Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjos I. P. atstovei advokatei J. Ž., pareiškėjos J. Z. atstovui advokatui A. K., suinteresuotiems asmenims: A. J. K, I. S., jų bei suinteresuoto asmens V. M. atstovui advokato padėjėjui J. L.,

nedalyvaujant pareiškėjoms: I. P. ir J. Z., suinteresuotiems asmenims – V. M., A. G. bei V. M. – ir suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto bankas atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų: J. Z. ir Č. M., kurio teisių perėmėja – I. P., pareiškimą suinteresuotiesiems asmenims – A. J. K, V. M., I. S., A. G., V. M. bei valstybės įmonei Turto bankas – dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo bei pagal suinteresuotų asmenų – A. J. K, V. M., I. S. – pareiškimą pareiškėjams – Č. M., kurio teisių perėmėja – I. P., J. Z. – bei suinteresuotiems asmenims – A. G., V. M. bei valstybės įmonei Turto bankas – dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Č. M., kurio teisių perėmėja yra I. P., ir J. Z. patikslintas pareiškimas tenkintinas iš dalies, A. J. K, V. M. ir I. S. – visiškai

Pareiškėjų patikslintas pareiškimas ir suinteresuotų asmenų – A. J. K, V. M., I. S. – pareiškimas su patikslinimu nagrinėtini remiantis A. M. ir J. M. mirties dieną (atitinkamai: (duomenys neskelbtini)d. ir (duomenys neskelbtini)d.) galiojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis, nes pagal galiojančio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio nuostatą, 2000 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso penktosios knygos ,,Paveldėjimo teisė” normos taikomos paveldėjimo santykiams tada, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui, tai yra nuo 2001 m. liepos 1 d. Pagal 1964 m. liepos 7 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK, galiojęs iki 2001 m. liepos 1 d.) 587 straipsnio 2 dalį laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal CK, galiojusio iki 2001 m. liepos 1 d., 587 str. 3 d., nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Taikant normą, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą, tuometėje teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad įpėdinis priėmė palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdė, naudojo ir disponavo, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius). Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (CK, galiojusio iki 2001 m. liepos 1 d., 587 str. 2 d.). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK, galiojusio iki 2001 m. liepos 1 d., 569 str. 1 d.). Nuo palikimo atsiradimo momento (mirties datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 6 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK, galiojusio iki 2001 m. liepos 1 d., 587 str. 3 d.). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.

Pagal dabar galiojantį Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau – CK) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011). Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Išvadą, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, galima padaryti tik išanalizavus ir įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą – atsakovo aiškinimus, liudytojų parodymus, kitus byloje esančius dokumentus.

Faktinės bylos aplinkybės

Č. M., miręs (duomenys neskelbtini)d. (t. 2, b. l. 28), A. J. K, V. M. bei I. S. yra (duomenys neskelbtini)d. mirusio A. M. ir (duomenys neskelbtini)d. mirusios J. M. vaikai (t. 1, b. l. 13, 16, 17, 18, 19, 23, 82, 83, 85, 86, 88, 89). Šalių paaiškinimais nustatyta, kad mirusieji turėjo aštuonis vaikus: jau paminėtus asmenis bei M. M., gimusį (duomenys neskelbtini)d., mirusį (duomenys neskelbtini)d., V. S., gim. (duomenys neskelbtini)d., mirusią (duomenys neskelbtini)d. (t. 1, b. l. 5, 22), A. Č., gimusią (duomenys neskelbtini)d., mirusią (duomenys neskelbtini)d. (t. 1, b. l. 20, 21, 22), ir V. M., kuri, A. J. K paaiškinimu, mirė dvidešimt trejų, neturėdama vaikų. A. Č., tos pačios suinteresuotosios teigimu, mirė ištekėjusi, bet vaikų neturėdama. M. M. mirė turėdamas du vaikus: V. M. ir A. G. (t. 2, b. l. 54, 56), kurie į šią byla įtraukti suinteresuotais asmenimis. V. S. turėjo keturis vaikus, iš jų viena mergaitė mirusi. Jos kiti vaikai: Kazys, Aura ir J. Z. (t. 1, b. l. 14, 15) – pareiškėja šioje byloje.

Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini)d. mirė pareiškėjo Č. M., kurio teisių perėmėja yra I. P. (t. 2, b. l. 58, 59-61), ir suinteresuotų asmenų – A. J. K, V. M., I. S. – bei pareiškėjos J. Z. senelis, mirusios J. M. sutuoktinis A. M. (t. 1, b. l. 18). Po jo mirties atsirado paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai, nes nėra žinių, kad mirusysis būtų sudaręs testamentą (t. 1, b. l. 151). Nei J. M., nei kiti asmenys įstatymo numatytu terminu nepateikė notarui prašymo priimti A. M. palikimo, būdami įstatyminiais įpėdiniais jo mirties dieną, paveldėjimo byla po A. M. mirties pradėta nebuvo (t. 1, b. l. 133, 150).

(duomenys neskelbtini)d. mirė J. M. (t. 1, b. l. 19), oficialiu testamentu jai priklausančius gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), palikusi savo dukteriai – suinteresuotam asmeniui V. M., ją įpareigodama suteikti visam laikui minėtame name gyvenamąsias patalpas anūkei J. Z. (t. 1, b. l. 90, 91, 149). Nei ši testamentinė įpėdinė, nei įstatyminiai įpėdiniai nepateikė notarui prašymo priimti J. M. palikimo – paveldėjimo byla po jos mirties nebuvo pradėta ir paveldėjimo liudijimas neišduotas (t. 1, b. l. 24, 25).

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad (duomenys neskelbtini)d. mirusi J. M. priėmė palikimą po sutuoktinio A. M. mirties (duomenys neskelbtini)d. faktiškai pradėjusi turtą valdyti

Iš pareiškėjų teiginių patikslintame pareiškime, pareiškėjos J. Z. ir suinteresuotų asmenų paaiškinimų, liudytojų parodymų bei rašytinių įrodymų, matyti, kad J. M. faktinis turto valdymas, jo naudojimas ir disponavimas pasireiškė tuo, kad ji liko gyventi name, esančiame (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 131), kuriame iki mirties gyveno A. M. (toliau – namas), rūpinosi juo, naudojosi juo, taip pat ir kilnojamaisiais daiktais, juos tvarkė, mokėjo mokesčius (t. 1, b. l. 31-32), tvarkė turto registraciją, nes nebuvo sutvarkyta namo nuosavybė (t. 1, b. l. 131-132), ji taip pat organizavo sutuoktinio laidotuves. Pareiškėjai ir suinteresuoti asmenys nurodo, kad jie A. M. palikimo faktiniu valdymu nepriėmė, suprato, kad jį faktiniu valdymu priėmė motina, kuri su palikėjo A. M. turtu elgėsi kaip paveldimo turto savininkė. Įvertinus pareiškėjų, suinteresuotų asmenų paaiškinimų bei rašytinių įrodymų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad J. M. po sutuoktinio A. M. mirties per įstatymo nustatytą šešių mėnesių terminą išreiškė savo valią įgyti savo sutuoktinio A. M. palikimą, t. y. atliko anksčiau aptartus aktyvius veiksmus dėl rūpinimosi ir naudojimosi turtu, kurį laikė savo sutuoktinio palikimu, kas sudaro pagrindą išvadai, jog ji palikimą priėmė pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Paminėtų aplinkybių pagrindu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjo Č. M. ir suinteresuotųjų – A. J. K, V. M., I. S. – motina ir pareiškėjos J. Z. močiutė J. M. priėmė palikimą, atsiradusį po jos sutuoktinio A. M. mirties (duomenys neskelbtini)d., faktiniu valdymu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 str. 2 d. 8 p.).

