Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

asmeniui, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – N. M., ir jo gynėjai advokatei Reginai Butnevičienei,

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo VšĮ Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos teikimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo N. M.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. liepos 25 d. nutartimi N. M. už baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą esant nepakaltinamam buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą, kuri pratęsta Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. kovo 19 d. nutartimi.

Teisme gautas VšĮ Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos teikimas dėl priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo N. M.. Teikime nurodoma, kad VšĮ Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos psichikos sveikatos centro gydytojų komisija, įvertinus N. M. psichikos būseną, rekomenduoja pratęsti jam taikomą priverstinį ambulatorinį gydymą.

Teismo posėdžio metu teikimą pateikusios įstaigos atstovė, prokuroras, gynėja bei N. M. mama V. M. prašė teikimą tenkinti, pats N. M. su teikimu taip pat sutiko.

Teikimas tenkinamas.

Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Taigi yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį jo socialinį pavojingumą.

Pagal BPK 405 straipsnio 3 dalį teismas, išnagrinėjęs ir išsprendęs priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo klausimus pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą ir priima vieną iš šių nutarčių: 1) pratęsti priverčiamosios medicinos priemonės taikymą, – jeigu asmens sveikatos būklė nepasikeitė; 2) pakeisti pirmiau taikytos priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, – jeigu asmens sveikatos būklė pasikeitė; 3) panaikinti taikytą priverčiamąją medicinos priemonę, – jeigu asmuo pasveiko ir išnyksta reikalas tokią priemonę taikyti.

Iš byloje esančio 2025 m. spalio 15 d. N. M. psichikos būsenos patikrinimo akto matyti, kad N. M. psichiatrų žinioje yra nuo 1992 m., jam diagnozuota (duomenys neskelbtini), nuo 2025 m. vasario 4 d. iki 2025 m. vasario 15 d. buvo gydytas VšĮ „Respublikinė Panevėžio ligoninė“ (duomenys neskelbtini) dėl neadekvataus elgesio neblaiviame stovyje ir diagnozė papildyta (duomenys neskelbtini). Minėtame akte taip pat pateikiamas N. M. asmenybės bei psichikos sveikatos būsenos apibūdinimas, bei formuluojama gydytojų komisijos rekomendacija pratęsti N. M. taikomą priverstinį ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Teikimo turinys liudija, ką patvirtino ir gydymo įstaigos atstovė, kad asmuo priverstinio ambulatorinio gydymo režimo nepažeidinėjo, lankėsi periodiškai, paskirtu laiku. Pats N. M. teismo posėdyje teigė, jog supranta sergantis ir kad gydymas jam reikalingas, gydymo įstaigoje jis lankosi reguliariai, vaistus geria, jis sutinka, kad ir toliau gydymas jam būtų tęsiamas ir teikimas tenkinamas. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ir N. M. mama V. M., kuri be kita ko išsakė savo nuomonę dėl būtinybės tęsti sūnui taikomą priemonę.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad N. M. orientuotas visais atžvilgiais teisingai, kontaktas prasmingas, bet formalus, nuotaika priklauso nuo aplinkybių, o emocijos dirglios, mąstymas lėtas, klampus, neproduktyvus, interesų ratas susiaurėjęs, socialinė adaptacija apsunkinta, pats neigia piktnaudžiaujantis alkoholiu, taip pat neigia konfliktus su mama, aktyvios psichoprodukcijos nėra, suicidinių ketinimų neturi, o savo būsenai kritikos stokoja.

Įvertinęs visas aukščiau nurodytas aplinkybes apie N. M. psichikos būklę, ką patvirtina teismui pateikti duomenys ir teismo posėdžio metu paaiškinimus davusi gydymo įstaigos atstovė, pats N. M. ir jo mama, teismas sprendžia, jog yra pagrindas N. M. pratęsti priverčiamosios medicinos priemonės taikymą. Atsižvelgiant į šią išvadą gydymo įstaigos teikimas tenkinamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 6 dalimi, 440 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

VšĮ Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos teikimą tenkinti – pratęsti N. M., gim. (duomenys neskelbtini), taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.