Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2019-06-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1-535-880/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-06-13
Bylos Nr.
1-535-880/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-45637-2018-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Linas Zinkevičius
Kaltinamasis
V. K.
Nukentėjusysis
G. K.
Kategorijos
  • 1.2.26.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-535-880/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45637-2018-9Procesinio sprendimo kategorija 1.2.26.2. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 13 d.Širvintos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėjas Linas Zinkevičius,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Silverinai Jankauskienei,

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus prokurorui Dainiui Dambrauskui,

vertėjai Inai Laukienei,kaltinamajam V. K., jo gynėjai advokatei S. Z.,nukentėjusiajam G. K.,siūlomam laiduotojui A. Č.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. K., (duomenys neskelbtini),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. K. panaudodamas smurtą nesunkiai sutrikdė žmogui sveikatą, o būtent:

V. K. 2018 m. rugsėjo 20 d., apie 19.00 val., būdamas sodybos, adresu (duomenys neskelbtini), teritorijoje, konflikto su G. K. metu, šiam sėdint vairuotojo vietoje automobilyje „Mercedes C200“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priėjęs prie automobilio tyčia sudavė pasilenkusiam pakelti savo telefono G. K. šešis smūgius abiejų rankų kumščiais į galvos sritį (kairę pusę) ir vieną smūgį dešiniu kumščiu į žandikaulio sritį (kairę pusę), po to G. K. mėginant uždaryti automobilio dureles, griebė abejomis rankomis už kairės rankos ir ją užlaužė, o G. K. pavykus ranką ištraukti, dešine koja (bato kulnu) spyrė šiam tris kartus į kairę ranką bei vieną kartą dešine koja spyrė G. K. į krūtinės sritį, tokiu būdu ir šiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajam G. K. apatinio žandikaulio kairės šakos lūžį su poodine kraujosruva kairiame žande, poodines kraujosruvas kairės akies viršutiniame voke, smakro kairėje, kairėje plaštakoje, odos nubrozdinimą kairėje alkūnėje, tai yra sužalojimus, dėl apatinio žandikaulio lūžio vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Šiais veiksmais V. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis V. K. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai. Jis nurodė, kad (duomenys neskelbtini) jis turi sodybą, 2 ha žemės. Su G. K. jie susipažino pavasarį, susidraugavo. Po trijų - keturių mėnesių situacija pasikeitė, prasidėjo pretenzijos, kad sklypas išlindo iš ribų, stulpai ne ten pastatyti ir pan. Jis teikė G. K. pagalbą, nunešdavo maisto ir pan. 2018 m. rugsėjo 20 d., apie 17.30 val., jis buvo savo sodyboje ir ėjo į kukurūzų lauką savo žemėje. G. K. stovėjo šalia savo automobilio sklype, besiribojančiame su jo sklypu. Pamatęs kuolelius, t. y. kampainius, įsmeigtus į žemę tarp sklypų, paklausė, kas čia bus. G. K. jam atsakė, kad čia bus tvora nuo jo, nes jis yra vagis. G. K. sakė, kad jis pavogė žuvį iš tvenkinio, malkas. Jie abu kalbėjosi pakeltu tonu. Po to G. K. teigė, kad čia atėjo jo vaikai ir viską sulaužė, kad čia jų daugiau nebūtų. Jis pasakė, kad tai yra nesąmonė, kad kaltina jį neturėdamas įrodymų. Tai pasakęs, kad išvengtų tolimesnio konflikto, jis nuėjo į savo teritoriją. Kai jis ėjo, G. K. ėjo jam iš paskos, sakydamas apie jį, kad jis blogas ūkininkas ir keikėsi. Nuėjęs iki savo kukurūzų lauko, ten, kur ribojasi teritorija pasilenkė, bandydamas pereiti pro vielą pasilenkęs po ja. Pasilenkęs užsikabino kaklu už vielos, ir vos nenukrito. Tuo metu išgirdo žingsnius ir pamatė, kad šalia yra G. K.. G. K. buvo pakėlęs dešinę ranką, t. y. užsimojęs ant jo. G. K. sudavė smūgį kampainiu jam į kaktą kairėje pusėje, sužalojo jam kaktą - staigiai sureagavęs jis atmušė smūgį kaire ranka. Po to G. K. norėjo suduoti tuo pačiu kampiniu dar 3 smūgius, t. y. mojavo kampainiu į jo pusę - kai užsimojo trečią kartą, jis pagavo už kampainio ir pabandė atimti. Tada G. K. griebė už kampainio abiem rankom, o jis irgi tada abiem rankom griebė už kampainio, ir jie bandė atimti vienas iš kito kampainį. Atimti kampainio jam nepavyko, tada jis G. K. sudavė vieną kartą dešinės rankos delnu į kairės ausies sritį, kadangi kampainio G. K. taip ir nepaleido, jis sudavė antrą kartą G. K. dešinės rankos sulenktais pirštais (o ne kumščiu) į kairę galvos pusę stipriau. Tada G. K. iš vienos, t. y. kairės rankos paleido kampainį. Tada jis staiga griebė abiem rankom už kampainio ir sukamuoju veiksmu į viršų atėmė iš G. K. kampainį. Tada iš karto kampainį numetė į krūmus. Tada abu išėjo ant keliuko. Tuomet pamatė į žemę įsmeigtus tokius pačius kampainius, kokius turėjo G. K. ir, kad išvengtų agresyvių G. K. veiksmų, jis ištraukė iš žemės tuos kampainius - kiek jų tiksliai buvo, nepamena, mano, kad apie 10 vnt. ir numetė į krūmus. Atkabino vielą nuo savo riboženklio, suvyniojo vielą į ritinį ir numetė link garažo, esančio G. K. teritorijoje. Jis su nukentėjusiuoju susitarė dėl žalos atlyginimo. Nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, nukentėjusiojo atsiprašė. Laiduotojas yra geras jo draugas. Jis galės daryti jam teigiamą įtaką.

