Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Viktoras Preikšas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) vir­ši­nin­ko pareigas laikinai einančios R. Ž. apeliacinį skundą dėl Kai­šia­dorių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. nutarimo N. B. ad­mi­nis­tracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. B. 2015 m. balandžio 13 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo pro­to­kolas už tai, kad ji 2014 m. spalio 30 d. apie 15 val. savo pagalbinėse patalpose, esančiose Kai­šia­do­rių r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., vienoje plastikinėje talpoje laikė 28,8 kg arba 34,2 l naftos produktų – dyzelino su biodyzelino priedu, neatitinkančio Lietuvoje vartojamų automobilių degalų (dyzelino) Privalomųjų kokybės rodiklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos, aplin­kos ir susisiekimo ministrų 2010 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 1-348/D1-1014/3-742 (toliau – Pri­valomieji kokybės rodikliai), bei LST EN 590 reikalavimų, kurio vertė apskaičiuota pagal jo muitinę vertę, įskaičius privalomus sumokėti mokesčius, sudarytų 36,52 Eur (iki 2 MGL). Protokole nuro­dy­ta, jog tokiais veiksmais N. B. pažeidė Naftos produktų, bioproduktų ir kitų degiųjų skysčių produktų gabenimo ir laikymo taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių ins­pek­cijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2010 m. gruodžio 27 d. įsa­ky­mu Nr. VA-117, 16 punkto, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų mi­nis­te­rijos viršininko 2011 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. VA-79, kuriuo, be kita ko, pakeistas Naftos pro­duktų, bioproduktų ir kitų degiųjų skystų produktų gabenimo ir laikymo taisyklių, patvirtintų Vals­tybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2010 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. VA-117, 20 punktas, 16 punkto (protokole – Valstybinės mokesčių ins­pek­cijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2011 m. birželio 22 d. įsakymo pa­keitimo Nr. VA-79 20 p.), Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 9 bei 37 straipsnių reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos atstovės apeliacinis skundas atmetamas

Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų verti­ni­mu ir padarytomis išvadomis, jog byloje nėra pakankamai objektyvių įrodymų, kuriais būtų galima pagrįsti N. B. kaltę padarius ATPK 163² str. 6 d. numatytą pažeidimą.

Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Ad­mi­nistracinio teisės pažeidimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, ku­rie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.). Vienas svarbiausių administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinių yra visapusiškai, pil­nutinai ir objektyviai išsiaiškinti bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 str.). Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, duomenų, dėl kurių tik galima manyti, kad teisės pa­žei­dimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti admi­nis­tra­cinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Pastebėtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylose patrauk­to­jo ad­mi­nistracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo pro­to­ko­lą su­ra­šiusi institucija, o visi neaiškumai vertinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir pirmosios instancijos teismo nu­tarime išdėstytus motyvus, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai ir tin­ka­mai ištyrė bylos aplinkybes, įvertino byloje surinktus įrodymus bei pritaikė įstatymų nuostatas, todėl sutinka su padaryta išvada, jog nagrinėjamu atveju nebuvo įrodyta N. B. kaltė padarius jai inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą.

Institucija, ginčydama pirmosios instancijos teismo nutarimą, tvirtina, jog teismas neteisin­gai prioritetinę reikšmę suteikė administracinėn atsakomybėn trauktinos N. B. ir jos dukters parodymams, o policijos atstovo prašymą kviesti liudyti kitus policijos pareigūnus, dalyvavusius pa­imant kurą iš N. B., atmetė, dėl ko nebuvo iki galo išsiaiškintos paimamų talpų plombavimo ir mėginių paėmimo aplinkybės. Tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis ir tik teismo prerogatyva yra spręsti, kada byloje yra surinkta pakankamai duo­me­nų, leidžiančių daryti atitinkamas išvadas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas įver­tino ne tik N. B. ir jos dukters R. A. parodymus, bet ir policijos pareigūnų J. L., K. B., D. S. parodymus. Apklausti papildomai dar du pareigūnus, buvusius paimant kurą iš N. B. namų, nebuvo jokio tikslo, kadangi faktinės pažeidimo fiksa­vimo aplinkybės byloje nustatytos teismo posėdžiuose apklaustų liudytojų parodymais, kurie buvo patvirtinti kita bylos medžiaga, ir nekelia pagrįstų abejonių. Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas skundžiamame nutarime, byloje esanti įrodymų visuma leidžia konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju iš N. B. 2014 m. spalio 30 d. paimant plastikines talpas su galimai neteisėtai laikytais naftos produktais, nebuvo laikytasi paimamų daiktų užantspaudavimo, perdavimo saugojimui reikalavimų, t. y. perdavimo saugojimui veiksmai tinkamai įforminti tik 2014 m. lapkričio 18 d. – praėjus beveik trims savaitėms po galimo administracinio teisės pažeidimo nustatymo. Be to, įvykio metu dalyvavę ir teismo posėdyje policijos pareigūnai – vyr. tyrėjas J. L. bei specialistas K. B. nepaaiški­no, kodėl 2014 m. spalio 30 d. nebuvo laikomasi nustatytos iš galimai administracinį teisės pažeidimą padariusio asmens paimamų daiktų užantspaudavimo tvarkos arba jų pakartotinio antspaudavimo tvarkos, jeigu paimtos talpos buvo antspauduojamos antrą kartą. Kaip minėta, traukiamo admi­nis­tra­ci­nėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija. Kadangi šiuo atveju tvarkos, kuri neleistų kilti abejonėms dėl daiktų paėmimo ir jų per­davimo saugoti, nebuvo laikomasi, todėl apklausti papildomai dar du pareigūnus pagrįstai atsisa­kyta.

