Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-837-826/2024

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-10-10
Bylos Nr.: e2A-837-826/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-02015-2023-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Marius Dobrovolskis, Irma Čuchraj, Kristina Domarkienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Ruberis“
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Alytaus VRC“

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-837-826/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02015-2023-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.1; 3.2.4.4; 3.1.7.13; 3.2.4.2; 3.3.1.14; 3.3.1.19.4; 3.3.1.21 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. spalio 10 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Kristinos Domarkienės, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ruberis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ruberis“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Alytaus VRC“ dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Turbobaltic“, Ergo Insurance SE Lietuvos filialas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Ruberis“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovės UAB „Alytaus VRC“ 29 323,56 Eur nuostolių atlyginimo; priteisti iš atsakovės 6 procentų metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; perduoti atsakovei transporto priemonės BMW X5 XDRIVE I PERFORMANCE (toliau – automobilis), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), variklį; priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl automobilio variklio remonto. Nuo 2022 m. rugpjūčio iki 2022 m. spalio mėn. vyko automobilio variklio kapitalinio remonto darbai atsakovės patalpose. Atsakovė atliko šias automobilio variklio remonto paslaugas: variklio galvutės remontas, turbinos remontas, variklio bloko remontas. Automobilis iš atsakovės serviso galėjo būti paimtas ne anksčiau kaip apie 2022 m. spalio 14 d. Automobilio atsiėmimo metu didesni defektai objektyviai negalėjo būti matomi. Nepraėjus vieno mėnesio garantinio termino laikui ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl variklio netinkamo veikimo – pašalinio garso. Tačiau atsakovė nurodė, kad jos darbai atlikti tinkamai ir ieškovė gali eksploatuoti automobilį toliau. Po savaitės atsirado dar vienas pašalinis garsas (stipresnis), apie jį ieškovė pranešė atsakovės direktoriui, jo prašymu automobilis vėl buvo pristatytas dėl apžiūros į atsakovės servisą. Atsakovė atliko automobilio apžiūrą ir nurodė ieškovei, kad ši turi kreiptis į trečiąjį asmenį UAB „Turbobaltic“ dėl turbokompresoriaus remonto darbų. Automobilis buvo pristatytas į UAB „Turbobaltic“. Įmonės darbuotojams atlikus bandomąjį važiavimą ir kompiuterinę diagnostiką klaidų nebuvo nustatyta. UAB „Turbobaltic“ darbuotojų teigimu, iš variklio skyriaus buvo girdimi pašaliniai garsai. Nuėmus ir patikrinus turbiną mechaninių pažeidimų nenustatyta, laikantis visų techninių reikalavimų turbina buvo sumontuota atgal. Įmonės darbuotojams užvedus automobilį garsai iš varikio skyriaus nedingo. Testuojant automobilį dingo automobilio trauka, užsidegė centrinėje konsolėje informaciniai užrašai „Mažas tepalo slėgis“.

Šalies argumentai

3. Ieškovė susisiekusi su atsakove nurodė, kad automobilis nevažiuoja, todėl pareikalavo skubos tvarka imtis priemonių ir visiškai sutvarkyti automobilio variklį. Atsakovė ieškovei pateikė automobilio defektų aktą, kuriame nurodė, kad pakartotinai demontavus variklį iš automobilio ir jį išdetalizavus buvo nustatytas variklio balansyrų veleno dalies sutrupėjimas, ši detalė yra variklio karteryje. Pirminio remonto metu ji buvo visiškai funkcionuojanti ir veikianti, užsakovas (ieškovė) pirminio remonto metu jos keisti neužsakė, todėl ji buvo palikta ta pati. Jai sutrupėjus, buvo nutraukta tepalo siurblio grandinė, pažeistas alkūninis velenas, variklio blokas, indėklai, švaistikliai. Atsakovė nurodė, kad dėl šių dalių kokybės ji neatsako, nes remonto metu jas pateikė pats užsakovas (ieškovė).

4. Ieškovė pakartotinai kreipėsi su pretenzija į atsakovę, tačiau buvo gautas atsakymas, kad atsakomybės dėl sugedusio automobilio atsakovė neprisiima ir automobilio remonto neatliks, kadangi automobilio variklis sugedo ne dėl atsakovės kaltės. Atsakovė nurodė, kad paskutinė automobilį tikrino UAB „Turbobaltic“, todėl atsakovė atsisako savo lėšomis remontuoti automobilio variklį. Tačiau nė viena iš ieškovės atsakovei pateiktų dalių, kurias ji naudojo automobilio variklio remonto darbams, neturėjo įtakos variklio gedimui. Nė viena iš ieškovės pateiktų dalių nelūžo ir „neįtakojo“ paliktos senos ir nekeistos varikio dalies – variklio balansyrų veleno. Tai, kad automobilio variklio remonto darbų metu nebuvo keistas varikio balansyrų velenas, negali būti laikoma ieškovės atsakomybe. Atsakovė yra variklių remonto darbų profesionalė, todėl jei jau buvo keičiamos visos kitos dalys naujomis, atsakovė bent jau galėjo informuoti ieškovę, kad šią dalį rekomenduotina pakeisti. Todėl labiau tikėtina, jog jei būtų buvusi laiku pakeista minėta detalė, automobilio variklis nebūtų buvęs nepataisomai sugadintas. Atsakovė, kaip remontą atlikusi įmonė, privalo prisiimti atsakomybę už remonto darbų pasekmę.

