Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo (skolininko) P. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-9563-918/2015 pagal pareiškėjo P. K. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė A. A., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Išieškotojo atsiliepimo į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Kartu su atskiruoju skundu yra pateikiami nauji įrodymai – Pravieniškių pataisos namų –atvirosios kolonijos pažymos dėl pašto išlaidų, telefoninių skambučių, naudojimosi elektriniais prietaisais apmokėjimo tvarkos bei nuteistojo materialinio buitinio aprūpinimo. Šiomis pažymomis yra grindžiami skundo dėl antstolio veiksmų bei atskirojo skundo argumentai, jog laisvės atėmimo vietoje nepakankamai užtikrinamas pareiškėjo kasdieninių poreikių tenkinimas, todėl pareiškėjas už dalį paslaugų turi susimokėti pats iš asmeninių lėšų, kurias jam perveda motina į sąskaitą ir laisvės atėmimo vietos įstaiga kanceliarinių prekių įsigijimui. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs tai, kad šios pažymos pareiškėjui išduotos laikotarpiu nuo 2015-04-27 iki 2015-04-28, t.y. po skundžiamos nutarties priėmimo, naujai pateiktus įrodymus apeliacinės instancijos teismas iki paskirto posėdžio išsiuntė suinteresuotiems asmenims, bei tai, kad šių įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo –vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, priima apeliacinės instancijos teisme pateikiamus naujus rašytinius įrodymus.

Dėl bylos esmės

Atskiruoju skundu keliams klausimas dėl CPK 668 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto išieškojimo ribojimo taikymo asmenims, esantiems laisvės atėmimo įstaigoje.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad antstolė vykdo Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2010-09-07 išduotą vykdomąjį raštą dėl 2534,18 Eur baudos išieškojimo iš P. K. (vykd. byl. 62, 64 l.). P. K. atlieka laisvės atėmimo bausmę (vykd. byl. 94-95.). Pareiškėjo teigimu, laisvės atėmimo vieta nepakankamai užtikrina jo kasdieninių poreikių tenkinimą, todėl pareiškėjas už dalį paslaugų turi susimokėti pats iš asmeninių lėšų, kurias jam perveda motina į sąskaitą ir laisvės atėmimo vietos įstaiga kanceliarinių prekių įsigijimui. Šios lėšos skirtos tenkinti būtinosioms pareiškėjo reikmėms, todėl išieškojimo į jas nukreipimas prieštarauja CPK 668 straipsnio 1 dalies ir 739 straipsnio nuostatoms. Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo pritarti apelianto pozicijai.

