- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-18
- Bylos Nr.
- e2A-3126-562/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-01275-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rosita Patackienė
- Atsakovas
- E. J.
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „NEO Finance“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė, veikianti Šiaulių apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę byla pagal atsakovės E. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. gegužės 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovei E. J. dėl skolos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „NEO Finance“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovei E. J. (toliau – ir atsakovė), prašydama priteisti iš atsakovės ieškovei 200 Eur negrąžintos kredito dalies, ir 2 241,47 Eur palūkanų, paskaičiuotų nuo 2020 m. birželio 3 d. iki 2023 m. rugsėjo 1 d., bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės atstovas advokato padėjėjas teismo posėdžio metu patikslino ieškinio reikalavimą, nurodydamas, kad skolą sudaro 2 200,37 Eur palūkanos (negautos pajamos) bei atsisakė reikalavimo dėl 200 Eur negrąžintos kredito dalies priteisimo.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad tarp ieškovės, t. y. tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus AB „NEO Finance“ ir atsakovės – vartojimo kredito gavėjos E. J. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir sutartis), kuria atsakovei buvo suteiktas 4 845,93 Eur vartojimo kreditas 60 mėn. terminui, pagal kurią atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 3 687,87 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma: 25 proc.), 844,83 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2024 m. vasario 18 d. Suteiktas vartojimo kreditas, palūkanos, tarpininkavimo mokestis turėjo būti grąžintas ieškovei per 60 mėnesinių įmokų. Atsakovė nevykdė sutartyje numatytų įsipareigojimų.
3. Ieškovė pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, jog atsakovė nesilaikė vienos iš esminių sutarties sąlygų, ieškovė 2020 m. gegužės 26 d. atsakovei siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė su atsakove sudarytą vartojimo kredito sutartį. Atsakovė pranešime apie sutarties nutraukimą nurodytu terminu įsiskolinimo nepadengė.
4. Ieškovės teigimu, ji yra išnaudojusi visas galimybes išspręsti atsakovės prievolės nevykdymo klausimą ikiteisminiu būdu. Be suteikto vartojimo kredito sumos, atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei sutarties 1.8. punkte apibrėžtą vartojimo kredito mokestį: mokėjimo (pelno) palūkanas, tarpininkavimo mokestį ir bet kuriuos su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius. Atsakovei nevykdant sutartyje numatytų įsipareigojimų, ieškovė nutraukė su atsakove sudarytą vartojimo kredito sutartį, todėl turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Negautų pajamų (nuostolių) suma sudaro 2 241,47 Eur, skaičiuojamų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos, nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos.
5. Ieškovė rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad atsakovė turi susidariusi klaidingą įsitikinimą, jog po sutarties nutraukimo šalių įsipareigojimai visiškai pasibaigia. Atsakovei, be kita ko, buvo nurodyta, jog atsakovės atliekami mokėjimai proporcingai buvo priskiriami negautoms pajamos ir negražintai kredito daliai dengti. Ieškovė pateikė visus turimus įrodymus esančiam įsiskolinimui pagrįsti, buvo pateikti itin detalūs skaičiavimai, aiškiai atvaizduojantys, jog atsakovė iš tiesų pagal vartojimo kredito sutartį iki galo neatsiskaitė.
Atsiliepimas
6. Atsakovė pateiktu atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovė nutyli faktą, kad 2020 m. gegužės 20 d. nutraukus kredito sutartį Nr. K323321835, visi su ja susiję įsipareigojimai abiem šalims baigėsi. 2020 m. birželio 11 d. buvo sudaryta Taikos sutartis ir pagal joje buvusį grafiką, buvo mokomos 200 Eur įmokos iki baigėsi terminas, t. y. 2023 m. kovo 20 d. Apmokėjus paskutinę įmoką pagal taikos sutarties grafiką, atsakovė kreipėsi į ieškovę, kad įsitikintų ar nėra daugiau skolinga. Po kurio laiko buvo atsakyta, kad atsakovė yra skolinga palūkanas už negrąžintą kreditą. Taip pat ieškovė nutyli faktą, kad 2023 m. rugpjūčio 24 d. kreipėsi į Jonavos teismą su prašymu išduoti vykdomąjį dokumentą. Kreditas yra apmokėtas. Ieškovė siekia gauti skolą, kuri yra padengta.