Dėl juridinę reikšmę turinčių faktų, kad (duomenys neskelbtini)d. miręs Č. M., J. Z., A. J. K, V. M. ir I. S. priėmė palikimą po J. M. mirties (duomenys neskelbtini)d. faktiškai pradėję turtą valdyti

Nors (duomenys neskelbtini)d. mirusi J. M. buvo sudariusi testamentą, kuriuo buvo išreiškusi valią, jog namas liktų jos dukteriai V. M., įpareigodama ją name suteikti gyvenamąsias patalpas vaikaitei J. Z., tačiau V. M. nepasinaudojo palikimo priėmimo būdu – kreipimusi į notarą, nurodydama, kad tuo metu buvo žuvęs jos sūnus, todėl ji blogai jautėsi, V. M. taip pat teigė, kad nėra kreipusis dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, o priėmė palikimą faktiniu valdymu kartu su savo seserimis ir broliu, iš karto po mamos laidotuvių dėl to susitardami. Byloje pakanka duomenų, patvirtinančių, kad po J. M. mirties į notarą niekas iš įpėdinių nesikreipė, po jos mirties likusio turto paveldėjimo įstatymo nustatyta tvarka nei vienas iš įpėdinių neįformino; paveldėjimo byla nebuvo pradėta ir paveldėjimo liudijimas neišduotas. Byloje nustatyta, kad J. M. mirties dieną įstatyminiai įpėdiniai buvo: Č. M., A. J. K, V. M., I. S. ir (duomenys neskelbtini) d. mirusio M. M. vaikai – suinteresuoti asmenys: V. M. ir A. G..

Nors visi proceso dalyviai teigė, kad J. M. įpėdinė buvo ir vaikaitė J. Z., teismas pažymi, kad J. M. mirties dieną buvo gyva J. Z. motina V. S., todėl J. Z. negalėjo paveldėti atstovavimo teise, nes V. S., būdama mirusiosios duktė, mirties dieną ir per tuo metu galiojančio įstatymo nustatytą šešių mėnesių terminą, kaip įstatyminė įpėdinė, galėjo išreikšti valią priimti J. M. palikimą. Kadangi V. S. mirė (duomenys neskelbtini)d., t. y. seniai pasibaigus šešių mėnesių terminui po mirties, teisė priimti palikimą J. Z. neperėjo. Šioje byloje nebuvo nustatyta, ar V. S. kartu su trimis savo seserimis – A. J. K, V. M. ir I. S. – bei broliu Č. M. susitarė ir priėmė mirusios savo motinos J. M. palikimą per įstatymo nustatytą terminą faktiškai pradėdama turtą valdyti. A. J. K teismui paaiškino, kad mirus jų mamai J. M., iš karto kartu su Jūrate atėjo gyventi Jūratės mama V. S., pardavusi Rukloje butą, nes Jūratė viena gyventi negali; I. S. teigė, kad po mamos mirties brolis Č. M. pradėjo prašytis visų seserų (jos, Vaclavos, A. J. ir tuo laiku dar gyvos Valės), kad leistų tėvų namuose gyventi, nes neturi, kur dėtis. Iš tokių paaiškinimų, tikėtina, kad V. S. elgėsi taip pat arba panašiai, kaip ir kitos mirusios J. M. dukterys, tačiau byloje nepakanka duomenų faktui, kad ji galėjo priimti J. M. palikimą faktiniu valdymu, taip pat byloje nėra suformuluotas toks prašymas. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, atsisakytina pripažinti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. Z. per įstatymo nustatytą terminą po J. M. mirties (duomenys neskelbtini)d. priėmė jos palikimą faktiškai pradėjusi valdyti mirusiosios turtą, kadangi J. Z. nebuvo J. M. įpėdinė, nors faktiškai jos turtą valdė. Pažymėtina, kad juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymas šioje byloje neužkerta kelio kreiptis su prašymu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad (duomenys neskelbtini)d. mirusi V. S. priėmė savo mirusios motinos J. M. palikimą, faktiškai pradėdama valdyti jos turtą, nustatymo.

