- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-02-09
- Bylos Nr.
- 1-89-1140/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gintarė Bunikienė
- Kaltinamasis
- R. P.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.10.3Bausmių bendrinimas jas iš dalies sudedant (BK 63 str. 1, 4 d.)
- 1.2.4.4.1Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
- 1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neteistas, 2021 m. gegužės 28 d. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų nuosprendžiu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 38 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 straipsnį,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir atnaujintas įrodymų tyrimas dėl 2020 m. spalio 11 d. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. P. 2021 m. spalio 23 d., apie 20.30 val., (duomenys neskelbtini), kambaryje tyčia, be priežasties sudavė kumščiu D. Š. vieną kartą į nosį ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių į galvą, taip dviem trauminiais poveikiais padarydamas D. Š. nosies kaulų lūžį ir kairės galvos pusės poodinę kraujosruvą, ir taip nesunkiai sutrikdė D. Š. sveikatą, nes dėl nosies kaulų lūžio D. Š. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. Tokiais savo veiksmais R. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
Taip pat R. P. 2020 m. spalio 11 d., apie 18.10 val., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, veikdamas kartu su T. K., įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, t. y. be jokios aiškios priežasties tyčia vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė G. D. į krūtinės sritį, po ko T. K. nustūmė G. D. ir jis nukrito ant žemės bei gulinčiam G. D. T. K. ir R. P. kojomis spyrė ne mažiau 10 kartų į įvairias jo kūno vietas, padarydami nukentėjusiajam G. D. kairės rankos stipininio riešo sąnario patempimą, sukėlusį jam fizinį skausmą, po to T. K. sudavė septynis smūgius į veidą D. K. taip padarydamas jam kraujosruvą po kairiąja akimi, kas sukėlė D. K. fizinį skausmą, taip bendrais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Tokiais savo veiksmais R. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.
Dėl veikos, padarytos 2020 m. spalio 11 d., Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2021 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu, pakeistu 2021 m. rugsėjo 23 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, baudžiamojoje byloje Nr. 1-234-1112/2021 R. P. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 38 straipsniu. Nauja veika padaryta 2021 m. spalio 23 d., taigi R. P. per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą. Dėl šių aplinkybių ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 4 dalis).
Byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis). Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.
Kaltinamasis R. P. teisiamojo posėdžio metu dėl BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos, padarytos 2021 m. spalio 23 d., kaltu prisipažino ir parodė, kad jo sesuo G. P. su D. Š. nesutardavo, nes šis smurtaudavo prieš sesę, buvo ją išmetęs iš namų be batų. Su draugu V. B. išėjo pasivaikščioti, pasiūlė eiti pas sesę atsigerti kavos. Priėjęs prie sesės namų, išgirdo, kad sesė šaukia. Įbėgęs į sesės namus, pamatė, kad ten yra jo tėvas, brolis, sesuo ir D. Š.. Kai pamatė, kad sesuo verkia, jis sudavė D. Š., po to lovoje dar sudavė kelis smūgius. Paskui tėvas jį atitraukė. Jis buvo blaivus. Šiuo metu ieško darbo, bet sunku įsidarbinti dėl pandemijos, jam padeda giminės. Sutinka su Šiaulių teritorinės ligonių kasos civiliniu ieškiniu. Gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Kaltinamasis R. P. teisiamojo posėdžio metu dėl BK 284 straipsnyje numatytos veikos, padarytos 2020 m. spalio 11 d., kaltu prisipažino ir parodė, kad žalą yra atlyginęs, yra sumokėjęs visas priteistas sumas.
Kaltinamojo kaltę be jo prisipažinimo dėl BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos, padarytos 2021 m. spalio 23 d., įrodo ir kiti byloje surinkti įrodymai.