Šalies argumentai
7. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad atsisako pirmojo ieškinio reikalavimo dėl 200 Eur negrąžintos kredito dalies priteisimo, taip pat patikslina prašomą priteisti palūkanų sumą, kuri yra 2 200,37 Eur. Kredito sutartis su atsakove buvo nutraukta 2020 m. gegužės 20 d. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti sutartyje numatytas pelno palūkanas, šis reikalavimas siejamas su tuo, kad kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių, t. y. negautų pajamų atlyginimo, sutartinės atsakomybės forma. Pagal sutartį buvo planuotos gauti mokėjimo (pelno) palūkanos, kadangi kreditorė dėl sutarties nutraukimo, atsakovei netinkamai vykdant sutartį, planuotos gauti mokėjimo palūkanos iki sutartyje nustatytos termino pabaigos, tampa negautomis pajamomis, t. y. pajamomis kurias kreditorius tikėjosi gauti, jeigu sutartis būtų buvusi vykdoma tinkamai. Šalys sudarė taikos sutartį, atsakovė puikiai suvokė, kad pasiskolindama vienokią pinigų sumą, turės grąžinti beveik 9 400 Eur. Atsakovė nevykdydama sutarties, negalėjo tikėtis, kad nutraukus sutartį, jai prievolė dings. Dėl atsakovės kaltės, ieškovei vienašališkai nutraukus kredito sutartį, ieškovė patyrė nuostolius, nes negavo pajamų dalies, kurias tikėjosi gauti skolindama pinigus atsakovei.
8. Atsakovė teismo posėdyje nedalyvavo apie teismo posėdžio vietą ir laiką jai pranešta tinkamai.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismo 2024 m. gruodžio 10 d. nutartimi atnaujinus įrodymų tyrimą byloje ir įpareigojus ieškovę patikslinti nutartimi nurodytas aplinkybes, gautas AB „Neo Finance“ pareiškimas dėl ieškinio reikalavimo pakeitimo (sumažinimo), kuriuo ieškovė pateikė papildomus skaičiavimus ir duomenis apie iš atsakovės gautų mokėjimų įskaitymus. Taip pat patikslino ieškinio reikalavimus ir prašė priteisti iš atsakovės 366,74 Eur skolą, 5 metines palūkanas nuo skolos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
10. Šiaulių apylinkės teismas 2025 m. gegužės 15 d. sprendimu ieškinį patenkino ir priteisė iš atsakovės 366,74 Eur skolos, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 222 Eur bylinėjimosi išlaidų.
11. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog byloje nekilo ginčo, kad laikotarpiu nuo vartojimo kredito Nr. (duomenys neskelbtini) sutarties sudarymo iki kredito sutarties nutraukimo atsakovė atliko mokėjimų 1 854,16 Eur sumai. Pagal šalių pateiktus paaiškinimus, atsakovė yra sumokėjusi visas įmokas pagal buvusią sudarytą taikos sutartį (nors ji vėliau ir buvo panaikinta), kas sudarytų 6 738,67 Eur (200 Eur x 33 + 138,67 Eur). Taigi, teismas nustatė, kad vartojimo kredito sutartimi įsipareigotos sumokėti 9 378,63 Eur sumos atsakovė yra sumokėjusi 8 592,83 Eur. Teismas atkreipė dėmesį, jog dėl netinkamo mokėjimo prievolių vykdymo atsakovei buvo skaičiuojami delspinigiai. Minėtos papildomos sumos taipogi buvo dengiamos iš atsakovės atliktų mokėjimų.
12. Teismas nurodė, kad iš byloje esančių kredito Sutarties specialiųjų sąlygų matyti metinė kredito palūkanų norma, taip pat kokį aiškiai apibrėžtą palūkanų dydį konkrečiu laikotarpiu (kas mėnesį) pagal vartojimo kredito grąžinimo grafiką atsakovė turėjo padengti per visą sutarties galiojimo laikotarpį. Teismas pripažino, kad ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis gauti grafike nurodyto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas iki sutarties termino pabaigos atsakovei tinkamai vykdant sutartį.
13. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, yra pakankamas pagrindas spręsti, jog ieškovė įrodė negautų pajamų faktą. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad sutartimi atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei 3 687,87 Eur kredito mokestį (palūkanas), sutiko su ieškove, jog jos negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) nuo sutarties nutraukimo iki sutarties įvykdymo termino pabaigos galėtų sudaryti 366,74 Eur (ši suma gauta iš bendros fiksuoto dydžio palūkanų sumos atėmus skolininkės sumokėtą (iš atliktų mokėjimų įskaitytą) palūkanų sumą (iki sutarties nutraukimo ir nutraukus sutartį).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
14. Atsakovė (toliau – ir apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, kurio prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. gegužės 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti ir priteisti apeliantės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
14.1. Pirmosios instancijos teismas klaidingai vertino byloje pateiktus įrodymus, dėl ko priėmė nepagrįsta ir neteisėtą sprendimą.
Šalies argumentai
14.2. Apeliantė su teismo išvada, jog yra skolinga kreditorei, nesutinka, nurodė, kad teikė savo paskaičiavimus ir motyvus, kuriuos teismas atmetė nepagrįstai.
14.3. Nutraukus kreditavimo sutartį, buvo viskas apskaičiuota ir toliau nuo 2020 m. birželio 3 d. buvo vadovaujamasi taikos sutartimi iki 2023 m. kovo 20 d. Nors ir po šios sutarties pasibaigimo, pati ieškovė ją teismo keliu panaikino ir teismas nusprendė ja nesiremti, tačiau restitucija netaikyta. Visos įmokos buvo atliktos pagal šią sutartį, todėl negalima paneigti jau įvykusių faktų, mokėjimų, kad sutartis buvo įvykdyta, ir turi reikšmės šios bylos sprendimo priėmimui. Nutraukus sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), buvo paskaičiuota: 4 392,22 Eur – negrąžinta kredito dalis, 436,60 Eur – mokėjimo pelno palūkanos paskaičiuotos iki 2020 m. birželio 3 d. t. y. taikos sutarties parengimo dienos, 1 900,40 Eur – tarpininkavimo mokestis, 9,36 Eur – sutartinės palūkanos skaičiuojamos nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo t. y. nuo 2020 m. sausio 19 d. iki taikos sutarties sudarymo.
14.4. Ieškovė pateikė skaičiavimus, kurie teismą suklaidino, todėl po kreditavimo sutarties nutraukimo ir ją pakeitus kita sutartimi (taikos sutartis), negalima grįžti prie senos vartojimo kredito sutarties ir prašyti to, kas jau buvo pakeista kita sutartimi ir buvo įvykdyta. Ieškovė pelno palūkanas skaičiuoja nuo 2019 m. vasario 18 d. iki 2024 m. vasario 18 d. kurių suma 3 687,87 Eur (paskaičiuota nuo pradinės kredito sumos) iki sutarties pabaigos. Tada vėl skaičiuoja pelno palūkanas nuo 2020 m. birželio 3 d. iki 2023 m. rugsėjo 1 d., kurių suma 366,74 Eur (paskaičiuota nuo kokios sumos ir pagal kokį procentą neaišku). Tačiau nuo 2020 m. birželio 3 d. likusi kredito suma yra 4 392,22 Eur ir terminas yra 34 mėn., tada palūkanas skaičiuoja 25 proc. metinių ir gaunasi 1 781,78 Eur (4 392,22 + 1 782,78 – 6 174 Eur), bendra sumokėta suma nuo 2020 m. birželio 3 d. iki 2023 m. rugsėjo 1 d., tačiau atsakovės sumokėta suma yra netgi 6 738,67 Eur.
14.5. Atsakovė socialiai remiama, savo įsipareigojimus vykdė, yra labiau pažeidžiama bylos šalis Tą patvirtina Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2025 m. liepos 16 d. pažyma Nr. KA-PR1-6949, iš kurios matyti, jog atsakovės pajamos apie 250 Eur (netekto darbingumo negalios išmoka, suteiktas socialinis bustas, dėl netekto darbingumo atsakovė negali dalyvauti ir konkuruoti darbo rinkoje).
