Panevėžio apylinkės teismo nutartis

asmeniui, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones N. M., jo gynėjui advokatui Vytautui Garlai,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, (duomenys neskelbtini), turinčiam aukštesnįjį išsilavinimą, vedusiam, turinčiam neįgalumą, neteistam,

kaltinamam dėl visuomenei pavojingų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje padarymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. N. M. 2023 m. rugsėjo 9 d., apie 18.00 val., namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), tyčia spyrė tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių nukentėjusiajai D. M. į įvairias kūno vietas, padarydamas jai krūtinės ląstos sumušimą, pasireiškusį dauginiais abipusiais šonkaulių lūžiais senų trauminių pokyčių fone; krūtinkaulio lūžiu, oro susikaupimu krūtinės ląstos minkštuosiuose audiniuose bei krūtinplėvės ertmėje krūtinės ląstos dešinėje, taip nesunkiai sutrikdė D. M. sveikatą.

2. Be to, N. M. 2023 m. spalio 21 d., apie 23.50 val., namuose, virtuvėje, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, tyčia kumščiu trenkė savo šeimos nariui – motinai V. M. į galvos sritį, po to ją pastūmė, dėl ko ji griuvo ir galva trenkėsi į stalą, taip sukėlė nukentėjusiajai V. M. fizinį skausmą.

Dėl D. M. nesunkaus sveikatos sutrikdymo

3.2. Nukentėjusioji D. M. teismo posėdžio metu parodė, kad buvo namuose, išgėrinėjo su N. ir jo motina, buvo draugas. Vyras kažko supyko. Jau norėjo eiti į namus pas tėvus, N. pasivijo kieme ir pradėjo mušti. Draugas išvažiavo ir grįžo su jos broliu, o tada ji atsigavo jau ligoninėje. Nepamena, kada buvo tas įvykis, bet galėjo būti 2023 rugsėjo mėnuo. Buvo pavakarys. Viskas vyko (duomenys neskelbtini) k. pas N. namuose. Ji gyvena pas tėvus, o N. gyvena su motina. Viskas vyko lauke. N. mušė rankomis, spardė. Neatsimena, dėl ko kilo konfliktas. Po įvykio buvo lūžę keturi šonkauliai, įtrūkęs plautis. Su N. M. įvykio metu buvo susituokę, bet negyveno kartu, kiek tiksliai laiko, neatsimena. Anksčiau tokių įvykių nebuvo. N. buvo labai piktas. Nežino, kuo serga N. M.. N. atsiprašė, sakė, kad nežino, kas jam užėjo. Neturi pretenzijų, žalos atlyginti neprašo. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus nukentėjusiosios parodymus, juos tvirtino. Nepamena tik kada susituokė su N. M. ir kiek kartu pragyveno. Kartais būdavo, kad N. išgėręs suduoda jai delnu ar pastumia, bet taip stipriai sumušė pirmą kartą. N. agresyvus ir piktas pasidaro tik pavartojęs alkoholio. Žino, kad N. gerdavo kažkokius vaistus, bet nežino, kam jie skirti. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, juos tvirtino.

3.3. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji D. M. parodė, kad N. M. yra jos sutuoktinis. Ji su juo yra santuokoje apie tris metus laiko, tačiau negyvena su juo kartu apie metus laiko, dėl to, kad N. M. prieš ją nuolat naudojo fizinį smurtą būdamas neblaivus. Su N. M. apie metus laiko neveda bendro ūkio, bendrų vaikų neturi. Ji gyvena savo tėvų namuose (duomenys neskelbtini), o N. M. gyvena su savo motina V. M. (duomenys neskelbtini), tikslaus numerio nežino. 2023 m. rugsėjo 9 d. ji kasė savo bulves. Po bulviakasio vartojo alkoholį – degtinę ir alų. Degtinės išgėrė 0,5 l. Prieš tai kelias dienas iš eilės irgi buvo vartojusi alkoholį, ji dažnai jį vartoja, tačiau nuo alkoholio nėra priklausoma. Dėl girtumo beveik nepamena jokių įvykio aplinkybių. Buvo pavakarys, tikslaus laiko nepamena, pas ją į namus automobiliu atvyko jos kaimynas A. J.. Dėl ko jis atvyko, ji nepamena, ką jis jai atvykęs sakė, ji nepamena dėl savo girtumo. Pamena, kad ji su A. J. automobiliu nuvažiavo pas N. M.. Namuose buvo N. M. mama V. M.. Jokių konfliktų nebuvo. V. M. su A. J. nuvažiavo nupirkti alaus. Pamena, kad V, N. ir ji gėrė alų. Kas vyko toliau, ji visiškai nieko nepamena. Sąmonę atgavo Panevėžio respublikinėje ligoninėje. Jai buvo nustatyti šonkaulių lūžimai, kraujosruvos ant kūno. Ją gydantis gydytojas pasakė, kad ją sužalojo jos sutuoktinis N. M. ir kad ją į ligoninę pristatė greitoji. Jai būnant ligoninėje, atvažiavo jos brolis L. B. ir jai papasakojo, kad jis matė, kaip N. M. ją savo namų kieme spardė kojomis ir daužė kumščiais gulinčią ant žemės, kad užlipęs ant jos gulinčios šokinėjo abiem kojomis. L. sakė, kad jis išgelbėjo jos gyvybę, atitraukė N. M. nuo jos, kad N. M. buvo neprognozuojamas ir labai įsiutęs. Daugiau jokių įvykio aplinkybių papasakoti negali, nes nieko nepamena dėl savo girtumo, o galbūt buvo netekusi sąmonės nuo patirto smurto. Prašo jai neišduoti siuntimo pas teismo medicinos ekspertus, ji nevyks, nes šiuo metu dar yra silpnos sveikatos. Prašo sužalojimo mastą nustatyti iš medicininių dokumentų. Dėl civilinio ieškinio pasisakys vėliau. Prašo ją pripažinti nukentėjusiąja, o N. M. nubausti įstatymų nustatyta tvarka. Dėl ankstesnių smurto panaudojimo atvejų jos atžvilgiu N. M. pretenzijų neturi, pareiškimo policijai nerašys (t. 1, b. l. 22–24).

