- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-13
- Bylos Nr.
- e2A-248-450/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00517-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Radzevičienė, Antanas Rudzinskas, Vigintas Višinskis
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Jumanta“, Ž. J.
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 2.6.10.5.2.17Kiti žalos atlyginimo atvejai
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko ir Viginto Višinskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „IEVROKA“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „IEVROKA“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Jumanta“ bei atsakovui Ž. J. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė (toliau – LUAB) „IEVROKA“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Jumanta“ bei subsidiariai iš atsakovo Ž. J. priteisti 57 882,56 Eur žalą, 5 proc. metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovė LUAB „IEVROKA“ banko mokėjimais be teisinio pagrindo pervedė 57 882,56 Eur sumą, todėl ieškovė patyrė žalą ir reiškia ieškinį dėl šios sumos išreikalavimo iš UAB „Jumanta“.
3. Atsakovo Ž. J., kaip UAB „Jumanta“ ginčo laikotarpiu buvusio vadovo, subsidiarią atsakomybę ieškovė kildina iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio pareigų nevykdymo ir nurodo, kad atsakovės vadovas, žinodamas apie sunkią UAB „Jumanta“ finansinę padėtį, priimdamas ieškovės mokėjimus, veikė neatidžiai ir nerūpestingai, viršijo normalią verslo riziką, dėl to ieškovė patyrė žalos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apygardos teismas 2022 m. lapkričio 21 d. sprendimu ieškinį atmetė ir atsakovei iš ieškovės priteisė 320 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas, įvertinęs ieškovės teiginius, kad atsakovė UAB „Jumanta“ nepagrįstai iš LUAB „IEVROKA“ gavo 57 882,56 Eur, t. y. ieškovės vertinimu, tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo sutartinių santykių, kurių pasekmė būtų minėtos sumos pervedimas atsakovei, darė išvadą, jog ieškovė reikalavimą kildina iš deliktinės atsakomybės.
6. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nenurodė kuo pasireiškė atsakovės neteisėti veiksmai. Ta aplinkybė, kad atsakovė iš ieškovės gavo lėšas, pastarajai jas pervedus atsakovei, pasak teismo, nėra pagrindas spręsti apie neteisėtus atsakovės veiksmus. Be to, nėra duomenų apie tai, kad ieškovė būtų prašiusi atsakovės šias lėšas grąžinti, o atsakovė savo neveikimu būtų pažeidusi pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
7. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad ieškovė reikalavimą grindžia ne pirminiais buhalteriniais dokumentais (PVM sąskaitomis faktūromis, mokėjimo kvitais ar pan.), o savo pačios sudaryta pažyma, kuri paremta tik sąskaitos išrašu, patvirtinančiu mokėjimus Paysera sistemoje. Tuo tarpu atsakovė pateikė detalius duomenis, patvirtinančius teisinių santykių tarp ieškovės ir atsakovės egzistavimą, kurių pasekmė ir buvo ieškovės atsakovei atlikti mokėjimai. Jokių įrodymų, išskyrus ieškovės atstovės teismo posėdžio metu išsakytas abejones dėl šių duomenų nuginčijimo, ieškovė nepateikė.
8. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovės atstovas, kaip abejonę dėl atsakovės pateiktų įrodymų tikrumo, nurodė, jog atsakovė nežinia kodėl disponuoja pačios ieškovės buhalteriniais dokumentais – kasos pajamų orderiais. Kaip paaiškino atsakovės atstovas, pateikti ne kasos pajamų orderiai, o kasos pajamų orderių kvitai. Vadovaujantis Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, galiojusių iki 2022 m. balandžio 30 d., t. y. dokumentų sudarymo metu, 3 punkte nurodoma, kad pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį. Priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio antras egzempliorius arba jo kvitas. Todėl teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad kasos pajamų orderio kvitas nėra ieškovės buhalterinis dokumentas, t. y. atsakovės buhalterinis dokumentas, gautas iš ieškovės kaip patvirtinimas, kad pagal kasos pajamų orderį yra gauti pinigai.
