- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-27
- Bylos Nr.
- e2A-823-856/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Valantienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Lina Muchtarovienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „WORKSHOP LT“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „B&B Tools Lietuva“
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Linos Muchtarovienės, Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „WORKSHOP LT“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-23477-466/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „B&B Tools Lietuva“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „WORKSHOP LT“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „B&B Tools Lietuva“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovės UAB „WORKSHOP LT“ priteisti 8 024,57 Eur skolą, 8 procentų palūkanas nuo skolos sumos nuo ieškinio pateikimo dienos (2017-03-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kas sudaro po 0,45 Eur už kiekvieną praleistą dieną, ir patirtas bylinėjimosi išlaidas (e. b. I t., 38 – 40, 122–124 b. l.).
2. Ieškovė nurodė, kad viena iš jos veiklos sričių yra prekyba profesionaliais statybos įrankiais ir jų nuoma, plataus profilio įrankių ir jų priedų nuoma bei prekyba. Parduodant įrankius ir kitą produkciją, su pirkėjais nėra sudaromos ilgalaikės ar trumpalaikės pirkimo-pardavimo sutartys, o pardavus prekes, išrašomos PVM sąskaitos faktūros. Atsakovė ne kartą pirko prekes iš įmonės, už prekes atsiskaitydavo dažniausiai per sąskaitose nurodytą terminą. Atsakovė didžiąja dalimi yra sumokėjusi už parduotas prekes, tačiau liko skolinga 8 024,57 Eur sumą. Ieškovė ieškinyje aiškiai nurodė reikalavimo dydį, kartu su ieškiniu pateikė rašytinius įrodymus, todėl atsakovei turėtų būti aiškūs ieškinio reikalavimai, tačiau atsakovė apie skolą net neužsimena.
Atsiliepimas
3. Atsakovė UAB „WORKSHOP LT“ atsiliepime į ieškinį ir triplike prašė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nesant įrodymų apie atsakovei perduotas PVM sąskaitose faktūrose nurodytas prekes, laikytina, kad ieškovė neįrodė prekių pardavimo atsakovei fakto, neįrodė turinti reikalavimo teisę į atsakovę (e. b. I t., 95–101, 128–129 b. l.). Pirkimo-pardavimo teisiniuose santykiuose svarbią reikšmę turi būtent daiktų perdavimo pirkėjui faktas, tačiau tokių įrodymų byloje nepateikta. Bendradarbiavimo su ieškove laikotarpiu atsakovė iš ieškovės įsigijo prekių daugiau kaip už 180 tūkstančių eurų ir už jas sumokėjo mokėjimo pavedimais, o ieškovei šie duomenys yra žinomi.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „WORKSHOP LT“ 8 024,57 Eur skolą, 8 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (8 024,57 Eur) nuo ieškinio priėmimo teisme 2017-04-26 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 881 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „B&B Tools Lietuva“ (e. b. I t., 174–176 b. l.).
5. Teismas nurodė, kad ieškovė į bylą pateikė 2016-11-14 skolos mokėjimo grafiką ir 2016-04-22 tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, kuris yra pasirašytas UAB„WORKSHOP LT“ atstovo, labai tikėtina, kad direktoriaus R. J.. Tuo aktu atsakovė pripažino savo 22 258,97 Eur skolą 2016-03-31.
6. Teismas atmetė atsakovės argumentą, kad dėl to, jog dalyje ieškovės pateiktų PVM sąskaitų faktūrų nėra atsakovės UAB „WORKSHOP LT“ atstovo parašo, atsakovės teigimu, nėra įrodytas prekių jai perdavimo faktas. Teismo vertinimu, nėra jokių abejonių, kad prekes atsakovė gavo, o teigdama, jog prekių negavo, pati atsakovė turėjo galimybę teikti įrodymus, kad tokių prekių nėra atsakovės apskaitoje. Tačiau atsakovė iš esmės nesirėmė aplinkybe, kad nepriėmė ieškovės sąskaitų į UAB „WORKSHOP LT“ apskaitą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
7. Atsakovė UAB „WORKSHOP LT“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 14 d. sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas (e. b. I t., 180–183 b. l.). Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
7.1. Pirmosios instancijos teismas grubiai pažeidė procesines teisės normas, pamindamas nešališko ginčo sprendimo taisyklę, pažeidė proceso šalių lygiateisiškumo principą, taip užkirsdamas kelią atsakovei surinkti ir pateikti į bylą papildomus ieškinio nepagrįstumo įrodymus ir taip nesuteikdamas galimybių gintis nuo pareikštų reikalavimų. Teismas formaliai atsisakė tenkinti atsakovės prašymą skirti rašysenos ekspertizę, palaikydamas ieškovės argumentą, esą toks prašymas galėjo būti pareikštas anksčiau, o bylos nagrinėjimas ir taip užtruko.