3.4. Nukentėjusioji V. M. teismo posėdžio metu pasinaudojo teise neduoti parodymų apie savo sūnų N. M.. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, patvirtino, kad parodymai – teisingi.

3.5. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji V. M. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su sūnumi N. M.. Jos sūnus jai padeda namuose. Jis namuose yra nekonfliktiškas, prieš ją rankos nepakelia. Jos sūnus susituokė prieš penkis metus D. M., bet kartu negyvena keturis metus. D. M. gyvena kitur (tikslaus adreso nežino). Jos sūnus su D. M. susitinka tik pavartoti alkoholinių gėrimų. Sūnus seniai jau minėjo, kad skirsis su D. M., nes kartu negyvena, bendrų vaikų neturi, bendro ūkio neveda. 2023 m. rugsėjo 9 d., apie 13 val. 00 min., D. M. atėjo pas jos sūnų ir vartojo alkoholinius gėrimus. Bendravimo eigoje tarp jų kilo žodinis konfliktas, jie susistumdė. Konflikto metu jie išėjo į kiemą. Ji buvo namo viduje, girdėjo tik kieme konfliktą tarp D. M. ir N. M.. Kas kieme vyko, ji nematė. Išėjus į kiemą, pamatė tik gulinčia pusnuogę D. M.. Po konflikto jos sūnus N. M. nuėjo miegoti. Daugiau apie įvykį neturi ką pasakyti (t. 1, b. l. 72–73).

3.6. Liudytojas L. B. teismo posėdžio metu parodė, kad N. M. pažįsta, jis – sesers vyras. Viskas vyko pernai, 2023 m. vasarą, kokį mėnesį nepamena. Įvykio dieną pas jį atvažiavo A. J. ir pasakė, kad N. M. muša jo (L. B.) seserį. Nuvažiavo pas N. M. į namus. Rado kieme gulinčią pusnuogę seserį D. M., kurią mušė, spardė, tiesiog šokinėjo ant jos N. M.. Spardė koja kažkur ant krūtinės, spardė į įvairias kūno vietas. Sesuo buvo jau be sąmonės, matėsi iš burnos bėgantis kraujas. Kitų sužalojimų ant kūno nesimatė, tik kelnės buvo numautos iki kelių. Su A. patraukė N. nuo sesers. Iškvietė policiją, greitąją. N. M. tik koliojosi, buvo visiškai neblaivus. Žino, kaip atrodo girtas. Jis blaivus kaip žmogus, gerti jam negalima. N. geria vaistus ir kai išgeria alkoholio, jam susisuka. Seserį medikai išvežė į ligoninę. Sesuo kartu su N. M. negyvena, bet oficialiai dar vyras ir žmona. Jie kartu kokie 7–8 metai. Bet nuo pat pradžių jie pagyvena kartu ir vėl D. pareina pas tėvus.

