- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-03
- Bylos Nr.
- e2-27779-1154/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Navickytė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „AVV“
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kremen“
- Advokatai
- Algis Tursas, Igoris Manzurovas
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „AVV“ vadovui V. V. ir atstovui advokatui Algiui Tursui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „AVV“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kremen“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „AVV“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Kremen“, prašydama priteisti iš atsakovės 4796,80 Eur skolos už laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 19 d. iki 2021 m. liepos 1 d. Ieškovė reikalavimą grindė tarp šalių 2017 m. rugsėjo 11 d. žodinio susitarimo pagrindu susiklosčiusiais nuomos santykiais. Ieškovės teigimu, remdamasi šiuo susitarimu, atsakovė nuo 2017 m. rugsėjo 15 d. iki šiol sandėliuoja savo medienos gaminius ieškovei priklausančioje stoginėje, tačiau nuomos mokestį sumokėjo tik už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 15 d. iki 2017 m. gruodžio 15 d., t. y. 300 Eur už tris mėnesius (po 100 Eur už mėnesį). Ieškovės teigimu, atsakovė už nuomą turėjo mokėti po 100 Eur per mėnesį, o už 2018 m. vasario–lapkričio mėnesius – po 150 Eur per mėnesį, taigi iš viso iki 2021 m. liepos 1 d. atsakovės skola ieškovei siekė 4786,80 Eur. Papildytu ieškiniu ieškovė padidino ieškinio sumą iki 5096,80 Eur, papildomai prašydama priteisti iš atsakovės po 100 Eur kas mėnesį iki 2021 m. spalio 1 d.
Atsiliepimas
2. Atsakovė UAB „Kremen“ atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir teigė, kad su ieškove nėra sudariusi jokių sutarčių, nebuvo susitarta nei dėl kainos, nei dėl termino. Tai patvirtina ir aplinkybė, kad ieškovė iki šiol nereiškė jokių pretenzijų, nereikalavo sudaryti sutartį ir pan. Atsakovė tiesiog paprašė ieškovės leidimo palikti jos teritorijoje medienos gaminius ir sumokėjo jai už tai 300 Eur, todėl nėra ieškovei skolinga. Artimiausiu metu ketina medieną išsivežti.
3. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Algis Tursas paaiškino, kad atsakovė iš esmės neginčija susitarimo dėl medienos laikymo, taip pat neginčija, kad stoginė, kurioje sukrauta mediena, priklauso ieškovei, neginčija ir termino, kuris tęsiasi nuo 2017 m. rugsėjo 19 d. iki šiol. Atsakovė ginčija tik susitarimo turinį, teigdama, kad tai ne nuoma (pasauga), o paprastas ieškovės leidimas atsakovei susikrauti medieną, už kurį atsakovė sumokėjo fiksuotą 300 Eur sumą. Ieškovės atstovas nurodė, kad nuomos sutarties sudarymą patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai (išrašas iš ieškovės banko sąskaitos, ieškovės atsakovei išrašyta sąskaita, taip pat ieškovės ir atsakovės vadovų susirašinėjimas elektroniniu paštu, iš kurio matyti, kad buvo derinamas tik atsiskaitymas ir kad atsakovės vadovas sutiko su 100 Eur per mėnesį kaina). Atsakovė jokių įrodymų, kurie paneigtų šias aplinkybes, nepateikė.
Šalies argumentai
4. Ieškovės vadovas V. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis nuolat ragino atsakovės vadovą atsiskaityti (daugiausia trumposiomis žinutėmis įmonės mobiliuoju telefonu), tačiau šis iki šiol neatsiskaito, nors jo mediena vis dar sandėliuojama pas ieškovę. Vadovas taip pat nurodė, kad už dešimties mėnesių laikotarpį atsakovė turėtų mokėti po 150 Eur už nuomą, nes tą laiką atsakovės medienos gaminiai buvo sukrauti netvarkingai, t. y. taip, kad užėmė ne dvi stoginės sekcijas (kurių nuomos kaina po 50 Eur/mėn.), bet tris, taigi faktiškai atsakovė naudojosi didesniu plotu ir dėl to juo negalėjo naudotis kiti ieškovės nuomininkai, todėl atsakovė turėtų mokėti didesnę kainą. Vėliau ieškovė savo pajėgomis sukrovė medieną taip, kad tilptų į dvi sekcijas. Vadovas paaiškino, jog rašytinės sutarties su atsakove nesudarinėjo, nes nesitikėjo, jog mediena bus sandėliuojama taip ilgai, iš pradžių tarėsi tik dėl kelių mėnesių, o atsakovė vis žadėjo medieną išvežti.
5. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas Igoris Manzurovas nurodė, kad atsakovė su ieškove buvo susitarusi, jog ieškovė kurį laiką pasaugos medieną už 300 Eur atlygį. Dėl konkretaus termino nebuvo susitarta. Ieškovės išrašytoje sąskaitoje faktūroje nėra atsakovės parašo, todėl ši sąskaita neįrodo, kad buvo susitarta dėl 300 Eur mokesčio už tris mėnesius. Atsakovės atstovo teigimu, atsakovė laukė, kada galės parduoti ir išvežti medieną. Susitarimo su ieškove dėl mokėjimo kas mėnesį nebuvo. Juridinių asmenų santykiai, jeigu dėl jų būtų susitarta, turėtų būti įforminti rašytiniais dokumentais, tačiau tokių dokumentų ieškovė nepateikė. Nebuvo susitarta nei dėl mokesčio dydžio, nei dėl papildomų atsakovės įsipareigojimų mokėti už didesnį plotą, atsakovė atsiskaitė iš karto. Be to, jeigu būtų buvęs susitarimas dėl kasmėnesinio mokesčio, tuomet sunkiai paaiškinama, kodėl ketverius metus ieškovė nesiėmė jokių veiksmų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
6. Iš šalių pateiktų procesinių dokumentų, jų paaiškinimų teismo posėdžio metu bei rašytinių įrodymų nustatyta, kad nuo 2017 m. rugsėjo 19 d. atsakovė laiko jai priklausančius medienos gaminius ieškovei priklausančioje stoginėje. Dėl šios aplinkybės šalių ginčo nėra, todėl teismas plačiau dėl to nepasisako. Ginčas kilo dėl to, kokiu pagrindu laikoma mediena ir koks buvo šalių susitarimas (jeigu buvo) dėl atlygio už jos laikymą.
7. Ieškovės vadovas V. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovės vadovas apie ieškovę ir galimybę jos teritorijoje kažkuriam laikui susikrauti medienos gaminius sužinojo iš bendro pažįstamo. V. V. teigė, kad atsakovės vadovą anksčiau buvo matęs, bet artimiau nepažinojo. Ieškovei neprieštaraujant, atsakovė atsivežė medieną, po apdorojimo ir paruošimo susikrovė ieškovės stoginėje.
8. Ieškovė į bylą pateikė 2017 m. rugsėjo 11 d. ieškovės atsakovei išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. AVV17-250, kurioje nurodyta, kad suteikta paslauga – stoginės nuoma nuo 2017 09 15 iki 2017 12 15, suma – 300 Eur. Iš byloje esančio ieškovės banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2017 m. rugsėjo 14 d. atsakovė UAB „Kremen“ pervedė į ieškovės sąskaitą 300 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodyta: „stoginės nuoma 2017/09/15-2017/12/15“. Iš šių įrodymų teismas daro išvadą, kad ieškovė ir atsakovė susitarė dėl stoginės nuomos trijų mėnesių terminui už 300 Eur mokestį. Atsakovės teiginio, kad tai buvo tik draugiškas susitarimas, nepatvirtina bylos aplinkybės, nes byloje neįrodyta, kad ieškovę ir atsakovę būtų sieję draugiški, neformalūs santykiai. Be to, pirmiau minėti rašytiniai įrodymai patvirtina ne tik sumą, dėl kurios buvo susitarta, bet ir sutartą medienos laikymo laikotarpį – tris mėnesius nuo 2017 m. rugsėjo 15 d. iki 2017 m. gruodžio 15 d. Atsakovės atstovas teigė, kad ieškovės išrašyta 2017 m. rugsėjo 11 d. sąskaita faktūra yra netinkamas įrodymas, nes joje nėra atsakovės parašo. Tačiau aplinkybę, kad buvo susitarta dėl 300 Eur mokesčio už konkretų 3 mėnesių laikotarpį, patvirtina ne tik 2017 m. rugsėjo 11 d. sąskaita faktūra, bet ir po kelių dienų po jos išrašymo atsakovės atliktas 300 Eur pervedimas į ieškovės banko sąskaitą, kuriame mokėjimo paskirtis nurodyta kaip stoginės nuoma už tris konkrečiai įvardytus mėnesius. Minėta, kad paties fakto, jog atsakovė nuo 2017 m. rugsėjo 19 d. laiko medienos gaminius pas ieškovę, nė viena šalis neginčijo, o kitų įrodymų, kokiu pagrindu mediena laikoma, byloje nėra. Atsakovės atstovas teigė, kad tai buvo tik paprastas susitarimas dėl medienos sandėliavimo kurį laiką pas ieškovę už fiksuotą kainą ir kad jokių sutartinių įsipareigojimų šalys neprisiėmė. Tačiau pirmiau minėti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog šalys susitarė dėl konkretaus laikotarpio, apibrėžto kalendorinėmis datomis, o kitokių įrodymų, kurie paneigtų šį susitarimą ar patvirtintų kitokias aplinkybes, byloje nėra.
