Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų K. A., N. M., B. V. K., J. U., I. S., R. M., V. Č., E. K., S. K., D. B., M. G. (M. G.), A. T., T. G., A. G. (A. G.), J. B., J. L., D. B., D. Š., R. A., R. P., M. B., N. G., N. E., G. P., Z. B., K. M., L. M., V. D., T. J., K. R., I. J., A. B., F. Z., V. A., A. K., A. G., D. V., R. C., L. A., K. M., R. S., N. L., A. Š., A. Š., P. J., V. B., V. D., S. R., Z. F., A. R., C. G. (C. G.), T. M., V. L., V. L., P. L., R. V., K. K., N. D., R. K., J. G., K. K., V. S., S. J., R. S., A. J., V. Č., L. Ž. (L. Ž.), A. P. (A. P.), V. B., D. Š., A. K. (A. K.), O. L., B. K., R. D., A. A. B., S. M., A. V., I. Š., D. B., O. P., N. M., R. S., M. S., R. K., S. B., V. B., L. T., A. T., Z. P., V. S., R. D., L. B., M. O., A. J., D. M., M. J., Ž. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nutarties, kuria prašymą atsisakyta priimti, civilinėje byloje Nr. e2-2893-390/2017 pagal pareiškėjų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo dienos.

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjai pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo, kuriuo prašė sustabdyti visas žemės sklypų, esančių dabartinėje Kauno sodininkų bendrijos „Baltasis gandras“ (toliau – SB „Baltasis gandras“) teritorijoje prie (duomenys neskelbtini) pertvarkymo, formavimo, paėmimo ir kitas administracines procedūras bei tokių žemių sklypų perleidimo, įkeitimo ar kitokio suvaržymo procedūras iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo momento, sustabdyti žemės sklypuose, esančiuose dabartinėje SB „Baltasis gandras“ teritorijoje prie (duomenys neskelbtini) esančių statinių, pastatų nukėlimo, nugriovimo ar kitokio pašalinimo procedūras iki teismo sprendimo įsiteisėjimo momento.Prašyme nurodė, jog visi 98 pareiškėjai yra 1979 m. faktiškai susibūrusios bei susikūrusios ir šiai dienai veikiančios bei VĮ Registrų centre įregistruotos SB „Baltasis gandras“ nariai. Pareiškėjai kaip bendrijos nariai valdo ir naudojasi jiems SB „Baltasis gandras“ valdymo organų suteiktais žemės sklypais, šiuose sklypuose vykdo sodininkystės veiklą. Dalis pareiškėjų šiuose žemės sklypuose yra pasistatę gyvenamuosius ar sodo namus arba pradėję statybos darbus. Tačiau šiai dienai jiems yra užkirstos galimybės įgyti ilgą laiką valdomus ir pagal paskirtį naudojamus žemės sklypus nuosavybės teise pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnį, o remiantis priimtais administraciniais aktais minėti žemės sklypai gali būti perleisti kitiems asmenims. Kauno miesto savivaldybės direktorius 2017 m. balandžio 27 d. priėmė įsakymą Nr. A-1650, kuriuo patvirtino žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, pagal kurį teritorijoje Nr. 1 prie (duomenys neskelbtini), suformuojami nauji valstybinės žemės sklypai, skirti nuosavybės teisėms atkurti (Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje paslaugos byla Nr. ZSFP-22529). 2017 m. rugsėjo mėn. SB „Baltasis gandras“ sodų savininkai gavo Panemunės seniūnijos įspėjimo lapelius su reikalavimu nusikelti neteisėtai pastatytus statinius iki 2017 m. spalio 12 d. Pareiškėjų nuomone, būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes priešingu atveju iki bylos išnagrinėjimo teisme pabaigos ar ieškinio pateikimo momento gali nebelikti ginčo objekto, t. y. valstybei priklausančių žemės sklypų, o jie gali tapti privačios nuosavybės objektais. Tokiu būdu net ir priėmus pareiškėjų ieškinį bei jį tenkinus, ieškinio įvykdymas arba taps neįmanomas arba itin apsunkintas, nes pareiškėjams gali tekti reikšti naujus ieškinius dėl pirkimo-pardavimo sutarčių, administracinių aktų pripažinimo negaliojančiais ir pan.Pareiškėjai įgyvendindami savo teisę į teismą, kreipsis su grupės ieškiniu į teismą, kuriuo prašys pripažinti pareiškėjams teisę įgyti ne aukciono būdu Lietuvos valstybei priklausančius žemės sklypus, esančius dabartinės SB „Baltasis gandras“ teritorijoje, pareikš ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, tretieji asmenys Kauno miesto savivaldybė, Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Kauno skyrius, Kauno miesto savivaldybės