3.7. Liudytojas A. J. teismo posėdžio metu parodė, kad žino, dėl ko yra pakviestas liudyti. Įvykis buvo 2023 m. rudenį. Tą dieną buvo mieste. Paskambino V. ir paklausė, ar negali parvežti, nes apsipirko ir turi daug daiktų. Paėmė namo tik V, nes N. buvo išgėręs ir nenorėjo, kad jis važiuotų. Išgėręs būna labai priekabus. Pasakė, kad jis važiuotų namo autobusu. Bet kai parvažiavo su V, N. M. jau buvo grįžęs į namus taksi. Buvo neblaivus, buvo atėjusi ir D. M.. N. iš karto užsipuolė, pradėjo kaltinti nebūtais dalykais, kad sužalojo D. lytinius organus, pradėjo pulti. Pasiėmė į ranką kažkokį metalinį daiktą, net pasirodė, kad laiko peilį, paskui pamatė, kad tai batų šaukštas. Nebenorėjo veltis į konfliktą, be to N. stipresnis, jaunesnis, nebūtų pasipriešinęs, todėl apsisuko ir išeidinėjo pro duris. N. pasivijo, trenkė durimis į jį, jam tas šaukštas iškrito. Tada N. iš karto užsipuolė D, o jis išvažiavo pas D. brolį, kuris gyvena visai netoli, gal už kilometro nuo N, ir pasakė, kad N. puola jo seserį. Kai grįžo, rado kieme N. mušantį D. N. M. spardė D. Ji buvo pusnuogė. Matė tik vieną smūgį koja, nes prišoko su L. ir atitraukė N. nuo D. Jos šonas buvo kraujuotas. D. buvo kaip negyva, be sąmonės. N. šokinėti negalėjo, buvo visiškai girtas, jį nuramino ir iškvietė policiją. Paprastai, kai N. M. su motina apsiperka, pasikviečia D. į svečius. Anksčiau nematydavo, kad taip konfliktuotų. Kai N. išgėręs, jam užeina pykčio priepuoliai, jis prisigalvoja nebūtų dalykų, pasidaro labai priekabus, N. pradeda rodytis kitas pasaulis, pradeda grasinti. N. neblogas žmogus, kai negeria. Nelaukia, kol kažkokie veiksmai prasidės, paprastai išeina ir nebendrauja su išgėrusiu visai. Tą kartą irgi pamatė, kad prasideda konfliktas, todėl išvažiavo. Visų aplinkybių gerai neatsimena, ikiteisminio tyrimo metu prisiminė geriau, nes apklausa buvo iš karto po įvykio. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, juos tvirtino.

3.8. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. J. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). 2023 m. rugsėjo 9 d., jam būnant Panevėžio mieste, į mobiliojo ryšio telefoną paskambino jo kaimynė V. M. ir paprašė, kad jis ją parvežtų su pirkiniais iš miesto į namus (duomenys neskelbtini). Jis nuosavu automobiliu nuvyko į Panevėžio stotį. Pamatė V. M. ir jos sūnų N. M.. N. buvo akivaizdžiai neblaivus, matė, kad jis agresyviai nusiteikęs, ieškojo prie jo priekabių. N. pasakė, kad jis jo savo automobiliu neveš, tegul vyksta į namus autobusu. V. įsėdo su pirkiniais į jo automobilį. Grįžus į (duomenys neskelbtini) kaimą pas V. į namus, namuose jau buvo N. M.. Jis iš karto jam pradėjo priekaištauti, kad jis neva išnaudojo jo sutuoktinę D. M., sužalojo jos lytinius organus, elgėsi neadekvačiai. N. pasakė, kad niekada to nėra buvę, kad su jo sutuoktine D. niekada jokių santykių nėra buvę. Tačiau N. nenurimo toliau kalbėjo realybės neatitinkančias istorijas. Neapsikentęs paskambino D. M. ir paprašė, kad ji paaiškintų savo sutuoktiniui N. M., kad tarp jų tarpusavyje niekada nėra buvę jokių santykių. D. sutiko. Savo automobiliu jis D. atvežė į N. M. namus. D. buvo neblaivi. Ji N. paaiškino, kad niekada nėra buvę tarp jų jokių tarpusavio santykių, kad jis jos niekada nėra sužalojęs ar kitaip priekabiavęs. Visas tarpusavio santykių aiškinimasis žodžiu vyko kambaryje, (duomenys neskelbtini), apie 18 val. Kambaryje buvo ir V. M.. Netrukus N. M. jį sugriebė už rūbų, jis gindamasis išsilaisvino ir paguldė N. kambaryje ant grindų, o pats ėjo link lauko durų. Jam einant, N. pagriebė kažkokį blizgantį metalinį daiktą, pamanė, kad peilį, tačiau ten buvo avalynei apsimauti skirtas metalinis šaukštas. Išsigandęs jis bėgo pro duris, N. jam iš paskos. Jam paleidus duris jos trinktelėjo N. į galvos sritį, tuo metu jam iš rankų iškrito metalinis šaukštas. N. jo nebesivijo, grįžo į kambarį, kur tuo metu buvo D. M. ir V. M.. Pripuolė prie D. M., parvertė kambaryje ant grindų ir rankų kumščiais pasilenkęs pradėjo mušti. Kiek smūgių tiksliai sudavė ir į kurias tiksliai kūno vietas, jis nepasakys, nes iš karto su automobiliu nuvyko pas D. brolį L. B., jam pasakė, kad N. muša D. ir kad kviestų policiją. L. B. iš savo mobiliojo ryšio telefono iškvietė pagalbą, jo automobiliu atvyko pas N. į kiemą. Tai truko panašiai apie 2 minutes laiko nuo jo išvažiavimo. Namo kieme pamatė D. M., ji gulėjo ant pilvo kieme ant žolės, visiškai nuoga, kelnės buvo numautos žemiau kelių, N. M. ją kojomis spardė į įvairias kūno vietas. Kiek tiksliai sudavė smūgių ir tiksliai į kurias kūno vietas, jis pasakyti negali dėl patirto šoko. Šalia stovėjo V. M.. L. B. pripuolė prie N. M. ir jį atitraukė nuo D. M., pervertė ant žemės ir laikė prispaudęs. Kai N. aprimo, L. jį paleido, V. N. nusivedė į kambarį. D. jam pasirodė, kad buvo be sąmonės, nes ji visiškai nereagavo į aplinką, jos veidas buvo kruvinas, iš burnos bėgo kraujas, ji kvėpavo. Bijojo ją be medikų atvykimo liesti, nes nežinojo, kokia tiksliai jos sveikatos būklė. Atvykę medikai D. M. išsivežė, o jis išvyko į namus pareigūnų nesulaukęs (t. 1, b. l. 82–85).

