Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2S-431-440/2022

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-07-20
Bylos Nr.: e2S-431-440/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-29-3-00482-2022-6
Bylos rūšis: civilinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Nutartis palikta nepakeista.

Teisėjas: Vilija Valantienė (pirm.)
Pareiškėjas: A. J.
Suinteresuotas asmuo: I. J., uždaroji akcinė bendrovė „B2KAPITAL“, uždaroji akcinė bendrovė „Mažeikių šilumos tinklai“, uždaroji akcinė bendrovė „Infleks“, uždaroji akcinė bendrovė „Mažeikių vandenys“, uždaroji akcinė bendrovė „Ignitis“, uždaroji akcinė bendrovė „Saurida“, uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė „Tavo pastogė“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“, „Intrum Lietuva“, „Tavo pastogė“, „Infleks“, „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“, „Mažeikių vandenys“, „Ignitis“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, „Mažeikių šilumos tinklai“, „Saurida“, B2KAPITAL

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2S-431-440/2022Teisminio proceso Nr. 2-29-3-00482-2022-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.4.2.7.4 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. liepos 20 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. J. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. gegužės 17 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2FB-1564-721/2022, pagal pareiškėjo A. J. pareiškimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo, suinteresuoti asmenys – I. J., uždaroji akcinė bendrovė „B2KAPITAL“, uždaroji akcinė bendrovė „Mažeikių šilumos tinklai“, uždaroji akcinė bendrovė „Infleks“, uždaroji akcinė bendrovė „Mažeikių vandenys“, uždaroji akcinė bendrovė „Ignitis“, uždaroji akcinė bendrovė „Saurida“, uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė „Tavo pastogė“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“, nemokumo administratorė E. G., antstolis S. D., antstolė E. M. ir antstolė G. Ž.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas A. J. kreipėsi į teismą pareiškimu, prašydamas iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą.

2. Nurodė, kad pareiškėjas su sutuoktine I. J. 2007 m. gegužės 15 d. su pirminiu kreditoriumi Luminor Bank AS (buvęs pavadinimas AB DNB Nord bankas) pasirašė kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią bankas suteikė 18535,68 Eur (64000 Lt) kreditą uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „A“ veiklai vykdyti, įkeičiant pareiškėjui nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Taip pat pareiškėjas su sutuoktine I. J. 2008 m. vasario 27 d. pasirašė kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią kreditorius suteikė 52132,60 Eur paskolą nekilnojamajam turtui, adresu (duomenys neskelbtini), įsigyti. Pareiškėjas su sutuoktine tinkamai vykdė prisiimtus įsipareigojimus iki kol 2010 m. pradėjo vėluoti dengti įmokas dėl sumažėjusių pajamų. Pagal kreditavimo sutartį įkeistas nekilnojamasis turtas, adresu (duomenys neskelbtini), buvo parduotas iš varžytinių, tačiau pareiškėjas liko skolingas kreditoriui 26729,50 Eur. Pardavus nekilnojamąjį turtą, adresu (duomenys neskelbtini), skola buvo padengta. UAB „A.“ iškėlus bankroto bylą, pareiškėjas liko skolingas kreditoriui kaip fizinis asmuo, kurio įsiskolinimas sudaro 20469,65 Eur. 2008 m. liepos 17 d. pareiškėjas ir UAB „SB lizingas“ sudarė ūkio banko lizingo kortelės su kredito limitu sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo skirta įmonės UAB „A.“ veiklai gerinti ir atkurti. Susidariusios kitos skolos: už komunalinius patarnavimus – UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ – 8179,13 Eur, kuri sudarė laikotarpiu nuo 2010 m. iki 2020 m., UAB „Mažeikių vandenys“ – 1260,22 Eur, UAB „Saurida“ – 88,10 Eur, UAB „Ignitis“ – 1866,21 Eur, UAB „Tavo pastogė“ –5271,23 Eur, UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ – 5271,23 Eur. Pagal pareiškėjo 2008 m. vasario 11 d. sudarytą kreditavimo sutartį Nr. 0700-2008-35391, pagal kurią pareiškėjui buvo suteikta 4923,54 Eur kreditas, susidarė 8169,07 Eur skola. Pareiškėjas dirba. Atskaičius mokesčius bei iškaitas antstoliams pareiškėjo gaunamas darbo užmokestis sudaro 366 Eur. Iš gaunamų pajamų pareiškėjas tenkina savo būtinuosius poreikius bei prisideda prie vaiko išlaikymo po 150 Eur. Pareiškėjas gyvena tėvams priklausančiame name ir moka po 60 Eur mokesčius už komunalinius patarnavimus

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo UAB „Mažeikių vandenys“ atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad neprieštarauja pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo tenkinimui, teismui nustačius, kad į bylą pateikta pakankamai bankroto bylos iškėlimui reikalingų įrodymų. Pareiškėjo ir I. J. bendras įsiskolinimas UAB „Mažeikių vandenys“ be paskaičiuotų palūkanų – 1194,15 Eur.

