Tauragės apylinkės teismo nutartis

2018-01-24 · Civilinė byla Nr. e2YT-300-385/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-01-24
Bylos Nr.
e2YT-300-385/2018
Teisminio proceso Nr.
2-43-3-02272-2017-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vaclovas Jurjonas
Suinteresuotas asmuo
K. S., S. S., O. S., V. S.
Pareiškėjas
A. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-300-385/2018Teisminio proceso Nr. 2-43-3-02272-2017-5Procesinio sprendimo kategorija 3.1.10.7; 3.4.5.19. (S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. sausio 24 d.Šilutė
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėjas Vaclovas Jurjonas,sekretoriaujant Renatai Majauskienei,dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokatei O. S.,suinteresuotiems asmenims K. S., S. S., jos atstovei advokato padėjėjai D. T.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims O. S., S. S., K. S., V. S. dėl praleisto termino atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjo atstovė prašo atnaujinti terminą priimti palikimą po tėvo V. S. (duomenys neskelbtini) mirties. Ji nurodė, kad po pareiškėjo tėvo mirties paveldėtojai susitarė, kad niekas dėl palikimo priėmimo nesikreips, sutarę, kad palikimą priims jo mama O. S.. Tačiau vėliau, kaip jis sužinojo, dėl paveldėjimo į notarą kreipėsi dar kažkas iš paveldėtojų, todėl jis buvo suklaidintas. Jis neturi teisinio išsilavinimo ir dėl to nežinojo, kad palikimą reikia priimti kreipiantis į notarą per 3 mėnesius nuo jo atsiradimo dienos. Pareiškėjo nuomone, jo sesuo S. S. įkalbėjo mamą O. S. priimti palikimą vienai tuo tikslu, kad po jos mirties pati S. S. priims visą palikimą. Pareiškėjo nuomone, jis laiku nesikreipė į notarą dėl kitų asmenų apgaulės, dėl savo teisinio neišprusimo, be to pareiškėjas nurodė, kad iki (duomenys neskelbtini). nuo jo gyvenamosios vietos yra tolimas atstumas ir jam buvo sudėtinga nuvykti pas notarą.

O. S. atstovė su prašymu nesutinka. Nurodė, kad visi atstovaujamosios vaikai, tame tarpe ir pareiškėjas, susitarė, kad visą palikimą po jos sutuoktinio V. S. mirties priims ji, todėl nei pareiškėjas, nei kiti suinteresuoti asmenys dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, visą likusį palikimą priėmė ji kaip mirusiojo sutuoktinė. Atstovė D. T. taip pat suabejojo pareiškėjo teiginiu dėl jo teisinio neišprusimo, nes pareiškėjas turi savo (duomenys neskelbtini), sergant V. S., pats pareiškėjas dėl automobilio, kuris buvo registruotas V. S. vardu, pardavimo, atvyko pas sergantį tėvą atsiveždamas notarą dėl sandorio patvirtinimo, t. y. šie jo veiksmai rodo, kad A. S. pakankamai teisiškai yra išprusęs, kad suprastų, jog po asmens mirties būtina kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys S. S., K. S. taip pat nesutinka su pareiškimu, parodė iš esmės analogiškas aplinkybes kaip ir O. S..

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas atmestinas.

Iš pareiškimo, prie jo pridėtos medžiagos, paaiškinimų matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Po jo mirties dėl palikimo priėmimo į notarą kreipėsi mirusiojo sutuoktinė O. S.. Kiti paveldėtojai į notarą per įstatymo numatytą terminą, t. y. iki (duomenys neskelbtini), nesikreipė.

Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1, 2 dalys). Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Praleidus įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti gali pratęsti teismas, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Pasibaigus šiam terminui palikimas gali būti priimtas nesikreipiant į teismą tik tuo atveju, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Pasisakydamas CK 5.57 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto pagrindo terminui palikimui priimti pratęsti, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į tai, jog su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą, taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir į kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. M. v. G. M., A. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. D. v. J. D., G. S., bylos Nr. 3K-3-258/2007). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad terminas palikimui priimti gali būti pratęstas tik tokiam įpėdiniui, kuris nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. U., J. P. v. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, I. P., A. P., bylos Nr. 3K-3-103/2007).

Nagrinėjant bylą CK 5.57 straipsnio 1 daliai taikyti svarbu nustatyti, kada pareiškėjas sužinojo apie palikimo atsiradimą, ar per įstatymo nustatytą terminą jis išreiškė norą priimti palikimą ir kokios svarbios priežastys lėmė, kad per šį terminą jis negalėjo atlikti palikimo priėmimo veiksmų. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis, teismas sprendžia atsižvelgdamas į terminų, nustatytų palikimui priimti paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis).

Šiuo atveju nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas apie palikimo atsiradimą sužinojo iš karto po palikėjo mirties. Pareiškėjas nurodo, kad laiku į notarą nesikreipė dėl to, kad buvo kitų paveldėtojų apgautas bei dėl savo teisinio neišprusimo. Teismo nuomone, šie argumentai yra tik deklaratyvūs, jie nėra svarbūs. Teismas nenustatė jokių apgaulės veiksmų pareiškėjo atžvilgiu iš kitų paveldėtojų pusės. Pats pareiškėjas negalėjo nurodyti, kokius kitų paveldėtojų veiksmus jis traktuoja kaip apgaulingus. Nepakankamas pareiškėjo teisinis išprusimas taip pat nėra pagrindas atnaujinti įstatyme nustatytą terminą, tuo labiau, kaip nurodo suinteresuoti asmenys, pareiškėjas parduodamas mirusiajam tėvui priklausantį automobilį žinojo, kad tam reikalinga notaro pagalba, nes jo tėvas tuo metu negalėjo savarankiškai judėti. Tolimas atstumas iki palikimo atsiradimo vietos taip pat nėra svarbus argumentas praleisti trijų mėnesių terminą.

Kadangi pareiškėjas nenurodė jokių svarbių aplinkybių dėl praleisto termino, neįrodė savo įrodinėjamų aplinkybių, jo prašymas negali būti tenkinamas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 576 str. - 578 str., CK 5.57 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 578 str., teismas

nutaria:

Pareiškimą atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti atskiruoju skundu skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.

Teisėja s Vaclovas Jurjonas