7.2. Prieš priimdamas sprendimą, teismas leido byloje pateikti paaiškinimus ieškovės vadovui, iš esmės vien jais ir rėmėsi priimdamas sprendimą, tačiau nesudarė jokių galimybių atsakovei tinkamai atsikirsti į reiškiamus reikalavimus, pateikti įrodymus, kuriuos buvo galima surinkti tik patenkinus atsakovės prašymą dėl ekspertizės byloje paskyrimo. Teismas taip pat atsisakė tenkinti prašymą dėl papildomų liudytojų, esą ėmusių prekes atsakovės vardu iš ieškovės, apklausos, taip užkirsdamas galimybę atsakovei paneigti ieškovės vadovo kaip liudytojo pateiktus liudijimus, atskleisti melagingų liudijimų faktą.
7.3. Teismas netyrė aplinkybių, ar prekės iš tiesų buvo perduotos atsakovei, ar atsakovė jas gavo (t. y. ar įvyko pirkimo - pardavimo sandoris), ar atsakovė priėmė/gavo ieškovės į bylą pateiktus skolos pagrindo pirminius buhalterinius dokumentus ir pan. Šių faktinių aplinkybių nustatymas yra esminis bylos išnagrinėjimui, tačiau teismas jų netyrė ir nesudarė atsakovei galimybės šiuo pagrindu atsikirsti į ieškinį.
7.4. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovė nesirėmė aplinkybe, jog neįtraukė į apskaitą tose buhalteriniuose dokumentuose nurodytų prekių. Iš atsakovės į bylą pateiktų procesinių dokumentų turinio, atstovo prašymų aiškiai matyti, jog atsakovė nepripažino prekių gavimo fakto, t. y. nepripažino, kad gavo prekes pareikšto reikalavimo sumoje. Todėl teismo samprotavimai apie atsakovės pasirinktą gynybos būdą ir argumentus, esą nusakančius prekių įsigijimo fakto pripažinimą, yra akivaizdžiai nepagrįsti.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „B&B Tools Lietuva“ prašo netenkinti apeliacinio skundo reikalavimų ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (e. b. I t., 192 –195 b. l.).
9. Atsiliepime nurodė, kad nuo 2016 metų apeliantė galėjo savo jėgomis ir/ar padedama profesionalių teisininkų suvokti pareikšto ieškinio reikalavimų apimtis ir išsinagrinėti pateiktus rašytinius įrodymus (e. b. I t., 192–195 b. l.). Ieškinys su pridedamais dokumentais teismui buvo įteiktas 2017 m. balandžio mėnesį. Nuo 2017 m. balandžio mėnesio apeliantė turėjo daugiau nei pakankamai laiko ekspertizių atlikimui. Nei viena ekspertizė neturi teismui išankstinės galios, tai yra vertinimo dalykas. Pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principą, reikalaujantį, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo atsikirtimų pagrindu (tariamai suklastotos PVM sąskaitos faktūros), tokia pareiga tenka būtent apeliantei. Apeliantės skundo argumentai dėl bylą išnagrinėjusio teismo (teisėjo) šališkumo grindžiami tik prielaida ir yra paremti iš esmės vien tik apeliantės nesutikimu su teismo priimtu jai nepalankiu procesiniu sprendimu, o tai nepatvirtina teisėjo (teismo) šališkumo. Kooperacijos (bendradarbiavimo) principas įpareigoja byloje dalyvaujančius asmenis ir teismą bendradarbiauti tam, kad byla būtų kuo greičiau išnagrinėta (CPK 8 straipsnis). Atsakovė, žinodama apie inicijuotą civilinę bylą, bylos numerį, turi pareigą domėtis greitu bylos išnagrinėjimu ir informuoti teismą apie pasikeitusį buveinės/ūkinės veiklos vykdymo adresą, bendradarbiauti su teismu, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžia savo atsikirtimus, siekiant kuo greičiau ir ekonomiškiau išnagrinėti bylą. Ieškovės manymu, apeliantės atžvilgiu, pastarajai neteikiant įrodymų apie įrodinėjamas aplinkybes, turėtų būti taikoma contra spoliatorem prezumpcija. Pagal contra spoliatorem prezumpciją, jei šalis slepia, sunaikina ar atsisako pateikti įrodymą, laikoma egzistuojant pačius nepalankiausius jai faktus, kuriuos įrodymas būtų patvirtinęs. Su ieškiniu buvo pateikiami rašytiniai įrodymai - išrašytos neapmokėtos sąskaitos. Su dubliku pateikti ir kiti rašytiniai įrodymai, bylojantys apie apeliantės įsiskolinimą. Apeliantė savo ruožtu neteikia ir/ar vengia teikti įrodymus ir su apeliaciniu skundu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliantės UAB „WORKSHOP LT“ apeliacinis skundas netenkinamas.
10. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
11. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos aplinkybes, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių atstovų paaiškinimus, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, jų pagrindu padarytomis išvadomis ir motyvais, todėl jų visų iš naujo nebekartoja. Kasacinio teismo ne kartą pastebėta, kad tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų praktikoje pripažįstama, jog apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010). Teismas neturi pareigos atsakyti į kiekvieną skundo argumentą, todėl pasisako tik dėl teisiškai reikšmingų atsakovės apeliacinio skundo argumentų.
12. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 straipsnis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-454/2011).
13. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, šalių lygiateisiškumo principą, nes nesuteikė atsakovei galimybės pateikti įrodymų, kurie paneigtų ieškovės nurodomas aplinkybes, teismas netenkino atsakovės prašymo skirti rašysenos ekspertizę, todėl atsakovė neturėjo galimybių atsikirsti į reiškiamus reikalavimus, pateikti įrodymus, kuriuos buvo galima surinkti tik patenkinus prašymą dėl ekspertizės skyrimo.
14. Pažymėtina, kad kasacinis teismas, formuodamas teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, ne kartą yra nurodęs, jog tam, kad išsiaiškintų byloje nagrinėjamus klausimus, kuriems reikia specialių žinių, teismas gali skirti ekspertizę (CPK 212 straipsnis). Tačiau ekspertizės skyrimas turi būti pagrįstas ne spėjimu, bet teismo įsitikinimu, kad jos atlikimas yra tikslingas, atsižvelgiant į pagrindinį proceso tikslą – teisingai ir tinkamai išnagrinėti bylą laikantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, kooperacijos ir kitų proceso principų pusiausvyros (CPK 2 straipsnis, 7 straipsnio 1 dalis, 8, 17, 21 ir kiti straipsniai). CPK 185 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas vienodas visų įrodymų teisinės galios principas reiškia, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Eksperto išvada nepriskirtina tokioms išimtims. Taigi, tais atvejais, kai byloje keliamas ekspertizės skyrimo klausimas, teismas jį sprendžia ne tik vadovaudamasis CPK 212 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, bet ir bendraisiais teisės principais, atsižvelgdamas į šalių reikalavimus ir atsikirtimus, juos pagrindžiančių įrodymų pobūdį, taip pat įvertina galimą įtaką teisingam bylos išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014 m. vasario 14 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-29-2014). Tokiu atveju, kai prašymas skirti byloje ekspertizę grindžiamas tik spėlionėmis ir abejonėmis, o ne pagrįstu įsitikinimu, jog tam tikrų byloje kilusių klausimų išsiaiškinimui yra būtinos specialios žinios, teismas turi pagrindą prašymo skirti ekspertizę netenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2013).
15. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje yra pakankamai įrodymų, kad būtų galima nustatyti ir patikrinti bylai reikšmingas faktines aplinkybes, susijusias su ginčijamų PVM sąskaitų faktūrų pasirašymu, todėl atsakovei tinkamai nepagrindus būtinumo skirti byloje rašysenos ekspertizę, toks jos prašymas pagrįstai buvo atmestas.
16. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad tarp šalių buvo susiklostę pirkimo pardavimo santykiai – ieškovė parduodavo, o atsakovė pirkdavo iš ieškovės įvairius statybos įrankius, plataus profilio įrankius ir jų priedus. Atsakovė aplinkybių, kad iš ieškovės pirkdavo įvairius statybinės paskirties įrankius, neginčija, triplike nurodė, kad per bendradarbiavimo su ieškove laikotarpį iš ieškovės įsigijo prekių daugiau kaip už 180 000 eurų ir už jas sumokėjo mokėjimo pavedimais, pateikė mokėjimų sąrašą. Tačiau atsakovė nesutinka sumokėti 8 024,57 Eur už prekes, pirktas 2016 m. sausio – kovo mėnesiais, nurodydama, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog prekes atsakovė užsakė, kad šios prekės atsakovei buvo perduotos, ar kad atsakovė jas gavo.
