- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-14
- Bylos Nr.
- 2YT-5964-894/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-02069-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Urbanavičiūtė
- Pareiškėjas
- Ž. A.
- Kategorijos
Kauno apylinkės teismo teisėja Rasa Urbanavičiūtė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo Ž. A. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui M. P., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, dėl antstolio veiksmų v. b. Nr. 0133/10/01508,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Ž. A. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašo: 1. Išreikalauti iš Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos visus duomenis susijusius su turima Įstaigos banko sąskaita AB „Swedbank“, skirta nuteistiesiems pinigines lėšas gauti iš savo artimųjų: minėtos bankinės sąskaitos savininką, dokumentus patvirtinančius leidimą disponuoti minėtoje bankinėje sąskaitoje esamais pinigais, bankinės sąskaitos numerį, kuri skirta konkrečiai nuteistajam A. Ž., pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 2. Įpareigoti antstolį M. P. panaikinti areštą Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos sąskaitos nuteistojo A. Ž. vardu, kuris buvo taikytas patvarkymo Nr. S-10332 pagrindu ir leisti pareiškėjui disponuoti piniginėmis lėšomis, įsigyjant būtiniausias prekes, esančiomis valstybės banko sąskaitoje.
Pareiškėjas skunde nurodė, jog kategoriškai nesutinka su antstolio patvarkymu Nr. S-10332 „vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančiu lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos Įstaigos sąskaitoje“, nes tai prieštarauja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksui, pažeidžia nuteistojo teises, pareiškėjas nebegali gauti papildomų lėšų būtiniausiom prekėm įsigyti iš savo artimųjų, o pataisos namai negali minėtų būtiniausių prekių suteikti, be to, pažeidžiamos nuteistojo artimųjų teisės, nes būtent jų lėšos ir yra areštuojamos. Pareiškėjas nurodo, jog įstatymo suteikta teisė nuteistajam gauti pinigines lėšas yra artimųjų parama būtiniausių reikmenų įsigijimui, procesinių dokumentų ir procesinių veiksmų apmokėjimui, todėl minėti pinigai negali būti areštuojami ir priverstinai nuskaičiuojami, nes yra pažeidžiamos ne tik nuteistojo teisės, bet ir piniginės paramos siuntėjo teisės, kurio pinigai ir yra areštuojami. Pareiškėjas remiasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 739 straipsniu ir nurodo, kad nuteistojo artimųjų perduotos lėšos, nėra piniginės lėšos, iš kurių negalima būtų išieškoti. Tačiau šiuo atveju minėtas įstatymas (CPK 739 str.) negali būti taikomas, nes areštuojamos yra ne pareiškėjo (skolininko) piniginės lėšos, o būtent siuntėjo, iš kurio nėra priverstiniu būdu vykdomas išieškojimas (b. l. 5-9).
Antstolis M. P. 2016 m. vasario 2 d. priėmė patvarkymą Nr. S741 dėl pateikto skundo. Patvarkymu antstolis nutarė skolininko skundą dėl antstolio veiksmų atmesti kaip nepagrįsta. Patvarkyme nurodė, jog nuosavybės teisė į daiktą atsiranda nuo daikto perdavimo momento naujam įgijėjui, t. y. nuo pinigų įmokėjimo į kito asmens sąskaitą lėšos tampa nuteistojo nuosavybe, kuria jis gali disponuoti savo nuožiūra (atitinkamai taikant bausmės atlikimo režimą), atsižvelgiant į tai, skolininko Ž. A. lėšos priklauso jam. Antstolis taip pat pažymėjo, kad trečiųjų asmenų lėšos, kurios pervedamos į skolininko sąskaitą, esančią įkalinimo įstaigoje, nepatenka į turto sąrašą, iš kurio išieškojimas negalimas (b. l. 4).