Kitų įpėdinių byloje nenustatyta. J. M. mirties dieną buvusi gyva A. Č., kaip nurodė A. J. K, mirė ištekėjusi, bet neturėdama vaikų, o duktė Vanda mirė dvidešimt trejų, neturėdama vaikų. Niekas iš suinteresuotų asmenų neprieštaravo, kad būtų nustatytas faktas, jog Č. M. faktiniu valdymu per įstatymo nustatytą terminą priėmė turtą po savo motinos J. M. mirties. Nors pareiškėjų, suinteresuotų asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai dėl laiko, kada Č. M. atsikėlė gyventi į namą, skyrėsi, tačiau teismas laiko, jog pagrįstai tikėtina, kad dar J. M. esant gyvai Č. M. atsikraustė į motinos namus ir liko gyventi ten jai mirus. Tokia išvada darytina dėl to, kad nei suinteresuotosios, nei liudytojos – R. L. ir A. Č. – neatsiminė tiksliai kada Č. M. atsikraustė į J. M. namus. Ir nors buvo teigiama, kad labiau tikėtina, kad jis negyveno iki mamos mirties ir vėliau, liudytojai – A. B. ir A. K. – parodė, kad Č. M. name tikrai gyveno dar esant gyvai jo mamai J. M. ir vėliau, ten tvarkėsi. Visos bylos nagrinėjimo metu pareiškėjo ir jo teisių perėmėjos atstovė nuosekliai teigė, kad Č. M. motinos palikimą priėmė faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti per įstatymo numatytą terminą palikimui priimti. Tai matyti ne tik iš pareiškėjų, Č. M. atstovės bei liudytojų paaiškinimų, bet ir rašytinių įrodymų: Č. M. 1994 m. rugsėjo 6 d. savo gyvenamąją vietą buvo deklaravęs (duomenys neskelbtini)savivaldybės administracijos Kaišiadorių apylinkės seniūnija yra išdavusi pažymas, iš kurių matyti, jog mirusios J. M. turtą faktiškai perėmė valdyti sūnus Č. M. ir anūkė J. Z., 1998-2002 m. Namų ūkio knygoje Nr. 8 (duomenys neskelbtini)k., namų ūkis įregistruotas J. M. ir Č. M. vardu (t. 1, b. l. 27, 28, 29). Taigi matyti, kad Č. M. faktinis mirusios mamos turto valdymas, jo naudojimas ir disponavimas pasireiškė gyvenimu mamos name po jos mirties. Nors patikslintame pareiškime nurodoma, kad abu pareiškėjai tvarkė namą, šildė jį, pirko malkas, rūpinosi gerbūviu, prižiūrėjo aplinką sodyboje, šienavo, mokėjo mokesčius, pažymėtina, kad iš suinteresuotųjų ir liudytojų parodymų nustatyta, kad jie tai darė ne vieni. Byloje nustatyta, kad J. Z. gaudavo nedideles pajamas, liudytojas A. K. patvirtino, kad ir Č. M. jos buvo mažos, be to, ne tik jis, bet ir proceso dalyviai teigė, kad mėgdavo išgerti, dėl ko pajamų namo ir jo aplinkos priežiūrai, pagrįstai tikėtina, nelikdavo arba likdavo mažai. Atsižvelgiant į tai, pagrįstai tikėtina, kad suinteresuotosios – A. J. K, V. M. ir I. S. – savo ir jų šeimos narių darbu ir pinigais ženkliai prisidėjo prie to, kad namas ir jo aplinka, kaip paliudijo seniūno pavaduotojas A. B., buvo išlaikyti tinkamai. Išnagrinėjus bylą, teismui nekyla abejonių, kad visi proceso dalyviai iš karto po motinos ir močiutės J. M. mirties susitarė, kad name gyvens Č. M. ir J. Z.. Toks sprendimas buvo priimtas, nes suinteresuotosioms – A. J. K, V. M. ir I. S. – gyvenamasis plotas nebuvo reikalingas, jos turėjo savo namus, kur gyveno su šeimomis.