14.6. Viskas yra sumokėta ir skolų nėra, yra tik permoka. Paskaičiavus palūkanas nuo pradinės kredito sumos t. y. 4 846 Eur su 25 proc. metinių palūkanų 48 mėn., gaunasi 2 933,38 Eur. Dokumentai nėra atidžiai skaitomi ir ruošiami, painiojamas sumose, skaičiavimai netaiklūs.
Atsiliepimas
15. Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, atsižvelgė ir įvertino šalių pateiktus įrodymus, ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Šalies argumentai
15.2. Apeliantei neatsiskaičius pagal taikos sutarties sąlygas, ieškovė kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje Nr. e2SP-15695-527/2020. Tarp šalių kilus ginčui dėl taikos sutarties sąlygų, apibrėžiančių tolimesnį palūkanų (negautų pajamų) skaičiavimą, teismas vykdomąjį raštą atsisakė išduoti. Atsižvelgiant į tai, ieškovė pateikė teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo. Ieškovė siekė atnaujinti procesą ne dėl to, kad norėtų pasipelnyti (kaip nepagrįstai teigia apeliantė), o siekdama išspręsti kilusį ginčą dėl skirtingai šalių suprantamų taikos sutarties sąlygų.
15.3. Taikos sutartimi, šalys ne pakeitė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), o susitarė dėl apeliantės skolos pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinimo sąlygų. Todėl nepagrįsta teigti, kad teismas turėjo vadovautis šalių sudaryta (ir nepatvirtinta) taikos sutartimi. Ieškovė primena, kad būtent dėl nevienodo taikos sutarties sąlygų aiškinimo, kai apeliantė teigė atsiskaičiusi su ieškove, o ieškovė siekė apginti savo teises ir gauti pilną atsiskaitymą iš apeliantės, ir buvo atnaujintas procesas bei panaikinta 2020 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2SP-15695-527/2020, kartu atsisakant taikos sutartį tvirtinti.
15.4. Atsižvelgdama į tai, kad teismas atsisakė tvirtinti taikos sutartį bei nusprendė netaikyti restitucijos, ieškovė, laikydamasi galiojančio teisinio reglamentavimo bei teismų praktikos, perskaičiavo apeliantės sumokėtas sumas, sudengdama jas su ieškovės reikalavimais apeliantei pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė pateikė detalius savo reikalavimo paskaičiavimus bei pagrindimą teismui 2025 m. sausio 3 d. pareiškimu dėl ieškinio reikalavimo pakeitimo (sumažinimo) civilinėje byloje Nr. e2-221-1062/2025, todėl apeliantės argumentai, kad nėra aišku, kaip apskaičiuotas ieškovės reikalavimas, yra visiškai nepagrįsti.
15.5. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgė į tai, kad tarp šalių sudaryta taikos sutartis nebuvo teismo patvirtinta, todėl nėra pagrindo vadovautis jos sąlygomis. Ieškovė pateikė teismui detalius įrodymus apie priskaičiuotas sumas, apeliantės mokėjimus ir jų paskirstymą. Ieškovės pateikti skaičiavimai ir reikalavimas atitinka galiojančią teismų praktiką dėl reikalavimo formavimo, nutraukus paskolos sutartį. Teismas išnagrinėjo šalių pateiktus įrodymus, ieškovės reikalavimo pagrįstumą, apie tai išsamiai pasisakė 2025 m. gegužės 15 d. sprendime, nepadarė nei materialinės, nei procesinės teisės normų pažeidimų, todėl, ieškovės vertinimu, nėra pagrindo teismo priimto sprendimo naikinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigą) patikrina, ar nėra šio Kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
17. Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
18. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovės ir apeliantės 2019 m. vasario12 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Iš sutarties specialiųjų sąlygų matyti, kad kredito suma yra 4 845,93 Eur, grąžinimo terminas 60 mėnesių, paskolos gavėjo mokama visa palūkanų suma 3 687,87 Eur, tarpininkavimo mokestis 9,90 proc. (nuo kiekvienos grąžintos įmokos), tarpininkavimo mokesčio suma su nuolaida – 844,83 Eur, MPN (metinė palūkanų norma) 25 proc. Iš priedo prie Vartojimo kredito sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. vasario 18 d. Mokėjimo grafiko nustatyta, kad paskutinės įmokos data-2024 m. vasario 18 d. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, jog apeliantei tinkamai nevykdant sutartyje numatytų įsipareigojimų, ieškovė vienašališkai 2020 m. gegužės 26 d. siųstu pranešimu su atsakove sutartį nutraukė.