Šalies argumentai

5. Atsakovė su ieškovės ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Ieškovė 2022 m. rugpjūčio 25 d. į atsakovės autoservisą atgabeno automobilį variklio remontui. Gavus pavedimą iš ieškovės buvo pradėti (atnaujinti) atlikti likę automobilio remonto darbai, t. y. surinktas automobilio variklis ir įmontuotas į automobilį, atlikti derinimo darbai. Šie darbai truko įprastai, apie tris dienas, todėl ir automobilis po variklio remonto darbų buvo atsiimtas 2022 m. spalio 6 d. 2022 m. spalio 15 d. į atsakovės autoservisą buvo pristatytas automobilis dėl pašalinių girdimų garsų iš po kapoto. Automobiliui stovint su užvestu varikliu, tiek esant laisvoms apsukoms, tiek akseleruojant, jokio pašalio garso iš variklio nebuvo. Automobiliu pravažiavus buvo prieita prie išvados, kad važiuojant garsą skleidžia automobilio padangos. Po patikrinimo atsakovė jokių pretenzijų dėl automobilio variklio skleidžiamų garsų negavo, todėl buvo nutarta automobilį eksploatuoti toliau.

6. Suremontuotas automobilis ieškovei buvo perduotas 2022 m. spalio 6 d., o variklis sugedo 2022 m. lapkričio 15 d., t. y. praėjus daugiau nei vienam mėnesiui po automobilio variklio remonto. Todėl reikalauti iš atsakovės, suremontavusios variklį ir palikusios dalį senų detalių, didesnės garantijos nei iš naujo variklio ir daugiau, nei buvo numatyta sutartyje, t. y. praėjus daugiau nei vienam eksploatacijos mėnesiui, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

7. Pagal Lietuvos standarto LST 1438:2005 „Automobiliai. Techninė priežiūra ir remontas“ 3.7 punktą, kapitalinis valiklio remontas – toks variklio remontas, kada mechaniškai apdirbami cilindrai ir alkūninis velenas iki remontinių matmenų arba šios detalės keičiamos naujomis. Kadangi nebuvo keisti stūmokliai, todėl negalima laikyti, kad buvo atliktas variklio kapitalinis remontas. Automobilio variklio blokas nebuvo remontuojamas, o buvo atkuriamas variklio bloko guoliaviečių ašiškumas pritrinant. Jokio mechaninio cilindrų gilzių apdirbimo nebuvo, stūmokliai nebuvo keičiami, o apdirbus cilindrų gilzes būtų buvę reikalingi remontiniai stūmokliai, seni stūmokliai būtų netikę. Apžiūrėjus remontuojamą variklį ir užsakant detales, apžiūrėtas balansyrų velenų blokas išoriškai jokių pažeidimų neturėjo, kadangi tai neišrenkama detalė. Atsakovė nesutinka, kad automobilio variklis sugedo dėl jos kaltės. Ieškovė ieškinyje nenurodė, dėl kokių neteisėtų atsakovės veiksmų sugedo automobilio variklis.

Atsiliepimas

8. Trečiasis asmuo UAB „Turbobaltic“ su ieškovės ieškiniu sutiko iš dalies. Nesutiko su tuo, kad jis yra solidariai atsakingas dėl automobilio variklio remonto darbų, kadangi automobilio turbokompresoriaus remonto darbai neturėjo įtakos variklio garso iš apatinės dalies atsiradimui arba jo pasikeitimui, kai buvo nuimtas turbokompresorius ir po patikros sumontuotas atgal ant variklio.

9. Turbokompresorių sumontavus ant automobilio variklio, buvo atliktas bandomasis važiavimas. Atliekant bandomąjį važiavimą 2022 m. lapkričio 22 d. maršrutu Savanorių pr. 174r link miesto centro, ties Riovonių g. apsisukta ir važiuota Kauno kryptimi. Pravažiavus apie 5 km, ties EMSI degaline automobilio prietaisų skydelyje įsijungė variklio gedimo indikatorius. Automobilis nedelsiant buvo sustabdytas šalikelėje ir išjungtas (užgesintas variklis). Daugiau variklis nebebuvo paleidžiamas (užvedamas), tačiau kompiuteriu buvo patikrintos elektroninės veikimo ir trūkumų fiksavimo sistemos ir buvo nustatyti trūkumai. Trečiasis asmuo testuodamas automobilį negalėjo naudoti per didelės automobilio variklio apkrovos.

Atsiliepimas

10. Trečiasis asmuo ERGO Insurance SE Lietuvos filialas su ieškovės ieškiniu nesutiko. Atsakovė ir ERGO Insurance SE sudarė įmonių civilinės atsakomybės draudimo sutartį, kuria buvo apdrausta atsakovės civilinė atsakomybė dėl autoserviso paslaugų, dėl apdraustoje veikloje tiekiamo produkto, dėl žemės sklypų, statinių / patalpų valdymo laikotarpiui nuo 2022 m. rugsėjo 20 d. iki 2023 m. rugsėjo 20 d. Dėl ieškovės automobilio remonto darbų atsakovė kreipėsi į trečiąjį asmenį dėl draudžiamojo įvykio, tačiau šis įvykis nebuvo pripažintas draudžiamuoju. Trečiasis asmuo ERGO Insurance SE Lietuvos filialas palaikė atsakovės procesiniuose dokumentuose dėstomą poziciją.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gegužės 10 d. sprendimu ieškinį atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