Nukentėjusysis D. Š., apklaustas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis gyveno su sugyventine G. P., su kuria susipyko ir nutraukė santykius jau senokai. 2021-10-23 vakare, apie 20.00 val., jis nuvažiavo pas G. P., kuri gyvena (duomenys neskelbtini), pasiimti savo asmeninių daiktų. G. P. namuose nebuvo, bet netrukus ji atėjo. Su G. P. taip pat atėjo ir šios tėtis D. B.. Įėjus į butą D. B. pasodino jį ant lovos ir pasakė, kad nori su juo pasikalbėti. D. B. pradėjo ant jo šaukti, vadinti visokiais necenzūriniais žodžiais. Tuo metu į butą įėjo G. P. broliai R. P., D. P. ir jų draugai L. O., V. B.. Sėdėdamas ant lovos jis rinksi daiktus. Vaikinai, įėję į butą, vaikščiojo po jį. L. O. pradėjo sakyti, kad jis greičiau susirinktų daiktus ir iš buto kuo greičiau dingtų. Tuo metu jis buvo nusisukęs, rinkosi daiktus, kai pajuto vieną smūgį kumščiu į nosį. Po smūgio jis užsidengė veidą, nes suprato, kad dabar jį muš. Nuo suduoto smūgio jam labai skaudėjo, iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Kai užsidengė veidą, toliau pajuto daug smūgių kumščiais į galvą. Jam sudavė ne mažiau 10 smūgių į galvą. Pagal smūgių intensyvumą jis nesuprato, ar jį mušė vienas asmuo, ar keletas. Jis iš vis nematė, kuris pirmas sudavė smūgį jam į nosį, nes tuo metu buvo palenkęs galvą, jo žvilgsnis buvo nukreiptas į daiktus. Nuo suduotų smūgių jam labai skaudėjo. Suduodant smūgius jam nuskėlė keletą dantų, galvoje atsirado guzas. Po suduotų smūgių visi nuėjo į virtuvę, o L. O. eidamas pasakė, kad jis greičiau rinktųsi daiktus, kol jo dar kartą „nesukapojo“. Nuėję į virtuvę vaikinai kalbėjosi apie tai, kad jei jis kreipsis į policiją, šie jį subadys, ir tuo pačiu juokėsi. Kaip suprato, bandė jį įbauginti, kad jis nesikreiptų į policiją. Jis čiupo savo daiktus ir išbėgo iš buto, nes buvo labai išsigandęs. Sėdo į savo automobilį. Jam iš paskos iš laiptinės išbėgo L. O., kuris pribėgęs prie automobilio užtvėrė jam kelią, neleido išvažiuoti, tačiau jis vis tiek važiavo. L. O. pamatęs, kad jis nestoja, pasitraukė ir koja spyrė į automobilį, nulenkė vairuotojo pusėje esantį veidrodėlį, jo nesulaužė, o tik nulenkė. Tą patį vakarą jis pranešė policijos pareigūnams apie užpuolimą ir kreipėsi į medikus, kurie nuvežė jį į VšĮ Respublikinę Šiaulių ligoninę. Po apžiūros jam pasakė, kad lūžusi nosis, nuskelti dantys. 2021-10-26 per Mesenger programėlę jam parašė L. O., kad nori su juo pakalbėti. Jis nieko neatrašė. Po to L. O. dar bandė su juo susisiekti, tačiau jis tyčia nekėlė ragelio. Vėliau L. O. jam parašė, kad nori su juo taikytis. Dėl padarytų sužalojimų jis teiks civilinį ieškinį (b. l. 20-23).
Liudytoja G. P., apklausta liudytoja ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad su D. Š. draugavo nuo 15 metų, o nuo 18 metų gyveno kaip sugyventiniai. Prieš jai išvykstant į užsienį, 2021-09-11 ji su D. Š. susipyko, o 2021-09-25, jai grįžus iš užsienio, visiškai nutraukė santykius. Su D. Š. gyveno nuomojamame bute (duomenys neskelbtini). Įvykio dieną 2021-10-23 su D. Š. susitiko pakalbėti apie tolimesnius santykius, nes D. Š. neapsisprendė, su kuo nori gyventi. Su D. Š. kalbėjosi draugiškai, jokių barnių nebuvo. Apie 18.00 val. D. Š. parvežė ją namo pas tėvus. Apie 20.15 