9. Iš aptartų įrodymų teismas daro išvadą, jog byloje nustatyta, pirma, kad ieškovė ir atsakovė susitarė dėl atsakovės medienos gaminių laikymo ieškovės stoginėje, antra, šis susitarimas buvo apibrėžtas 3 mėnesių terminu, trečia, šalys susitarė dėl medienos laikymo per nustatytą laikotarpį kainos – 300 Eur.
10. Šalys skirtingai apibrėžia tarp jų susiklosčiusių santykių pobūdį, įvardydamos juos ir kaip pasaugos, ir kaip sandėliavimo, ir kaip nuomos. Kasacinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad ieškinyje ieškovas turi nurodyti ieškinio dalyką, t. y. materialųjį teisinį reikalavimą, ir faktinį ieškinio pagrindą, t. y. aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą atsakovui. Tačiau nuo faktinio ieškinio pagrindo reikia skirti teisinį ieškinio pagrindą – ginčo santykiui taikytinas materialiosios teisės normas. Teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Vykdydamas teisinį santykių kvalifikavimą, teismas įstatymą, taikytiną ginčui spręsti, pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes parenka savo nuožiūra (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CK) 265 straipsnio 1 dalis) ir yra nepriklausomas nuo šalių nuomonės ar pageidavimų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017 28 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Ginčo šalys gali pasiūlyti teismui ginčo teisinę kvalifikaciją, tačiau šalių nurodytas ieškinio teisinis pagrindas teismui nėra privalomas. Teismas, spręsdamas ginčą, privalo konkrečiam ginčo santykiui pritaikyti tinkamą teisės normą, atitinkančią faktinį ieškinio pagrindą, t. y. tinkamai kvalifikuoti ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-915/2019, 39 punktas).
11. Vienas esminių skirtumų tarp pasaugos ir nuomos sutarčių yra tas, kad pasaugos sutartimi saugotojas įsipareigoja saugoti kitos šalies perduotą kilnojamąjį daiktą ir grąžinti jį išsaugotą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.830 straipsnio 1 dalis). Sandėliavimo sutartis yra viena iš pasaugos sutarties rūšių, ji irgi suponuoja saugojimo paslaugos suteikimą ir atsakomybės už daikto išsaugojimą prisiėmimą (žr., pvz., CK 6.851, 6.852 straipsnius). Šalys savo santykius procesiniuose dokumentuose ir paaiškinimuose kartais įvardija ir kaip medienos sandėliavimo, tačiau byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurios patvirtintų, kad ieškovė buvo prisiėmusi atsakomybę už atsakovės medieną, to šalys ir neteigia. Dėl to teismas sprendžia, kad nėra pagrindo šalių santykius kvalifikuoti kaip pasaugos ar kaip atskiros jos rūšies – sandėliavimo.
12. Nuomos sutartimi viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 straipsnio 1 dalis). Iš byloje esančių įrodymų ir jų pagrindu nustatytų aplinkybių spręstina, kad šalys buvo susitarusios būtent dėl stoginės nuomos. Pirma, tai tiesiogiai nurodyta ir rašytiniuose dokumentuose (2017 m. rugsėjo 11 d. PVM sąskaitoje faktūroje, ieškovės banko sąskaitos išraše esančiame įraše dėl atsakovo 2017 m. rugsėjo 14 d. padaryto 300 Eur sumos pervedimo ieškovei paskirties), antra, tai patvirtina šalių santykių turinys. Byloje iš šalių ir jų atstovų paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad atsakovei buvo suteikta teisė naudotis konkrečiai nustatyta stoginės dalimi, joje ji turėjo teisę susikrauti savo medienos gaminius, t. y. ji pagal šalių susitarimą atsakovė naudojosi ieškovei priklausančios stoginės dalimi. Be to, minėta, pateikti įrodymai patvirtina ir šalių susitarimą dėl atlygio už naudojimąsi ieškovei priklausančiu daiktu. Taigi šalių faktinių santykių turinys atitinka pagrindinius nuomos sutarties bruožus, kurie yra, pirma, daikto perdavimas nuomininkui laikinam valdymui ir naudojimui, antra, atlygintinumas už naudojimąsi daiktu. Atsižvelgiant į tai, ieškovės ir atsakovės santykiai kvalifikuotini kaip nuomos santykiai.