Byloje nenustatyta, kuriuo konkrečiai laikotarpiu buvo rūpinamasi namu ir jo aplinka, tačiau atmestinas I. P. atstovės advokatės J. Ž. argumentas, kad namo priežiūrai ir jo aplinkai reikalingus darbus suinteresuotosios ir jų šeimos nariai atliko tik paskutiniais metais. Tiek A. J. K, V. M. ir I. S., tiek liudytojos – R. L. ir A. Č. – nurodė, kad iš karto po J. M. mirties jos pagrindiniu turtu – sodyba buvo rūpinamasi, ir tai darė ne tik pareiškėja J. Z., bet ir suinteresuotosios. Nors byloje ne kartą buvo akcentuota, kad, vykdydamos mamos valią, suinteresuotosios suteikė J. Z. gyvenamąsias patalpas ir jai padėjo darbu bei pinigais, byloje nustatyta, kad jų valia buvo padėti ne tik dėl to, kad J. Z. viena negalėjo pasirūpinti ne tik sodyba, bet ir savimi, tačiau ir dėl to, kad nesunyktų tėvų turtas. Tai, kad A. J. K, V. M. ir I. S. save laikė sodybos šeimininkėmis, rodo tai, kad iš karto po mamos laidotuvių jos su Č. M. sprendė dėl gyvenimo name, kad priimdavo sprendimus, kaip turtą tvarkyti. Pareiškėjas Č. M. taip pat jautėsi šeimininkas – teismo posėdyje J. Z. teigė, kad jis barėsi, kai giminės nupjovė šakas. Atsižvelgiant į tai, laikytinas nepagrįstu advokatės J. Ž. argumentas, kad nebuvo ginčo dėl daiktų pasiėmimo, o suinteresuotosios negali būti laikomos priėmusios motinos turtą faktiniu valdymu. Minėtas ginčas dėl aplinkos tvarkymo šalia kitų įrodymų gali būti laikomas asmenų valios išraiška. Pažymėtina, kad, priešingai nei teigia advokatė, suinteresuotas asmuo I. S. pasiėmė ne tik mamos rankų darbus, bet ir pjūklą, kuris nelaikytinas pasiimtu atminimui, bet naudojimui. Iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad buvo paimta ir kitų namų ūkio reikmenų, skirtų naudoti ūkyje, bet ne atminimui (t. 1, b. l. 93, 94), pareiškime nurodyta, kad be daiktų, skirtų atminimui, pjūklo buvo paimtas dar ir kirvis, pjautuvas. I. S. taip pat nurodė, kad darže derlių užsiaugina ne tik padėdama J. Z., bet ir sau. Akivaizdu, kad ji save vertina po motinos mirties likusio turto bendrasavininke.

Nors į bylą nėra pateiktas suinteresuotųjų susitarimas su Č. M., kad jis nereikš pretenzijų į kitą nei jo gyvenamą namo dalį, tačiau teismui nekyla abejonių, kad bent jau žodinis susitarimas dėl naudojimosi namu, jo aplinka buvo, ir suinteresuotosios išreiškė savo valią, nustatant naudojamas turto dalis. Ar susitarta buvo iš karto po motinos mirties, ar vėliau neturi esminės reikšmės, nes byloje užtenka duomenų, kad nuo pat pradžių A. J. K, V. M. ir I. S. save laikė turto šeimininkėmis. Apie bandymus tartis ir tarimosi laiką galima spręsti ir iš to, kad Č. M. duktė I. P. iš karto po J. M. mirties skambino vienai iš seserų – būtent tai, kuriai motinos testamentu buvo paskirtas namas – V. M., tačiau, kaip nustatyta byloje, seserys visos nutarė paveldėti. Č. M. taip pat ne tik gyveno ir naudojosi, bet ir rūpinosi sodyba ir namu: pasitvarkydavo prireikus, turėjo savo daržą – tai paliudijo ir J. Z., ir liudytojas A. K..

