- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-10-31
- Bylos Nr.
- 2YT-9977-1071/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01193-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Pliuskevičius
- Pareiškėjas
- S. T.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės įmonė Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos
- Advokatai
- Galina Korabliova
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. T. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybės įmonė Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja S. T. pateiktu pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po senelio V. T. mirties (duomenys neskelbtini) (turėtų būti (duomenys neskelbtini), akto įrašo Nr. 1749 (turėtų būti 403), ji priėmė palikimą – žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 0,06 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir 760 vnt. paprastųjų vardinių Akcinės bendrovės „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ akcijų pagal sąskaitą Nr. 025/111/14 (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjusi turtą valdyti.
Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos senelis V. T., a. k. (duomenys neskelbtini), ir po jo mirties liko žemės sklypas 0,0600 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) ir 760 vienetų paprastųjų vardinių Akcinės bendrovės (toliau – AB) „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ akcijų. Po senelio mirties liko paveldėtojai senelio žmona – pareiškėjos močiutė – A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) ir jų sūnus, pareiškėjos tėvas – J. T., a. k. (duomenys neskelbtini). Daugiau vaikų V ir A. T. neturėjo. Pareiškėjos močiutė – A. T. po vyro mirties palikimo priimti nespėjo, nes labai sirgo ir (duomenys neskelbtini) mirė. Palikimo po tėvo V. T. mirties nepriėmė ir jo sūnus, pareiškėjos tėvas - J. T.. Po motinos mirties J. T. paveldėjo priklausantį jiems turtą: butą, esantį (duomenys neskelbtini), įregistruotą A. T. vardu. (duomenys neskelbtini)mirė pareiškėjos tėvas. Po tėvo mirties pareiškėja, teismui pratęsus palikimo priėmimo terminą, priėmė likusį po jo mirties turtą: butą, esantį (duomenys neskelbtini); transporto priemonę „Ford Sierra“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ 760 vienetų paprastųjų vardiniu akcijų J. T. vardu. Pagal Klaipėdos miesto pirmojo notarų biuro notaro E. S. pranešimą, po V. T. mirties (duomenys neskelbtini), į Klaipėdos miesto pirmąjį notarų biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė. Pagal Registrų centro duomenis, žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0600 ha ploto iki šiol registruotas V. T. vardu. Kitų įpėdinių, išskyrus pareiškėja, nėra. Pareiškėjos teigimu, ji nurodytą žemės sklypą prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, ir tokiu būdu priėmė palikimą, faktiškai pradėjus turtą valdyti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad ji nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo V. T. palikimo perėjimą valstybei.
Šalies argumentai
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė, tačiau pateiktame pareiškime dėl nedalyvavimo teismo posėdyje nurodė, kad teismui įsitikinus, kad pareiškėja priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, Valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo tenkinimui. Taip pat nurodė, kad ji nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo V. T. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį palikėjo paliktojo turto priėmimą valdyti.
Pareiškėja S. T. atstovė advokatė Galina Korabliova teismo posėdžio metu palaikė pareiškimą ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad pareiškėja yra vienintelė paveldėtoja, o aplinkybę, kad ji priėmė palikimą, faktiškai pradėjus turtą – žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) valdyti, patvirtina pateikti rašytiniai įrodymai ir liudytojo A. I. M. parodymai.
Suinteresuoti asmenys Valstybės įmonė Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį jiems buvo pranešta tinkamai, suinteresuoti asmenys pateiktuose procesiniuose dokumentuose prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant. Teismas protokoline nutartimi nutarė bylą nagrinėti minėtiems suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-78-248/2016; 2011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. W. v. R. E. S., kt., bylos Nr. 3K-3-381/2011; kt.).
Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio.
Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas.
Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. ir kt. v. V. B., bylos Nr. 3K-3-484/2011; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. M. ir kt. v. E. P. ir kt., bylos Nr. 3K-7-468/2009; kt.).
Iš pateiktų teismui rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjos S. T. tėvas – J. T., a. k. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (13, 20 b. l.); J. T., a. k. (duomenys neskelbtini), tėvas - V. T., a. k. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (11 b. l.), o motina - A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) (12, 18 b. l.).
Kaip matyti iš Valstybės įmonės Registrų centras Gyventojų registro pažymų, V. T., a. k. (duomenys neskelbtini), turėjo vieną vaiką – J. T., a. k. (duomenys neskelbtini) (30 b. l.), o J. T., a. k. (duomenys neskelbtini), taip pat vieną vaiką, pareiškėją – S. T., a. k. (duomenys neskelbtini) (31 b. l.).
Iš 2017-08-29 Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro rašto Nr. S-289, matyti, kad po V. T., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), į Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė. Taip pat iš minėto rašto matyti, kad po A. T., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), turtą paveldėjo mirusiosios sūnus - J. T., gim. (duomenys neskelbtini) (34 b. l.).
Iš 2017-01-02 Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notarės Aldonos Kundrotienės liudijimo matyti, kad po V. T., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biure paveldėjimo byla nebuvo vedama (35 b. l.).
Nekilnojamojo turto registro duomenimis, V. T., a. k. (duomenys neskelbtini), vardu, registro Nr. (duomenys neskelbtini), yra įregistruotas nekilnojamasis turtas – 0,0600 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)r. (58 b. l.), kurį V. T., a. k. (duomenys neskelbtini) įgijo 1995-12-29 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. P 55/95-1042 pagrindu, sodininkų bendrijoje „Gružeikiai“ (25 b. l.).
Iš sodininkų bendrijos „Gružeikiai“ 2012-02-13 pinigų priėmimo kvito matyti, kad mokesčius už šį žemės sklypą, 2008-2011 m. mokėjo pareiškėja (36 b. l.), tai, kad pareiškėja ir toliau rūpinosi aptariamu turtu, patvirtina ir Sodininkų bendrijos pirmininko 2012-02-13, 2017-04-24, 2018-05-07 pažymos (37, 38, 39 b. l.).
Liudytojas A. I. M. teismo posėdžio metu parodė, kad jis yra sodo, kurį paveldėti pretenduota pareiškėja, kaimynas. Liudytojas patvirtino, kad pareiškėja vienintelė po senelio mirties naudojasi, prižiūri, rūpinasi žemės sklypu ir moka už jį mokesčius, o jos nesant, pastarosios prašymu, šį žemės sklypą prižiūri liudytojas.
Taigi pareiškėja, būdama mirusiojo V. T., a. k. (duomenys neskelbtini), vaikaitė, tai yra antros eilės įpėdine pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nebesant pirmos eilės įpėdinių, nors įstatymo nustatytu terminu ir nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo po senelio mirties, tačiau byloje surinkti įrodymai ir teismo posėdžio metu duoti pareiškėjos atstovės paaiškinimai ir liudytojo parodymai patvirtina aplinkybes, kad pareiškėja priėmė senelio - V. T., a. k. (duomenys neskelbtini), palikimą, prižiūrėjo ir rūpinosi likusiu nekilnojamuoju turtu.
Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad pareiškėja įrodė aplinkybę, kad po senelio - V. T., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti, todėl pareiškėjos reikalavimas nustatyti tokį juridinę reikšmę turintį faktą yra tenkintinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Teismas sprendime dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo nenurodo paveldimo turto kiekio ir dalių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 56 patvirtintą Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, apžvalgą, Teismų praktika Nr. 24, b. l. 216). Tai yra paveldėjimo liudijimą išduodančio notaro kompetencija.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 279 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
tenkinti pareiškėjos S. T. pareiškimą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini)., mirties, palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti priėmė jo vaikaitė S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Juridinę reikšmę turintį faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.