Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Pietų terminalas“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. spalio 17 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti uždarosios akcinės bendrovės „Pietų terminalas“ ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-985-440/2017 atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, byloje dalyvaujantis trečiasis asmuo P. V.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apygardų teismų, kaip pirmosios instancijos teismų, kompetencija atribojama pagal teritorinį teismingumą (CPK 29 str.), išskyrus tiesiogiai įstatyme nurodytas išimtis (CPK 28 str., 31 str., 32 str.) ir teismingumo taisykles, įtvirtinančias ieškovo pasirinkimo teisę (CPK 30 str.).Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantė teisminės gynybos kreipėsi į Kauno apygardos teismą, kuris pripažinęs, jog ieškinys grindžiamas, be kita ko, ir šio teismo bei jo teisėjų veiksmų neteisėtumu, 2017-09-20 nutartimi perdavė kilusio ginčo teismingumo klausimą išspręsti aukštesnės instancijos teismui, kaip tai yra reglamentuota CPK 34 straipsnio 3 ir 5 dalyse. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės įsiteisėjusioje 2017-09-29 nutartyje konstatuota, kad Kauno apygardos teisme, į kurį su ieškiniu kreipėsi apeliantė, nėra teisėjų, galinčių nagrinėti šią civilinę bylą, kadangi joje keliami klausimai susiję su šio teismo teisėjų veiksmais priimant atitinkamus procesinius sprendimus, ir civilinė byla CPK 34 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu perduota nagrinėti būtent Šiaulių apygardos teismui, o ne kuriam nors kitam apygardos teismui (Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr. e2KT-129-943/2017). Vadinasi, 2017-09-29 nutartimi procesinis klausimas dėl šį ieškinį kompetentingo nagrinėti teismo jau yra išspręstas ir iš naujo negali būti sprendžiamas. CPK 35 straipsnio 1 dalyje aiškiai nurodyta, kad kiekvieną bylą, iš vieno teismo perduotą nagrinėti kitam teismui CPK 34 straipsnio numatytais atvejais ir tvarka, turi besąlygiškai priimti savo žinion tas teismas, kuriam ji perduota, ir jokie ginčai dėl to tarp teismų neleidžiami. Minėtame straipsnyje taip pat nurodyta, kad tik aukštesnės pakopos teismas, nustatęs, jog jam perduota byla buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles, t. y. jam buvo perduota neteisėtai, nutartimi gali perduoti nagrinėti ją pagal teismingumą. Atsižvelgiant į tokį teisinį reglamentavimą, Šiaulių apygardos teismas, iš aukštesnės instancijos teismo gavęs jam perduotą iš kito teismo nagrinėti bylą, turėjo besąlygiškai ją priimti savo žinion, nekvestionuodamas aukštesnės pakopos teismo įsiteisėjusios nutarties privalomumo. Dar daugiau, Šiaulių apygardos teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, apskritai neturėjo kompetencijos spręsti ieškinio pareiškimo kitame tos pačios pakopos, t. y. Kauno apygardos teisme tinkamumo klausimo ir analizuoti, ar apeliantė galėjo kreiptis į Kauno apygardos teismą, ar tą ji padarė nepažeisdama teismingumo taisyklių ir jų procesinio reguliavimo. Pirmosios instancijos teismo pareiga patikrinti ieškinio teismingumą reiškia, kad turi būti sprendžiama dėl konkretaus reikalavimo nagrinėjimo tame, o ne kitame teisme galimybės. Šiuo konkrečiu atveju skundžiama nutartimi CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu atsisakius priimti nagrinėti aukštesnės instancijos teismo perduotą Šiaulių apygardos teismui apeliantės ieškinį atsisakymas buvo argumentuotas išimtinai šio ginčo neteismingumu Kauno apygardos teismui, į kurį pirmiausiai apeliantė kreipėsi. Todėl aptariami Šiaulių apygardos teismo veiksmai pripažintini procesiškai ydingais bei pažeidžiančiais ne tik apeliantės skunde nurodytą proceso koncentracijos ir ekonomiškumo (CPK 17 str.), bet ir įsiteisėjusios teismo nutarties privalomumo principą (CPK 18 str.). Tai konstatavus, atskirojo skundo argumentai bei apeliantės prašymai, susiję su teismo pareiga pačiam perduoti bylą teismingam ginčą išnagrinėti teismui, o ne atsisakyti priimti apeliantės ieškinį, tampa teisiškai neaktualūs. Susiklosčius pirmiau aptartoms išskirtinėms aplinkybėms, skundžiama teismo nutartis panaikinama, o civilinė byla pagal apeliantės ieškinį dėl žalos atlyginimo grąžinama nagrinėti Šiaulių apygardos teismui (CPK 329 str. 1 d., 338 str.). Pažymėtina, kad išspręstas bylos teismingumo klausimas nekliudo teismui nustačius, kad pareikštas ieškinys neatitinka kitų jam įstatyme įtvirtintų turiniui ir formai keliamų reikalavimų ar yra neapmokėtas žyminiu mokesčiu (CPK 111, 113-114, 135 str.), taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 115, 138 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2017 m. spalio 17 d. nutartį panaikinti ir civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Pietų terminalas“ ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo grąžinti nagrinėti tam pačiam pirmosios instancijos teismui.