9. Teismas sutiko su ieškovės atstovu, kad bankrutuojančios įmonės vadovui neperdavus dokumentacijos, nemokumo administratoriaus pareiga įrodyti ieškinio aplinkybes yra apsunkinta, tačiau teismas nusprendė, jog ieškinio patenkinimas, nepateikus ieškinio reikalavimą patvirtinančių įrodymų, nepaneigus atsakovės pateiktų įrodymų, o remiantis tik ieškovės išreikštomis abejonėmis ir atsakovės pateiktų įrodymų kritika, nėra galimas. Be to, nors ieškovės atstovas teismo posėdžio metu ir nurodė, kad jokių LUAB „IEVROKA“ pirminių buhalterinių dokumentų nemokumo administratorius neturi, tačiau, atsakydamas į teisėjo klausimą paaiškino, jog iš UAB „Jumanta“ ir neprašė jokių dokumentų, pagrindžiančių ar paneigiančių teisinių santykių egzistavimą.
10. Teismas darė išvadą, kad nėra nustatyta UAB „Jumanta“ neteisėtų veiksmų, o UAB „Jumanta“ iš LUAB „IEVROKA“ gautos lėšos pagrįstos, nes tai yra tarp šalių vykusių sutartinių santykių rezultatas, ne žala. Kadangi ieškovė neįrodė žalos dėl neteisėtų UAB „Jumanta“ veiksmų, pasak teismo, nėra pagrindo kilti subsidiariai atsakovo Ž. J. atsakomybei. Be to, teismas pažymėjo, kad ieškovė Ž. J. subsidiarią atsakomybę kildina iš CK 2.87 straipsnio pažeidimo, t. y. kaip bendrovės vadovo įmonei padarytą žalą. Teismas nurodė, kad CK 2.87 straipsnyje numatyta bendrovės vadovo atsakomybė įmonei, kurios vadovas jis yra, o ne kitiems juridiniams asmenims, taigi, remiantis šia teisės norma galima būtų spręsti tik apie Ž. J. atsakomybę UAB „Jumanta“, kurios vadovas jis buvo, o ne atsakomybę LUAB „IEVROKA“.
11. Teismas nusprendė, kad reikalavimas dėl žalos priteisimo yra nepagrįstas, todėl atmestinas .
III. Apeliacinio skundo argumentai
12. Ieškovė LUAB „IEVROKA“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 21 d. sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Iškėlus bankroto bylą nemokumo administratoriui nebuvo perduoti įmonės dokumentai ir turtas, kurie buvo paslėpti (sunaikinti) tyčia. Turi būti įvertintina, kad ieškovė ir UAB „Jumanta“ yra tarpusavyje susijusios įmonės per V. Ž., kuris buvo ieškovės kasininku. LUAB „IEVROKA“ nevykdė įprastos ūkinės–komercinės veiklos, o buvo tik įrankis, kuris pasitelkiamas veiksmų atlikimui, dėl to tiek įmonei, tiek jos kreditoriams padaryta žala.
12.2. LUAB „IEVROKA“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu, tai lemia atsakomybės taikymą.
12.3. Byloje esantys dokumentai – LUAB „IEVROKA“ kasos dokumentai – nelaikytini šios įmonės duomenimis, nes iš 2021 m. balandžio 23 d. dokumentų perdavimo akto paskutiniam ieškovės vadovui matyti, kad jam kasos dokumentai nebuvo perduoti.
12.4. Atsakovė siekė liudytojo V. Ž. apklausos pasiaiškinti aplinkybes dėl šalių prekių, pinigų ir paslaugų apyvartos. Įvertinus, kad Ž. J. rasti nepavyko, bei V. Ž. kitose su bankroto teisiniais santykiais susijusiose bylose yra taikomi ribojimai – draudimas eiti vadovo pareigas ir būti kolegialiu valdymo organų nariu, tikėtina, jog būtent šis asmuo pateikė faktinius duomenis apie šalių santykių eigą.
12.5. Teismas neįvertino ieškovės pateiktų papildomų įrodymų, pvz., Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pranešimo apie atliktą tyrimą; atmetant ieškinį, nepakanka atkartoti atsakovės poziciją dėl vykusių šalių operacijų.
12.6. Teismas skundžiamu sprendimu neatsakė į ieškovės keltą klausimą – kaip atsakovė disponuoja ieškovės kasos dokumentais, kuriais atsakovė įneša į ieškovės kasą tam tikras sumas .