12. Teismas nurodė, kad ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, jų priežastinio ryšio su atsiradusia žala. Teismo vertinimu, ieškovė ieškinį grindė aplinkybe, kad atsakovės atlikti automobilio remonto darbai sąlygojo ieškovei žalą, nepateikdama įrodymų, faktinių aplinkybių, visą įrodinėjimo naštą perkeldama atsakovei ir tretiesiems asmenims. Teismas ištyręs byloje esančius įrodymus padarė išvadą, kad nėra tiesioginio ir netiesioginio ryšio tarp atsakovės atlikto automobilio remonto darbo ir ieškovei atsiradusios žalos, nenustatyta automobilio remonto darbų kokybės neatitiktis keliamiems variklio remonto darbų standartams ir kitiems techniniams reikalavimams ar padaryta pažeidimų vykdant rangos sutartį. Teismas pažymėjo, kad nėra teisinio pagrindo taikyti atsakovei sutartinę atsakomybę ir įpareigoti atlyginti žalą. Teismas nurodė, kad civilinės atsakomybės sąlyga yra atsakovės neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys tarp jos neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Teismas padarė išvadą, kad atsakovės atlikti remonto darbai ir automobilio gedimas tiesiogiai ir netiesiogiai nėra tarpusavyje susiję, kadangi atsakovės atlikto remonto metu variklio cilindrai nebuvo šlifuojami ir nebuvo keičiami naujais, o buvo pakeisti tik stūmoklių žiedai.

13. Teismas nurodė, jog ieškovės teiginiai, kad UAB „Turbobaltic“ darbuotojai po įspėjamų prietaisų skydelio daviklio šviesų užsidegimo nuvažiavo į šalikelę ir tai lėmė nepataisomą variklio gedimą, yra tik prielaida, spėjimas. Teismas vertino, kad variklio gedimą galėjo lemti natūralus detalės susidėvėjimas, gamintojo detalių nepatikimumas. Nurodė, kad po atsakovės atlikto variklio remonto ieškovė automobiliu nuvažiavo apie 2000 km., pakeitė tepalus. Automobilio kompiuterinė sistema, servisų turima kompiuterinė diagnostinė aparatūra nerodė variklio gedimų, o tai, teismo vertinimu, įrodo, kad balansyrų mechanizmo subyrėjimą lėmė atsitiktinumas, o ne priežastinis ryšys su atsakovės atliktu automobilio variklio remontu.

Šalies argumentai

14. Teismas nurodė, kad ieškovė kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo, perkeldama įrodinėjimo naštą atsakovei, nenurodydama priežastinio ryšio tarp atsakovės ar trečiojo asmens atliktų rangos darbų ir atsiradusios žalos, nenurodydama neteisėtų, techninių reikalavimų neatitinkančių veiksmų, aplaidžios profesinės veiklos ir atsiradusios žalos. Teismo vertinimu, atsakovė remonto darbus atliko sudarytos sutarties sąlygomis ir nėra pateikti įrodymai, kad remonto metu ji pažeidė įprastinius technologinius reikalavimus: variklio remonto apimtis buvo derinama su užsakovu, atlikti rangos darbai priimti, įrašas ant sutarties rodo, kad atsiimdama automobilį ieškovė pretenzijų neturėjo. Teismo vertinimu, trečiasis asmuo automobilio testavimą atliko pagal įprastas technologines sąlygas. Teismas nurodė, kad automobilis važiuodamas į įkalnę ar staigiai lenkdamas kitą automobilį natūraliai pasiekia dideles apsukas, dėl ko padidėja balansyrų mechanizmo ekscentrikų inercijos jėgos, tačiau tokioje situacijoje, kuri eksploatuojant automobilį yra įprasta, techniškai tvarkingas variklis nesukelia balansyrų bloko korpuso skilimo ir (ar) grandinės, suteikiančios sukimo momentą alyvos siurbliui, trūkimo.

Žemesnės instancijos teismas

15. Teismas atmetė ieškovo paaiškinimą, kad specialistų išvados prieštarauja viena kitai. Nurodė, kad specialistas mokslų daktaras V. V. pateikė labiausiai tikėtiną, logiškiausią gedimo paaiškinimą, jo priežastį ir variklio sugadinimo eigą. Atsakovė, trečiasis asmuo įrodė, kad ieškovės žala ir rangos darbai nesiejami teisine prasme, nėra neteisėto veiksmo (neveikimo). Teismas pažymėjo, jog yra įrodyta specialistų išvadomis, kompiuterine diagnostika, kad nebuvo variklio veiklos trikdžių po variklio remonto. Ieškovė atsiradusius nuostolius grindžia tik prielaidomis, spėjimais, nors žala galėjo atsirasti dėl variklio detalių, kurios nebuvo pakeistos, natūralaus susidėvėjimo. Teismas akcentavo, kad daktaro V. V. techninės ekspertizės išvados labiausiai tikėtinos, nes kiti variklio detalių gedimai variklio balansyrų mechanizmo dviejų krumpliaračių sukibimo nesąlygotų. Variklio gedimo eiga prasidėjo nuo variklio balansyrų mechanizmo dviejų krumpliaračių sukibimo ir tai sąlygojo kitus variklio gedimus: tepimo sistemos pažeidimą, detalių lūžius ir kt. Teismas atsižvelgęs į visumą byloje esančių duomenų, į šalių, liudytojų, ekspertų parodymus, duotus teismo posėdžių metu, padarė išvadą, kad atsakovės atlikti variklio remonto darbai nesusiję su atsiradusiu variklio gedimu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