administracijos Panemunės seniūnija, SB „Baltasis gandras“.Pareiškėjai kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškinio negali pateikti, nes nėra parengę grupės narių atskirų pareiškimų būti grupės nariais pagal teisingumo ministro patvirtintą formą, t. y. negali pateikti visas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 441³ straipsnio sąlygas atitinkančio ieškinio, o tai padarys per įmanomai trumpiausią laikotarpį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2017 m. lapkričio 6 d. nutartimi pareiškėjų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo dienos atsisakė priimti.Teismo teisė taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo nurodyta CPK 147 straipsnio 3 dalyje. Šioje teisės normoje nustatyta, jog prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones turi būti teikiamas tam teismui, kuris pagal teismingumo taisykles turi nagrinėti patį ieškinį.Teismas nustatė, kad pareiškėjai prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodė, jog ruošiamas grupės ieškinys atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, tretieji asmenys – Kauno miesto savivaldybė, Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Kauno skyrius, Kauno miesto savivaldybės administracijos Panemunės seniūnija, SB „Baltasis gandras“ dėl teisės įgyti žemės sklypus nuosavybės teise ne aukciono būdu. Teismas, remdamasis faktinėmis aplinkybėmis ir reikalavimu, kurį pareiškėjai ketina reikšti grupės ieškinyje – pripažinti pareiškėjams teisę įgyti žemės sklypus ne aukciono būdu, konstatavo, kad pareiškėjai kreipsis dėl pažeistų jų teisių gynimo. Teismas padarė išvadą, kad reikalavimas nesusijęs su daiktinėmis teisėmis į nekilnojamąjį daiktą. Dėl to teismas sprendė, kad ieškiniui netaikytinas išimtinis teismingumas (CPK 31 straipsnio 1 dalis). Teismo vertinimu, pareiškėjų ieškinys turės būti pareiškiamas juridinio asmens, šiuo atveju Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, buveinės vietos teismui. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo atsisakė priimti kaip neteismingą Kauno apygardos teismui. Teismas pareiškėjams išaiškino, kad jų nurodytas ieškinys, pagal kuriuos pareiškėjai ketina suformuluoti ieškinio reikalavimus, teismingas Vilniaus apygardos teismui (CPK 29 straipsnis).

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjai prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – nustatyti, kad civilinė byla teisminga Kauno apygardos teismui ir pareiškimą priimti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Pareiškėjai siekia, kad jiems būtų suteikta teisė įgyti nuosavybės teises į jų valdomus žemės sklypus ne aukciono būdu, o tai reiškia, jog pareiškėjai siekia įgyti galimybę valdyti konkretų nekilnojamąjį daiktą – žemės sklypą ir taip įgyvendinti savo daiktines teises. Taigi ieškinys dėl žemės sklypo įsigijimo tiesiogiai susijęs su valdymo teisės į žemės sklypą įgyvendinimu. Iš pareiškime formuluojamų būsimo ieškinio reikalavimų, akivaizdu, jog ieškinio tenkinimo atveju, pareiškėjai įgytų teisę įsigyti ne aukciono tvarka valdomus žemės sklypus. Dėl nurodytos priežasties yra pagrindas teigti, kad šioje byloje pareikštas prašymas ir būsimas ieškinys yra dėl daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus (teisės naudotis nekilnojamuoju daiktu gynimo), todėl teismingumo nustatymui turi būti taikoma CPK 31 straipsnio 1 dalis. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino, koks subjektas būtų įpareigotas vykdyti teismo sprendimą nagrinėjamo ginčo atveju. Pareiškėjai siekia, kad su jais būtų sudaroma valstybinės žemės pirkimo–pardavimo ne aukciono tvarka sutartis. Siekiamo išpirkti žemės sklypo (-ų) buvimo vieta yra Kauno miesto savivaldybė. Žemės savininkui – valstybei - atstovaujantis subjektas yra Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyrius, taigi priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas teismingumo klausimas negali būti sprendžiamas vien tik pagal atsakovo buveinės vietą, kadangi teismingumas turi būti vertinamas ir pagal teisinio santykio objektą (šiuo atveju žemės sklypo buvimo