Kauno apylinkės teismo nutartis

2015-04-20 · Civilinė byla Nr. 2-9563-918/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-04-20
Bylos Nr.
2-9563-918/2015
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-04967-2015-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aistė Petrevičienė
Pareiškėjas
P. K.
Kategorijos
  • 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-9563-918/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04967-2015-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 128.11.; 117.1
(S)KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2015 m. balandžio 20 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. K. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Audronė Adomaitienė, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas skundu prašo panaikinti antstolės Audronės Adomaitienės 2015-02-19 patvarkymą, kuriuo pradėtas vykdyti išieškojimas iš pareiškėjui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos sąskaitoje, kadangi toks patvarkymas prieštarauja CPK 668 str. 1 d. ir 739 str. nuostatoms. Pareiškėjas nurodo, kad į šią sąskaitą jam pinigus kaip paramą perveda jo motina S. K., pinigų suma niekada neviršijo 1 MMA. Pareiškėjas pervestus pinigus naudoja savo būtiniausioms asmens higienos reikmėms tenkinti, nes laisvės atėmimo vietoje išduodama per mažai higienos priemonių ir todėl jas reikalinga papildomai nusipirkti. Be to, papildomai reikia susimokėti už rūbų skalbimą, nes nemokamai skalbia tik patalynę, už telefoninius pokalbius, už sunaudotą elektros energiją bei už medikamentus, nes jų dažnai trūksta. Į pataisos namuose esančią sąskaitą pervedamos lėšos kanceliarinėms priemonėms įsigyti, bet, antstolei tas lėšas areštavus, pareiškėjas nebegali jomis naudotis, tai prieštarauja CPK 739 str. nuostatoms. 2015-04-20 papildomais rašytiniais paaiškinimais savo skundą palaikė ir prašė jį tenkinti.

Antstolė 2015-03-16 patvarkymu su pareiškėjo skundu nesutiko ir persiuntė jį nagrinėti teismui. Antstolė nurodo, kad ji 2010-09-10 priėmė vykdymui Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2010-09-07 išduotą vykdomąjį raštą dėl 2534,18 Eur baudos išieškojimo iš P. K. valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, naudai. Pradėjus vykdymą nustatyta, kad skolininkas jokio turto neturi, nedirba. 2010-11-26 skolininkas pateikė darbo biržos pažymą apie nedarbo išmokos gavimą, tai įrodo, kad jis žinojo apie vykdomą priverstinį baudos išieškojimą. Tačiau skolininkas nei karto į antstolės kontorą nesikreipė, neprašė išdėstyti mokėjimo dalimis ar pakeisti baudos visuomenei naudingu darbu. Tik 2015-03-06 gautas skolininko skundas dėl 2015-02-19 patvarkymo. Antstolė paaiškino, kad skolininkas neteisingai interpretuoja CPK 668 str. 1 d., teigdamas, kad motinos pervedamas ne didesnes nei 1 MMA lėšas jis naudoja būtinosioms reikmėms tenkinti, todėl į jas negali būti nukreiptas išieškojimas. Antstolė teigia, kad išieškojimo į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ar kitą turtą, kurie būtini skolininko pragyvenimui, ji niekada nebuvo nukreipusi. Antstolė areštavo tik pinigines lėšas. CPK 668 str. 1 d. numatytas draudimas išieškoti iš lėšų, neviršijančių 1 MMA, jei tos lėšos reikalingos šeimos pragyvenimui. Kadangi skolininko pragyvenimu rūpinasi valstybė, laisvės atėmimo vietoje jam nemokamai suteikiamas maistas tris kartus per dieną, higienos priemonės, patalynė, esant reikalui ir švari apranga, užtikrinta sveikatos apsauga, nėra pagrindo taikyti CPK 668 str. 1 d. draudimą dėl negalimumo išieškoti iš 1 MMA dydžio sumos. CPK 739 str. numato pinigų sumas, iš kurių išieškoti negalima, tačiau išieškoti iš artimųjų pervestų piniginių lėšų nėra draudžiama, be to, skolininko motina nėra socialinės paramos mokėtoja. Antstolė nurodė, kad jei skolininkas pateiks raštišką įrodymą apie laisvės atėmimo vietos į sąskaitą pervedamus pinigus kanceliarinėms prekėms įsigyti, šioms lėšoms areštas nebus taikomas ir skolininkas galės laisvai jomis disponuoti. Skolininkas antstolės prašė nukreipti išieškojimą į jo laisvės atėmimo vietoje gaunamą darbo užmokestį, tačiau pagal CPK 624 str. 3 d. vienu metu gali būti taikomos kelios priverstinio vykdymo priemonės, todėl, net ir nukreipus išieškojimą į darbo užmokestį, areštas piniginėms lėšoms panaikintas nebus.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos atsiliepimo į skundą nepateikė.