3.9. Iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2-ojo poskyrio tyrėjo E. V. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2023 m. rugsėjo 9 d., apie 18 val. 00 min., adresu (duomenys neskelbtini), namo kieme, N. M. sutuoktinei D. M. iš kojų sudavė nenustatytą kiekį spyrių, į įvairias kūno vietas. VŠĮ Panevėžio Respublikinės ligoninės priėmimo skyriuje D. M. buvo nustatyti daugybiniai šonkaulių lūžiai, pneumatoroksas, krūtinkaulio lūžimas, pilvo sumušimas (t. 1, b. l. 9–11).

3.10. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Readavimo skyriaus 2-ojo poskyrio tyrėjo E. V. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2023 m. rugsėjo 9 d., dirbant ekipaže ,,P1104’’, kartu su vyr. patruliu L. K., apie 18 val. 05 min., iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojų buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini) pranešėjo seserį primušė vyras. Jai (duomenys neskelbtini) m., guli nuoga, suspardyta, nereaguoja. Atvykus nurodytu adresu, pasitikęs pranešėjas L. B. paaiškino, kad jo seserį sumušė N. M., t. y. teigė, kad matė, kaip ją spardė kojomis N. M., o L. B. atėjęs N. M. nuo jos atitraukė. L. B. nustatytas 2,96 prom. girtumas, dėl girtumo apklausti asmens nebuvo galimybės. Įvykio vietoje rasta ant žemės, su drabužiais, gulinti D. M., ant kurios nesimatė išorinių sužalojimų, tačiau D. M. parodė, kad skaudą pilvo srityje. Moteris nesugebėjo nieko papasakoti apie įvykį, pasitikrinti girtumo taip pat nesugebėjo. Namuose buvusi N. M. motina V. M. paaiškino, kad asmenys sukonfliktavo namo viduje, apsistumdė, o vėliau konfliktas persikėlė į lauką, namo kiemą. Kas vyko namo kieme V. M. aiškino nemačiusi, o išėjusi į lauką rado ant žemės gulinčią D. M., kuri buvo pusnuogė, moteris ją aprengė. Taip pat V. M. paaiškino, kad N. M. ir D. M. yra susituokę, tačiau kartu negyvena, bendro ūkio neveda. N. M. rastas namo viduje, miegantis lovoje. Pakėlus asmenį, jis apie įvykį nieko nesugebėjo paaiškinti, buvo stipriai neblaivus, girtumą nusistatyti atsisakė. Atvykę greitosios medicinos pagalbos medikai nusprendė D. M. vežti į ligoninės priėmimo skyrių. Sulaukus iformacijos iš VŠĮ Panevėžio Respublikinės ligoninės paaiškėjo, kad D. M. nustatyti daugybiniai šonkaulių lūžiai, pneumatoroksas, krūtinkaulio lūžimas, pilvo sumušimas, todėl buvo nuspręsta N. M. sulaikyti (t. 1, b. l. 12–13).

3.11. Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta – (duomenys neskelbtini). (t. 1, b. l. 14–19).

3.12. Bendrojo pagalbos centro garso įraše užfiksuota, kaip pranešėjas nurodo, kad sužalota sesuo, vos ne mirtinai, visa nuvilkta, suspardyta. Teigia, kad sumušta ką tik, prieš 15–20 min. Ją sumušė vyras. Reikalinga greitoji. Nukentėjusioji guli, nėra sąmoninga, gal kvėpuoja, nereaguoja (t. 1, b. l. 92–94).

