- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-01-29
- Bylos Nr.
- e2-679-235/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alfonsas Guobys
- Ieškovas
- „Plus Plus Capital“ AS
- Atsakovas
- E. Š.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Alfonsas Guobys rašytinio proceso tvarka priimdamas sprendimą už akių, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „Plus Plus Capital“ AS ieškinį atsakovei E. Š. dėl skolos pritesimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas „Plus Plus Capital“ AS kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės E. Š. 459,43 Eur negrąžinto kredito, 18,00 procentų metinių mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų nuo 359,05 Eur, skaičiuojamų nuo 2017-10-19 iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys buvo priimtas 2017-10-24 teisėjo rezoliucija, ši diena laikoma bylos iškėlimo teisme diena (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 1 dalis).
Atsakovei teismo procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovė nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, nepateikimo priežasčių nenurodė, todėl ieškovo prašymu priimamas sprendimas už akių (Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2013-09-02 AB „Swedbank“ su atsakovu sudarė Lanksčių įmokų kredito kortelės sutartį, pagal kurią atsakovei buvo suteiktas 1 448,10 Eur kredito limitas, metinė palūkanų norma 18 procentai. Atsakovas įsipareigojo per numatytą laikotarpį grąžinti kredito limitą, o negrąžinus laiku mokėtinų sumų mokėti nustatyto dydžio palūkanas ir delspinigius. Ieškovas siuntė atsakovei pranešimą dėl skolos grąžinimo, tačiau atsakovas skolos nesumokėjo. Todėl ieškovas Lanksčių įmokų kredito kortelės sutartį nutraukė.
2016-10-27 Reikalavimo perleidimo sutartimi AB „Swedbank“ perleido „Plus Plus Baltic“, OU (Lietuvoje veikiančiam per „Plus Plus Baltic“ OU Lietuvos filialą) reikalavimo teisę į atsakovę. 2016-11-01 Reikalavimo perleidimo sutartimi „Plus Plus Baltic“, OU (Lietuvoje veikiantis per „Plus Plus Baltic“ OU Lietuvos filialą) reikalavimo teisę į atsakovės skolą perleido ieškovui. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-03-14 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka Civilinio kodekso 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas.
Teismas konstatuoja, kad 2013-09-02 sudaryta sutartis yra vartojimo sutartis (Civilinio kodekso 1.39 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnis). Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.881 straipsnio 1 dalimi, kredito gavėjas privalo grąžinti gautą sumą kreditoriui ir mokėti palūkanas. Civilinio kodekso 6.38 straipsnis numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė būtų atsiskaičiusi su ieškovu (Civilinio proceso kodekso 178, 185 straipsniai), todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 459,43 Eur skola.
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 18 proc. mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas už 359,05 Eur (nesumokėtos finansavimo sumos) nuo 2017-10-19 (ieškinio surašymo dienos) iki teismo sprendimo įvykdymo. Šalių sudarytos sutarties bendrųjų nuostatų 11.3 punkte įtvirtinta, jog kredito gavėjas moka kredito įmokas ir palūkanas. Lanksčių įmokų kredito kortelės sutarties pagrindiniuose nuostatuose nustatyta sutarties termino pabaiga – 2016-06-30. Vadovaujantis šalių sudarytos sutarties sąlygomis, ieškovo reikalavimas tenkintinas. Pagal Civilinio kodekso 6.874 straipsnį, jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui Civilinio kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų Civilinio kodekso 6.37 straipsnyje mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita (Civilinio kodekso 6.881 straipsnio 2 dalis). Pagal Sutartį atsakovas įsipareigojo mokėti 18 proc. metines palūkanas nuo kredito suteikimo dienos iki kredito grąžinimo dienos. Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovo priteistinos 18 proc. metinės palūkanos nuo negrąžintos kredito sumos, t. y. 359,05 Eur, nuo 2017-10-19 iki visiško kredito grąžinimo dienos
Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-02 nutartis c. b. Nr. 3K-3-223/2011; 2012-06-08 nutartis c. b. Nr. 3K-3-283/2012; ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (761,44 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017-10-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Remiantis Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovo reikalavimai yra patenkinti iš dalies. Bylinėjimosi išlaidas sudaro 15 Eur žyminis mokestis. Šios bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir iš atsakovo priteistinos ieškovui (Civilinio proceso kodekso 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 4,17 Eur priteisiamos iš atsakovės (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnis 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovui AS „Plus Plus Capital“, įmonės kodas 11919806, iš atsakovės E. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 459,43 Eur (keturių šimtų penkiasdešimt devynių eurų 43 ct) negrąžinto kredito, 18,00 procentų metines palūkanas nuo 359,05 Eur sumos, skaičiuojamas nuo 2017 m. spalio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 procentus dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (459,43 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. spalio 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur (penkiolikos eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės E. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 4,17 Eur (keturis eurus 17 ct) pašto išlaidų Valstybės naudai.
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą arba atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo šalies pridedamos medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data, žyminio mokesčio kvitas. Kartu su pareiškimu turi būti pateikti visi šalies turimi įrodymai, susiję su byla, ir pareikšti prašymai teismui padėti išreikalauti turinčius bylai reikšmės įrodymus, kurių šalis pati negali gauti.
Papildomai paskelbti apie sprendimo už akių priėmimą viešai, specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt ir, nepavykus kopijos įteikti paštu, skaičiuoti pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikimo terminą nuo viešo paskelbimo dienos.
Ieškovas sprendimą gali apskųsti per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.