19. Ieškovė galutiniu patikslintu ieškinio reikalavimu prašė priteisti iš apeliantės 366,74 Eur skolą kaip negautas pajamas. Ieškovė šias palūkanas skaičiuoja už laikotarpį nuo 2020 m. birželio 3 d. iki 2023 m. rugsėjo 1 d. Apeliantė su pateiktu ieškovės patikslintu reikalavimu nesutiko nurodydama, kad nutraukus sutartį, visi su ja susiję įsipareigojimai abiem šalims baigėsi. Pažymėjo, kad su ieškove buvo sudariusi taikos sutartį, pagal joje buvusį grafiką mokėjo įmokas.
20. Atkreiptinas dėmesys, jog iš Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. birželio 11 d. nutarties, civilinėje byloje Nr. e2SP-15695-527/2020, matyti, kad teismas nutartimi patvirtino tarp šalių (ieškovės ir apeliantės) 2020 m. birželio 3 d. sudarytą taikos sutartį dėl 2019 m. vasario 12 d. sudarytos vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), kuri 2020 m. gegužės 20 d. buvo nutraukta. Atnaujinus procesą civilinėje byloje, Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 12 d. nutartimi (civilinėje byloje eA2-2194-722/2024) anksčiau minėta taikos sutartis buvo panaikinta (netaikius restitucijos); tarp ieškovės ir apeliantės 2020 m. birželio 3 d. sudarytą taikos sutartį atsisakyta tvirtinti. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad esant minėtoms aplinkybėms nėra pagrindo nagrinėjant šią bylą vadovautis šalių taikos sutarties, kuri nebuvo teismo patvirtinta, sąlygomis.
21. Kasacinis teismas, aiškindamas taikos sutarties sampratą, yra nurodęs, kad taikos sutartis – tai ginčo šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas. Taikos sutartis, kurią patvirtina teismas, nors reguliuojama ir proceso, ir materialiosios teisės normų, yra viena iš civilinių sutarčių, tiesiogiai nustatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK), rūšių; teismo nutartimi patvirtintos sutarties teisinė galia ir jos materialiniai teisiniai padariniai šalims apibrėžti CK normose, o tokios sutarties šalims kylantys procesiniai teisiniai padariniai nustatyti proceso normose. Tai reiškia, kad taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria ginčo šalys laisvo apsisprendimo būdu išsprendžia kilusį ginčą, sutarties sąlygomis apibrėždamos kiekvienos jų teises ir pareigas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019, 47 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Teismo sprendimu patvirtinta taikos sutartis įgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią.
22. Minėta, kad atnaujinus procesą civilinėje byloje, Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 12 d. nutartimi taikos sutartis buvo panaikinta (netaikius restitucijos), atsisakyta patvirtinti šalių sudarytą 2020 m. birželio 3 d. taikos sutartį. Pažymėtina, kad teismui atsisakius tvirtinti šalių pateiktą taikos sutartį, ji neįgyja teisinės galios. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjant šią bylą vadovautis šalių taikos sutarties, kuri nebuvo teismo patvirtinta, sąlygomis nėra pagrindo.