3.13. Pareigūnų kūno kameros įraše užfiksuota įvykio vieta, nukentėjusioji D. M., kaltinamasis N. M., liudytojas L. B., liudytoja V. M.. <...> L. B.: „Kurgi suspardyta, išvilkta, nuoga gulėjo“. <...> V. M.: „Nu nieko, išgėrė, pradėjo durniuot“. <...> V. M.: „Nu gi jis su ta žmona apsistumdė“. <...> L. B.: „Aš mačiau, kaip spardė ją, apgyniau, o prieš tai dar kiek ją daužė“. <...> L. B.: „Taigi kojom spardė, trypė ant jos“ <...> (t. 1, b. l. 95–97).

3.14. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. G. 1184/2023 (05) nurodyta, kad D. M. nustatyta: krūtinės ląstos sumušimas, pasireiškęs dauginiais abipusiais šonkaulių lūžiais senų trauminių pokyčių fone; krūtinkaulio lūžiu; oro susikaupimu krūtinė ląstos minkštuosiuose audiniuose bei krūtinplėvės ertmėje krūtinės ląstos dešinėje. Sužalojimai padaryti mažiausiai dviejų trauminių poveikių kietais bukais daiktais ar paviršiais į krūtinė ląstą abipus pasekoje, iki nukentėjusiajai patenkant į gydymo įstaigą 2023 m. rugsėjo 9 d. 19.13 val., galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu. Vertinant sužalojimus visumoje – jie nėra būdingi griuvimui. Tikėtina, kad sužalojimų padarymo metu tiriamoji galėjo justi fizinį skausmą. D. M. nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl krūtinės ląstos kaulų lūžių tiriamosios sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui (t. 1, b. l. 44–45).

Dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo V. M.

3.15. Nukentėjusioji V. M. teismo posėdžio metu pasinaudojo teise neduoti parodymų apie savo sūnų N. M.. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, patvirtino, kad parodymai – teisingi.

3.16. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji V. M. parodė, kad 2023 m. spalio 21 d., girtavo su savo sūnumi N. M.. Girtavo namuose, (duomenys neskelbtini). Jiems išgėrinėjant, kilo žodinis konfliktas. Dėl ko kilo konfliktas, ji nežino. Jiems girtaujant virtuvėje, sūnus staiga puolė ant jos. Iš kumščio, nepamena kurios rankos, sudavė jai vieną kartą į galvos sritį. Tuomet stipriai pastūmė į virtuvinį stalą. Ji griūdama užsigavo galvą. Nuo smūgio pradėjo bėgti kraujas. Tokie sūnaus veiksmai jai sukėlė fizinį skausmą. Sūnus toliau virtuvėje nenurimo, daužė daiktus, fotelį, stalus. Iš kumščio išdaužė virtuvės langą. Sūnus prieš ją smurtauja nebe pirmą kartą. Galvą jai skauda iki šiol, galvoje dešinėje pusėje jaučiasi guzas. Civilinio ieškinio nereikš (t. 1, b. l. 113–114).

3.17. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2-ojo poskyrio tyrėjo P. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2023 m. spalio 21 d., apie 23 val. 50 min., namuose, virtuvėje adresu (duomenys neskelbtini), neblaivus N. M. (neblaivumą nusistatyti atsisakė), gyv. (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su kartu gyvenančia neblaivia mama V. M. (dėl fizinės būklės nesugebėjo nusistatyti neblaivumo alkotesteriu), gyv. ten pat, metu, panaudojo prieš ją fizinį smurtą t. y. vieną kartą kumščiu trenkė į galvos sritį, o tada pastūmė ją, dėl ko ji nugriuvo ir galva atsitrenkė į stalą (t. 1, b. l. 101–103).

3.18. Įvykio vieta apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Kambaryje matoma apversta kėdė (t. 1, b. l. 104–110).

3.19. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresn. tyrėjos R. G. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024 m. kovo 27 d., apie 16.05 val., skambinta nukentėjusiajai V. M., kuri paaiškino, kad pas teismo medicinos ekspertus apžiūrai nuvykusi nebuvo, į gydymo įstaigas po įvykio nesikreipė, greitoji jai nebuvo kviesta (t. 1, b. l. 115–116).

3.20. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriau 2-ojo poskyrio tyrėjo A. G. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad 2023 m. spalio 21 d. nukentėjusioji girtavo su sūnumi N. M.. Įvyko konfliktas, bet dėl ko, neaišku. Sūnus pakilęs nuo lovos vieną kartą iš kumščio sudavė V. M., po to stipriai pastūmė ir ši griūdama trenkėsi į stalą. Iš galvos dešinės pusės pradėjo bėgti kraujas. Tokiais veiksmais sūnus sukėlė fizinį skausmą V. M.. N. M. girtumą nusistatyti kategoriškai atsisakė (t. 1, b. l. 132–134).