Visgi atkreiptinas dėmesys, kad neaišku, nuo kurio laiko, bet Č. M. su seserimis ir J. Z. konfliktavo. Tokioje situacijoje būtų keista, jei jie su J. Z. už butą būtų mokėję pusiau, tokios aplinkybės nenurodė ir nei vienas byloje liudijęs asmuo. J. Z. ir suinteresuotųjų – A. J. K, V. M. ir I. S. – iš dalies ir liudytojo A. K. paaiškinimai dėl naudojimosi namo, jo aplinka, baldų pasidalinimas taip pat rodo, kad J. Z. vengė bendrauti su Č. M.. V. M. paaiškino, kad brolis yra atsisakęs mokėti mokesčius, visgi aplinkybė, kad Č. M. iki konflikto būtų mokėjęs mokesčius byloje nėra objektyviai paneigta. Tačiau byloje buvo pakankamai aiškiai visų suinteresuotųjų pasisakyta, kad pinigus A. J. K duodavo J. Z., o aplinkybė, kad prie mokesčių prisidėdavo Č. M., nenustatyta. Taigi arčiausiai tėvų namų gyvenanti A. J. K ne tik labiausiai prisidėjo prie sodybos tvarkymo, ji surinkdavo savo ir seserų pinigus ir juos paskirstydavo. Ir vėl negalima sutikti su advokatės J. Ž. pozicija, kad J. Z. tik paduodavo jai pinigus, kurie buvo jos, o A. J. K, kaip sumanesnė, jais apmokėdavo mokesčius, malkas ir visa kita, kas buvo reikalinga sodybos išlaikymui. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje yra duomenys, kad J. Z. yra neįgali (t. 1, b. l. 92), paaiškinimuose ir liudijimuose ne kartą buvo pabrėžta, kad jai sudėtinga elgtis su pinigais, todėl tik atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumą galima vertinti jos paaiškinimą, kad mokesčiai buvo mokami iš jos pinigų. Sunku patikėti, kad nedidelės J. Z. neįgalumo pensijos būtų užtekę mokesčiams, namo priežiūrai (remontui, apsodinimui), maistui ir panašiai. Iš visų pasisakymų darytina išvada, kad A. J. K, surinkusi pinigus iš seserų ir paėmusi iš J. Z., paskirstydavo juos jau minėtoms išlaidoms ir dalį skirdavo tėvų kapų priežiūrai. Kuriuos pinigus kokiam tikslui jis skirdavo, byloje neišsiaiškinta, tačiau akivaizdu, kad visos seserys ir J. Z. prisidėjo prie sodybos priežiūros ir tėvų kapų tvarkymo savo darbu ir pinigais (t. 1, b. l. 95-100).

Tam, kad priimtų mirusios motinos palikimą, jos dukros neturėjo visų sodybos priežiūros darbų atlikti iš karto. Natūralu, kad juo atliko atsiradus poreikiui, tačiau visus daugiau kaip šešiolika metų rūpinosi sodyba kaip teisėtos jos šeimininkės. Tiek savo atsiliepimuose, tiek pareiškime, tiek teismo posėdžiuose jos nuosekliai teigė, kad perimdamos palikimą jos sutvarkė mamos drabužius, perrinko nuotraukas, asmeninius tėvų daiktus, kai ką pasiėmė, daug metų prižiūrėjo namus ir aplinką, atliko remontą, pirko baldus, malkas namui šildyti, šienavo žolę. Jos nurodo pradėjusios pilnai disponuoti ir valdyti perimtus daiktus, ir mano, kad tapo pilnavertės tėvams priklausiusių kilnojamųjų ir nekilnojamųjų daiktų savininkės ir valdytojos. Minėtus aktyvius veiksmus A. J. K, V. M. ir I. S. atliko per įstatymo nustatytą terminą minėtus

Taigi šioje byloje nustatyta, kad A. J. K, V. M., I. S. ir Č. M. atliko aktyvius veiksmus, liudijančius, kad savo mirusios motinos J. M. palikimą jie priėmė faktiniu valdymu, kuris pasireiškė rūpinimusi likusiu motinos nekilnojamuoju turtu, sodybos aplinka, jos asmeniniais daiktais, mokesčių mokėjimu. Aktyviais veiksmais rūpindamiesi likusiu motinos turtu, Č. M., A. J. K, V. M. ir I. S. su palikėjos turtu elgėsi kaip paveldimo turto savininkai. Įvertinus byloje pareiškėjų, suinteresuotųjų asmenų paaiškinimų, liudytojų parodymų bei rašytinių įrodymų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėjas Č. M. ir suinteresuoti asmenys – A. J. K, V. M. bei I. S. – per įstatymo nustatytą šešių mėnesių terminą išreiškė savo valią įgyti savo motinos J. M. palikimą, t. y. atliko anksčiau aptartus aktyvius veiksmus dėl rūpinimosi ir naudojimosi turtu, kurį laiko savo motinos palikimu, kas sudaro pagrindą išvadai, jog jie palikimą priėmė pradėję paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Č. M. ir J. Z. patikslintą pareiškimą tenkinti iš dalies, A. J. K, V. M. ir I. S. pareiškimą su patikslinimu tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinio A. M. M. mirties (duomenys neskelbtini)d., faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Č. M., a. k. (duomenys neskelbtini) A. J. K a. k. (duomenys neskelbtini) V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) po motinos J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini)d., priėmė jos palikimą, pradėję jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimams pagal įstatymą gauti.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.