Kauno apygardos teismo nutartis

2017-07-25 · Civilinė byla Nr. 2A-1499-343/2017

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-02-28Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-07-25Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-07-25
Bylos Nr.
2A-1499-343/2017
Teisminio proceso Nr.
2-20-3-01953-2015-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Palubinskaitė
Pareiškėjas
I. P., J. Z., Č. M.
Suinteresuotas asmuo
A. J. K., V. M., I. S., A. G., valstybės įmonei Turto bankas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-1499-343/2017Teisminio proceso Nr.2-20-3-01953-2015-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.2; 2.5.2; 2.5.5. (S) 3.3.1.18; 3.3.1.20
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTART ISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. liepos 25 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. P. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-8-753/2017 pagal pareiškėjų J. Z. ir Č. M., kurio teisių perėmėja yra I. P., pareiškimą suinteresuotiesiems asmenims A. J. K., V. M., I. S., A. G., V. M., valstybės įmonei Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir pagal suinteresuotų asmenų A. J. K., V. M., I. S. pareiškimą pareiškėjams Č. M., kurio teisių perėmėja I. P., J. Z., suinteresuotiems asmenims A. G., V. M., valstybės įmonei Turto bankas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjai J. Z. ir Č. M. ((duomenys neskelbtini) mirė, jo teisių perėmėja yra I. P.) kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu, prašydami paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad (duomenys neskelbtini) mirusi J. M. priėmė palikimą po vyro A. M. mirties (duomenys neskelbtini)., o Č. M. ir J. Z. – po motinos/ močiutės J. M. mirties (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėję turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu.

Suinteresuoti asmenys A. J. K., V. M. ir I. S. kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu, prašydamos, tikslu įgyvendinti paveldėjimo teises, nustatyti, kad (duomenys neskelbtini) mirusi J. M. priėmė palikimą po sutuoktinio A. M. mirties (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėjusi turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu, o jos, kaip tikros savininkės perimdamos, valdydamos ir prižiūrėdamos tėvo ir motinos nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, priėmė palikimą po jų motinos J. M. mirties (duomenys neskelbtini).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 28 d. sprendimu pareiškėjų Č. M. ir J. Z. patikslintą pareiškimą tenkino iš dalies, suinteresuotų asmenų A. J. K. , V. M. ir I. S. patikslintą pareiškimą tenkino visiškai. Tikslu paveldėjimo teisės liudijimams pagal įstatymą gauti nustatė juridinę reikšmę turinčius faktus, kad J. M., priėmė palikimą po sutuoktinio A. M. (duomenys neskelbtini) mirties, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti ir kad Č. M., A. J. K., V. M., I. S. priėmė palikimą po motinos J. M. (duomenys neskelbtini) mirties, pradėję jį faktiškai valdyti.

Teismas nustatė, kad Č. M., miręs (duomenys neskelbtini), A. J. K., V. M. bei I. S. yra (duomenys neskelbtini) mirusio A. M. ir (duomenys neskelbtini) mirusios J. M. vaikai. Mirusieji turėjo aštuonis vaikus: be paminėtų, M. M., gimusį (duomenys neskelbtini), mirusį (duomenys neskelbtini), V. S., gimusią (duomenys neskelbtini), mirusią (duomenys neskelbtini), A. Č., gimusią (duomenys neskelbtini), mirusią (duomenys neskelbtini), ir V. M., kuri, A. J. K., paaiškinimu, mirė dvidešimt trejų, neturėdama vaikų. A. Č., tos pačios suinteresuotosios teigimu, mirė ištekėjusi, bet vaikų neturėdama. M. M. mirė turėdamas du vaikus: V. M. ir A. G., kurie į šią byla įtraukti suinteresuotais asmenimis. V. S. turėjo keturis vaikus, iš jų viena mergaitė mirusi. Jos kiti vaikai yra K., A. ir J. Z. – pareiškėja šioje byloje.

(duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo Č. M., kurio teisių perėmėja yra I. P. ir suinteresuotų asmenų – A. J. K. , V. M., I. S. – bei pareiškėjos J. Z. senelis, mirusios J. M. sutuoktinis A. M.. Žinių, kad mirusysis būtų sudaręs testamentą, nėra. Nei J. M., nei kiti asmenys įstatymo nustatytu terminu nepateikė notarui prašymo priimti A. M. palikimo, būdami įstatyminiais įpėdiniais jo mirties dieną, paveldėjimo byla po A. M. mirties pradėta nebuvo.