Atsiliepimas
2016 m. vasario 19 d. teisme gautas suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atsiliepimas, kuriame prašoma skundą dėl antstolio M. P. veiksmų atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad CPK 739 straipsnyje numatytas baigtinis sąrašas piniginių sumų, iš kurių negalimas priverstinis išieškojimas, o pareiškėjo laisvės atėmimo vietos įstaigoje gaunamos lėšos iš kitų asmenų nei vienai iš šių kategorijų nepriklauso, todėl iš jų išieškojimas yra galimas (b. l. 25-26).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Teismo sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009). Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų. Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje (toliau SVI). CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus.
Pareiškėjas prašė išreikalauti iš Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos visus duomenis susijusius su turima Įstaigos banko sąskaita AB „Swedbank“, skirta nuteistiesiems pinigines lėšas gauti iš savo artimųjų: minėtos bankinės sąskaitos savininką, dokumentus patvirtinančius leidimą disponuoti minėtoje bankinėje sąskaitoje esamais pinigais, bankinės sąskaitos numerį, kuri skirta konkrečiai nuteistajam A. Ž., pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Teismas pažymi, jog šis pareiškėjo prašymas yra procesinio pobūdžio. Atkreiptinas dėmesys, jog teismas šios kategorijos bylose yra aktyvus, taigi savo iniciatyva gali surinkti trūkstamus įrodymus, kitus bylai nagrinėti reikalingus dokumentus bei duomenis, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės (CPK 443 str. 8 d.). Teismo nuomone, pareiškėjo prašomi išreikalauti dokumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl neišreikalautini.
Iš pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0123/10/01508 medžiagos nustatyta, kad antstolis M. P. vykdo Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 9 d. išduotą vykdomąjį raštą dėl 1718,34 Lt (497,67 Eur) žalos išieškojimo solidariai iš Ž. A. ir E. J., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus naudai. 2010 m. rugsėjo 2 d. patvarkymu vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti. Nenustačius, jog skolininkas turi turto, skolininkui nedirbant, 2010 m. lapkričio 16 d. patvarkymais areštuotos skolininko sąskaitos bankuose, tačiau piniginių lėšų jose nerasta. Paaiškėjus aplinkybėms, kad skolininkas atlieka bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje, antstolis nukreipė išieškojimą į pareiškėjo turimas pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (vykdomoji byla Nr. 0123/10/01508).
CPK 668 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šių reikmenų sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Kita vertus, įgyvendinant kitus Konstitucijoje įtvirtintus principus (proporcingumo, teisingumo bei socialinės darnos) vykdymo procese tam tikrai skolininko turto daliai, kuri būtina esminiams ir gyvybiškai svarbiems poreikiams bei interesams patenkinti, yra nustatyta absoliuti neliečiamybė, todėl iš jos negali būti išieškoma (CPK 668 str.). Todėl aiškinant ir taikant CPK 668 straipsnio nuostatas visų pirma atsižvelgtina į tai, kokiu tikslu draudžiama vykdyti išieškojimus, nes nustatyti ribojimai turi būti taikomi proporcingai siekiamam tikslui. CPK 668 straipsnio 1 dalyje numatytais apribojimais yra apsaugomas turtas, kuris yra reikalingas patenkinti būtiniausius (esminius ir gyvybiškai svarbius) skolininko ir jo šeimos narių poreikius. Turtas į kurį negali būti nukreipiamas išieškojimas detalizuotas Sprendimų vykdymo instrukcijos 93 punkte. Į šį sąrašą patenka namų apstatymo ir apyvokos reikmenys, drabužiai, reikalingi skolininkui ir jo išlaikomiems asmenims, maisto produktai, kuras, reikalingas maistui paruošti ir šeimos gyvenamajai patalpai šildyti visą kūrenimo sezoną bei asmeniniai gamybos ir amato įrankiai, taip pat paties skolininko profesiniam darbui reikalingi įrankiai ir pagalbinės priemonės.