13. Sutartinių santykių teisiniam reguliavimui būdingas minimalus šalių valios varžymas, todėl šalys gali laisvai nusistatyti tarpusavio teises bei pareigas, jos taip pat yra laisvos pasirinkdamos formą, kuria išreiškia savo susitarimo turinį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Gelgotas transportas“ v. I. S., bylos Nr. 3K-3-224/2012). Įstatyme nustatyta, kad sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta ar notarine) forma arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnio 1 dalis). Privaloma rašytinė sandorio forma (paprasta ar notarinė) irgi nustatyta įstatyme (CK 1.73, 1.74 straipsniai), o sandoriai, kuriems įstatymai ar šalių susitarimas nenustato rašytinės formos, gali būti sudaromi žodžiu (CK 1.72 straipsnio 1 dalis).??? Taigi vien aplinkybė, kad šalys savo susitarimo neįformino sudarydamos rašytinę sutartį, savaime nereiškia, kad jos nesusisaistė sutartiniais įsipareigojimais, juolab kad šalių sutartinius santykius patvirtina faktiniai jų veiksmai, rodantys esamo susitarimo abipusį tęstinį vykdymą. Ieškovė, būdama stoginės savininkė, ilgą laiką leido atsakovei laikyti tam tikroje jos dalyje savo medieną, o atsakovė ją laikė, taip faktiškai naudodamasi ieškovei priklausančiu daiktu.
14. Pagal CK 6.481 straipsnį, jeigu pasibaigus sutarties terminui nuomininkas daugiau kaip dešimt dienų toliau naudojasi daiktu ir nuomotojas tam neprieštarauja, tai laikoma, kad sutartis tapo neterminuota. Byloje nustačius, kad ieškovė ir atsakovė sudarė stoginės nuomos sutartį trims mėnesiams už konkrečiai sutartą kainą, taip pat iš esmės nesant ginčo dėl to, kad pasibaigus šiam terminui atsakovė ir toliau naudojosi ieškovės stogine, o ieškovė tokiam naudojimuisi neprieštaravo (tik ragino atsakovę atsiskaityti), yra pagrindas daryti išvadą, kad šalių nuomos santykiai tapo neterminuoti, t. y. tęsėsi toliau pradiniu susitarimu nustatytomis sąlygomis. Atsakovės atstovas šį susitarimą, ypač dėl atsiskaitymo sumos ir periodiškumo, ginčijo, tačiau atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų kitokį šalių susitarimą. Kita vertus, byloje nustatyta, ir tai patvirtino abiejų šalių atstovai bei byloje kaip liudytojas apklaustas R. Š. (R. Š.), kad šalys yra verslininkės, iš savo veiklos siekiančios gauti pelno, o ieškovė verčiasi ir nekilnojamųjų daiktų nuoma bei gauna už tai pajamas, todėl atsakovė, siekdama įrodyti, jog buvo susitarta naudotis stogine be atlygio, turėjo pateikti įrodymus, paneigiančius šalių susitarimą dėl mokesčio už nuomą. Tokių įrodymų byloje nepateikta. Dėl to teismas daro išvadą, kad šalių sudaryta terminuota trijų mėnesių nuomos sutartis, abiem šalims tęsiant faktinius nuomos santykius, tapo neterminuota (CK 6.481 straipsnis). Byloje nėra duomenų, kad vėliau šalys būtų susitarusios dėl kitokio dydžio nuomos mokesčio, todėl laikytina, kad nuomos sutartis tęsėsi tomis pačiomis sąlygomis, įskaitant 100 Eur per mėnesį nuomos mokestį.
15. Pagal CK 6.478 straipsnio 1 dalį nuomos sutartis ilgesniam kaip vienerių metų terminui turi būti rašytinė. Kita vertus, įstatyme nėra įsakmiai nurodyta, kad rašytinės formos nesilaikymas daro sutartį negaliojančią. CK 1.93 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti. Byloje sutarties sudarymo faktas, minėta, įrodytas rašytiniais įrodymais ir šalių bei jų atstovų paaiškinimais, todėl tai, kad šalys savo teisinių santykių neįformino sudarydamos rašytinę nuomos sutartį, nedaro negaliojančio jų susitarimo dėl nuomos ir jų sutartinių santykių nepaneigia, taip pat nepaneigia ir iš tų santykių šalims kylančių teisių ir pareigų.
16. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad ieškovė tik po ketverių metų ėmė reikalauti sumokėti už nuomą. Iš byloje pateikto ieškovės ir atsakovės vadovų susirašinėjimo elektroniniu paštu matyti, kad dar 2018 m. šalys tarėsi dėl nuomos mokesčio, atsakovės vadovas teiravosi, kodėl mokestis padidėjo iki 150 Eur, bet iš esmės neprieštaravo dėl 100 Eur. Ieškovės vadovas V. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovės vadovą matė vos kelis kartus, tačiau nuolat ragino jį susimokėti trumposiomis žinutėmis telefonu, tik atsakovė nuolat delsė atsiskaityti. Aplinkybė, kad atsakovė, be 2017 m. rugsėjo mėn. ieškovei už stoginės nuomą sumokėtų 300 Eur, daugiau jokių mokėjimų neatliko, byloje nustatyta, atsakovė jos neginčija.
17. Remdamasis nurodytais argumentais, byloje nustatytų aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, kad ieškovė ir atsakovė 2017 m. rugsėjo 19 d. sudarė stoginės nuomos sutartį trijų mėnesių terminui už 300 Eur nuomos mokestį už šį laikotarpį, t. y. po 100 Eur per mėnesį. Šalims faktiškai tęsiant nuomos santykius ir pasibaigus 3 mėnesių terminui, sutartis tapo neterminuota tokiomis pačiomis pradinio susitarimo sąlygomis. Dėl to ieškovės reikalavimas priteisti iš ieškovės po 100 Eur už kiekvieną mėnesį už laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 19 d. iki 2021 m. spalio 1 d. pripažintinas pagrįstu ir tenkintinas.
18. Ieškovė taip pat nurodo, kad dešimt mėnesių (2018 m. vasario–lapkričio mėn.) atsakovė faktiškai naudojosi didesne stoginės dalimi – ne dviem, bet trimis sekcijomis, todėl už šį laikotarpį ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovės po 150 Eur. Byloje nustatyta, kad šalių nuomos sutartis tapo neterminuota pradinio susitarimo sąlygomis. Ieškovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog šalys buvo susitarusios padidinti nuomojamą stoginės plotą ir atitinkamai – užmokestį už jį. Ieškovė to ir neteigė, ji tik nurodė, kad atsakovė faktiniais veiksmais (dėl netvarkingai sudėtos medienos) buvo užėmusi dalį trečios sekcijos, dėl ko ja negalėjo naudotis kiti nuomininkai.
19. Tokie ieškovės paaiškinimai galėtų būti teisiškai reikšmingi, jeigu ji reikštų reikalavimą taikyti atsakovei civilinę atsakomybę už sutarties sąlygų pažeidimą ir įrodinėtų visas civilinės atsakomybės sąlygas, įskaitant nuostolių faktą ir dydį, tačiau tokių reikalavimų byloje nepareikšta. Reikalaudama atlyginimo už naudojimąsi stogine pagal sutartį, ieškovė turėtų įrodyti, kad šalys buvo susitarusios dėl didesnio ploto nuomos, tačiau tokių įrodymų byloje nėra. Priešingai, tiek ieškovės vadovas, tiek liudytoju byloje apklaustas ieškovės teritorijoje veiklą vykdantis R. Š. (R. Š.) patvirtino, kad ieškovės mediena tiesiog buvo sukrauta netinkamai ir dėl to užėmė dalį gretimos sekcijos ir kad vėliau mediena, pasinaudojant liudytojo R. Š. turima technika, buvo perkrauta ir sudėta taip, kad sutilptų į dvi sekcijas ir neužimtų trečiosios. Taigi ieškovė iš esmės įrodinėja ne susitarimo su atsakove dėl naudojimosi trečia sekcija buvimą, bet susitarimo dėl naudojimosi dviem sekcijomis pažeidimą iš atsakovės pusės, nulemtą netinkamo jos medienos gaminių tvarkymo. Jeigu šalys būtų susitarusios, kad atsakovė naudosis trimis sekcijomis, ieškovė nebūtų turėjusi teisės perkrauti atsakovės medieną. Taigi tai, kad ieškovė su liudytojo R. Š. pagalba perkrovė medieną, kad ji neužimtų trečios sekcijos, papildomai patvirtina, jog dėl šios sekcijos nuomos ir nuomos mokesčio už jos nuomą ieškovė ir atsakovė nebuvo susitarusios, o nurodytos aplinkybės galbūt galėtų būti pagrindas reikalauti žalos atlyginimo dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, bet ne atlygio už nuomą.