val. D. Š. parašė jai SMS, kad nori pasiimti iš nuomojamo buto savo daiktus. Ji atrašė, kad gerai, eina link buto. Patėvis D. B. ir mažasis brolis D. P., kuriam 16 metų, išgirdę, jog ji eina į butą atiduoti D. Š. daiktų, pasakė, jog eis kartu su ja, nes prieš išeinant į butą ji iš D. Š. gavo SMS žinutę „Pasigailėsi tu“. Nuėjus į butą D. Š. krovėsi daiktus. D. B. su D. P. stovėjo ir žiūrėjo, nieko D. Š. nesakė. Ji ėjo į kitą kambarį atnešti D. Š. daiktų, o po to pamatė bute savo kitą brolį R. P. ir sesers vyrą V. B.. Ji nežino, kas šiuos pakvietė ir kodėl šie atėjo į butą. Minėtą dieną ji su broliu R. P. net nebuvo susitikusi ir neprašė ateiti. Iki to karto, kai D. Š. prieš ją pakėlė ranką, R. P. su D. Š. sutarė labai gerai, tačiau po įvykio, kai D. Š. prieš ją smurtavo, R. P. su D. Š. nebendravo, minėjo, kad už tai niekada neatleis. Visi artimieji žinojo, kad ji su D. Š. pykstasi, dėl barnių yra ne kartą verkusi. Kai ji atnešė daiktus iš kito kambario į miegamąjį kambarį, D. Š. jau buvo suduoti smūgiai į galvą. Įėjusi į kambarį pamatė D. Š. iš nosies bėgantį kraują, o D. B. tempė R. P. nuo D. Š. ir liepė baigti mušti. Ji išsigando, pasakė R. P., kad šis baigtų mušti, nedarytų jai papildomų problemų. Vėliau pamatė, jog R. P. dešinės rankos pirštas ištinęs, todėl suprato, jog D. Š. smūgius galimai sudavė jos brolis R. P.. Daugiau paaiškinti nieko neturi (b. l. 69-72).
Liudytojas D. B., apklaustas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad R. P. kaip savo sūnų užaugino nuo 5 metų. 2021 m. spalio 23 d., tikslaus laiko neatsimena, vakare, jo podukra G. P. pasakė, kad jai parašė jos buvęs draugas D. Š., kuris nori iš nuomojamo buto pasiimti savo asmeninius daiktus. G. P. su D. Š. kaip sugyventiniai gyveno apie 2 metus, paskutiniu metu yra susipykę, nutraukė santykius, nusprendė gyventi atskirai. Kadangi jis žinojo, kad D. Š. anksčiau vieną kartą buvo sumušęs G. P. ir išmetęs iš namų, todėl jis podukrai vienai eiti neleido. Kartu ėjo jis ir jo nepilnametis posūnis D. P.. Atėjus į nuomojamą butą (duomenys neskelbtini), jų jau laukė D. Š.. Keturiese užėjo į butą. Jis D. Š. pasakė, kad jei susipyko su G. P., tai tegu susirenka daiktus ir viskas. Jokių barnių tarp jo ir D. Š. nebuvo, tik G. P. su D. Š. garsiai aiškinosi santykius, reiškė emocijas. Vienu momentu G. P. nuėjo į svetainės kambarį rinkti D. Š. daiktų, o D. Š. paliko dėtis daiktus miegamojo kambaryje. Jis tuo metu nuėjo iki tualeto. Būdamas tualete išgirdo stiprų durų trenksmą, suprato, kad kažkas į butą įėjo. Išėjęs pamatė, kaip R. P. muša lovoje gulintį D. Š.. Pamatęs tai puolė prie R. P. ir, suėmęs už rūbų, atitraukė nuo D. Š., liepė ramintis. R. P. jo paklausė, apsisuko ir iš buto išėjo. Ant D. Š. veido jis pamatė kraują, kraujas bėgo iš nosies. Jis liepė D. Š. eiti į vonią nusiprausti, susirinkti visus likusius daiktus ir pasakė, kad tuomet atsisveikinam. Kitų sužalojimų ant D. Š. kūno jis nepastebėjo. R. P. jaučia pyktį D. Š. dėl to, kad anksčiau šis ne kartą yra smurtavęs prieš G. P.. G. P. yra pasakojusi, kad iš D. Š. yra patyrusi smurtą, o kadangi jis būna išvykęs į reisą, G. P. pagalbos kreipdavosi į vyresnįjį brolį R. P.. Jokių grasinimų niekas iš buvusių asmenų D. Š. atžvilgiu neišreiškė (b. l. 75-78).
