Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Šeputienė, sekretoriaujant Ritai Kinderienei ir Justinai Antanaitienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiam asmeniui D. H., jos įgaliotam atstovui advokato padėjėjui S. T., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje D. H., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 str., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. spalio 2 d., apie 09 val. 00 min., degalinėje „Statoil“, adresu (duomenys neskelbtini), D. H., atvykusi automobiliu Mercedes, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), užsipylė 10,16 l degalų, kurių vertė 10,71 Eur, ir išvažiavo nesusimokėjusi.

Apklausta teismo posėdžio metu D. H. pripažino, kad užsipylė kuro ir išvažiavo iš degalinės už jį nesusimokėjusi, tačiau parodė taip pasielgusi ne tyčia, o dėl didelio susijaudinimo bei nuoširdžiai gailėjosi. Teismui nurodė, kad pažeidimo dieną važiavo iš Klaipėdos į Kauną ir sustojo degalinėje užsipilti kuro, po to su dukra nuėjo į tualetą ir jame sulaukė skambučio iš darbų vykdytojo. Darbų vykdytojas jai pasakė, kiek pinigų reikės sumokėti už darbus ir ją ištiko šokas, todėl pamiršo susimokėti už kurą ir išvažiavo. Padarytos žalos neatlygino iš karto, kadangi neprisiminė, jog pylėsi degalus, tik atsiminusi, jog nesusimokėjusi iš degalinės išvažiavo, ji žalą atlygino (29 b.l.).

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju T. R. parodė, kad dirba tyrėju ir gavo įmonės „Statoil“ pranešimą, jog nebuvo sumokėta už degalus. Teismui paaiškino, kad iš vaizdo įrašo matyti, jog moteris tikrai nesusimokėjo už kurą ir išvažiavo iš degalinės (29-30 b.l.).

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja L. G. parodė, kad dirba degalinės direktorės pavaduotoja. Teismui paaiškino, kad paties įvykio tiesiogiai nematė, tik po jo peržiūrėjo vaizdo įrašą. Po įvykio į degalinę atvyko vyriškis ir atlygino žalą, pretenzijų degalinė niekam neturi (30 b.l.)

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju S. S. parodė, kad pas D. H. atliko statybos rangos darbus. Tarp jo ir D. H. buvo ginčas, nes ji nesutiko su papildomų darbų sąmata, pokalbis vyko telefonu prieš mėnesį ar pusantro. Paaiškino, kad jo nurodyta 1600 Eur suma galėjo ją nustebinti (30 b.l.).

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 str. nurodyta, kad smulkusis svetimo turto pagrobimas vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo arba iššvaistymo būdu, kai nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178, 182, 183, 184 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių, užtraukia baudą nuo aštuoniasdešimt šešių iki dviejų šimtų šešiasdešimties eurų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų. Turto pagrobimas laikomas smulkiuoju, jeigu pagrobtojo turto vertė neviršija 3 minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio sumos. Analizuojant šio administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 str. įtvirtintas teisės pažeidimas gali būti padarytas tik tyčia, todėl kiekvienu atveju būtina nustatyti, jog pažeidimą padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 10 str.).

Nagrinėjamoje byloje D. H., apklausta teismo posėdžio metu, pripažino, jog užsipylė kuro ir iš degalinės pasišalino nesusimokėjusi, tačiau neigė, jog taip pasielgė tyčia (29 b.l.). Teismų praktikoje vertinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymų patikimumą, objektyvumą ir pagrįstumą, laikomasi pozicijos, jog nustatinėjant administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius tokio asmens veiksmuose, remtis vien tik jo paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog teisės pažeidėjas, gindamasis nuo jam pareikštų kaltinimų, neatskleis tikrųjų analizuojamo įvykio aplinkybių, todėl jo pateiktos versijos turi būti detaliai patikrinamos kitų nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumoje (2015 m. spalio 28 d. Kauno apygardos teismo nutartis Nr. ATP-1040-594/2015). Teismas kritiškai vertina D. H. pateiktą įvykių versiją apie patirtą didelį susijaudinimą, kadangi jos nurodytos aplinkybės neatitinka kitų byloje surinktų duomenų, visų pirma – byloje esančio CD su vaizdo medžiaga (5 b.l.), kurioje užfiksuota D. H. atliktų veiksmų seka pilant kurą „Statoil“ degalinėje, adresu Islandijos pl. 61C, Kaune. Remiantis minėtame vaizdo įraše (pavadinimas „kolonele“) užfiksuotomis aplinkybėmis, matyti, kad D. H. į degalinę atvyko automobiliu Mercedes, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sustojo prie kuro užpylimo kolonėlės, su juodai apsirengusia moterimi (apklausta teismo posėdžio metu D. H. patvirtino, jog buvo kartu su savo dukra) išlipo iš automobilio, dukra nuėjo link degalinės, tuo tarpu D. H. pylėsi kurą, dairėsi į šalis, baigusi pilti kurą, iš automobilio ištraukė degalų užpylimo pistoletą ir jį padėjo į jam skirtą vietą ir nuėjo degalinės link. Iš CD esančio vaizdo įrašo (pavadinimu „iejimas“) matyti, kaip 00:48 val. į degalinės vidų įėjo D. H. dukra, o 01:20 val. – pati D. H.. Iš CD esančio vaizdo įrašo pavadinimu „sale“ matyti, kaip 00:24 val. į degalinės salę įėjusi D. H. nuėjo link tualeto, o 03:53 val. iš jo išėjo, jai iš paskui ėjo dukra, iš vaizdo įrašo nematyti, kad D. H. butų susijaudinusi, jos kūno kalba ir elgesys ramus, neemocingas, ji su dukra nebendrauja. 04:13 val. (CD esantis vaizdo įrašas pavadinimu „kolonele“) grįžusi į automobilį, D. H. užsisegė saugos diržus ir išvažiavo. Nors D. H. teigia, jog buvo labai susijaudinusi, tačiau jokio susijaudinimo, skubėjimo iš jos veiksmų sekos nematyti. Priešingai, pildama kurą ji įtartinai dairosi dar prieš nuėjimą į tualetą, todėl teismui jos versija apie susijaudinimą sukėlusį skambutį tualete, kelia pagrįstų abejonių.

Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai S. S. ir L. G. taip pat negalėjo patvirtinti D. H. pateiktos versijos apie didelį susijaudinimą. Teismo posėdžio metu apklaustas darbų vykdytojas S. S. parodė, kad jo nurodyta 1600 Eur suma galėjo D. H. nustebinti, tačiau liudytojas nenurodė, kad tai būtų sukėlę itin didelį susijaudinimą ar stresą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (30 b.l.). Liudytoja L. G. tiesiogiai su D. H. nebendravo nei įvykio metu, nei po jo, todėl negalėjo patvirtinti, kad D. H. patyrė didelį susijaudinimą, liudytoja bendravo tik su vyru, kuris atlygino degalinei padarytą žalą (30 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

D. H. kaltę dėl jai inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo patvirtina ir kita byloje surinkta bei teismo posėdžio metu tiesiogiai ištirta rašytinė medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame užfiksuotas teisės pažeidimo padarymo faktas (2 b.l.), išrašas iš elektroninės policijos pranešimų registravimo sistemos (3 b.l.), UAB „Statoil Fuel & Retail Lietuva” pareiškimas ir kasos kvitas (4 b.l.), išrašas apie registruotą transporto priemonę, iš kurio matyti, jog automobilio Mercedes, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkė yra D. H. (6 b.l.).

Esant šioms aplinkybėms ir nesant jokių D. H. neatsargumą patvirtinančių duomenų (išskyrus jos pačios pateiktą įvykių versiją), abejoti jos kalte padarius jai inkriminuojamą teisės pažeidimą, nėra teisinio pagrindo. Pažymėtina, jog teismui pagrįstų abejonių kelia ir tai, kad D. H. atlygino padarytą žalą tik po to, kai susipažino su vaizdo medžiaga iš degalinės ir iš policijos pareigūnų sužinojusi, jog yra įtariama smulkiuoju svetimo turto pagrobimu, o ne gera valia iš karto po pažeidimo padarymo kaip sąžiningas ir atsakingas asmuo.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog teismas pats sprendžia kiek byloje surinktų ir ištirtų įrodymų pakanka galutinei išvadai sprendžiamu klausimu priimti (2015 m. rugpjūčio 5 d. Kauno apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.ATP-794-327/2015). Nagrinėjamu atveju nėra tikslinga liudytoja apklausti D. H. dukterį N. H., kuri gyvena ir mokosi Klaipėdoje, kadangi ji situaciją gali vertinti subjektyviai, yra suinteresuota padėti savo motinai išvengti administracinės atsakomybės už smulkųjį svetimo turto pagrobimą, be to byloje surinkta pakankamai objektyvių rašytinių įrodymų, jog D. H. padarė jai inkriminuojamą teisės pažeidimą.

Surinktų ir teismo tiesiogiai ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog D. H. 2015 m. spalio 2 d., apie 09 val. 00 min., degalinėje „Statoil“, adresu (duomenys neskelbtini), atvykusi automobiliu Mercedes, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), užsipylė 10,16 l degalų, kurių vertė 10,71 Eur, ir išvažiavo nesusimokėjusi. Šiais savo veiksmais ji įvykdė smulkųjį svetimo turto pagrobimą, pagrobto turto vertė yra 10,71 Eur, tai yra iki 3 MGL, ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 straipsnyje. D. H. kalta dėl šio pažeidimo padarymo, todėl baustina administracine nuobauda.

D. H. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, jog ji nuoširdžiai gailisi, atlygino padarytą žalą (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. 1 d. 1 p., 2 p.), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę (administracine tvarka bausta, galiojančių administracinių nuobaudų neturi), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, jog nustatytos dvi D. H. atsakomybę lengvinančios aplinkybės bei daro išvadą, jog D. H. skirtina administracinė nuobauda, numatyta įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, sankcijoje – bauda, nustatant minimalų jos dydį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 50 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsniu, 302⁴ straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

D. H. pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 str., ir skirti jai administracinę nuobaudą – 86 Eur (aštuoniasdešimt šešių eurų) baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, mokėjimo paskirtyje nurodyti ROIK:15052608062. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d., 3 d.).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.