16. Apeliaciniame skunde apeliantė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 10 d. sprendimą ir ieškovės ieškinį tenkinti; netenkinus apeliacinio skundo, priimti naują sprendimą ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui; priimti papildomus įrodymus; priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir nevertino, kad automobilio gedimo priežastis (balansyrų velenų bloko ar tepimo sistemos gedimas) egzistavo dar tada, kai atsakovė po remonto darbų 2023 m. lapkričio 13 d. perdavė automobilį ieškovei. Pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumą patvirtina esminės reikšmės turintys specialistų duoti paaiškinimai 2024 m. sausio 15 d. teismo posėdžio metu, kurių pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nevertino ir neanalizavo. Be to, ieškovė automobilį atvežė jau su esančiu variklio defektu (neveikiančiu varikliu) ir užsakė variklio remonto (suremontavimo) paslaugą, kad automobilis atliktų savo paskirtį ir funkcionuotų tinkamai. Pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į tai, jog nors balansyrų veleno bloko rekomenduojamas periodinis keitimas automobilio gamintojo nenumatytas, tačiau ši detalė, tikėtina, buvo pažeista, kai automobilis 2022 m. rugpjūčio 25 d. buvo pristatytas pas atsakovę dėl buvusio gedimo. Nors atsakovė bylos nagrinėjimo metu pateikė paaiškinimus, kad šią detalę patikrino vizualiai ir neva ji buvo tinkama, tačiau jokių objektyvių įrodymų į bylą nepateikė. Priešingai, iš karto po remonto pradėjęs sklisti pašalinis garsas įrodo, kad remonto metu ne visos detalės buvo patikrintos ir pakeistos tam, kad darbų rezultatas būtų kokybiškas.

16.2. Apeliantė pažymi, kad reikalaudama atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl atsakovės netinkamo sutarties įvykdymo, nurodė, kad rangos darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal paskirtį, t. y. po atsakovės atliktų remonto darbų automobilio variklis sugedo, kai automobiliu buvo nuvažiuota tik iki 2000 km, o po remonto darbų atlikimo (2022 m. spalio 13 d.) darbų trūkumai paaiškėjo tą pačią dieną. Tai patvirtina ir pačios atsakovės veiksmai, kai po antrosios automobilio patikros atsakovė patvirtino, kad automobilio variklis skleidžia pašalinius garsus, todėl nurodė pačiai ieškovei pristatyti automobilį pas trečiąjį asmenį turbokompresoriaus remontui. Be to, iš abiejų specialistų išvadų matyti, kad tikroji automobilio gedimo priežastis, tikėtina, buvo ne turbokompresoriaus, o variklio balansyrinių velenų bloko gedimas. Būtent šią detalę tikrino atsakovė. Atsakovei pripažinus, kad balansyrų velenas buvo tikrinamas remonto metu, tai patvirtina, kad šios detalės būklė, jos tinkamas veikimas kartu su remonto darbų metu keistomis / remontuotomis detalėmis buvo svarbus siekiant rangos darbų rezultato. Taigi per tokį trumpą laiko tarpą, kai automobiliu buvo nuvažiuota tik iki 2000 km, variklio remonto darbų trūkumai, jei darbai būtų buvę atlikti tinkamai, nebūtų paaiškėję ir tokių pasekmių būtų buvę išvengta.

16.3. Ieškovė pateikė prašymą dėl ieškinio dalyko pakeitimo, kuriame aiškiai nurodė, jog atsakovės netinkamai atliktų darbų vertė sudaro 29 323,56 Eur, šią sumą ieškovė įvertino kaip patirtus nuostolius dėl negauto darbų rezultato – važiuojančio automobilio. Pirmosios instancijos teismo argumentai, jog ieškovė perkėlė įrodinėjimo naštą atsakovei ir neįrodė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, yra nepagrįsti, prieštaraujantys CK 6.645 straipsnio 1 daliai, 6.663–6.664 straipsniams, 6.665 straipsnio nuostatoms, numatančioms rangovo atliktų darbų kokybės užtikrinimą, užsakovo (ieškovės) teisę gauti tinkamą darbų rezultatą ir rangovo (atsakovės) pareigą įrodyti aplinkybes, kad darbų trūkumai atsirado dėl užsakovo ar trečiųjų asmenų kaltės ar dėl normalaus darbų rezultato nusidėvėjimo.

16.4. Pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai vadovaudamasis išimtinai atsakovės procesinių dokumentuose pateiktais argumentais, nusprendė, kad atsakovės atliktiems remonto darbams garantija netaikoma. Teismas tokias išvadas padarė išimtinai vadovaudamasis tik atsakovės teiginiais ir pažodžiui kopijuodamas atsakovės procesinius dokumentus. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad byloje buvo nustatytos net kelios reikšmingos bylos baigčiai aplinkybės: atsakovė bylos nagrinėjimo metu kategoriškai neigė automobilio grąžinimo datą ir teigė, kad automobilis grąžintas ieškovei ne vėliau kaip 2022 m. spalio 4 d., bandydama įrodyti, kad neva remonto darbų garantija jau buvo pasibaigusi. Tačiau šios atsakovės nurodytos aplinkybės buvo paneigtos.

16.5. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad automobilio gedimą būtų lėmusios ieškovės pateiktos detalės. Atsakovė atliko pagrindinius variklio remonto darbus, jiems suteikė vieno mėnesio garantinį terminą. Automobilio trūkumai paaiškėjo dar garantinio termino metu, tačiau atsakovė nesiėmė veiksmų šių trūkumų šalinti. Priešingai, veikė aplaidžiai, neprofesionaliai, automobilio remonto darbų trūkumus tikrino atlikdama bandomąjį važiavimą, o tai neatitinka profesionaliam rangovui, kurio specializacija yra variklių remontas, keliamų reikalavimų.