4. Suinteresuotas asmuo UAB „B2KAPITAL“ prašė netenkinti pareiškėjo prašymo dėl fizinio asmens bankroto iškėlimo. Nurodė, kad nuo 2011 iki 2019 m. išieškojimo procese buvo realizuotas pirminiam kreditoriui DNB bankui hipoteka įkeistas pareiškėjo turtas, kito jokio turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą nebuvo, pareiškėjas geranoriškai skolos nedengė, oficialiai nedirbo. Patikrinus registrus nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2015 iki 2017 metų dirbo (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas pradėjo skirti lėšas tik 2019 m. gruodį. Pareiškėjas dirba direktoriumi (kvalifikuotas darbas), todėl šis darbas negali būti apmokamas minimaliu atlyginimu. Abejoja pareiškėjo sąžiningumu. Pareiškėjas tik vienam kreditoriui dengė įsiskolinimą, be to pareiškėjas gilino skolas, lošdamas lošimo namuose. Pareiškėjui mokumo atkurti nepavyks, nes visos jo gautos pajamos bus skirtos būtinų poreikių patenkinimui ir bankroto administratorei.

5. Suinteresuotas asmuo UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ atsiliepime į pareiškimą nurodė prašymą spręsti teismo nuožiūra.

6. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo tenkinimui neprieštarauja teismui nustačius, kad į bylą pateikta pakankamai bankroto bylos iškėlimui reikalingų įrodymų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. gegužės 17 d. nutartimi atmetė pareiškėjo A. J. prašymą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.

8. Teismas nustatęs, kad pareiškėjas turi 79620,90 Eur kreditorinių įsiskolinimų, kurių terminas suėjęs ir turimų skolinių įsipareigojimų suma viršija 25 MMA, sprendė, kad pareiškėjas iš esmės laikytinas nemokiu Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) prasme.

9. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas būdamas darbingo amžiaus, neturėdamas sveikatos problemų ir kitų objektyvių kliūčių dirbti, bei turėdamas patirtį vadovavimo pozicijoje galėjo atlikti aktyvius veiksmus savo mokumui atkurti ar susirasti geriau apmokamą darbą. 2008 m. prasidėjus ekonominei krizei ir bankrutavus pareiškėjo įmonei UAB „A.“, pareiškėjas niekur nedirbo, ir tik nuo 2019 m. rugsėjo 10 d. įsidarbino, kur gavo 396,43 Eur atlyginimą. Per ilgiau nei dešimties metų laikotarpį pareiškėjas jokių pastangų atkurti mokumą ar susirasti darbą nedėjo, nesistengė ir nebandė ieškotis darbo, nebandė mažinti susidariusių skolų. Teismas atkreipė dėmesį, jog bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad pareiškėjas dirbo (duomenys neskelbtini), tačiau šių duomenų pareiškėjas pareiškime dėl fizinio asmens bankroto bylos nepateikė.

10. Teismas nustatė, kad A. J. ir I. J. laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. mokėjo skolą tik kreditorei UAB „Būsto paskolų draudimas“, be to, pareiškėjas 2019–2022 m. lošė azartinius žaidimus, tačiau bylos nagrinėjimo metu teigė, kad pats nelošė, o tik draugui keitė pinigus. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas nesiėmė jokių veiksmų savo finansinei būklei pagerinti ir tiek darbo paieškos, tiek pastangų atsiskaityti su kreditoriais klausimais buvo pasyvus.

11. Pareiškėjas nedėjo pastangų su kreditoriais susitarti taikiai dėl skolų mokėjimo išdėstymo ar skolų atidėjimo, kad skolų išieškojimas nebūtų perduotas vykdyti priverstine tvarka, dėl ko išieškojimas pabrango, susidarė papildomos skolos išieškojimo išlaidos. Pareiškėjo skolos daliai kreditorių yra nedidelės, tačiau pareiškėjas, būdamas darbingu asmeniu ir dirbdamas, šių skolų negrąžino, kas taip pat rodo pareiškėjo nesąžiningumą.

12. Pareiškėjas, būdamas nemokus, nesiekė bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais, neatliko ir neatlieka veiksmų mokumui atkurti, priešingai, mažino savo pajamas, ir tokį pareiškėjo veiksmą pripažino nesąžiningu ir sprendė, kad pareiškėjui negali būti taikomas Fizinių asmenų bankroto įstatymas. Teismas vertino, kad pareiškėjas kreipdamasis pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo siekia ne atkurti savo mokumą, o nurašyti skolas, todėl pareiškėjui iškėlus bankroto bylą nebūtų pasiektas FABĮ tikslas, ir sprendė, kad tarp pareiškėjo nesąžiningumo ir jo nemokumo yra priežastinis ryšys.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

13. Atskiruoju skundu pareiškėjas A. J. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo 2022 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2FB-1564-721/2022 ir priimti naują procesinį sprendimą – pareiškėjo A. J. pareiškimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo tenkinti; pirmos instancijos teismui nepasinaikinus skundžiamos nutarties, prašo panaikinti skundžiamą Telšių apylinkės teismo 2022 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2FB-1564-721/2022 ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui klausimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias fizinio asmens bankroto bylos iškėlimą, dėl to nepagrįstai konstatavęs pareiškėjo nesąžiningumą neiškėlė fiziniam asmeniui bankroto bylos.