3.21. Bendrojo pagalbos centro garso įraše girdėti daužymo garsai, kaip vyriškis grasina (t. 1, b. l. 135–137).

3.22. Kitų objektų apžiūros protokole matyti, kad buvo apžiūrėti vaizdo ir garso įrašai iš pareigūnų kūno kamerų. Juose matyti įvykio vieta, nukentėjusioji V. M., liudytoja D. M., kaltinamasis N. M.. V. M. nurodo, kad ją puolė, sumušė. <...> V. M.: „Atėjo marti vadinama, matai, ką padarė, iš kojos, iš rankos, pažėkit kaip durniuoja“. <...> V. M.: „Taigi pažiūrėkit, viską išvartė, viską. Kas daros, vežkit gydyt glušą, niekas nebegali net ateit“. Pareigūnas: „Moteris (duomenys neskelbtini) metų, kraujuoja galva“ <...> (t. 1, b. l. 138–140).

Dėl ekspertizės išvadų

3.23. Ekspertas psichiatras S. R. teismo posėdžio metu parodė, kad dalyvavo atliekant teismo psichiatrijos ekspertizę N. M. ir surašant ekspertizės aktą. Pateiktą išvadą tvirtina. N. M. nuo (duomenys neskelbtini) m. yra medikų žinioje. 2000 m. stacionarinio gydymo metu N. M. buvo nustatyta (duomenys neskelbtini). Dėl šio (duomenys neskelbtini) susirgimo, paūmėjimo metu, kelis kartus buvo gydytas įvairiose psichiatrijos stacionaruose, į kuriuos dažnai buvo pristatomas neblaivus. Vartoja alkoholį, todėl paūmėjimai dažniausiai susiję su vaistų nevartojimu ir alkoholio pavartojimu. Asmuo alkoholį vartoja epizodiškai, tačiau dideliais kiekiais. Paskutinį kartą N. M. iki veikų padarymo gydytas nuo 2023 m. rugpjūčio 10 d. iki 2023 m. rugpjūčio 21 d. (duomenys neskelbtini) skyriuje. Pateiktame išraše nurodyta, kad pacientas išsakė santykių, persekiojimo kliedesius, manė, kad artimieji gali jam pakenkti, prašė uždaryti duris, kad pareigūnai nesiklausytų, teigė, kad policininkai už pinigus gali jį nužudyti. Gydymo eigoje N. M. būklė pagerėjo. Išrašant buvo konstatuota, kad paciento nuotaika gera, bendrauja noriai, emocijos adekvačios, mąstymas pakankamai nuoseklus, elgesys adekvatus. Buvo paskirtas palaikomasis medikamentinis gydymas. Remiantis liudytojų parodymais, abiejų nusikalstamų veikų metu N. M. buvo neblaivus ir agresyviai nusiteikęs artimųjų atžvilgiu. Bet niekur nebuvo aprašoma ūmi (duomenys neskelbtini) simptomatika. Pats asmuo ekspertizės metu nurodė, kad prieš abi nusikalstamas veikas vartojo vaistus. Ekspertizės metu buvo sąmoningas, orientuotas, konkretaus mąstymo. Savo būklės atžvilgiu buvo formalios kritikos, todėl atliktos ekspertizės metu nustatyta, kad N. M. abiejų nusikalstamų veikų padarymo metu sirgo (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) ir buvo šio sutrikimo dalinės medikamentinės remisijos būsenoje. Dėl šio (duomenys neskelbtini) sutrikimo N. M. negalėjo visiškai suvokti savo veiksmų pavojingumo ir esmės bei negalėjo visiškai jų valdyti, t. y. buvo riboto pakaltinamumo būklėje. N. M. šiuo metu serga (duomenys neskelbtini) sutrikimu – (duomenys neskelbtini) ir yra šio sutrikimo pilnos medikamentinės remisijos būsenoje, kas jam netrukdo teisingai suvokti savo veiksmų esmę ir netrukdo jų valdyti, todėl konstatuota, kad N. M. nereikalinga taikyti priverčiamojo pobūdžio medicinos priemonių, tačiau jam rekomenduojama paskirti ambulatorinį stebėjimą pagal gyvenamąją vietą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis bei visiškai atsisakyti alkoholio. Abiejų veikų padarymo metu N. M. buvo riboto pakaltinamumo. N. M. serga (duomenys neskelbtini), kas daro įtaką jo elgesiui. Jis nėra pilnai pakaltinamas. Įvykių metu buvusi N. M. būsena nėra pagrindas pripažinti jo nepakaltinamu, jis ribotai galėjo valdyti savo veiksmus ir juos suprasti. Kai asmuo stebimas ambulatoriškai, jis įpareigotas lankytis psichikos sveikatos centre, stebima, ar vartoja vaistus, ar nevartoja alkoholio. N. M. turi pastoviai vartoti jam paskirtus vaistus ir nevartoti alkoholio.