16.6. Byloje pateiktos dvi specialistų išvados, parengtos pagal byloje dalyvavusių asmenų pavedimus, objektyviai neatsako į klausimą dėl labiausiai tikėtinos variklio gedimo priežasties. Pirmosios instancijos teismas pasirinko vadovautis atsakovės civilinės atsakomybės draudiko užsakymu parengtos V. V. išvados dalimis, kurios netgi buvo patikslintos ir tam tikra prasme paneigtos paties V. V. teismo posėdyje. Teismas, manydamas, kad byloje tikslinga išsiaiškinti visus su automobilio defektais susijusius klausimus, kurie būtų paneigę arba patvirtinę ieškinio reikalavimus, pažeidė procesines teisės normas, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 212 straipsnyje, neskirdamas savo iniciatyva teismo ekspertizės. Teismo motyvas, kad šalys byloje neprašė skirti ekspertizės, nepašalina teismo pareigos atskleisti bylos esmę ir savo iniciatyva skirti teismo ekspertizę, jeigu teismui nepakanka objektyvių ir neprieštaringų duomenų teisingam sprendimui surašyti. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai neištyrė bylos ir neatskleidė bylos esmės, netinkamai taikė rangos teisnius santykius kvalifikuojančias teisės normas ir įrodinėjimo naštos paskirstymą.

Atsiliepimas

17. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliantės apeliacinį skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

17.1. Po atlikto automobilio variklio remonto atsakovė automobilį apžiūrėjo tik du kartus, t. y. 2022 m. spalio 15 d. ir 2022 m. spalio 31 d. 2022 m. spalio 15 d. kompiuterinė diagnostika nebuvo būtina. Antrosios apžiūros metu nustatyta, kad garsą variklio sektoriuje skleidė turbokompresoriaus išmetamų dujų srauto reguliavimo vožtuvo kepurėlė, nes ją prispaudus garsas dingdavo. Po to ieškovė automobilį pristatytė į UAB „Turbobaltic“ autoservisą turbokompresoriaus remontui. Šiai įmonei atliekant automobilio testavimą po turbokompresoriaus apžiūros, automobilio variklis užpleišėjo dėl balansyrų bloko (mechanizmo) korpuso gedimo, staiga dingus variklio tepalams.

17.2. Byloje nebuvo nustatyta, kaip teigia ieškovė, kad lūžo balansyrų velenas, nes, pagal specialistą V. V., trūko balansyrų bloko (mechanizmo) korpusas dėl konstruktyviai nenumatyto balansyrų ekscentrikų susikabinimo, o, pagal V. M., susidėvėjo balansyrų mechanizmo trumpoji ašis ir jos guoliavietės.

17.3. Balansyrų bloko remonto metu keisti nereikėjo, nes apžiūrėjus automobilio variklį balansyrų blokas sukosi lengvai, laisvumo velenų guoliavietėse nebuvo. Kitokia jo apžiūra negalima, nes tai uždara nedali detalė. Be to, balansyrų bloko keitimo nenumato ir BMW automobilio gamintojo atstovas Lietuvoje. Balansyrų bloko nereikėjo keisti, nes jis veikia panardintas karterio dugninės tepale, kuris tepamas ne tik taškymo būdu, bet ir atvestu tepaliniu tepimo kanalu. Balansyrų bloko gedimą lėmė jo brokas / nepatikimumas, apie kurį nežinojo atsakovė. Automobiliu po remonto darbų buvo nuvažiuota virš 4 000 km.

17.4. Atsakovė nuosekliai teigė, kad variklio kapitalinio remonto ieškovė neužsakė ir kapitalinio remonto neatliko, nes nebuvo keičiami ar apdirbami variklio cilindrai. Atsakovė siūlė pakeisti turbokompresorių nauju, tačiau ieškovė taupė, todėl ir pirko dalį reikalingų detalių pati.

17.5. Apeliantė bando įrodyti, kad jos ieškinys turėjo būti tenkintas vien dėl to, kad automobilis sugedo per garantinį laikotarpį. Pagal 2022 m. rugpjūčio 25 d. paraiškos-sutarties 7.1 punktą, suremontuotam varikliui buvo suteiktas vieno mėnesio garantinis laikotarpis. Tačiau automobilį iš atsakovės su suremontuotu varikliu ieškovė atsiėmė 2022 m. spalio 13 d., o automobilio variklis UAB „Turbobaltic“ sugedo 2022 m. lapkričio 15 d., vadinasi, jau praėjus garantiniam laikotarpiui, todėl ieškovės ir atsakovės rangos teisiniai santykiai jau nesiejo. Paraiškos-sutarties 7.2 ir 7.2.1 punktuose nurodyta, kad garantija neapima / nesuteikiama dėl gedimų ar kitokių defektų, atsiradusių ne dėl vykdytojo kaltės, todėl reikalauti iš atsakovės atlyginti nuostolius dėl to, kad prasisuko balansyrų velenas, užpresuotas dantratyje, nėra jokio teisinio pagrindo.

17.6. Ieškovė reikalauja didesnių garantijų, nei jai buvo suteikta. Atsakovė negali atsakyti už UAB „Turbobaltic“ veiksmus, nes atsakovė, vadovaujantis paraiškos-sutarties 7.2 ir 7.2.3 punktais, tokios garantijos UAB „Turbobaltic“ darbams nesuteikė. Jeigu teismas tenkintų ieškovės ieškinį visa apimtimi, t. y. priteistų jos turėtas 8 766,00 Eur išlaidas dėl automobilio remonto ir dar priteistų reikalaujamą sumą už naujo varikio įsigijimą ir jo montavimą, ieškovė turėtų ir važiuojantį automobilį, ir 8 766,00 Eur sumą. Ieškovė, pateikusi tokį reikalavimą, siekia nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita 8 766,00 Eur suma.

17.7. Apeliantė tariamai norėjo išsiaiškinti automobilio variklio gedimo priežastį, tačiau tyrimo dalyku pasirinko ne automobilio variklį, o byloje jau pateiktas specialistų išvadas, todėl tyrimo dalykas netinkamas. Ieškovės teigimu, ekspertizės išvados yra prieštaringos, tačiau ieškovė nieko nedarė, kad būtų paskirta kita ekspertizė. Atsakovė nesutinka, kad šioje byloje būtų reikalinga skirti ekspertizę.

18. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Turbobaltic“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliantės apeliacinį skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

18.1. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu į bylą pateikė specialisto išvadą, kurios priimti ir vertinti nėra pagrindo, kadangi šiuos duomenis ji galėjo pateikti pirmosios instancijos teisme nagrinėjant bylą. Byloje esančios specialistų išvados neprieštaravo viena kitai. Šiuo atveju, kaip teisingai buvo nurodyta apeliantės skundžiamame sprendime, yra neaiškus apeliantės važiavimo stilius, juo labiau kad byloje buvo pateikta informacija, jog apeliantė atsakovei yra nurodžiusi, jog po variklio remonto ne kartą važiavo agresyviai, t. y. netausodama variklio, neatmestina, kaip teisingai nusprendė ir pirmosios instancijos teismas, tokie pačios apeliantės veiksmai ir elgesys galėjo lemti automobilio balansyrų veleno gedimą. Taip pat neaišku kiek ir (ar) tinkamai apeliantė laikėsi privalomų variklio eksploatacinių reikalavimų po variklio remonto, kas taip pat galėjo lemti automobilio balansyrų veleno gedimą. Visos šios aplinkybės pagrindžia pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, jog techniškai tvarkingas automobilis jo eksploatavimo metu atitinkamose situacijose natūraliai pasiekia dideles apsukas, dėl ko padidėja balansyrų mechanizmo ekscentrikų inercijos jėgos, tačiau tokioje situacijoje, kuri eksploatuojant automobilį yra įprasta, techniškai tvarkingas variklis nesukelia balansyrų bloko korpuso skilimo ir (ar) grandinės, suteikiančios sukimo momentą alyvos siurbliui, trūkimo. Šiuo atveju, kaip matyti iš bylos medžiagos, automobilio balansyrų velenas nebuvo automobilio remonto objektas, todėl dėl jo gedimo perkelti atsakomybę šios bylos dalyviams nėra jokio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkinamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarka ir ribos

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija bylą nagrinėja neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, neatsižvelgdama į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

20. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdama į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinusi ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimo

21. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – 2024 m. birželio 10 d. G. G. specialisto išvadą Nr. GG-2024-03. Šia išvada apeliantė grindžia dalį savo apeliacinio skundo argumentų.

22. Kasacinis teismas, pateikdamas išaiškinimus dėl CPK 314 straipsnio taikymo, yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus, kadangi teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustačius bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015).

23. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos duomenimis ir apeliantės naujai pateiktu įrodymu, atsižvelgdama į kasacinio teismo išaiškinimus, nusprendžia, kad ieškovė pagrindė būtinybę pateiktus naujus įrodymus, t. y. 2024 m. birželio 10 d. G. G. specialisto išvadą Nr. GG-2024-03, pateikti po skundžiamo sprendimo pirmosios instancijos teisme paskelbimo; pagrindė, kad jo būtinybė iškilo vėliau. Todėl teisėjų kolegija nusprendžia ieškovės naują įrodymą priimti ir pridėti prie šios apeliacine tvarka nagrinėjamos civilinės bylos.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

24. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad šalys 2022 m. rugpjūčio 25 d. sudarė sutartį dėl automobilio remonto. Buvo atlikti šie remonto darbai: variklio galvutės remontas; turbokompresoriaus remontas, variklio bloko remontas; variklio remontavimas, ardymas, surinkimas, matavimai, derinimas (t. 1, b. l. 66–67). Dar iki automobilio remonto darbų pradžios atsakovė ieškovei išrašė 2022 m. rugsėjo 26 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0001248, kurios suma 5 489,00 Eur, ir pateikė ją ieškovei (t. 1, b. l. 140). Atsakovė ieškovei pateikė duomenis, kokias detales automobilio variklio remonto metu ketina pakeisti (t. 1, b. l. 68). Dalį detalių ieškovė įsigijo iš UAB „Refix“ (t. 1, b. l. 30–31), jos buvo pateiktos atsakovės remonto darbams atlikti. Atsakovė atlikusi automobilio variklio remonto darbus ieškovei automobilį grąžino 2022 m. spalio 13 d. (šias aplinkybes patvirtina 2023 m. sausio 23 d. atsakovės ieškovei pateiktas atsakymas į ieškovės pretenzijas, kuriame nurodoma, jog ieškovė tą pačią ar kitą dieną po automobilio remonto telefonu pranešė atsakovei, kad važiuojant automobiliu girdimas pašalinis garsas; nurodoma, kad ieškovė 2022 m. spalio 14 d. telefonu kreipėsi ir buvo sutarta, kad atvyks dėl apžiūros 2022 m. spalio 15 d. (t. 1, b. l. 27). Po savaitės pašaliniai garsai sustiprėjo. Dėl pašalinių garsų iš variklio skyriaus automobilis pristatytas ir paliktas pakartotinei (antrai) apžiūrai pas atsakovę. Atsakovė informavo ieškovę, kad rasta problema – netvarkingas turbokompresorius, kurį remontavo atsakovės pasitelkta subrangovė UAB „Turbobaltic“ (t. 1, b. l. 91). 2022 m. lapkričio 14 d. atsakovė nurodė ieškovei automobilį atsiimti ir pristatyti pas trečiąjį asmenį UAB „Turbobaltic“, kuri turėtų pašalinti atsakovės įtartą pašalinių garsų priežastį (t. 1, b. l. 15).

25. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2022 m. lapkričio 15 d. automobilis pristatytas į UAB „Turbobaltic“ apžiūrėti esant garsams iš variklio skyriaus (t. 1, b. l. 94). 2022 m. lapkričio 22 d. UAB „Turbobaltic“ rado variklio turbokompresoriaus problemą ir ją pašalino (t. 1, b. l. 51). Po UAB „Turbobaltic“ atlikto turbokompresoriaus remonto darbų pašaliniai garsai iš variklio skyriaus nedingo. Bandomojo važiavimo metu automobilio variklis užsipleišėjo (t. 1, b. l. 94). Ieškovė kreipėsi į atsakovę, atlikusią automobilio variklio remonto darbus, tačiau atsakovė savo kaltės dėl netinkamai atliktų remonto darbų nepripažino (t. 1, b. l. 19; 26; 27–28).

26. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad siekdama išsiaiškinti automobilio variklio gedimo priežastis atsakovė atliko variklio apžiūrą ir 2022 m. gruodžio 14 d. defektų akte nustatė, kad sutrupėjo variklio balansyrų veleno dalis. Pirminio remonto metu ji buvo visiškai funkcionuojanti ir veikianti, užsakovas (ieškovė) pirminio remonto metu jos keisti neužsakė, todėl ji buvo palikta ta pati. Kai ši dalis sutrupėjo, ji nutraukė tepalo siurblio grandinę, pažeidė alkūninį veleną, variklio bloką, indėkus, švaistiklius. Variklio balansyrų veleno sutrupėjimo priežastys gali būti dvi: detalės tarnavimo laikas galėjo tiesiog pasibaigti arba remonto metu UAB „Turbobaltic“ mechanikai naudojo per didelę automobilio variklio apkrovą, nuo ko dalis ir subyrėjo (t. 1, b. l. 20–25). Iš UAB „Krasta Auto“ 2023 m. kovo 28 d. pranešimo Nr. KA/S/2023-1098 dėl informacijos pateikimo nustatyta, kad variklis automobiliui BMW X5, kurio kėbulo numeris WBAKT010X00W18213, keistas 2019 m. gegužės 3 d., rida buvo 97580 km, gamintojas nėra pateikęs rekomendacijų dėl periodinio variklio balansyrinio bloko keitimo, kurio modelis N20B20A; informacijos, kokiai ridai esant subyra variklio, kurio modelis N20B20A, balansyriniai blokai, nėra.

Dėl šalių teisinių santykių kvalifikavimo ir įrodymų naštos paskirstymo, dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo (ne) teisėtumo ir (ne) pagrįstumo

27. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu apeliaciniame skunde argumentuoja, kad tarp šalių susiklostė rangos teisiniai santykiai, tačiau pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė ir šalių ginčą išnagrinėjo vadovaudamasis bendrosiomis civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis teisės normomis. Su šiais apeliantės argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti.

28. Bendrosios rangos santykius reglamentuojančios teisės normos yra įtvirtintos CK XXXIII skyriaus I skirsnyje (CK 6.644–6.671 straipsniai). Šio skirsnio normų nustatytos taisyklės atitinkamai taikomos atskiroms rangos rūšims (buitinė ranga, statybos ranga ir kt.), jeigu ko kita nenustato atskiras rangos rūšis reglamentuojančios normos (CK 6.644 straipsnio 2 dalis).

29. CK 6.644 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Rangovo ir užsakovo nesieja pavaldumo ar kitokie priklausymo santykiai (CK 6.644 straipsnio 3 dalis).

30. Rangos sutarties dalykas apibrėžtas CK 6.645 straipsnyje. Rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Rangovas iki sutarties sudarymo privalo suteikti užsakovui visą reikiamą informaciją, susijusią su darbų atlikimu, taip pat informaciją apie darbui atlikti būtinas medžiagas bei darbui atlikti reikalingą laiką (CK 6.645 straipsnio 1 dalis). Jeigu sutartis nenustato ko kita, rangovas darbus atlieka savo rizika ir savarankiškai nustato užsakovo užduoties įvykdymo būdus (CK 6.645 straipsnio 3 dalis).

31. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės ieškinio pagrįstumo, vadovavosi bendrosiomis civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis teisės normomis. Tačiau konkrečiu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, šalys 2022 m. rugpjūčio 25 d. sudarė sutartį dėl automobilio remonto, todėl tarp šalių susiklostė rangos teisiniai santykiai (CK 6.645 straipsnio 1 dalis).

32. Šioje byloje ginčas tarp šalių kilo dėl atsakovės atsakomybės pagal šalių sudarytą 2022 m. rugpjūčio 25 d. sutartį dėl atliktų automobilio remonto darbų kokybės, t. y. dėl to, kad atsakovei atlikus ieškovės automobilio variklio remontą, praėjus gana trumpam laiko tarpui, automobilio variklis vėl sugedo.

33. Šalys byloje ginčijo automobilio perdavimo faktą siedamos jo perdavimo aplinkybes su garantijos pagal 2022 m. rugpjūčio 25 d. sutartį galiojimu. Taigi remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis automobilis ieškovei po variklio remonto grąžintas 2022 m. spalio 13 d. Byloje nustatyta (šios aplinkybė neginčija ir atsakovė), kad dėl ieškovės nurodyto pašalinio variklio garso 2022 m. spalio 15 d. buvo tikrinamas atsakovės, tačiau pašalinių variklio garsų nebuvo nustatyta. Antrą kartą po variklio remonto pagal ieškovės prašymą, atsakovė automobilį apžiūrėjo 2022 m. spalio 31 d. Šios aplinkybės atsakovė taip pat neginčija. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė nurodė ieškovei automobilį atsiimti ir pristatyti pas trečiąjį asmenį UAB „Turbobaltic“, kuri turėtų pašalinti atsakovės įtartą pašalinių garsų priežastį; trečiojo asmens darbuotojai 2022 m. lapkričio 15 d. užkūrę automobilio variklį girdėjo pašalinius garsus iš variklio viršaus ir apačios; byloje pateiktos specialistų išvados sutampa dėl tos pačios dalies – 2022 m. lapkričio 15 d. UAB „Turbobaltic“ darbuotojams atliekant bandomąjį važiavimą, variklio apačioje buvusi detalė – balansyrinių velenų blokas subyrėjo, o vėlesni variklio pažeidimai yra būtent subyrėjusio balansyrinių velenų bloko pasekmė.