23. Iš byloje esančios medžiagos matyti, jog bendra vartojimo kredito suma, kurią atsakovė įsipareigojo sumokėti, yra 9 378,63 Eur. Šią sumą sudaro 4 845,93 Eur kredito suma, 3 687,87 Eur palūkanų (pelno) suma ir 844,83 Eur tarpininkavimo mokestis (su nuolaida). Pirmosios instancijos teismas, pagrįstai atsižvelgdamas į tai, kad sutartis buvo nutraukta anksčiau joje numatyto termino, konstatavo, jog tarpininkavimo mokesčio mokėtina suma iki sutarties nutraukimo sudarė 214,10 Eur. Pažymėtina, jog bylos duomenimis nuo vartojimo kredito Nr. K323321835 sutarties sudarymo iki kredito sutarties nutraukimo atsakovė atliko mokėjimų 1 854,16 Eur sumai. Be kita ko, teismas atsižvelgia į tai, kad pagal šalių pateiktus paaiškinimus, atsakovė yra sumokėjusi visas įmokas pagal buvusią sudarytą taikos sutartį, kuri vėliau buvo panaikinta. Įmokos sudaro 6 738,67 Eur (200 Eur x 33+138,67 Eur). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog vartojimo kredito sutartimi įsipareigotos sumokėti 9 378,63 Eur sumos atsakovė yra sumokėjusi 8 592,83 Eur.
24. Byloje esantys įrodymai taip pat patvirtina, kad atsakovei pradėjus vėluoti vykdyti pinigines prievoles pagal kreditavimo sutartį, tarpininkavimo mokesčio suma buvo perskaičiuojama, vadovaujantis kreditavimo sutarties bendrosios dalies 5.3.1–5.3.2 punktais. Taip pat dėl netinkamo mokėjimo prievolių vykdymo, atsakovei buvo skaičiuojami delspinigiai. Šios papildomos sumos buvo dengiamos iš atsakovės atliktų mokėjimų.
25. Patikslintu reikalavimu ieškovė prašė priteisti 366,74 Eur negautų pajamų. Iš byloje esančios medžiagos (DOK-669) nustatyta, kad kredito likutis po sutarties nutraukimo sudarė 4 393,22 Eur. Pati ieškovė pateikė teismui įrodymus, kad minėtą sumą apeliantė sumokėjo. Taip pat nustatyta, jog po sutarties nutraukimo mokėjimo palūkanos sudarė – 436,60 Eur, tarpininkavimo mokestis – 66,86 Eur, sutartinės palūkanos – 9,36 Eur. Visos nurodytos sumos buvo padengtos paskirstant iš atsakovės gautus mokėjimus. Pažymėtina, jog atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei 3 687,87 Eur kredito mokestį (palūkanas). Ieškovė pateikė įrodymus, jog po sutarties nutraukimo negautos pajamos sudarė 2 200,37 Eur. Ieškovė nurodė, jog šios sumos dalis (1 833,63 Eur) buvo padengta iš apeliantės darytų mokėjimų. Taigi likusi nesumokėta negautų pajamų dalis – 366,74 Eur.
26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
27. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, taip pat pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.
28. Nagrinėjamu atveju ieškovė, suteikdama kreditą, turėjo pagrįstą lūkestį tikėtis, jog atsakovė tinkamai vykdys skolinius įsipareigojimus ir grąžins ne tik gauto kredito sumą, bet ir sumokės sutartyje numatytas palūkanas, kaip atlyginimą kreditorei už pinigų skolinimą. Byloje nustatyta, kad atsakovė vartojimo kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl ieškovė vienašališkai 2020 m. gegužės 26 d. siųstu pranešimu su atsakove sutartį nutraukė. Sutarties nutraukimas, be kita ko, lėmė atsakovės sutartinės pareigos mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas pasibaigimą, todėl ieškovė negavo to, ką pagrįstai tikėjosi gauti tinkamo atsakovės įsipareigojimų vykdymo atveju. Aptartos aplinkybės teikia pagrindą išvadai, jog ieškovės negautų pajamų faktas bei dydis byloje yra įrodytas.
29. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, abiejų šalių pateiktus įrodymus ir paaiškinimus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas teisingai apskaičiavo apeliantės nesumokėtas sumas.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
30. Apibendrinant išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas palieka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
31. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų šiame skunde ar atsiliepime į jį nurodytų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės ir nesudaro pagrindo keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
32. Teismo sprendimą palikus nepakeistą, pagrindo perskirstyti bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme nėra (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
33. Apeliantės apeliacinį skundą atmetus, jos apeliacinėje instancijoje patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
34. Ieškovė neprašė priteisti jos apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl klausimas dėl jų atlyginimo nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Apeliantės E. J. apeliacinį skundą atmesti.
Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. gegužės 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.