17. Iš teismui pateiktų PVM sąskaitų faktūrų matyti, kad 2016 m. sausio – kovo mėnesiais atsakovė iš UAB „B&B Tools Lietuva“ įsigijo prekių už 9 249,21 Eur, daugelis PVM sąskaitų faktūrų yra pasirašytos V. B. bei atsakovės direktoriaus R. J.. PVM sąskaitose faktūrose nurodyta, kad minėti asmenys prekes gavo ir įsipareigojo per 45 dienas atsiskaityti už gautas prekes. Aplinkybę, kad atsakovė prekes gavo, patvirtina ir 2016 m. balandžio 22 d. Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas, kuriame atsakovė pripažino, jog skola ieškovei 2016 m. kovo 31 d. buvo 22 258,97 Eur (e. b. I t., 126 b. l.). Elektroniniame laiške atsakovės direktorius R. J. nurodė, kad 2016 m. balandžio 1 d. skolos likutis yra 28 872,56 Eur, teigė, kad prie elektroninio laiško pridėjo 2016 m. kovo 31 d. suderinimą (neskaitmenizuotas). Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas pasirašytas paties atsakovės direktoriaus R. J.. Teisėjų kolegijos vertinimu, pasirašydama Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, atsakovė pripažino įsiskolinimą ieškovei. Atsakovės įsiskolinimo ieškovei faktą patvirtina ir 2016-11-14 skolos mokėjimo grafikas, kuriame pati atsakovė pasiūlė 9 374,58 Eur skolos mokėjimą išdėstyti dalimis, skolą sumokant per šešis mėnesius, kiekvieną mėnesį mokant po 1 562,43 Eur, pradedant mokėti 2016-12-31 ir paskutinį mokėjimą atliekant 2017-05-31 (e. b. I t., 125 b. l.). Atsakovė nurodo, kad šis skolos mokėjimo grafikas nėra pasirašytas atsakovės, todėl neatitinka rašytiniams įrodymams nustatytų formos ir turinio reikalavimų ir juo teismas nepagrįstai rėmėsi. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors šis įrodymas ir nepasirašytas, tačiau jis yra paruoštas pačios atsakovės UAB „WORKSHOP LT“, išsiųstas ieškovei, siūlant pritarti tokiam skolos išdėstymui, todėl laikytina, kad ir šiuo įrodymu atsakovė patvirtino 9 374,58 Eur skolą ieškovei, o teismas neturėjo pagrindo juo nesivadovauti.
18. Kaip jau minėta, atsakovė savo nesutikimą su ieškinio reikalavimais grindė argumentu, kad PVM sąskaitų faktūrų jos direktorius R. J. nepasirašinėjo, šiuose dokumentuose esančių parašų autentiškumas kelia abejonių, tačiau nesutikdama su ieškinio reikalavimais priešieškinio dėl šių PVM sąskaitų faktūrų pripažinimo negaliojančiomis nereiškė, nei atsiliepime į ieškinį, nei triplike skirti rašysenos ekspertizę bei apklausti liudytojus nereikalavo. Pasirengimas bylos nagrinėjimui vyko paruošiamųjų dokumentų būdu, todėl atsakovė reikšti prašymus dėl ekspertizės skyrimo bei liudytojų apklausos turėjo pakankamai laiko, tačiau tokių prašymų nereiškė. Atsakovė prašymą skirti rašysenos ekspertizę pateikė tik 2017-10-25 teismo posėdžio metu, nagrinėjant bylą iš esmės, o atsižvelgiant į tai, kad byla teisme nagrinėjama nuo 2016 m. gruodžio mėnesio, teisėjų kolegijos vertinimu, ekspertizės skyrimas būtų užvilkinęs bylos nagrinėjimą bei pažeidęs proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principą.