(duomenys neskelbtini) mirė J. M., po kurios mirties nei testamentinė įpėdinė, nei įstatyminiai įpėdiniai nepateikė notarui prašymo priimti J. M. palikimo, paveldėjimo byla po jos mirties nebuvo pradėta ir paveldėjimo liudijimas neišduotas.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs bylos duomenis sprendė, kad J. M. faktinis turto valdymas, jo naudojimas ir disponavimas pasireiškė tuo, kad ji liko gyventi name, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame iki mirties gyveno A. M., rūpinosi, naudojosi juo, taip pat ir kilnojamaisiais daiktais, juos tvarkė, mokėjo mokesčius, tvarkė turto registraciją, organizavo sutuoktinio laidotuves. Šių aplinkybių pagrindu teismas konstatavo, kad J. M. po sutuoktinio A. M. mirties per įstatymo nustatytą šešių mėnesių terminą išreiškė savo valią įgyti savo sutuoktinio A. M. palikimą, t. y. atliko aktyvius veiksmus dėl rūpinimosi ir naudojimosi turtu, kurį laikė savo sutuoktinio palikimu ir tokiu būdu priėmė palikimą pradėjusi jį faktiškai valdyti. Šių aplinkybių pagrindu teismas nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo Č. M. ir suinteresuotųjų – A. J. K., V. M., I. S. – motina ir pareiškėjos J. Z. močiutė J. M. priėmė palikimą, atsiradusį po jos sutuoktinio A. M. mirties (duomenys neskelbtini), faktiniu valdymu.

Spręsdamas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų, kad (duomenys neskelbtini), miręs Č. M., J. Z., A. J. K., V. M. ir I. S. priėmė palikimą po J. M. mirties (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėję turtą valdyti, teismas nustatė, kad J. M. mirties dieną įstatyminiai įpėdiniai buvo: Č. M., A. J. K., V. M., I. S. ir (duomenys neskelbtini) mirusio M. M. vaikai – suinteresuoti asmenys: V. M. ir A. G..

Teismas, byloje nustatęs, kad A. J. K., V. M., I. S. ir Č. M. atliko aktyvius veiksmus, liudijančius, kad savo mirusios motinos J. M. palikimą priėmė faktiniu valdymu, pasireiškusiu rūpinimusi likusiu motinos nekilnojamuoju turtu, sodybos aplinka, jos asmeniniais daiktais, mokesčių mokėjimu, t. y. kad jie su palikėjos turtu elgėsi kaip paveldimo turto savininkai, konstatavo, kad pareiškėjas Č. M. ir suinteresuoti asmenys – A. J. K. , V. M. bei I. S. – per įstatymo nustatytą šešių mėnesių terminą išreiškė savo valią įgyti motinos J. M. palikimą ir jį priėmė pradėję paveldimą turtą faktiškai valdyti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Pareiškėja I. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas suinteresuotų asmenų pareiškimas, kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad suinteresuotų asmenų pareiškimas tenkintas nepagrįstai, kadangi:

10.1. suinteresuoti asmenys nepateikė teismui jokių svarių įrodymų, patvirtinančių, kad palikimą priėmė faktiniu valdymu. Suinteresuoti asmenys tėvų namuose negyveno, jų neprižiūrėjo ir nepuoselėjo, į juos atvykdavo tik retkarčiais į svečius, turto išlaikymo ir priežiūros mokesčių nemokėjo. Turtu rūpinosi ten gyvenantis Č. M.. Teisme nurodytos aplinkybės dėl suinteresuotų asmenų rūpinimosi namais ir jų priežiūros darbais nėra pagrįstos jokiais įrodymais;

10.2. teismo išvados prieštaringos, nes, viena vertus, teismas nustatė, kad seserys ir brolis pykosi, nesutarė, ginčijosi, kita vertus, teismas nurodo, kad tarp jų buvo susitarimas dėl palikimo priėmimo. Nei viena iš seserų jokių pretenzijų į motinos palikimą nereiškė, aplinkybę, kad tarp seserų ir brolio nebuvo jokio susitarimo dėl palikimo priėmimo, patvirtina pačių seserų pareiškime nurodoma aplinkybė, kad tik jos vienos priėmė motinos palikimą;

10.3 aplinkybė, kad seserys yra pasiėmusios kelis daiktus atsiminimui nėra pakankama spręsti, kad tokiu būdu jos priėmė palikimą faktiškai jį valdydamos, kadangi tai nepatvirtina rūpinimosi atsiradusiu palikimu.

Suinteresuoti asmenys atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad skundas nepagrįstas, kadangi pirmosios instancijos teismas juridinę reikšmę turinčius faktus nustatė išsamiai ištyręs ir tinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus. Pareiškėja skunde nenurodo jokių aplinkybių, kurios būtų neištirtos ir neįvertintos pirmosios instancijos teisme, taip pat argumentų, sudarančių pagrindą pakeisti teismo sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į apeliacinį skundą dėl jo pagrįstumo palieka spręsti teismui.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Pareiškėja ginčija teismo sprendimo dalį, kuria nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad suinteresuoti asmenys A. J. K. , V. M., I. S. priėmė palikimą po motinos J. M. (duomenys neskelbtini) mirties, pradėjusios faktiškai jį valdyti, argumentuodama įrodymų nepakankamumu, netinkamu byloje esančių įrodymų ištyrimu ir įvertinimu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, t. y. tylėjimas ar neveikimas nepripažintini valios priimti palikimą išreiškimu; tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010). Ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015).