Liudytojas V. B., apklaustas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2021 m. spalio 23 d. vakare, apie 19.00 val., grįžo iš darbo. Jis ėjo į parduotuvę ir sutiko R. P., kuris pasiūlė eiti pasivaikščioti. R. P. pasiūlė užeiti pas šio seserį G. P. atsigerti kavos, kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Einant pro (duomenys neskelbtini) namą, jau būnant netoli laiptinės, R. P. išgirdo savo sesers garsų šaukimą. R. P., nieko nesakęs ir jo nelaukęs, nubėgo į butą, o jis ėjo iš paskos, neskubėjo. Įėjęs į butą pamatė, kaip miegamojo kambaryje D. B., suėmęs už rūbų, traukė R. P. nuo D. Š., kuris gulėjo ant lovos. Tarpduryje į kambarį stovėjo nepilnametis R. P. brolis D. P.. Kai jis įėjo į butą, G. P. tuo metu ėjo iš svetainės kambario į miegamojo kambarį. Jis matė ant D. Š. veido kraują ties nosimi ir keletą nubrozdinimų. Kiek jam R. P. yra pasakojęs, kad D. Š. yra skriaudęs seserį G. P., ir taip jis suprato, jog R. P. sudavė smūgius už tai. D. B. liepė eiti D. Š. nusiprausti, nes šiam iš nosies bėgo kraujas. D. Š. nuėjo į vonią, nusiprausė, pasiėmė daiktus ir iš buto išėjo. Daugiau bute nieko nebuvo. Po to, kai D. Š. iš buto išėjo, R. P. taip pat nusiprausė ir netrukus jie abu iš buto išėjo. L. O. jis pažįsta, tačiau įvykio dieną šio nei bute, nei lauke, kai jie išėjo iš laiptinės, nebuvo. Jis tik žino, kad toks L. O. yra, nes pažįsta šio brolį T. O., tačiau L. O. nėra matęs, su juo nebendrauja. Tuo metu, kai jis su R. P. išėjo į lauką, D. Š. jau buvo užsivedęs automobilį ir stūmėsi atgal, norėjo išvažiuoti. Nei jis, nei R. P. prie D. Š. automobilio nebuvo priėję. Jis nepastebėjo, ar D. Š. automobiliui buvo kas nors padaryta, apgadinta (b. l. 81-84 ).
2021 m. spalio 23 d. asmens apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėjus D. Š. galvą, plaukuotoje dalyje, kairėje pusėje matomi du guzai; iš nosies bėga skystis, panašus į kraują; matomas nuskeltas priekinis apatinis dantis (b. l. 54-58).
2021-11-10 - 2021-11-15 Valstybinės Teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1569/2021 (04) nurodyta, kad remiantis D. Š. turimų medicininių dokumentų duomenimis, duodama išvada: 1. D. Š. padaryti sužalojimai: nosies kaulų lūžis, kairės galvos pusės poodinė kraujosruva. 2. Kiekvienas sužalojimas vertinant atskirai galėjo būti padarytas tiek tiesioginiu trauminiu poveikiu, tiek nugriuvus. 3. Sužalojimai padaryti ne mažiau 2 trauminiais poveikiais. 4. Sužalojimai galėjo būti padaryti nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. 5. D. Š. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžio sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (b. l. 65-66).
2021-10-27 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu D. Š. pateikė jam rašytų žinučių kopijas (b. l. 49-53).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamų veikų kvalifikavimas
Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Nurodyti veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka bent vieno iš jų.
Teismas, laikydamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio reikalavimų, teismo posėdžio metu ištyręs įrodymus baudžiamojoje byloje, konstatuoja, kad kaltinamojo R. P. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta. Kaltinamasis R. P. teisme ir ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino, jo kaltę pagrindžia ir liudytojų parodymai bei kiti įrodymai, surinkti ikiteisminio tyrimo metu. Teismo vertinimu, visi duomenys atitinka tarpusavyje, gauti teisėtu būdu, jų visuma pakankama nusikalstamos veikos aplinkybėms atskleisti. Kaltinamojo R. P. smurtinio pobūdžio tyčiniai veiksmai prieš nukentėjusįjį pagal atsiradusius padarinius teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.