Byla dėl antstolio veiksmų nagrinėjama CPK XXIV skyriuje nustatyta rašytinio proceso tvarka (CPK 443 str. 5 d.). Apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą proceso dalyviai informuoti viešo paskelbimo būdu interneto tinklalapyje www.teismai.lt, pareiškėjas papildomai informuotas į laisvės atėmimo vietą išsiųstu pranešimu.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar, atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo procesinio veiksmo padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2007). Teismas, patenkinęs skundą, antstolio veiksmą panaikina arba antstolį įpareigoja veiksmą atlikti (CPK 513 straipsnio 1 dalis). Skundo patenkinimas iš esmės reiškia grąžinimą į buvusią iki pažeidimo padėtį (restitutio in integrum) bei galimybės teisėtai atlikti vykdymo veiksmus sudarymą.

Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 str. nustato, kad antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam suteikta vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcija. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymo nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 str.). Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų įpareigoja antstolį savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad jam pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 str. 2 d., Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.).

Iš pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0036/10/03866 medžiagos nustatyta, kad antstolė Audronė Adomaitienė vykdo Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2010-09-07 išduotą vykdomąjį raštą dėl 2534,18 Eur baudos išieškojimo iš P. K. valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, naudai. 2010-09-10 patvarkymu vykdomasis dokumentas priimtas vykdymui. Nenustačius skolininko turimo turto, skolininkui nedirbant, 2010-11-22 ir 2011-11-29 patvarkymais areštuotos skolininko sąskaitos bankuose, tačiau piniginių lėšų jose nerasta. 2012-04-18 antstolė kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti skolininkui skirtą piniginę baudą kita bausme. Vilniaus miesto 3-asis apylinkės teismas 2012-05-24 nutartimi Nr. T-184-506/2012 šį antstolės prašymą grąžino nenagrinėtą, kadangi byloje nebuvo pateiktas aktas apie išieškojimo negalimumą. Paaiškėjus aplinkybėms, kad skolininkas atlieka bausmę Pravieniškių pataisos namuose, antstolė nukreipė išieškojimą į P. K. turimas pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.

Pareiškėjo P. K. pagrindiniai skundo argumentai dėl antstolės patvarkymo panaikinimo yra tai, kad laisvės atėmimo vieta nepakankamai užtikrina pareiškėjo kasdieninių poreikių tenkinimą, todėl pareiškėjas už dalį paslaugų turi susimokėti pats iš asmeninių lėšų, kurias jam perveda motina į sąskaitą ir laisvės atėmimo vietos įstaiga kanceliarinių prekių įsigijimui. Šios lėšos skirtos tenkinti būtinosioms pareiškėjo reikmėms, todėl į jas, pareiškėjo teigimu, negalima nukreipti išieškojimo pagal CPK 668 str. 1 d. ir 739 str. nuostatas.

CPK 668 str. 1 d. reglamentuota, kad vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis.