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl įrodymų (ne)pridėjimo prie bylos
14. Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-2162-967/2022, kuria LUAB „IEVROKA“ bankrotas pripažintas tyčiniu, bei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus 2022 m. gruodžio 9 d. raštą, kuriuo informuojama, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje dėl LUAB „IEVROKA“ galimai neteisėtų veiksmų, dalyvaujant pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) grobstymo schemoje – sudarant fiktyvias sutartis ir suformuojant tikrovės neatitinkančias PVM sąskaitas faktūras, be kita ko, su UAB „Jumanta“.
15. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
16. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, kartu nustatytos ribojimo išlygos. Teismų praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą).
17. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės teikiama Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-2162-967/2022 nelaikytina įrodymu CPK 314 straipsnio prasme. Be to, teismas turi teisę naudoti duomenis iš informacinių sistemų bei registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), tame tarpe ir duomenis esančius Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO, todėl nėra pagrindo pridėti ieškovės iš tokios teismų informacinės sistemos teikiamą nutartį.
18. Dėl Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus 2022 m. gruodžio 9 d. rašto bei jame nurodomos bendro pobūdžio informacijos apie pradėtą ikiteisminį tyrimą teisėjų kolegija pažymi, kad šis raštas nei paneigia, nei patvirtina ieškovės įrodinėjamas aplinkybes, susijusias su neteisėtais atsakovų veiksmais. Be to, šis raštas yra Kauno apygardos teismo nagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-274-945/2023 dalis, dėl to taip pat nėra pagrindo ieškovės teikiamo rašto pridėti prie bylos.
Dėl faktinių bylos aplinkybių ir bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų
19. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 15 d. nutartimi ieškovei LUAB „IEVROKA“ iškelta bankroto byla. Iškėlus bankroto bylą, nemokumo administratoriui nebuvo perduoti nei įmonės turtas, nei dokumentai, dėl to nemokumo administratorius, kreipdamasis į teismą dėl 57 882,56 Eur žalos priteisimo, tokį savo reikalavimą grindė paties sudaryta 2021 m. gegužės 6 d. pažyma bei Paysera sąskaitos išrašu, iš kurių matyti, kad laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 6 d. iki 2020 m. balandžio 10 d. LUAB „IEVROKA“ pervedė UAB „Jumanta“ 62 722,56 Eur sumą, o UAB „Jumanta“ pervedė LUAB „IEVROKA“ 4 840 Eur sumą, t. y. nemokumo administratorius įrodinėjo, kad iš ieškovės sąskaitos be jokio teisinio pagrindo atsakovei buvo perversta 57 882,56 Eur suma (62 722,56 Eur – 4 840 Eur). Nemokumo administratorius akcentavo, kad jokių nurodytos sumos panaudojimą pagrindžiančių įrodymų nėra.
20. Byloje nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 2 d. UAB „Jumanta“ ir LUAB „IEVROKA“ sudarė Paslaugų teikimo sutartį JUM-IVR-01, pagal kurią ieškovė užsakė UAB „Jumanta“ atlikti sutartyje nurodytus darbus (1.1 punktas). 2019 m. rugsėjo 6 d. LUAB „IEVROKA“, vykdydama Sutarties JUM-IVR-01 2.1 punkto įsipareigojimą, į UAB „Jumanta“ atsiskaitomąją sąskaitą pervedė 2 000 Eur avansą. 2019 m. rugsėjo 13 d. LUAB „IEVROKA“ ir UAB „Jumanta“ abipusiu susitarimu nutraukė Sutartį JUM-IVR-01.