Telšių apylinkės teismo 2021 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu, pakeistu 2021 m. rugsėjo 23 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, baudžiamojoje byloje Nr. 1-234-1112/2021 neginčijamai nustatyti R. P. nusikalstami veiksmai pagal BK 284 straipsnį, kad R. P. padarė viešosios tvarkos pažeidimą, o būtent: 2020 m. spalio 11 d., apie 18.10 val., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, veikdamas kartu su T. K., įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, t. y. be jokios aiškios priežasties tyčia vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė G. D. į krūtinės sritį, po ko T. K. nustūmė G. D. ir jis nukrito ant žemės bei gulinčiam G, D. T. K. ir R. P. kojomis spyrė ne mažiau 10 kartų į įvairias jo kūno vietas, padarydami nukentėjusiajam G. D. kairės rankos stipininio riešo sąnario patempimą, sukėlusį jam fizinį skausmą, po to T. K. sudavė septynis smūgius į veidą D. K. taip padarydamas jam kraujosruvą po kairiąja akimi, kas sukėlė D. K. fizinį skausmą, taip bendrais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Kadangi R. P., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, Telšių apylinkės teismo 2021 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu, pakeistu 2021 m. rugsėjo 23 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, baudžiamojoje byloje Nr. 1-234-1112/2021 buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, jam susitaikius su nukentėjusiaisiais, ir per vienerius metus (2021 m. spalio 11 d.) padarė naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti R. P. nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir šiuo nuosprendžiu sprendžiamas klausimas dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 4 dalis). Baudžiamoji byla dėl BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos yra prijungta prie šios bylos, tačiau įrodymai, kuriais pagrįstos pirmosios (ankstesnės) bylos nuosprendyje išdėstytos išvados, pakartotinai netiriami, įrodymų tyrimas ankstesnėje byloje buvo atnaujintas tam, kad būtų ištirti bausmės rūšies ir dydžio parinkimui reikšmingi duomenys, taip pat duomenys, būtini teisingam kitų nuosprendžio rezoliucinės dalies klausimų išsprendimui.
Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį. Skirdamas bausmes R. P. teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-632/2007, 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016, 2K-55-699/2017).
Skiriant bausmes, parenkant jų dydžius, atsižvelgtina į nusikaltimų pobūdį, jų pavojingumo laipsnį, į byloje nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kaltinamasis prisipažino padaręs abi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, padarė bendrininkų grupėje, apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 9 punktai), į tai, kad kaltinamasis turi galiojančių administracinių nuobaudų, šiuo metu nedirba, Užimtumo tarnyboje nesiregistruoja (BK 54 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnis).
Kaltinamasis R. P. teisiamas pirmą kartą, abi padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai, todėl jam skirtinos su areštu ar laisvės atėmimu nesusijusios bausmės: už nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, – laisvės apribojimas, jo trukmę nustatant mažesnę nei šios bausmės rūšies vidurkis, už nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, – laisvės apribojimas, jo trukmę nustatant mažesnę nei šios bausmės rūšies vidurkis. Laisvės apribojimo bausmė skirtina be intensyviosios priežiūros.
Įvertinęs kaltinamojo asmenybę, atsižvelgęs į padarytos nusikalstamų veikų pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, BK 284 straipsnį pobūdį, padarymo aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamajam teigiamą įtaką darys kartu su laisvės apribojimo bausme skiriant įpareigojimą: neatlygintinai išdirbti iki 200 valandų per teismo nustatytą, bet ne ilgesnį kaip laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas).
Kaltinamasis J. P. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje ir BK 284 straipsnyje, byla dėl šių veikų padarymo byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl už šias nusikalstamas veikas paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintinos, iš dalies sudedant (BK 63 straipsnio 1, 4 dalys).
R. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina ir panaikintina įsiteisėjus teismo nuosprendžiui.
Šiaulių teritorinė ligonių kasa 2021 m. gruodžio 2 d. pareiškė civilinį ieškinį dėl 100,99 Eur žalos atlyginimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui už D. Š. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas dėl neteisėtos veikos metu patirtų sužalojimų (b. l. 35-38). Pareikštas civilinis ieškinys yra motyvuotas ir pagrįstas, todėl šis ieškinys tenkintinas visiškai ir iš R. P. priteistina 100,99 Eur žalos, padarytos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, atlyginimui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas
nusprendžia:
R. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 50 valandų per tris mėnesius sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
R. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 50 valandų per tris mėnesius sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti, jas sudedant iš dalies, ir galutinę bausmę paskirti – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 75 valandas per tris mėnesius sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. P. paskirti – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 50 valandų per tris mėnesius sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
R. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Priteisti iš R. P. Šiaulių teritorinei ligonių kasai 100,99 Eur (vieną šimtą eurų 99 ct) žalos, padarytos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui.
Išaiškinti R. P., kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo:
1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;
2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.
Išaiškinti R. P., kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 8 dalį, jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių <...>, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu, ši bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Telšių apylinkės teisme.