34. Įvertinusi šių aplinkybių visumą teisėjų kolegija daro pagrįstą išvadą, kad automobilio variklis sugedo tuo metu, kai galiojo atsakovės suteikta vieno mėnesio garantija atliktiems automobilio variklio remonto darbams nes ieškovė nevienkartines pretenzijas dėl netinkamo variklio darbo pareiškė dar galiojant atsakovės suteiktai ginčo automobilio variklio remonto garantijai, todėl iš esmės byloje yra kilęs ginčas dėl atsakovės atlikto ginčo variklio darbų kokybės ir ar atsakovė yra atsakinga už ginčo automobilio variklio gedimą, kuris įvyko galiojant atsakovės suteiktai garantijai.

35. Konkrečiu atveju ieškovei pasirinkus CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą pažeistų teisių gynimo būdą, teisėjų kolegijos vertinimu, šalių ginčo sprendimui pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti ne bendrąsias civilinę atsakomybę reglamentuojančias įstatymo normas, o specialiąsias normas, nustatančias rangovo, šiuo atveju atsakovės, atsakomybę už rangos sutarties pažeidimą. Tinkamas šalis siejančių teisinių santykių kvalifikavimas ir šalių pasirinktų jų teisių gynimo būdų identifikavimas nagrinėjant tarp šalių kilusį ginčą turi esminės reikšmės tiek įrodinėjimo pareigos šalims paskirstymui, tiek reikšmingų faktinių aplinkybių nustatymui, sprendžiant dėl ieškinio pagrįstumo. Taigi įvertinusi aptartą situaciją apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas blogai paskirstė įrodinėjimo pareigą, neišaiškino atsakovei, kad ji turi šią pareigą, t. y. įrodyti tai, kad automobilio variklio gedimas nėra susijęs su jos atliktais ginčo automobilio remonto darbais.

36. Byloje yra pateiktos trys specialistų išvados:

36.1. V. V. Techninė specialisto išvadoje Nr. 2023/03-1 nurodoma, kad atsakovės servise atlikti remonto darbai niekaip nelėmė automobilio variklio gedimo, kai testavimo metu dėl per didelių ekscentrikų sukeltų inercijos jėgų, prasisukus ant velenėlio vienam iš gamykloje užpresuotų krumpliaračių, tarpusavyje susikabino ekscentrikai ir dėl to trūko balansyrų bloko korpusas.

36.2. V. M. 2023 m. gegužės 3 d. specialisto išvadoje Nr. MV 2023-27 nurodoma, jog labai tikėtina, kad automobilio variklio gedimą sąlygojo jo eksploatacijos sąlygų nesilaikymas ir techninės priežiūros priemonių nevykdymas iš karto po variklio remonto, variklio remonto technologijos nesilaikymas, variklinės alyvos keitimas 2022 m. spalio 24 d.

36.3. G. G. 2024 m. birželio 10 d. Specialisto išvadoje Nr. GG-2024-03 nurodoma, jog tikėtina, kad atlikti variklio remonto darbai susiję su įvykusiu variklio gedimu, kurio pirminė priežastis buvo sutrikusi tepimo sistemos veikla. Kadangi buvo atlikti kompleksiniai variklio remonto darbai, apimantys tas variklio dalis, kuriose pasireiškė tepimo sutrikimai, galima teigti, kad yra didelė tikimybė, jog atliktas remontas turėjo įtakos atsiradusiam variklio gedimui.

37. Teisėjų kolegija, įvertinusi pateiktas specialistų išvadas, konstatuoja, kad jos iš esmės yra skirtingos, t. y. pateikiamos trys skirtingos automobilio variklio gedimo versijos, todėl, iš byloje surinktų įrodymų neįmanoma nustatyti dėl kokios priežasties 2022 m. lapkričio 15 d. sugedo ginčo automobilio variklis ar variklio gedimas nėra susijęs su atsakovės atliktu ginčo automobilio variklio remontu pagal 2022 m. rugpjūčio 25 d. sutartį, kurį atliko atsakovė.

Dėl bylos procesinės baigties

38. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. CPK 329 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas.

39. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą. Tą patvirtina ir CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kuriame nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo aplinkybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir pagrindą perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010).

40. Remdamasi nurodytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas kvalifikuodamas šalių ginčą, netinkamai taikė proceso teisės normas paskirstydamas šalių įrodinėjimo pareigas, todėl neatskleidė bylos esmės. Teisėjų kolegija nusprendžia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 10 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

41. Bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme atsakovei išaiškintina įrodinėjimo pareiga įrodyti, kad 2022 m. lapkričio 15 d. įvykęs ginčo automobilio variklio remontas nėra susijęs su jos pagal 2022 m. rugpjūčio 25 d. sutartį atliktais variklio remonto darbais, spręsti dėl teismo ekspertizės skyrimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

42. Kadangi civilinė byla yra grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, taip pat išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui, kadangi bylinėjimosi išlaidos turės būti paskirstytos vadovaujantis CPK 93 ir 96 straipsnių taisyklėmis, atsižvelgiant į visų šalių proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dalis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 10 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Irma ČuchrajMarius DobrovolskisKristina Domarkienė