13.2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjas nesiėmė jokių veiksmų savo finansinei padėčiai pagerinti, nebuvo aktyvus ieškodamas darbo, nedėjo pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir padarė neteisingą išvadą, kad pareiškėjas nėra suinteresuotas padengti skolinius įsipareigojimus ir yra nesąžiningas. Priešingai, pareiškėjas pagal savo galimybes stengėsi grąžinti skolas, sąžiningai galvojo, kad jam pavyks atsiskaityti su kreditoriais, pagal savo finansines galimybes dengė įsiskolinimus, bandė tartis su bankais – prašė laikinai atidėti/sumažinti įmokas, tačiau kreditoriai nesutiko atidėti/sumažinti įmokų, ko pasėkoje turtas buvo parduotas iš varžytynių, bankrutavo ir jo turėta įmonė dėl ekonominės krizės ir sumažėjusių klientų, skolos perėjo pačiam įmonės vadovui (pareiškėjui). Skolų sumos vis didėjo kartu su augančiomis palūkanomis, delspinigiais, todėl pareiškėjas įsivertinęs bendrą skolų sumą, kuri siekia virš 79 000 Eur, savo amžių, finansinę padėtį, suprato, kad jis neturi galimybės grąžinti skolos ir jis yra nemokus, todėl nusprendė kreiptis į teismą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo.

13.3. Pareiškėjas yra įgijęs tik vidurinį išsilavinimą ir padavėjo specialybę, tačiau neturi padavėjo darbo praktikos, be to yra vyresnio amžiaus nei pageidauja darbdaviai, todėl jo galimybės įsidarbinti pagal įgytą profesiją buvo ribotos. Pareiškėjas ieškojo geriau apmokamo darbo, be to, atlyginimai buvo nedideli, todėl jis su sutuoktine 2012–2013 metais dirbo (duomenys neskelbtini) sezoninius darbus, o uždirbtus pinigus skyrė būsto paskolos draudimo įmokoms padengti, kad būtų išsaugotas paskutinis būstas.

13.4. Nesutinka su teismo išvada, kad pareiškėjas neieškojo geriau apmokamo darbo. Pareiškėjas dirbdamas UAB „K.“ direktoriumi ir matydamas, kad gaunamų pajamų nepakanka, įsidarbino antroje darbovietėje. Vyko pagal skelbimus į darbo pokalbius, tačiau jie buvo nesėkmingi, nes pareiškėjas neturėjo reikiamos kvalifikacijos, be to, darbdaviai nenorėjo priimti dirbti asmens, turinčio skolų. Pareiškėjo turima specialybė ir vadovo pareigos nepatenka į prestiziškiausių profesijų reitingą, todėl gauti didesnį nei vidutinį darbo užmokestį yra sudėtinga.

13.5. Bylą nagrinėjantis teismas nevertino, ar pareiškėjui suradus kitą darbą, o ne tą, kurį jis dirba, būtų pasikeitęs jo mokumas ir galimybės atsiskaityti su kreditoriais. Teismas formaliai konstatavo, kad pareiškėjas galėjo mažinti įsipareigojimus ir tenkinti savo poreikius, tačiau kokia apimtimi būtų sumažėję skoliniai įsipareigojimai ir ar jie aplamai būtų sumažėję teismas nevertino, neatliko paskaičiavimų, kuriais remiantis pagrįstų savo išdėstytą poziciją. Teismas nebuvo aktyvus, netinkamai analizavo ir vertino pateiktus įrodymus, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.

13.6. Pareiškėjas siekdamas atsiskaityti su kreditoriais dirba nepertraukiamai vienoje darbovietėje nuo 2019 m., kur atlyginimas po truputį didėja, pagal nustatytus MMA įkainius. Pareiškėjas siekdamas gerinti savo finansinę padėtį įsidarbino antroje darbovietėje. Ši aplinkybė rodo, kad pareiškėjas deda pastangas, o ne kaip nurodo teismas skundžiamojoje nutartyje, elgiasi pasyviai, bei tai tik patvirtina pareiškėjo sąžiningumą. Todėl teismo formalūs argumentai dėl pareiškėjo pasyvumo yra nepagrįsti ir jie negali būti pagrindas pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos kėlimo, netenkinimui.

13.7. Pareiškėjas paskolų sutartis sudarė 2007–2008 metų laikotarpiu, kai turėjo įmonę, dirbo ir turėjo pajamų. Teismo išvados dėl pareiškėjo nesąžiningumo yra bendro pobūdžio, kurios negali būti pagrindu atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą, nes teismas nesivadovavo įstatymu ir nuosekliai formuojama teismų praktika fizinių asmenų bankroto bylose, ir nepagrįstai vertino pareiškėjo veiksmus per ilgesnį nei trijų metų laikotarpį iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo dienos.

13.8. Pareiškėjas turi ne vieną kreditorių, todėl sunku susitarti ir rasti kompromisą. Pareiškėjas dirbdamas (duomenys neskelbtini), gaunamų lėšų neslėpė ir siekdamas mažinti turimus įsiskolinimus pagal galimybes kreditoriui dengė įmokas, o tai vertintini kaip sąžiningi pareiškėjo veiksmai. Jei pareiškėjas nebūtų dengęs įmokų, tai skola būtų buvusi didesnė.