Kaip ne kartą akcentuota teismų praktikoje, teismas pats sprendžia kiek byloje surinktų ir ištirtų įrodymų pakanka galutinei išvadai sprendžiamu klausimu priimti, o proceso dalyvių nuomonės dėl įrodymų vertinimo, įrodymų pakankamumo ir darytinų išvadų teismui nėra privalomos. O šiuo atveju Institucijos skunde nėra nurodyta jokių objektyvių duomenų, kurie leistų pripažinti, jog Ins­ti­tu­cijos atstovo prašomi iškviesti liudytojai būtų galėję paneigti ne tik nuoseklius N. B. ir R. A. parodymus, bet taip pat ir rašytinius duomenis bei liudytojais apklaustų policijos pa­reigūnų parodymus, kurie iš esmės leidžia daryti vienareikšmę išvadą – tvarkos, kuri neleistų kilti abe­jonėms dėl kuro iš N. B. namų paėmimo ir jo perdavimo saugoti, nebuvo laikomasi. Būtent dėl šių aplinkybių nėra galimybės pripažinti N. B. kalta dėl administracinio teisės pa­žeidimo, numatyto ATPK 163² str. 6 d., padarymo net ir esant byloje Muitinės laboratorijos spe­cialisto išvadai, kurioje teigiama, jog vienoje iš talpų buvo laikoma 28,8 kg arba 34,2 l naftos produktų – dyzelinas su biodyzelio priedu, neatitinkančiu Lietuvoje vartojamų automobilių degalų (dyzelino) Privalomųjų kokybės rodiklių.

Kritiškai vertintinas ir apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog 2014 m. kovo 27 d. atliekant patikrinimą N. B. namuose tokio kuro kiekio nebuvo, todėl akivaizdu, kad jį įsigijo ir laikė jau po atlikto patikrinimo ir vėliau, t. y. 2014 m. spalio 30 d. atliekant patikrinimą pareigūnams teikė seniau išsisaugotus degalinių kvitus, kuriuos rodė pareigūnams ir 2014 m. kovo 27 d. patikrinimo metu. Priešingai, apylinkės teismas nutarime ak­cen­ta­vo, kad N. B. nuosekliai tiek pirminiame paaiškinime, tiek teismo posėdžiuose nurodė tas pačias aplinkybes: kad savo pagalbinėse patalpose laikė apie 310 l lietuviško dyzelino, kurį duoda kai­mynui jos žemės dirbimui; kad kurą jai nupirkdavo dukra Lietuvos degalinėse. Kita vertus, tai, kad kuro įsigijimą patvirtinantys kvitai yra pakankamai seni, savaime negali būti laikoma absoliučiu kaltės dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo nagrinėjamu atveju įrodymu. Juolab, abejonės, kad kuras, neatitinkantis Lietuvoje vartojamų automobilių degalų (dyzelino) privalomųjų kokybės rodiklių, priklausė N. B. (buvo rastas jos pagalbinėse patalpose) nepaneigė nei rašytiniai ad­ministracinio teisės pažeidimo bylos duomenys, nei teismo posėdžiuose liudiję pareigūnai.

Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klau­simą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo pre­zumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiš­kumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezum­p­ciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidi­mo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai. Taigi, šioje byloje Institucija savo funkcijos nerealizavo tinkamai ir nesurinko bei teismui nepateikė tiek ne­gin­či­jamų duomenų, kurių pagrindu N. B. būtų galima nubausti už ATPK 163² str. 6 d. nu­ma­ty­tą pažeidimą.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog skundžiamo nutarimo naikinti Institucijos apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas apylinkės teismo nutarimas paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato viršininko pareigas laikinai einančios R. Ž. apeliacinio skundo netenkinti, palikti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. nutarimą nepakeistą.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja jos paskelbimo dieną.