21. 2019 m. rugsėjo 19 d. UAB „Jumanta“ ir LUAB „IEVROKA“ sudarė Pirkimo–pardavimo sutartį JUM-IVR-02 , kuria UAB „Jumanta“ užsakė iš ieškovės prekes, nurodytas sutartyje (1 punktas). 2019 m. rugsėjo 19 d. UAB „Jumanta“ grąžino ieškovei į šios kasą pagal Sutartį JUM-IVR-01 gautą avansą ir kartu įnešė į ieškovės kasą 5 200 Eur avansą, numatytą sutarties JUM-IVR-02 II dalyje. 2019 m. spalio 16 d. UAB „Jumanta“ įnešė į ieškovės kasą 12 300 Eur avansą, numatytą Sutarties JUM-IVR-02 II dalyje. 2019 m. spalio 31 d. UAB „Jumanta“ pardavė LUAB „IEVROKA“ prekių už 4 840 Eur. 2019 m. lapkričio 12 d. ir 2019 m. lapkričio 26 d. UAB „Jumanta“ gavo iš LUAB „IEVROKA“ prekių už 6 822,89 Eur sumą (78,65 Eur + 6 744,24 Eur). Ieškovė UAB „Jumanta“ 2020 m. vasario 8 d. pervedė 324 Eur, o 2020 m. vasario 17 d. – 50 Eur sumas. Pasak UAB „Jumanta“, tokiu būdu LUAB „IEVROKA“ iš dalies sumokėjo UAB „Jumanta“ už prekes, gautas pagal UAB „Jumanta“ PVM sąskaitą faktūrą JUM0015 ir ieškovės 4 840 Eur suma už prekes sumažėjo iki 4 465,13 Eur. 2020 m. kovo 27 d. šalys abipusiu susitarimu nutraukė Sutartį JUM-IVR-02. 2020 m. kovo 27 d. UAB „Jumanta“ gavo iš LUAB „IEVROKA“ prekių už 12 780,26 Eur. 2020 m. kovo 27 d. UAB „Jumanta“ įskaitė LUAB „IEVROKA“ žinioje buvusį 17 500 Eur (5 200 Eur + 12 300 Eur) avansą, gautą iš UAB „Jumanta“ pagal sutartį JUM-IVR-02, kaip dalinį 19 603,15 Eur dydžio skolos už prekes sumokėjimą. 2020 m. balandžio 6 d. UAB „Jumanta“ gavo iš LUAB „IEVROKA“ prekių už 12 521,87 Eur ir už jas sumokėjo 10 159,05 Eur. 2020 m. balandžio 6 d. UAB „Jumanta“ vienašaliu pareiškimu įskaitė priešpriešinius reikalavimus.
22. Ieškovės nemokumo administratorius, manydamas, kad iš ieškovės sąskaitos 57 882,56 Eur suma be jokio teisinio pagrindo buvo pervesta atsakovei, kreipėsi į teismą, prašydamas šią sumą iš atsakovės priteisti kaip žalą. Ieškovė taip pat prašė subsidariai šią žalą priteisti iš atsakovo Ž. J., kaip UAB „Jumanta“ ginčo laikotarpiu buvusio vadovo. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad LUAB „IEVROKA“ ir UAB „Jumanta“ siejo sutartiniai teisiniai santykiai, kurių pasekmė buvo ieškovės atsakovei atlikti mokėjimai, ieškovės reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą. Ieškovė su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka ir apeliaciniame skunde akcentuoja aplinkybes dėl ieškovės turto ir dokumentų nemokumo administratoriui neperdavimo; ieškovės bankroto pripažinimo tyčiniu; V. Ž. vaidmens organizuojant eilės tarpusavyje susijusių įmonių veiklą; kelia abejones dėl UAB „Jumanta“ pateiktų finansinių dokumentų fiktyvumo.
23. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aukščiau išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje iš esmės yra kilęs ginčas dėl laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 6 d. iki 2020 m. balandžio 10 d. iš LUAB „IEVROKA“ sąskaitos pervestos į UAB „Jumanta“ sąskaitą 57 882,56 Eur sumos pagrindimo. Atsakovei UAB „Jumanta“ akcentuojant, kad šalis siejo sutartiniai teisiniai santykiai, kurių pagrindu ir buvo perversta ginčo suma, ieškovė ginčija tokio lėšų panaudojimo faktą.
Dėl ieškovės sutartinių santykių su atsakove UAB „Jumanta“, panaudojant 57 882,56 Eur sumą
24. Apeliantė skunde nurodo aplinkybes, kad jai nebuvo perduoti įmonės turtas ir dokumentai, dėl to manytina, jog dokumentai buvo paslėpti (sunaikinti) tyčia, siekiant išvengti civilinės atsakomybės. Be to, LUAB „IEVROKA“ bankrotas yra pripažintas tyčiniu.