vietą) ir pagal subjektą atsakovą kuris dalyvauja teisiniame santykyje (šiuo atveju Nacionalinės žemės tarnybos filialo, atstovaujančio atsakovui buvimo vietą). Kadangi atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinio padalinio Kauno miesto skyriaus buveinė yra adresu: L. S. g. 10, Kaunas, t. y. patenka į Kauno apylinkės teismo veiklos teritoriją, o šiuo atveju nagrinėjamas grupės ieškinys, kuris pagal CPK nuostatas yra nagrinėjamas apygardos teismuose, todėl šis ginčas turėtų būti priskirtinas nagrinėti Kauno apygardos teismui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai kreipėsi į Kauno apygardos teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi šį prašymą atsisakė priimti kaip neteismingą Kauno apygardos teismui ir nurodė, kad pareiškėjai su šiuo prašymu gali kreiptis į Vilniaus apygardos teismui. Taigi nagrinėjamu atveju nekilo ginčo dėl bylos rūšinio teismingumo (ar apylinkės, ar apygardos teismas turėtų nagrinėti pareiškėjų prašymą), tačiau ginčas kilo dėl teritorinio bylos teismingumo. Šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako (CPK 320, 338 straipsniai).

Dėl teritorinio teismingumo

Teismo jurisdikcija nagrinėti tam tikrą reikalavimą nustatoma atsižvelgiant į konkrečias teisės akte įtvirtintas faktinio pobūdžio aplinkybes, kurios užtikrina ryšio tarp teismo ir bylos egzistavimą (pvz., atsakovo gyvenamoji (buveinės) vieta teismo teritorijoje (CPK 29 straipsnis), daikto buvimo vieta (CPK 31 straipsnio 1 dalis) ir kt.), suteikiantį teismui jurisdikciją nagrinėti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-34-219/2017).Apygardų teismų, kaip pirmosios instancijos teismų, kompetencija atribojama pagal teritorinį teismingumą (CPK 29 straipsnis), išskyrus tiesiogiai įstatyme nurodytas išimtis (CPK 28, 31, 32 straipsniai) ir teismingumo taisykles, įtvirtinančias ieškovo pasirinkimo teisę (CPK 30 straipsnis, žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-149-464/2018).CPK 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, išskyrus pareiškimus dėl sutuoktinių turto padalijimo santuokos nutraukimo bylose, dėl arešto nekilnojamajam daiktui panaikinimo teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jos dalies buvimo vietos teismui. Šioje konkrečioje byloje pareiškėjai prašė sustabdyti visas žemės sklypų, esančių dabartinėje Kauno sodininkų bendrijos „Baltasis gandras“ teritorijoje prie (duomenys neskelbtini) pertvarkymo, formavimo, paėmimo ir kitas administracines procedūras bei tokių žemių sklypų perleidimo, įkeitimo ar kitokio suvaržymo procedūras iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo momento, sustabdyti žemės sklypuose, esančiuose dabartinėje SB „Baltasis gandras“ teritorijoje prie (duomenys neskelbtini) esančių statinių, pastatų nukėlimo, nugriovimo ar kitokio pašalinimo procedūras iki teismo sprendimo įsiteisėjimo momento, todėl darytina išvada, kad pareiškėjų prašymas susijęs su daiktinių teisių į valstybei priklausančio žemės sklypo suvaržymu ir turi būti nagrinėjamas CPK 31 straipsnio numatytomis išimtinio teismingumo taisyklėmis (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2007).Atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypai, kuriems pareiškėjai prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra Kaune, kad būtent dėl šių sklypų įsigijimo pareiškėjai, atstovaujami advokatės, nurodė besikreipsiantys su grupės ieškiniu, konstatuotina, kad apeliantų paduotas prašymas nagrinėtinas Kauno apygardos teisme (CPK 31 straipsnio 1 dalis, 147 straipsnio 1 ir 3 dalys, 441¹ straipsnio 4 dalis). Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias civilinių bylų teismingumą, todėl nepagrįstai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjų prašymą kaip neteismingą Kauno apygardos teismui. Tai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir prašymo priėmimo klausimą perduoti iš naujo spęsti pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nutartį panaikinti ir perduoti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo dienos priėmimą spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.