3.24. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 87 TPK-11/2024 nurodyta, kad N. M. nusikalstamų veikų padarymo metu sirgo (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) ir buvo šio sutrikimo dalinės medikamentinės remisijos būsenoje. Dėl šio (duomenys neskelbtini) sutrikimo – (duomenys neskelbtini) dalinė medikamentinė remisija, N. M. negalėjo visiškai suvokti savo veiksmų pavojingumą ir esmės bei negalėjo visiškai jų valdyti. N. M. šiuo metu serga (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) ir yra šio sutrikimo pilnos medikamentinės remisijos būsenoje, kas jam netrukdo teisingai suvokti savo veiksmų esmę ir netrukdo jų valdyti. Dėl esamo (duomenys neskelbtini) sutrikimo bei dabartinės (duomenys neskelbtini) sveikatos būklės N. M. nekelia tiesioginio pavojingumo visuomenei. N. M. nereikalinga taikyti priverčiamojo pobūdžio medicinos priemonių, tačiau jam rekomenduojama paskirti ambulatorinį stebėjimą pagal gyvenamąją vietą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis bei visiškai atsisakyti alkoholio vartojimo (t. 1, b. l. 16–22).

Motyvuojamoji dalis

4. Įrodymų vertinimas ir kiti klausimai

4.1. Ištyręs ir įvertinęs visus pirmiau paminėtus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis teismas nustatė, kad įrodymai byloje surinkti BPK nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu. Visi pirmiau paminėti įrodymai patvirtina, kad N. M. nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios D. M. sveikatą (kaip matyti iš bylos duomenų, bendro namų ūkio N. M. ir D. M. ilgą laiką nevedė, artimų sutuoktinių ryšių nepalaikė) ir sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai V. M.. Veikos įrodytos baudžiamojoje byloje esančių įrodymų visetu, tačiau byloje keliamas klausimas dėl N. M. riboto pakaltinamumo ir priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo.

4.2. BK 18 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenį teismas pripažįsta ribotai pakaltinamu, jeigu darydamas BK uždraustą veiką tas asmuo dėl psichikos sutrikimo, kuris nėra pakankamas pagrindas pripažinti jį nepakaltinamu, negalėjo visiškai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio ar valdyti savo veiksmų. Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį nusikaltimą ir teismo pripažintas ribotai pakaltinamu, atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau bausmė jam gali būti švelninama remiantis BK 59 straipsniu, arba jis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jam taikomos BK 67 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės arba BK 98 straipsnyje numatytos priverčiamosios medicinos priemonės (BK 18 straipsnio 2 dalis).

4.3. BK 18 straipsnyje išskirti du riboto pakaltinamumo kriterijai – medicininis ir teisinis. Asmuo pripažįstamas ribotai pakaltinamu tik tada, kai nustatomi abu būtini minėti kriterijai. Medicininio kriterijaus išraiška baudžiamajame įstatyme yra psichikos sutrikimas, kuris nėra pakankamas pagrindas pripažinti asmenį nepakaltinamu. Teisinis kriterijus apibūdinamas dviem požymiais – intelektiniu ir valiniu. Pirmas iš jų reiškia asmens gebėjimą suprasti savo veiksmų esmę, antras – asmens gebėjimą valdyti savo veiksmus. Taigi pažymėtina, kad medicininį riboto pakaltinamumo (kaip ir nepakaltinamumo) kriterijų sudaro psichikos sutrikimai, tačiau vien toks sutrikimas nelemia riboto pakaltinamumo, nes ne kiekvienu atveju psichikos sutrikimas lemia tokią būseną, dėl kurios asmuo negali visiškai suvokti savo veiksmų ar jų valdyti. Ribotas pakaltinamumas nustatomas dėl konkrečios baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos ir gali būti tik tos veikos darymo metu. Jeigu kyla abejonių dėl asmens pakaltinamumo, šioms abejonėms pašalinti skiriama teismo psichiatrinė ekspertizė, nes asmens psichinės būklės tyrimas reikalauja specialių žinių. Teismas gali pripažinti asmenį ribotai pakaltinamu tik teismo psichiatrijos ekspertizės pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142-976/2015).

4.4. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus 2024 m. sausio 17 d. – 2024 m. vasario 28 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 87TPK-11/2024 nustatyta, kad N. M. nusikalstamų veikų padarymo metu sirgo (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) ir buvo šio sutrikimo dalinės medikamentinės remisijos būsenoje. Dėl šio psichikos sutrikimo N. M. negalėjo visiškai suvokti savo veiksmų pavojingumo ir esmės bei negalėjo visiškai jų valdyti.