13.9. Pareiškėjas bijodamas prarasti paskutinįjį būstą, kadangi yra nepilnametis vaikas, stengėsi visomis išgalėmis dengti įsiskolinimą vienai kreditorei UAB „Būsto paskolų draudimas“. Kreditoriai nepateikė byloje jokių duomenų, kad pareiškėjas aktyviai juos ignoravo, nepateikia duomenų, kokius kompromisinius variantus siūlė pareiškėjui dėl skolos grąžinimo. Iš pareiškėjo darbo užmokesčio atliekami išskaičiavimai skoloms padengti, jų nemažina, bet didina, todėl jis negali atkurti savo mokumą.

13.10. Teismas neteisingai vertina įrodymus, jog pareiškėjas nėra grąžinęs nedidelių skolų kreditoriams. Antstolis vykdydamas išieškojimą, skolų dengimui išieškotas lėšas paskirsto proporcingai visiems tos pačios reikalavimų eilės išieškotojams tenkančiai sumai, todėl visos išieškotos sumos negali priskirti tik vienai vykdomajai bylai, kurioje išieškotina suma yra mažiausia.

13.11. Teismas spręsdamas neiškelti pareiškėjui bankroto bylą, nepagrįstai vertino, kad pareiškėjas aktyviai lankėsi azartinių lošimų namuose. Pareiškėjas nėra įtrauktas į Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registrą. Aplinkybė, jog pareiškėjas lankėsi lošimų įstaigose ir savo vardu keitė monetas draugui, neįrodo fakto jog pareiškėjas elgėsi nesąžiningai. Pareiškėjas tapo nemokus ne dėl to, jog apsilankė lošimų salonuose, o dėl kitų gyvenimiškų aplinkybių atsiradusių 2008–2009 metais.

13.12. Teismas neįvertino ir nesiaiškino visų faktinių aplinkybių, reikšmingų vertinant pareiškėjo nemokumą sukėlusias priežastis, aplinkybių, susijusias su kreditorinių įsipareigojimų vykdymu, nevertino ir neanalizavo, kokiu konkrečiu laikotarpiu pareiškėjas tapo nemokus, bei kas remiantis objektyviais duomenimis galėjo įtakoti pareiškėjo nemokumą. Tam, kad teismas galėtų konstatuoti, jog pareiškėjas tapo nemokus dėl žalingų įpročių lošti, teismas turėjo nustatyti kokiu laikotarpiu pareiškėjas tapo nemokus bei nesiėmė jokių veiksmų savo finansinei būklei pagerinti ir /ar pareiškėjas turi priklausomybę lošti azartinius žaidimus ar kitų žalingų įpročių, kas leistų konstatuoti pareiškėjo nemokumo atsiradimą dėl žalingų įpročių buvimo.

13.13. Pareiškėjas tapo nemokiu ne dėl savo žalingų įpročių, be to, jo nemokumo priežastimi, taip pat, nebuvo nusikaltimai ar baudžiamieji nusižengimai finansų sistemai, ekonomikai ir/ar verslo tvarkai, taip pat byloje nėra nustatyta faktų, kad pareiškėjas būtų tyčia bloginęs savo ir/ar kreditorių padėtį. Teismas nevertino, ar egzistavo teismo nustatytos pareiškėjo nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys. Teismas spręsdamas klausimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo tik formaliai sprendė dėl pareiškėjo sąžiningumo.

Atsiliepimas

14. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ prašo Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje civilinėje byloje Nr. e2FB-1564-721/2022 palikti nepakeistą, o apelianto A. J. 2022 m. gegužės 20 d. atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

14.1. Teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, nes toks pareiškėjo nesąžiningumas (pastangų gauti pajamų ir atsiskaityti su kreditoriais nedėjimas, siekimas nurašyti savo skolas) yra pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą, nes jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. tarp pareiškėjo nesąžiningumo ir jo nemokumo yra priežastinis ryšys.

15. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „B2KAPITAL“ prašo Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje civilinėje byloje Nr. e2FB-1564-721/2022 palikti nepakeistą, o apelianto A. J. 2022 m. gegužės 20 d. atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

15.1. Nesutinka su pareiškėjo nuomone, kad jis dengė turimus įsiskolinimus, nes skola buvo mokama tik vienam kreditoriui. UAB „Būsto paskolų draudimas“ išduotame rašte nurodyta, kad mokėtojas buvo ne tik pareiškėjas, bet ir I. J. UAB „B2KAPITAL“ bandė tartis su pareiškėju dėl geranoriško skolos mokėjimo, siūlė mokėjimo grafiką, bet pareiškėjas tokio susitarimo nesudarė, lėšų skolai mokėti neskyrė. Į bylą nėra pateikta rašytinių įrodymų pagrindžiančių, jog kiti kreditoriai nesitarė ar atsisakė tartis, bei nesutiko mažinti įmokas.

15.2. Pareiškėjas dengė skolą tik vienam kreditoriui, siekdamas išsaugoti hipoteka įkeistą turtą, o ne norėdamas atsiskaityti su kreditoriais. Jei pareiškėjas sąžiningai būtų suinteresuotas dengti įsipareigojimus, uždirbtas lėšas būtų pervedęs į savo asmeninę banko sąskaitą ir lėšos būtų tolygiai paskirstytos išieškojimą vykdančių antstolių nurodymu per Piniginių lėšų apribojimo informacinę sistemą. Pareiškėjo sąžiningumą liudytų sumažintas vartojimas ir skolų mažinimas pagal galimybes, tačiau nustatytas pareiškėjo neveikimas leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas to daryti nesiekia, o toks jo elgesys (neveikimas) negali būti vertintinas kaip sąžiningas kreditorių atžvilgiu, atsižvelgiant į tai, kad viena skola buvo dengiama, o kiti kreditoriai ignoruojami.