25. Pažymėtina, kad bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, jog kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Pagal kasacinio teismo praktiką, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Formuodamas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikant CPK 176 ir 185 straipsnius praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2016 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273-219/2016; kt.). Taigi įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia ne tik tai, kad ieškovas turi įrodyti ieškinio pagrindą, bet ir tai, jog atsakovas privalo įrodyti nesutikimo su ieškiniu pagrindą, t. y. įrodyti savo atsikirtimus į ieškinį. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos teisinės pasekmės – tokios aplinkybės pripažįstamos neįrodytomis, o šalies reikalavimai ar atsikirtimai netenkinami.
26. Minėta, kad byloje nėra ginčo, jog nemokumo administratoriui nebuvo perduoti nei įmonės turtas, nei dokumentai, dėl to nemokumo administratorius, kreipdamasis į teismą dėl 57 882,56 Eur žalos priteisimo, iš esmės tokį reikalavimą grindė savo paties sudaryta 2021 m. gegužės 6 d. pažyma bei Paysera sąskaitos išrašu, iš kurių matyti, jog laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 6 d. iki 2020 m. balandžio 10 d. LUAB „IEVROKA“ pervedė UAB „Jumanta“ 62 722,56 Eur sumą, o UAB „Jumanta“ pervedė LUAB „IEVROKA“ 4 840 Eur sumą. Tačiau atsakovė UAB „Jumanta“, įrodinėdama civilinių teisinių santykių tarp jos ir ieškovės egzistavimo faktą ir jų realumą, pateikė 2019 m. rugsėjo 2 d. šalių sudarytą Paslaugų teikimo sutartį JUM-IVR-01 ir 2019 m. rugsėjo 19 d. šalių sudarytą Prekių pirkimo–pardavimo sutartį JUM-IVR-02, taip pat PVM sąskaitas faktūras, kasos pajamų orderių kvitus bei kitus dokumentus dėl vienarūšių reikalavimų įskaitymo, iš kurių matyti, kad tarp ieškovės ir atsakovės vyko ūkinės operacijos, buvo parduodamos prekės ir paslaugos, atsiskaitoma už jas. Teisėjų kolegija, įvertinusi tiek į bylą pateiktą ieškovės Paysera sąskaitos išrašą, tiek ir atsakovės pateiktus dokumentus, sprendžia, kad piniginių lėšų judėjimas ieškovės sąskaitoje atitinka atsakovės UAB „Jumanta“ pateiktuose dokumentuose nurodytas sumas už ieškovei suteiktas paslaugas ir prekes bei iš ieškovės įsigytas prekes. Taigi, priešingai nei teigia apeliantė, byloje esantys įrodymai patvirtinta šalių civilinių teisinių santykių egzistavimo faktą ir realumą.
27. Ieškovė tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliaciniame skunde kelia abejones, kad atsakovės pateikti įrodymai galimai yra fiktyvūs, nes nemokumo administratoriui neaišku, o į šį klausimą neatsakė ir pirmosios instancijos teismas, kaip atsakovė disponuoja ieškovės finansiniais dokumentais. Priešingai nei nurodo apeliantė, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pažymėjo, kad atsakovė pateikė ne kasos pajamų orderius, o kasos pajamų orderių kvitus, tai, vadovaujantis Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, galiojusių iki 2022 m. balandžio 30 d., t. y. dokumentų sudarymo metu, 3 punktu, nėra ieškovės buhalterinis dokumentas, tai yra atsakovės buhalterinis dokumentas, gautas iš ieškovės kaip patvirtinimas, jog pagal kasos pajamų orderį yra gauti pinigai. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo nepritarti šiems pirmosios instancijos teismo argumentams.