Įstatymų leidėjas, detalizuodamas konstitucinį nuosavybės teisių apsaugos ir subjektų lygiateisiškumo principus, CPK normose, reglamentuojančiose išieškojimo iš skolininko turto tvarką, nustato skolininko ir kreditoriaus interesų pusiausvyrą: skolininkui, nevykdančiam savo įsipareigojimų, gali būti taikomos turtinio poveikio priemonės ir skola išieškoma priverstinai; kartu yra saugomi ir ginami kreditoriaus interesai. Kita vertus, įgyvendinant kitus Konstitucijoje įtvirtintus principus (proporcingumo, teisingumo bei socialinės darnos) vykdymo procese tam tikrai skolininko turto daliai, kuri būtina esminiams ir gyvybiškai svarbiems poreikiams bei interesams patenkinti, yra nustatyta absoliuti neliečiamybė, todėl iš jos negali būti išieškoma (CPK 668 str.). Todėl aiškinant ir taikant CPK 668 straipsnio nuostatas visų pirma atsižvelgtina į tai, kokiu tikslu draudžiama vykdyti išieškojimus, nes nustatyti ribojimai turi būti taikomi proporcingai siekiamam tikslui. CPK 668 straipsnio 1 dalyje numatytais apribojimais yra apsaugomas turtas, kuris yra reikalingas patenkinti būtiniausius (esminius ir gyvybiškai svarbius) skolininko ir jo šeimos narių poreikius. Turtas į kurį negali būti nukreipiamas išieškojimas detalizuotas Sprendimų vykdymo instrukcijos 93 punkte. Į šį sąrašą patenka namų apstatymo ir apyvokos reikmenys, drabužiai, reikalingi skolininkui ir jo išlaikomiems asmenims, maisto produktai, kuras, reikalingas maistui paruošti ir šeimos gyvenamajai patalpai šildyti visą kūrenimo sezoną bei asmeniniai gamybos ir amato įrankiai, taip pat paties skolininko profesiniam darbui reikalingi įrankiai ir pagalbinės priemonės.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 173 straipsnis, reglamentuojantis bausmes atliekančių nuteistųjų materialinį buitinį aprūpinimą, nustato, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas (173 str. 1 d.), nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė (173 str. 2 d.), nuteistieji, kurie neturi savo drabužių ir avalynės, nemokamai aprūpinami drabužiais ir avalyne pagal sezoną (173 str. 3 d.), nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose – pagal dietinio maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai (173 str. 4 d.). Taigi, kaip matyti iš įstatyminio reglamentavimo, laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems yra garantuojamas ir užtikrinamas jų minimalių ir būtiniausių poreikių patenkinimas. Kadangi laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų minimalių būtinų poreikių tenkinimas yra užtikrintas, CPK 668 straipsnio 1 dalyje numatyti apribojimai vykdant skolos išieškojimą iš šių asmenų nėra taikomi. Aplinkybę, kad skolininko minimalių poreikių tenkinimas yra užtikrintas valstybės lėšomis patvirtina ir paties apelianto su atskiruoju skundu pateiktos Pravieniškių pataisos namų –atvirosios kolonijos pažymos (raštai) dėl pašto išlaidų, telefoninių skambučių, naudojimosi elektriniais prietaisais apmokėjimo tvarkos bei nuteistojo materialinio buitinio aprūpinimo. Iš šių pažymų matyti, kad nuteistiesiems kartą per savaitę nemokamai yra suteikiama patalynės ir apatinių drabužių skalbimo paslauga. Nuteistiesiems taip pat yra išduodamas skalbiamasis muilas yra įrengtas vandens šaldytuvas, todėl nuteistieji kitus savo asmeninius rūbus gali išsiskalbti rankomis. Nuteistiesiems taip pat nemokamai išduodamos asmens higienos priemonės teisės aktų nustatyta tvarka. Esant šioms aplinkybėms pripažintini nepagrįstais apelianto teiginiai, jog areštavus sąskaitoje esančias lėšas jis neturi galimybės pasirūpinti savo asmens higiena. BVK 92 straipsnyje yra įtvirtinta teisė už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų ar už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus pirkti drabužius avalynę ir kt. (BVK 97 str. 1 d.), tačiau tai, kad nuteistiesiems yra leidžiama papildomai įsigyti būtinų jiems reikmenų, nereiškia, jog šių neįsigijus jų minimalūs poreikiai nėra užtikrinami. Šiuo atveju nuteistasis, neturėdamas pakankamai piniginių lėšų, savo asmeninius rūbus gali skalbtis pats, jam nėra neišvengiamai būtina naudotis mokamomis skalbimo paslaugas teikiančios įmonės paslaugomis. Tas pats pasakytina ir apie elektrinių buitinių prietaisų naudojimą. LR BVK 96 straipsnio 1 dalis suteikia teisę nuteistiesiems naudotis asmeniniais televizoriais, kompiuteriais, el. virduliais ir pan. Nurodytų daiktų elektros energijos sąnaudos apskaičiuojamos ir išlaidos už sunaudotą elektros energiją apmokamos pagal Kalėjimų departamento direktoriaus patvirtintas taisykles, tačiau tai yra mokestis už asmeninių, ne pirmo būtinumo buitinių prietaisų sunaudojamą elektros energiją. Nuteistajam neturint piniginių lėšų, naudojimasis šiais el. prietaisais yra ribojamas. Tai, jog teisės aktais yra suteikiamos specialios (papildomos) teisės nuteistiesiems, nereiškia, jog nuteistojo finansinis nepajėgumas jomis pasinaudoti reiškia jo minimalių ir būtinų pragyvenimui poreikių nepatenkinimą. Asmeninio televizoriaus, kompiuterio ar el. virdulio naudojimas nėra būtinas minimaliems poreikiams patenkinti. Kaip jau buvo minėta, bausmę atliekančių asmenų minimalių ir būtinų poreikių tenkinimas yra užtikrintas laisvės atėmimo vietos įstaigai suteikiant nuteistajam gyvenamąjį plotą, įskaitant šildymą, elektrą, vandentiekį, maitinimą, minimalų kiekį drabužių, higienos priemonių. Todėl apelianto argumentas, jog jo minimalieji poreikiai nėra patenkinti atmestinas kaip nepagrįstas. Nors skunde dėl antstolio veiksmų skolininkas nurodė, kad išieškojimas iš areštuotų piniginių lėšų negalimas ir dėl to, kad dalis šių lėšų yra pataisos namų pervedama pašalpa kanceliarinėms prekėms įsigyti, tačiau su atskiruoju skundu pateikti rašytiniai įrodymai paneigia šiuos teiginius. Pravieniškių pataisos namų –atvirosios kolonijos 2015-04-28 rašte Nr. 71(16)-512 (b.l. 30) atsakant į nuteistojo paklausimą nurodyta, jog teisės aktai nenustato nuteistųjų aprūpinimo kanceliarinėmis priemonėmis. Vokų, pašto ženklų ir kanceliarinių priemonių nuteistieji už savo asmenines lėšas gali nusipirkti nuteistiesiems įrengtoje parduotuvėje. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos CPK 739 straipsnyje numatytas baigtinis sąrašas pinigų sumų, iš kurių negalimas priverstinis išieškojimas, o pareiškėjo laisvės atėmimo vietos įstaigoje gaunamos lėšos iš motinos ar, pareiškėjo teigimu, iš įstaigos administracijos nei vienai iš šių kategorijų nepriklauso, todėl iš jų išieškojimas galimas.

Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, atmesdamas pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė vykdymo procesą reglamentuojančias procesinės teisės normas, todėl skundžiamos nutarties naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.