15.3. Pareiškėjas nuslėpė nuo kreditorių ir teismo informaciją, jog dirbo (duomenys neskelbtini) ir ten gaudavo pajamas. Minėta informacija buvo išsiaiškinta tik UAB „B2KAPITAL“ pastangomis. Ši aplinkybė tai pat sąlygoja pareiškėjo nesąžiningumą. Pareiškėjas taip pat nepateikė teismui ir suinteresuotiems asmenimis papildomų prašomų dokumentų: asmeninių banko sąskaitų (duomenys neskelbtini) išrašų, pažymų apie turimą/turėtą turtą, gautų pajamų deklaracijas ir kita. Nuo 2011 iki 2019 metų gruodžio mėnesio vienintelis išieškojimas byloje buvo pirminio kreditoriaus DNB banko naudai realizuotas hipoteka įkeistas turtas.

15.4. Pareiškėjui turimas vidurinis išsilavinimas ir įgyta padavėjo specialybė, netrukdė įkurti įmones bei dirbti direktoriaus pareigose. Tačiau pareiškėjo deklaruojamos pajamos neatitinka įstatyme įtvirtintas normas – kvalifikuotas darbas negali būti apmokestinamas minimaliu darbo užmokesčiu, t. y. pareiškėjas sugebėdamas vadovauti įmonėms, neišnaudoja potencialo gauti didesnį darbo užmokestį ir taip padengti kaip galima daugiau kreditorinių reikalavimų, todėl vadovaujantis teismų praktika, pareiškėjams neišnaudojus galimybių uždirbti pajamas, kurias jie pagal savo įgūdžius yra pajėgūs gauti, iš esmės nėra galimybės spręsti dėl jų mokumo būklės, kuri galėtų tenkinti kreditorių interesus panaudojant savo darbo potencialą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496-219/2015).

15.5. Teismas pagrįstai nemokumo aplinkybių atsiradimo priežastis per pareiškėjo sąžiningumo prizmę vertino per ilgesnį nei nurodytą trijų metų terminą, kadangi šios aplinkybės apima ilgesnį terminą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

17. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

18. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta iškelti fizinio asmens bankroto bylą, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl bankrutuojančio fizinio asmens sąžiningumo

19. Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai sprendė dėl pareiškėjo sąžiningumo, todėl priėmė neteisėtą nutartį.

20. Sprendžiant ar keltina fizinio asmens bankroto byla paprastai vertinama (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis): 1) ar asmuo yra nemokus (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis); 2) ar asmuo tapo nemokus sąžiningai (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis); 3) ar nėra kitų FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų atsisakyti iškelti bankroto bylą.

21. Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad pareiškėjo skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma viršija 25 MMA (sudaro apie 79620,90 Eur) ir pareiškėjas pagal turtinę padėtį (turimą turtą bei gaunamas pajamas) negali įvykdyti savo skolinių įsipareigojimų. Byloje nėra ginčo dėl to, kad skundžiamos nutarties priėmimo metu pareiškėjo finansinė būklė atitiko FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus. Bylos duomenys šias aplinkybes patvirtina, dėl ko ši aplinkybė pripažintina pirmosios instancijos teismo nustatyta tinkamai. Tačiau byloje ginčas kilo dėl apelianto sąžiningumo vertinimo. Pirmosios instancijos teismas nustatęs pareiškėjo nesąžiningumą, piktnaudžiavimą azartiniais žaidimais ir kitas FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nurodytas sąlygas, atsisakė iškelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą.

22. Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą, teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.

23. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).

24. Kasacinis teismas pažymi, kad subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų paprastai atspindi pareiškėjo išsilavinimas, patirtis, nemokumo būklės kilimo aplinkybės ir veiksmai ar neveikimas, kurių jis ėmėsi situacijai pagerinti. Objektyvųjį kriterijų atspindi pareiškėjo (ne)atlikti ar galėję būti atlikti veiksmai per įstatymo nustatytą laikotarpį, t. y. trejus metus iki fizinio asmens kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-299-313/2020).

25. Nuosekliai formuojamoje kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. turi būti konstatuotas nesąžiningumo ir nemokumo priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376-219/2017, 17 punktas). Tačiau vertinant asmens sąžiningumą FABĮ prasme privalu laikytis šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatyto trejų metų laikotarpio. Būtent šis terminas nustato ribas, kurių negalima peržengti vertinant asmens sąžiningumą. Jokie veiksmai, atlikti už šio laikotarpio ribų, negali būti vertinami sąžiningumo aspektu nepaisant to, ar jie yra nemokumo priežastis. Kasacinis teismas net yra nurodęs, kad asmenims, kurių nemokumą lėmė nesąžiningi veiksmai, nurodyti FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte, praėjus 3 metams nuo šių veiksmų atlikimo, neturėtų būti užkertamas kelias kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-701/2016, 17 punktas, 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-299-313/2020, 28 punktas).

26. Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindą daryti išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Nesąžiningumas gali būti suprantamas kaip neveikimas, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo yra jo deklaruojamoje nemokumo padėtyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-134-219/2020, 23 punktas).

27. Nesąžiningais veiksmais sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo kasacinio teismo praktikoje pripažįstami, pavyzdžiui, turto slėpimas nuo kreditorių (vengimas įregistruoti turtą skolininko vardu, jo perleidimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376-219/2017, 21 punktas), turto neįregistravimas, nenurodymas pareiškime iškelti bankroto bylą bei nepateikimas (ar pateikimas neteisingų) duomenų apie darbą, ūkinę veiklą, gaunamas išmokas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-134-219/2020, 25–27 punktai).

28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog pareiškėjas trejus metus iki kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo neturėjo jokio turto, nesudarė jokių sandorių. Kaip matyti iš 2019 m. rugsėjo 9 d. sudarytos su darbdave UAB „K.“ darbo sutarties Nr. 33, apeliantas nuo 2019 m. rugsėjo 10 d. dirba bendrovės direktoriumi, jam už darbą mokama 1 MMA ir taikomi priedai, priklausantys nuo darbo rezultatų. Iš 2022 m. vasario 21 d. UAB „K.“ pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas nustatyta, kad apeliantas už darbą šioje bendrovėje gauna 642 Eur atlyginimą, neatskaičius mokesčių. Kaip matyti iš 2021 m. liepos 22 d. sudarytos su darbdave UAB „A. t.“ darbo sutarties Nr. duomenys neskelbtini), apeliantas nuo 2021 m. liepos 23 d. dirba bendrovės direktoriumi, nustatytas darbo laikas – 10 val. per savaitę, jam už darbą mokama 10 Eur valandinis įkainis. Iš 2022 m. vasario 21 d. UAB „A. t.“ pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas nustatyta, kad apeliantas už darbą šioje bendrovėje gauna 120 Eur atlyginimą, neatskaičius mokesčių.

29. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu iš dalies, kad aplinkybė, jog jis nuo 2019 m. rugsėjo 10 d. dirbdamas UAB „K.“, nuo 2021 m. liepos 23 d. pradėjo dirbti papildomai ir kitoje darbovietėje, įrodo, jog apeliantas deda pastangas gerinti savo finansinę padėtį. Taip pat apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tai, jog apeliantui už darbą yra mokamas nedidelis atlyginimas, ir jis nesiieško darbo, už kurį būtų mokamas didesnis atlyginimas, įrodo apelianto pasyvumą ir yra vienas iš apelianto nesąžiningumo elementų. Tačiau tokia išvada nepaneigia apelianto, kaip asmens siekiančio bankrutuoti, pareigos dėti visas įmanomas pastangas savo mokumui pagerinti. Nesutiktina su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas apelianto sąžiningumą nevertino aplinkybės, jog jis papildomai dirba kitoje darbovietėje, tačiau pirmosios instancijos teismas padarė priešingą išvadą, nei įrodinėjo apeliantas, kad apeliantas nesiėmė aktyvių veiksmų savo finansinei būklei pagerinti.

30. Pažymėtina, kad suinteresuoto asmens UAB „B2KAPITAL“ nurodytoje teismų praktikoje suformuotoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-496-219/2015 faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamoje byloje esančių faktinių aplinkybių. Minėtoje nutartyje kasacinis teismas sprendė, dėl asmens siekiančio bankrutuoti galimybės dirbti geriau apmokamą darbą, kai siekiantis bankrutuoti fizinis asmuo anksčiau dirbo nekilnojamojo turto projektų vadovu bei turėjo didelę tokio darbo patirtį ir gaudavo dideles pajamas, o kreipimosi į teismą metu dirbdamas vadovo darbą gavo tik 63,43 Eur atlyginimą bei dalį pajamų gavo natūra (įmonė suteikė tarnybinį automobilį, moka už automobilio degalus, apmoka naudojimosi telefonu sąskaitas ir studijas – po 1506,02 Eur per metus). Nagrinėjamoje byloje apelianto, kaip vadovo, darbo patirtis, jo įsteigtoje įmonėje truko vienerius metus, be to įmonės veikla nebuvo sėkminga, kokios tuo metu buvo apelianto pajamos, byloje nėra duomenų. Taip pat apelianto šiuo metu gaunamos pajamos yra ženkliai didesnės nei nurodytoje kasacinio teismo byloje gavo kreipimosi į teismą metu siekiantis bankrutuoti asmuo. Atsižvelgiant į tai, kad bylose faktinės situacijos yra skirtingos, apeliacinės instancijos teismas, neturi pagrindo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-496-219/2015.

31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apelianto gaunamo darbo užmokesčio dydis, pats savaime nėra pagrindas jį pripažinti nesąžiningu FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto prasme. Sutiktina su apeliantu, kad pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą sąžiningumo aspektu turi būti vertinamas pareiškėjų elgesys būtent per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jų nemokumui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-394-415/2015). Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo priimtas teisme 2022 m. kovo 25 d., dėl ko 3 metų laikotarpis, per kurį vertinamas apelianto elgesys sąžiningumo aspektu, yra nuo 2019 m. kovo 25 d. iki 2022 m. kovo 25 d.

32. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas apelianto sąžiningumą, vertino apelianto elgesį per ilgesnį nei paskutinį 3 metų laikotarpį iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjusį įtakos jo nemokumui. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad apeliantas vengė bendrauti su kreditoriais, kadangi dirbdamas (duomenys neskelbtini) ir gaudamas pajamų nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. kartu su sutuoktine I. J. skolos padengimui UAB „Būsto paskolų draudimas“ sumokėjo 13299,86 Eur, tačiau nevykdė atsiskaitymų su kitais kreditoriais. Sutiktina, kad apeliantas dirbdamas (duomenys neskelbtini) ir gaudamas pajamų bei atsiskaitydamas tik su vienu kreditoriumi, nebendradarbiavo su kitais kreditoriais, neatskleidė jiems duomenų apie gaunamas pajamas. Pirmosios instancijos teismas vertindamas apelianto elgesį, sąžiningumo aspektu, minėtu laikotarpiu, t. y atsižvelgdamas į ilgesnį 3 metų laikotarpį iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, neatsižvelgė į FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatytą terminą, per kurį vertinamas asmens siekiančio bankrutuoti elgesys sąžiningumo aspektu. Atsižvelgiant į tai, aplinkybė, kad apeliantas laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. nebendradarbiavo su kreditoriais, nuslėpė nuo jų gaunamas pajamas ir pasirinktinai vykdė atsikaitymą tik su vienu kreditoriumi, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl apelianto sąžiningumo.

33. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas atlikęs apelianto elgesio vertinimas sąžiningumo aspektu per FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatytą terminą, taip pat nustatė aplinkybes patvirtinančias apelianto nesąžiningumą (pvz. apeliantas aktyviai lankėsi ir lošė azartinius žaidimus), todėl vien tai, kad pirmosios instancijos teismas įvertino apelianto elgesį ilgesniu nei 3 metų laikotarpiu iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, nedaro skundžiamą nutartį nepagrįsta ir neteisėta.

34. Pirmosios instancijos teismas vertindamas apelianto elgesį sąžiningumo aspektu, atsižvelgė į tai, kad apeliantas nėra sumokėjęs nedidelių skolų kreditoriams. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentais, kad antstolis vykdydamas išieškojimus, skolų dengimui išieškotas lėšas paskirsto proporcingai visiems tos pačios reikalavimų eilės kreditoriams, tačiau pažymėtina, kad tai nepaneigia apelianto pareigos dėti pastangas mokėti einamus mokėjimus, kad skolos nebedidėtų.

35. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad apelianto nemokumui turėjo įtakos žalingų įpročių buvimas, t. y. azartinių žaidimų lošimas. Iš byloje esančių Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktų duomenų nustatyta, kad apeliantas lankėsi UAB „Tete-a-tete“ salonuose: 2019 m. laikotarpiu nuo vasario 16 d. iki gruodžio 29 d. lankėsi 10 kartų (neišsikeitė banknotus į monetas ir jam nebuvo išmokėta); 2020 laikotarpiu nuo vasario 5 d. iki spalio 31 d. lankėsi 10 kartų, išsikeitė 295 Eur ir jam buvo išmokėta 70 Eur; 2021 m. laikotarpiu nuo liepos 6 d. iki gruodžio 30 d. lankėsi 9 kartus, išsikeitė iš viso 1740 Eur ir jam buvo išmokėta 990 Eur; 2022 m. laikotarpiu nuo sausio 3 d. iki balandžio 10 d. lankėsi 4 kartus ir išsikeitė 830 Eur ir jam buvo išmokėta 350 Eur. Akivaizdu, kad apeliantas per paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, dalyvavo azartiniuose lošimuose. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad jis nelošė lošimų namuose, o iškeitė draugui pinigus į monetas, nėra pagrįsta jokiais įrodymais, o nurodyti Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos duomenys patvirtina, kad apeliantas ne tik lankėsi lošimų namuose, bet ir lošė ir jam buvo išmokėtos laimėtos sumos, todėl atmestini apelianto skunde nurodyti argumentai, kad jis nelošė lošimų namuose.

36. Apeliantas pirmosios instancijos teismui nepateikė informacijos apie dalyvavimą lošiant azartinius žaidimus, pirmosios instancijos teismas šią informaciją surinko savo iniciatyva. Pareiga atskleisti visą informaciją teikiant pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo ir neslėpti tikrosios reikalų padėties – pajamų, įsiskolinimų kreditoriams atsiradimo, skolininko pareigų vykdymo ir kitų aplinkybių, proceso dalyviams kyla iš CPK 8 straipsnyje įtvirtinto kooperacijos (bendradarbiavimo) principo (FABĮ 5 straipsnio 1 dalis). Sąmoningas vengimas atskleisti teismui tikrąją reikalų padėtį, t. y. visos reikalingos medžiagos nepateikimas laiku, vengimas atskleisti aplinkybes, susijusias su skolų kreditoriams atsiradimu, skolininko pareigų vykdymu, melagingų faktų nurodymas ir kt., trukdo teismui nustatyti tikrąją faktinę situaciją, neleidžia objektyviai jos įvertinti arba užkerta kelią teisingam teisiniam kvalifikavimui (CPK 185 straipsnis).