Vadovaujantis CPK 688 straipsnio 3 dalimi, nustatęs, kad pas kitus asmenis yra skolininko turto, antstolis jį aprašo ar surašo to turto arešto aktą. Nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, antstolis kartu su šiame punkte išvardytais dokumentais siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 173 straipsnis, reglamentuojantis bausmes atliekančių nuteistųjų materialinį buitinį aprūpinimą, nustato, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublik?s higienos normas (173 str. 1 d.), nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė (173 str. 2 d.), nuteistieji, kurie neturi savo drabužių ir avalynės, nemokamai aprūpinami drabužiais ir avalyne pagal sezoną (173 str. 3 d.), nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose – pagal dietinio maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai (173 str. 4 d.). Taigi, kaip matyti iš įstatyminio reglamentavimo, laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems yra garantuojamas ir užtikrinamas jų minimalių ir būtiniausių poreikių patenkinimas. Kadangi laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų minimalių būtinų poreikių tenkinimas yra užtikrintas, CPK 668 straipsnio 1 dalyje numatyti apribojimai vykdant skolos išieškojimą iš šių asmenų nėra taikomi (Kauno apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1932-658/2015).
CPK 739 str. numatytas baigtinis sąrašas pinigų sumų, iš kurių negalimas priverstinis išieškojimas, tai yra: 1) kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; 2) sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; 3) valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos; 4) išmokos vaikams, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą; 5) laidojimo pašalpa; 6) išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai; 7) išeitinės išmokos. Pareiškėjo laisvės atėmimo vietos įstaigoje gaunamos lėšos iš artimųjų nei vienai iš šių kategorijų nepriklauso, todėl iš jų išieškojimas galimas. Iš artimųjų gaunamos lėšos yra pareiškėjo asmeninės lėšos. Įstatymas nenumato draudimo nukreipti išieškojimo į bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančias pinigines lėšas, esančias pataisos namų sąskaitoje, todėl antstolio veiksmai yra teisėti (Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1828-601/2015).
Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, jog skola buvo dengiama pagal galimybes, tačiau antstolis nuslėpė pervedamų lėšų sumą. Teismas pažymi, jog CPK 753 straipsnyje numatyta, kad jeigu išieškotos iš skolininko sumos neužtenka vykdymo ir su juo susijusioms išlaidoms bei visiems reikalavimams pagal vykdomuosius dokumentus patenkinti, išieškota suma paskirstoma šia eilės tvarka: 1) vykdomosios bylos administravimo išlaidoms, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti; 2) vykdomosios bylos administravimo papildomoms išlaidoms, patiriamoms atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje; 3) kitoms su vykdymu susijusioms išlaidoms; 4) išieškotojams šio Kodekso 754 ir 755 straipsniuose nustatyta eilės tvarka ir antstoliui kaip atlygis už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu. Atlygis antstoliui paskirstomas proporcingai išieškotojams paskirstytai sumai Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka. Paskesnės eilės reikalavimai patenkinami po to, kai visiškai patenkinti pirmesnės eilės reikalavimai.
Vykdomosios bylos duomenimis iš viso pareiškėjo skolai dengti yra pervesta 80,63 Eur. 2015 m. gruodžio 29 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimo duomenimis vykdymo išlaidos sudaro 80,69 Eur, atlygis antstoliui – 94,56 Eur. Pažymėtina, kad pareiškėjo vardu antstoliui sumokėtomis sumomis buvo padengtos vykdomosios bylos administravimo išlaidos. 2015 m. balandžio 2 d. patvarkymu paskirstyta 20,00 Eur suma, iš kurios pradėta dengti pagrindinė išieškotina suma (padengta 16,92 Eur) ir atlygis antstoliui – 3,08 Eur. Teismas daro išvadą, kad antstolis vykdydamas išieškojimą pareiškėjo atžvilgiu vykdomojoje byloje Nr. 0133/10/01508 nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pareiškėjo Ž. A. skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0133/10/01508 atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.