19. Teisėjų kolegijos vertinimu, tuo atveju, jeigu atsakovė būtų negavusi iš ieškovės prekių pagal jai pateiktas PVM sąskaitas faktūras, atsakovė turėjo teisę pareikšti ieškovei pretenzijas bei reikalauti atlyginti nuostolius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.348 straipsnio 1 dalis). Tačiau ieškovės atstovo teigimu, atsakovė dėl prekių apimties, kokybės ar kainos niekada nereiškė jokių pretenzijų ieškovei (2017-10-25 posėdžio garso įrašas).
20. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 78 straipsnio 5 dalis numato, kad apmokestinamieji asmenys privalo tvarkyti gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrus; į juos turi būti įtraukiamos visos išrašytos, taip pat gautos, PVM sąskaitos faktūros, išskyrus PVM sąskaitas faktūras, nurodytas šio įstatymo 80 straipsnio 7 dalyje. Šių registrų tvarkymo reikalavimus nustato centrinis mokesčio administratorius. Iš šių registrų PVM sąskaitų faktūrų duomenys Valstybinei mokesčių inspekcijai teikiami laikantis Mokesčių administravimo įstatymo nuostatų. Mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio 12 punktas numato, kad mokesčių mokėtojas privalo šio įstatymo 42² straipsnyje nustatyta tvarka pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų duomenis.
21. Vadovaujantis aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu, ieškovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras atsakovė privalėjo įtraukti į gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registrą, o duomenis apie gautas PVM sąskaitas faktūras teikti Valstybinei mokesčių inspekcijai, ką atsakovė galimai ir padarė. Atsakovė nei bylos nagrinėjimo iš esmės metu, nei bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, nepateikė jokių įrodymų, kad iš ieškovės gautų PVM sąskaitų faktūrų, pagal kurias jos teigimu negavo prekių, ji savo buhalterinėje apskaitoje neapskaitė. Todėl minėtų aplinkybių kontekste pastebėtina, kad teisės doktrina pripažįsta contra spoliatorem prezumpciją, kuri reiškia, kad šaliai nepateikus ar atsisakius pateikti įrodymą, reikia laikyti egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs.
22. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas įpareigoja šalis įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Taigi, vadovaujantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia. Apeliantė, teigdama, kad ji prekių pagal PVM sąskaitas faktūras negavo, turėjo pateikti objektyvius įrodymus, pagrindžiančius prekių negavimo aplinkybes, tačiau tokių įrodymų apeliantė nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė.
23. Aplinkybę, kad atsakovė yra nepilnai atsiskaičiusi su ieškove ir liko skolinga ieškinio sumą, patvirtina atsakovės su tripliku pateiktas mokėjimų sąrašas (e. b. I t., 130–135 b. l.). Kaip nurodyta ankščiau, atsakovė 2016-04-22 Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktu pripažino, kad jos skola ieškovei 2016 m. kovo 31 dienai yra 22 258,97 Eur. Iš mokėjimų sąrašo matyti, kad po 2016-03-31 atsakovė ieškovei pervedė 14 200 Eur sumą, taigi liko skolinga ieškinio sumą – 8 024,57 Eur.
24. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje esančių duomenų ir įrodymų visumą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovė ieškovei yra skolinga ieškinyje nurodytą 8 024,57 Eur sumą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą teismo sprendimą, procesinių teisės normų bei šalių lygiateisiškumo principo nepažeidė, pranašumo vienai iš šalių nesuteikė, todėl nėra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas.
25. Teisėjų kolegija pažymi, kad procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo nušalinimo pagrindas.
26. Įvertinusi aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantė šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
27. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą, sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimas apeliantei (atsakovei) nepriteistinas (CPK 93 straipsnis).
28. Ieškovė pateikė įrodymus, kad nagrinėjamoje byloje patyrė 450 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymo ir parengimo išlaidų (e. b. I t., 199-200 b. l.). Šios išlaidos neviršija Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą 8.11 punkte nustatyto dydžio, todėl iš apeliantės priteistinos 450 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir surašymą.
29. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 14 d. nutartimi atidėjo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (241 Eur) mokėjimą iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo dienos. Apeliacinės instancijos teismui priėmus procesinį sprendimą netenkinti atsakovės apeliacinio skundo, 241 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą priteistinas iš atsakovės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „B&B Tools Lietuva“, juridinio asmens kodas 111747218, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „WORKSHOP LT“, juridinio asmens kodas 303017456, 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) dydžio bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „WORKSHOP LT“, juridinio asmens kodas 303017456, 241 Eur (du šimtai keturiasdešimt vieną eurą) žyminį mokestį valstybei už apeliacinį skundą, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „ Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.