37. Atsižvelgiant, kad apelianto įsiskolinimai kreditoriams susidarė anksčiau, ir apeliantas, žinodamas apie turimus neįvykdytus įsipareigojimus kreditoriams, lošė azartinius žaidimus, taip sąmoningai blogindamas savo finansinę padėtį, toks apelianto elgesys, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, laikytinas nerūpestingu ir neatsakingu elgesiu, turinčiu įtakos vertinimui, kad apeliantas paskutinius trejus metus nedėjo pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais, be to svarbu yra tai, kad šios informacijos apeliantas gera valia neatskleidė pirmosios instancijos teismui (CPK 8 straipsnis). Tokie apelianto veiksmai negali būti pripažinti sąžiningais FABĮ 1 straipsnio 1 dalies nuostatų prasme.

38. Nors apeliantas teigia, kad jis nemokiu tapo dėl 2008 m. buvusios krizės metu žlugusio jo verslo ir dėl to negautų pajamų, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina ir to neneigia, pats apeliantas, kad jis likvidavus dėl bankroto jo įsteigtą įmonę, dirbo (duomenys neskelbtini) ir gavo pajamų bei turėjo galimybę nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. kartu su sutuoktine I. J. sumokėti UAB „Būsto paskolų draudimas“ 13299,86 Eur įsiskolinimą (šių duomenų apeliantas gera valia pirmosios instancijos teismui neatskleidė, šiuo duomenis pateikė kreditorė), įvertinus tai, darytina išvada, kad apeliantas turėjo galimybę bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais, todėl atmestini apelianto argumentai, kad jis nemokiu tapo dėl aplinkybių įvykusių 2008–2009 m. Taip pat, byloje esantys duomenys patvirtina, kad apeliantas dirbdamas nepertraukiamai nuo 2019 m. ir gaudamas nedideles pajamas, dalį turimų lėšų skyrė azartiniams lošimams, nors savanoriškai nevykdė atsiskaitymų su kreditoriais, pavyzdžiui, kad ir ta dalimi lėšų, kuri buvo išleista azartinių žaidimų lošimui. Byloje esant duomenų, kad per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, apeliantas lošė azartinius žaidimus, taip mažindamas savo pajamas ir tai turėjo įtakos jo nemokumui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokį apelianto elgesį pripažino nesąžiningu.

39. Atsižvelgiant į FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą įstatymo paskirtį, tam, kad asmuo galėtų bankrutuoti ir nusimesti skolų naštą, jis turi sąžiningai bendradarbiaudamas su kreditoriais siekti bent dalinio savo skolų padengimo ir tik vėlesnio galimo atleidimo nuo likusios skolų dalies. Bankroto byla gali būti keliama tik tuomet, kai skolininkas visomis jam prieinamomis priemonėmis siekia bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais. Nors pareiškėjas teigia, kad jis nevengia atsiskaityti su kreditoriais, tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas ėmėsi realių pastangų, siekdamas mažinti turimus skolinius įsipareigojimus kreditoriams, tai yra byloje nėra objektyvių duomenų, kad pareiškėjas būtų siekęs susitarti su kreditoriais dėl skolų vykdymo išdėstymo, atidėjimo ar modifikavimo.

40. Nagrinėjamu atveju, priešingai nei teigia apeliantas, nustatytas apelianto nesąžiningumas (azartinių žaidimų lošimas) buvo vienas iš veiksnių, todėl pirmosios instancijos teismas konstatavęs nesąžiningumo ir nemokumo priežastinį ryšį, pagrįstai atsisakė apeliantui iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Be to, pagrindas taikyti FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto teisės normą yra būtent nesąžiningas pasyvus pareiškėjo elgesys (nesiekimas vykdyti skolinių įsipareigojimų, sąlygų jiems didėti sudarymas, kuris pasireiškia turimų lėšų panaudojimų lošiant azartinius žaidimus), siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo.

41. Apeliantas dirbdamas bei turėdamas pradelstus įsiskolinimus kreditoriams, privalo siekti bent iš dalies atsiskaityti su savo kreditoriais, o neapsiriboti teigimu, jog jo gaunamų darbinių pajamų nepakanka atsiskaitymui su kreditoriais, juo labiau, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog apeliantas turi lėšų, iš kurių lošia azartinius žaidimus. Nagrinėjamu atveju nustatytos aplinkybės apie pasyvų pareiškėjo elgesį sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti jo sąmoningą neveikimą siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas sąmoningai leido išlikti tokiai situacijai, tikėdamasis, kad kreditorių reikalavimai bankroto proceso metu bus nurašyti, apeliantas negali būti laikomas sąžiningu FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto prasme.

42. Apibendrindama apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismo padarytas išvadas iš esmės pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatas, teisingai kvalifikavo pareiškėjo elgesį, pagrįstai nustatė priežastinį ryšį tarp pareiškėjo nesąžiningo pasyvaus elgesio ir jo nemokumo, todėl esant šiai sąlygai bankroto byla negali būti keliama.

43. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 42 punktas). Šiuo atveju teismas įvertino apelianto atskirajame skunde nurodytus argumentus, o dėl kitų, kurie nutartimi priimto teisinio rezultato neįtakoja, netikslinga plačiau pasisakyti.

Dėl bylos procesinės baigties

44. Atsižvelgdamas į konkrečias šios bylos aplinkybes, į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas iškelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą, iš esmės tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamai pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti, todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. gegužės 17 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Vilija Valantienė