28. Nors apeliantė skunde akcentuoja V. Ž. vaidmenį organizuojant eilės tarpusavyje susijusių įmonių veiklą bei galimai įgyvendinant PVM grobstymo schemą, taip pat neperduodant nemokumo administratoriui ieškovės dokumentų, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė nagrinėjamoje byloje šio asmens atžvilgiu jokių materialinių reikalavimų nereiškia. Nagrinėjamu atveju bylos nagrinėjimo ribas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinėje instancijoje sudarė (-o) ieškovės ir atsakovės UAB „Jumanta“ santykių vertinimas ieškovės atsakovei pervestų piniginių lėšų aspektu. Todėl ieškovės prielaida, kad V. Ž. su susijusiomis įmonėmis galėjo įgyvendinti PVM grobstymo schemą, sudarant fiktyvius sandorius ir pateikiant tikrovės neatitinkančias PVM sąskaitas faktūras, jai pasitvirtinus galėtų tapti pagrindu kelti atsakomybės už tokio sandorio sudarymą ir su tuo susijusių neigiamų padarinių kompensavimo klausimą, bet, nagrinėjamu atveju atsakovei į bylą pateikus įrodymus, patvirtinančius šalių civilinių teisinių santykių egzistavimo faktą ir realumą, spręsti, jog egzistuoja sąlygos atsakovei UAB „Jumanta“ taikyti civilinę atsakomybę už ieškovės pastarajai pervestas lėšas, nėra jokio pagrindo.
29. Iš į bylą pateikto Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2022 m. spalio 20 d. atlikto mokestinio tyrimo pranešimo nustatyta, kad mokesčių administratorius atliko ieškovės mokestinį tyrimą nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. ir nusprendė, jog mokestiniam tyrimui atlikti nepateikus buhalterinės apskaitos dokumentų nėra galimybės nustatyti, kokiu pagrindu buvo vykdytos finansinės operacijos tarp LUAB „IEVROKA“ ir UAB „Jumanta“. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, VMI pranešime apie atliktą mokestinį patikrinimą užfiksuotos aplinkybės dėl abejonių keliančių sandorių, įskaitant sandorius su UAB „Jumanta“, patys savaime nėra pakankami daryti išvadą, kad ieškovė be pagrindo atsakovei pervedė ginčo sumą. Vien aplinkybė, kad mokesčių administratoriui atliekant ieškovės mokestinį tyrimą nepakako įrodymų, patvirtinančių pagrindą, pagal kurį vykdytos 2019 m. rugsėjo – 2020 m. balandžio mėn. finansinės operacijos tarp LUAB „IEVROKA“ ir UAB „Jumanta“, nepaneigia pirmosios instancijos išvados, kad tarp šalių egzistavo teisiniai santykiai. Nagrinėjamu atveju atsakovė UAB „Jumanta“ pateikė į bylą sutartis, PVM sąskaitas faktūras, kasos pajamų orderių kvitus bei kitus dokumentus dėl vienarūšių reikalavimų įskaitymo, kurie patvirtina, jog tarp ieškovės ir atsakovės vyko ūkinės operacijos, buvo parduodamos prekės ir paslaugos, atsiskaitoma už jas; šių operacijų sumos atitinka nemokumo administratoriaus pateiktame ieškovės banko išraše užfiksuotas, atsakovei pervestas sumas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių civilinių teisinių santykių egzistavimo faktą ir jo realumą, sumų dydžius, pagrįstai nusprendė, jog ieškovė neįrodė neteisėtų atsakovų veiksmų.
30. Teisėjų kolegija, apibendrindama motyvus, konstatuoja, kad tarp LUAB „IEVROKA“ ir UAB „Jumanta“ buvo susiklostę pirkimo–pardavimo bei paslaugų teikimo santykiai 2019 m. rugsėjo 2 d. Paslaugų teikimo sutarties JUM-IVR-01 ir 2019 m. rugsėjo 19 d. Prekių pirkimo–pardavimo sutarties JUM-IVR-02 pagrindu; byloje esantys įrodymai patvirtina, kad tarp ieškovės ir atsakovės vyko ūkinės operacijos, buvo parduodamos prekės ir paslaugos, atsiskaitoma už jas, atliekant, be kita ko, ir ginčo pavedimus, dėl to ieškovė žalos nepatyrė; atitinkamai dėl to nenustatyta pagrindo civilinės atsakomybės atsakovų atžvilgiu taikymui.
Dėl procesinės bylos baigties
31. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias žalos atlyginimo teisinius santykius, nepažeidė proceso teisės normų, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
32. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis), tačiau atmetus ieškovės apeliacinį skundą, šios patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.