4.5. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas teismo psichiatras ekspertas S. R. ekspertizės akte suformuluotas išvadas patvirtino. Paaiškino, kad veikų metu N. M. negalėjo visiškai suvokti savo veiksmų pavojingumo ir esmės bei negalėjo visiškai jų valdyti, t. y. buvo riboto pakaltinamumo būklėje. Rekomenduojama N. M. paskirti ambulatorinį stebėjimą pagal gyvenamąją vietą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis bei visiškai atsisakyti alkoholio. Tikslinga asmenį stebėti ambulatoriškai, nes kai asmuo stebimas, jis įpareigotas lankytis psichikos sveikatos centre, stebima, ar vartoja vaistus, ar nevartoja alkoholio.

4.6. Teismas, įvertinęs teismo psichiatrijos ekspertizės akto duomenis, pateiktą išvadą, teismo psichiatro eksperto ir N. M. teisme duotus paaiškinimus, sprendžia, kad byloje nustatytas tiek medicininis, tiek teisinis nepakaltinamumo kriterijus, todėl pripažįsta, kad N. M., darydamas BK 138 straipsnio 1 dalyje ir BK 140 straipsnio 2 dalyje įstatymo uždraustas veikas sirgo ((duomenys neskelbtini)), dėl ko negalėjo visiškai suvokti šių veikų pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, t. y. buvo ribotai pakaltinamas (BK 18 straipsnis).

4.7. BPK 403 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad išnagrinėjęs bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, teismas priima nutartį atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir taikyti jam priverčiamąją medicinos priemonę, – jeigu įrodyta, kad jis padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką būdamas ribotai pakaltinamas BK 18 straipsnyje nurodytu atveju.

4.8. BK 98 straipsnyje, reglamentuojančiame priverčiamųjų medicinos priemonių taikymą, nurodyta, kad sprendžiant, kokią medicinos priemonės rūšį taikyti, atsižvelgiama į psichikos sutrikimo sunkumą, padarytos pavojingos veikos pobūdį bei pavojų, kurį asmuo gali kelti sau ir aplinkiniams. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas turi diskreciją savo nuožiūra spręsti klausimą dėl būtinybės asmeniui taikyti priverčiamąsias medicinos priemones bei parinkti tokių priemonių rūšį. Ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja. Pagrindinis kriterijus parenkant šią medicinos priemonę yra psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo. Asmens psichikos sutrikimo laipsnio nustatymas yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, todėl šiuo atveju ypatingą reikšmę įgyja teismo ekspertų – psichiatrų, išvados ir rekomendacijos.

4.9. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, siekiant užtikrinti, kad N. M. būtų stebimas, vartotų paskirtus vaistus, atsisakytų alkoholio vartojimo, jam būtų užtikrintas tinkamas gydymas, taikytinas ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (BK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Paskirdamas priverčiamąsias priemones, teismas nenustato jų taikymo laiko. Šios priemonės taikomos, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo (BK 98 straipsnio 6 dalis).

4.10. Panevėžio teritorinė ligonių kasa šioje byloje pareiškė 1 885,06 Eur dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 59–60). Baudžiamojoje byloje reiškiamo civilinio ieškinio pagrindas yra nusikalstamos veikos padarymas, o reikalavimas atlyginti žalą numatytas tik nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui arba už šio asmens veiką materialiai atsakingiems asmenims. N. M. šioje byloje yra asmuo, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemonės, nes baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką jis padarė būdamas ribotai pakaltinamas. Ribotai pakaltinamo asmens padaryta veika, dėl kurios taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, nelaikoma nusikalstama ir toks asmuo pagal BK už padarytą pavojingą veiką neatsako, todėl iš N. M. negali būti priteista Panevėžio teritorinės ligonių kasos patirta turtinė žala ir civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu. Kartu teismas pažymi, kad civilinio ieškinio palikimas nenagrinėtu neužkerta kelio Panevėžio teritorinei ligonių kasai ateityje pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-77/2011).

4.11. N. M. taikoma kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliekama galioti iki nutarties įsiteisėjimo dienos, o jai įsiteisėjus – panaikinama.

4.12. Byloje nėra daiktų, turinčių reikšmės baudžiamojo įstatymo uždraustai veikai tirti ir nagrinėti.

4.13. Byloje valstybė patyrė 38,65 Eur išlaidas už teismo procesinių dokumentų įteikimą, tačiau atsižvelgiant į nutarties 4.10 punkte išdėstytas aplinkybes, proceso išlaidos iš N. M. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 18 straipsniu, 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 392 straipsnio 2 dalimi, 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalies 1 punktu, 404 straipsniu, teismas

nutaria:

N. M., padariusį baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, nes veikas padarė būdamas ribotai pakaltinamas bei taikyti jam priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.

Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

N. M. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nutarties įsiteisėjimo dienos, o nutarčiai įsiteisėjus – panaikinti.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.