpintų motyvų). Kiekvienas teismo sprendimas turi būti argumentuotas taip, kad jo motyvuojamoji dalis pagrįstų teismo išvadas, išdėstytas rezoliucinėje teismo sprendimo (nutarties) dalyje. Teismų sprendimų motyvai turi išaiškinti esminius šalies pateiktų faktinių ir teisinių (materialinių ar procesinių) argumentų aspektus. Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Jeigu teismo sprendime nėra atsakyta į kai kuriuos ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento argumentus, tai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad toks sprendimas yra nepagrįstas ar (ir) neteisėtas, dėl teismo išdėstytų argumentų pakankamumo turi būti sprendžiama įvertinus, ar materialieji ar procesiniai bylos aspektai, dėl kurių teismas nepasisakė, yra tokie svarbūs, jog dėl jų galėjo būti priimtas neteisingas sprendimas dėl bylos esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2014).
46. Išvestinis reikalavimas neapmokėtas atskiru žyminiu mokesčiu, jis nelaikytinas savarankišku. Apelianto išvestinis reikalavimas dėl komunikacijų įrengimo, bendro naudojimo plotų priežiūros ir pan. buvo neatsiejamai susietas su pagrindiniu priešieškinio reikalavimu dėl naudojimosi tvarkos nustatymo pagal tris alternatyvius žemės sklypo naudojimosi tvarkos planus. Teismas pasirinko ieškovų siūlomą 2025 m. kovo 4 d. žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, kuriame Apelianto pageidaujama komunikacijų zona apskritai nėra numatyta, todėl faktinio pagrindo išvestiniam reikalavimui patenkinti nebuvo.
47. Be to, Apeliantas nepateikė techninio projekto, topografinio plano, kitų būtinų duomenų, kurie leistų vertinti technines komunikacijų įrengimo galimybes. Vandentiekio ir nuotekų tinklams įrengti reikalingas bendraturčių sutikimas bei statybą leidžiantis dokumentas. Be to, pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą gali tekti nustatyti apsaugos zonas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino priešieškinio reikalavimų dėl komunikacijų įrengimo.
Dėl procesinės bylos baigties
48. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų dėl įrodymų vertinimo, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
49. Kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
50. Apeliantas teigia, kad teismas spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo neatsižvelgė į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertina priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Prašo atsižvelgti į civilinės bylos iškėlimo teisme priežastis, į ieškovų procesinį elgesį. Nepriklausomai nuo bylos baigties – ieškovų bylinėjimosi išlaidos negalėjo būti priteistos, nes jie inicijavo civilinę pateikdami reikalavimą, kurio patys atsisakė atsakovo nesutikimo motyvais. Atsakovai byloje patyrė advokato pagalbos išlaidų, kurios yra būtinos, pagrįstos, todėl priteistinos iš ieškovų. Visų atsakovo patirtų advokato pagalbos išlaidų dydis atitinka ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. IR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Rekomendacijos) patvirtintiems įkainiams, jų nesiekia ir yra žymiai mažesni, nei rekomenduojami maksimalūs įkainiai.
51. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas patenkinęs ieškinį ir atmetęs priešieškinį priteisė iš atsakovo M. S. ieškovams lygiomis dalimis 7 890,00 Eur advokato pagalbos išlaidų, tai yra G. G. ir A. G. po 3 945,00 Eur. Teismas taip pat priteisė ieškovams po 110 Eur sumokėto žyminio mokesčio. Teismas iš viso priteisė iš atsakovo G. G. ir A. G. po 4 055,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
52. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatant naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo naudojimosi tvarką, turi būti užtikrinta teisinga daikto savininkų interesų pusiausvyra. Tokiose bylose paskirstant bylinėjimosi išlaidas pagal „pralaimėjęs moka“ principą, todėl taikant bendraturčių interesų pusiausvyros principą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 7 dalis), yra pagrindas nukrypti nuo „pralaimėjęs moka“ principo. Taigi, kai byloje yra nustatoma naudojimosi žemės sklypu, darytina išvada, kad atsakovo byloje pareikšti materialieji reikalavimai taip pat iš dalies patenkinti. Nors ieškovų patirtų išlaidų dydis neviršija Rekomendacijoje nustatytų maksimalių dydžių, teisėjų kolegija sprendžia, kad išdėstytus principus atitiktų 4000 Eur ieškovų bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš atsakovų (po 2000 Eur iš kiekvieno).
53. Ieškovai apeliacinės instancijos teisme patyrė 2000 Eur advokato pagalbos išlaidų, atsakovas patyrė 968 Eur advokato pagalbos išlaidų. Atsakovo apeliacinį skundą atmetus ieškovų apeliacinės instancijos teisme patirtos teisinės pagalbos išlaidos priteisiamos ieškovams lygiomis dalimis iš atsakovo – po 1000 Eur kiekvienam (CPK 93 straipsnio 1-3 dalys).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. birželio 26 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.
Pakeisti atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme paskirstymą ir priteisti ieškovams G. G. ir A. G. iš atsakovo M. S. lygiomis dalimis po 2000 Eur (iš viso 4000 Eur) atstovavimo pirmosios instancijos teisme išlaidų.
Likusią dalį sprendimo palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo M. S. ieškovams G. G. ir A. G. po 1000 Eur (iš viso 2000 Eur) atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų kiekvienam.