Apeliacinės instancijos teismas apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, apeliacinio skundo, atsiliepimo į juos argumentus, apeliantės argumentus dėl netinkamo byloje esančių įrodymų vertinimo, jų nepakankamumo išvadoms pagrįsti vertina pagrįstais.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjos I. P. tėvas Č. M., miręs (duomenys neskelbtini), savo gyvenamąją vietą nuo 1994 m. buvo deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 27), 1998-2002 metų namų ūkio knygoje šiuo adresu namų ūkis įregistruotas J. M., mirusios (duomenys neskelbtini), vardu (t. 1, b. l. 28). Tiek ir mirusioji J. M., tiek ir jos miręs sūnus Č. M. dokumentuose minimi kaip vieninteliai šio ūkio valdytojai (t. 1, b. l. 29). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šeimos galva buvo Č. M., kuris ilgą laiką kartu su savo motina minimuose namuose gyveno, savo motinai visą laiką padėjo namus ir ūkį išlaikyti. Šių teismo išvadų byloje dalyvaujantys asmenys neginčija.

Pirmosios instancijos teismas, daręs išvadą, kad Č. M. motinos palikimą priėmė faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, taip pat sprendė, kad byloje yra pakankamas pagrindas pripažinti suinteresuotus asmenis A. J. K., V. M., I. S. taip pat priėmusiomis motinos palikimą faktiniu jo valdymu. Teismas tokią išvadai pagrįsti laikė byloje esant pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad suinteresuoti asmenys savo ir jų šeimos narių pajamomis ženkliai prisidėjo prie palikimo išlaikymo (tvarkė, prižiūrėjo namą, aplinką, mokėjo mokesčius) ir save laikė turto šeimininkėmis.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu yra pagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad suinteresuotų asmenų nurodytos aplinkybės ir paaiškinimai dėl rūpinimosi namais ir jų priežiūros darbais nėra įrodytos (CPK 185 str.). Byloje nėra pateikta jokių šias aplinkybes patvirtinančių rašytinių (tiesioginių) įrodymų, šių aplinkybių taip pat nepatvirtina ir liudytojai (netiesioginiai įrodymai). Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Kaišiadorių apylinkės seniūnijoje dirbantis A. B. teisme paliudijo, kad dėl namo stogo keitimo kreipėsi Č. M., o po jo mirties Z.; nurodė, kad jam nėra žinomos namų valdos tvarkymo aplinkybės, nežinoma, kas konkrečiai šienavo, prižiūrėjo namų ūkį; nurodė, kad Č. M. seserų, t. y. suinteresuotų asmenų, nepažinojo (2016 05 11 posėdžio garso įrašas). Liudytojas A. K. paaiškino, kad Č. M. buvo tvarkingas, rūpinosi namais; kad naudojimosi namu tvarka buvo nustatyta tarp jo ir J. Z. (2016 05 11 posėdžio garso įrašas). Todėl sutiktina su apeliante, kad suinteresuotų asmenų nurodyti veiksmai – tvarkė, prižiūrėjo namą, aplinką, mokėjo mokesčius, nesant juos pagrindžiančių įrodymų nesudaro pagrindo juos vertinti patvirtinančiais suinteresuotų asmenų valios išreiškimą naudotis, valdyti ir disponuoti palikėjos turtu kaip savo nuosavybe. Pripažintina, kad tokių aplinkybių kaip atvykimas pasisvečiuoti į savo tėviškę, pagalba tvarkant gyvenamąjį namą ir sodybos teritoriją kartu su kito įpėdinio Č. M. veiksmais ir jų pobūdžiu, nesudaro pagrindo išvadai, kad tokie suinteresuotų asmenų veiksmai patvirtina jų, kaip paveldėto turto savininkių, elgesį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. kovo 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016 taip pat yra pažymėjęs, kad, nors byloje palikimo priėmimas buvo grindžiamas tokiais veiksmais: palikėjui priklausiusių daiktų paėmimu, sodybos lankymu, jos tvarkymu, žemės dirbimu, tačiau jais negali būti įrodama akivaizdi valia priimti palikimą.

Aukščiau išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas suinteresuotų asmenų pareiškimą, netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias palikimo priėmimą pradėjus jį faktiškai valdyti, pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, todėl, tenkinant pareiškėjos apeliacinį skundą, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. sprendimas dalyje, kurioje nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad A. J. K. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po motinos J. M. (duomenys neskelbtini) mirties, pradėjusios jį faktiškai valdyti panaikintinas ir šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas – suinteresuotų asmenų pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. sprendimo dalį, kuria, tenkinant suinteresuotų asmenų pareiškimą, nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad A. J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po motinos J. M. (duomenys neskelbtini), pradėjusios jį faktiškai valdyti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – suinteresuotų asmenų pareiškimą atmesti. Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja Rūta Palubinskaitė