Pažymėtina, kad šio straipsnio esminė nuostata yra užtikrinti skolininko, iš kurio turto išieškoma, ir jo nepilnamečių vaikų būtinųjų poreikių (maistas, vaistai, būstas) užtikrinimui reikalingas lėšas ir šių reikmių tenkinimui reikalinga skolininkui palikti 1 MMA dydžio sumą. Pareiškėjas yra laisvės atėmimo įstaigoje, kurioje jo esminiai būtinieji poreikiai (maistas, vaistai, būstas) užtikrinami. Teismo vertinimu, asmeniui, kuris atlieka laisvės atėmimo bausmę, valstybė skiria visišką išlaikymą, todėl CPK 668 str. nuostatos jam netaikytinos. Įstatyminis reguliavimas, suteikiantis laisvės atėmimo bausmę atliekančiam asmeniui teisę įsigyti daiktų ar paslaugų papildomai, nereiškia, kad tai daryti būtina ir be to nebūtų patenkinti kasdieniniai poreikiai. Tai, kad pareiškėjo teigimu, jis aprūpinamas nepakankamai, yra jo subjektyvus vertinimas, o pareiškėjo papildomų poreikių tenkinimas negali būti iškeltas aukščiau už išieškotojo interesus gauti priteistos baudos išieškojimą. Baudos išieškojimas vykdomas nuo 2010 metų, todėl antstolė privalo rūpintis kuo greitesniu baudos išieškojimu ir imtis visų įmanomų priemonių, tame tarpe ir kelių priverstinio vykdymo priemonių taikymo.

CPK 739 str. numatytas baigtinis sąrašas pinigų sumų, iš kurių negalimas priverstinis išieškojimas, tai yra: 1) kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; 2) sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; 3) valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos; 4) išmokos vaikams, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą; 5) laidojimo pašalpa; 6) išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai; 7) išeitinės išmokos. Pareiškėjo laisvės atėmimo vietos įstaigoje gaunamos lėšos iš motinos ar įstaigos administracijos nei vienai iš šių kategorijų nepriklauso, todėl iš jų išieškojimas galimas. Pareiškėjo nuomonė, kad lėšos kanceliarinėms prekėms įsigyti turi būti laikomos pašalpa CPK CPK 739 str. 6 p. prasme, nepagrįsta, kadangi bet kokios pašalpos turi būti mokamos iš valstybės ar valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai (pvz. kompensacijos už šildymą ir pan.), o pareiškėjas, būdamas laisvės atėmimo vietoje į tokias pašalpas ir kompensacijas pretenduoti neturi teisės. Pažymėtina, kad antstolė nurodė, jog skolininkui pateikus rašytinius įrodymus apie laisvės atėmimo vietos į sąskaitą pervedamus pinigus kanceliarinėms prekėms įsigyti, šioms lėšoms areštas nebus taikomas ir skolininkas galės laisvai jomis disponuoti, todėl pareiškėjas gali tokia teise pasinaudoti.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad asmeniui, esančiam laisvės atėmimo vietoje, kur yra užtikrinami jo bent minimalūs poreikiai, CPK 668 str. 1 d. ir 739 str. nuostatos netaikytinos, minėtų straipsnių nuostatos skirtos tik asmenims, patiems savarankiškai besirūpinantiems savo bei savo nepilnamečių vaikų kasdieninių poreikių užtikrinimu. Įvertinus byloje surinktus įrodymus, nėra pagrindo daryti išvados, kad antstolės veiksmai priimant 2015-02-19 patvarkymą, nepagrįsti, todėl pareiškėjo skundas atmestinas (CPK 513 str.)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 513 straipsniu,

nutaria:

Atmesti pareiškėjo P. K. skundą dėl antstolės Audronės Adomaitienės 2015-02-19 patvarkymo, kuriuo pradėtas vykdyti išieškojimas iš pareiškėjui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje vykdomojoje byloje Nr. 0036/10/03866.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Aistė Petrevičienė