20. Ieškovė ne tik nepateikė, bet ir neteikė įrodymų, kurie patvirtintų atsakovės atsakomybės sąlygas dėl ieškovės negalėjimo 10 mėnesių naudotis trečia sekcija, t. y. liudytojas tik patvirtino, kad kažkiek medienos buvo užėmusi tos sekcijos dalį, tačiau ieškovė neįrodinėjo, kokia apimtimi buvo apsunkintas naudojimasis trečia sekcija, taip pat neįrodinėjo savo patirtų nuostolių dydžio, t. y. neteikė į bylą duomenų apie kitiems nuomininkams taikomas vienos sekcijos kainas, neįrodinėjo, kad buvo susitarusi dėl tos konkrečios sekcijos nuomos, tačiau dėl atsakovės veiksmų negavo planuotų pajamų ir pan.
21. Remiantis išdėstytais argumentais, ieškovei neįrodžius, kad šalys dešimčiai mėnesių buvo susitarusios dėl didesnio ploto stoginės nuomos (CPK 178 straipsnis), taip pat nereiškiant reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo, t. y. reikalavimo taikyti atsakovei civilinę atsakomybę, ir neįrodinėjant jos sąlygų, ieškinio reikalavimai priteisti daugiau nei 100 Eur už nuomą už 2018 m. sausio–spalio mėnesius atmestini kaip nepagrįsti.
22. Apibendrinant išdėstytus argumentus, ieškovės ieškinys pripažintinas pagrįstu ir tenkinamas iš dalies, priteisiant ieškovei iš atsakovės po 100 Eur per mėnesį nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 15 d. iki 2021 m. spalio 1 d., t. y. iš viso 4550 Eur už 45,5 mėnesių laikotarpį.
Dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų.
23. Ieškovė prašo priteisti jai iš atsakovės 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
24. CK 6.37 straipsnyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos dar vadinamos procesinėmis palūkanomis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad nors pareiga mokėti procesines palūkanas yra nustatyta įstatymo, procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant kreditoriaus prašymui jas skaičiuoti. Taigi, procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus raštu pareikštas reikalavimas priteisti procesines palūkanas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015, 2017 m. liepos 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-684/2017). Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, iš dalies patenkinus ieškinį, ieškovės reikalavimas priteisti procesines palūkanas už priteistą sumą tenkinamas ir jai iš atsakovės priteistina 6 procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos (4550 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. rugsėjo 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
25. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
26. Nagrinėjamoje byloje bendra ieškovės ieškiniu ir papildytu ieškiniu pareikštų reikalavimų suma sudarė 5096,80 Eur. Teismo sprendimu ieškovei iš atsakovės priteista 4550 Eur, taigi teismo sprendimu patenkinta 89,27 proc. ieškinio reikalavimų. Pagal šią proporciją, nenustačius pagrindo nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį, šalims paskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
27. Ieškovė nagrinėjamoje byloje sumokėjo 125 Eur žyminio mokesčio ir 1000 Eur už advokato pagalbą. Atsakovė patyrė 500 Eur atstovavimo išlaidų. Abiejų šalių patirtos advokatų atstovavimo išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio dydžio. Remiantis pirmiau nurodyta patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporcija, ieškovei iš atsakovės priteistina 111,59 Eur žyminio mokesčio ir 892,70 Eur atstovavimo išlaidų, iš viso – 1004,29 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atsakovei iš ieškovės priteistina 53,65 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimo. Įskaičius šalims vienai iš kitos priteistinas sumas, ieškovei iš atsakovės priteisiama 950,64 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
28. Byloje patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, pagal nustatytą proporciją paskirstytos šalims, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), todėl šių išlaidų atlyginimas valstybei iš šalių nepriteistinas (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 260, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „AVV“ (j. a. k. 3000868665) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kremen“ (j. a. k. 303049564) 4550 Eur (keturis tūkstančius penkis šimtus penkiasdešimt eurų) skolos, 6 (šešis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. rugsėjo 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 950,64 Eur (devynis šimtus penkiasdešimt eurų 64 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.