Nukentėjusysis G. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis atsitiktinai atsidūrė toje vietoje. Pažįstamas jo paprašė padaryti parko zoną. Jie susidūrė su tuo, kad perkelti riboženkliai, užarta žemė, pavogtos malkos. Dėl to kilo konfliktas. Netiesa, kad jis elgėsi provokuojamai, kadangi jis nesiprašė į draugus su kaltinamuoju, jų skirtingas požiūris į kai kuriuos dalykus. Tuo tarpu kaltinamasis elgiasi priešingai, vieną kalba, o kitą daro. Jis su kaltinamuoju susitarė dėl 1500 eurų žalos atlyginimo ir pageidauja, kad būtų nustatytas konkretus žalos atlyginimo laikotarpis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 273 straipsniu, įrodymai ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Nukentėjusysis G. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. rugsėjo 20 d. apie 18.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), jam dirbant, projektuojant bei statant sodybą pas draugę Ž. S. jos sodybos teritorijoje, jis skalbė savo drabužius. Tuo metu pastebėjo, kaip kaimynas, vardu V. (pavardės nežino), gyvenantis netoliese esančiame vagonėlyje atėjo į sodybos teritoriją ir išrovė preliminariai atmatuotos žemės ribos žymėjimo kuolelius, ir išmetė tolyn į pievą. Jam nepatiko, kad sodybos teritorijoje savininkė ruošiasi statyti tvorą, kadangi kaimynas matė, jog buvo atvykęs topografas ir ištempė vielą būsimos tvoros vietoje. Jis paklausė, kodėl jis taip elgiasi, pasakė, kad čia svetima teritorija ir, kad taip elgtis negalima. Kaimynas pasakė, kad čia tvoros nebus, kad jis čia visada vaikščiojo ir vaikščios ir, kad visi statybų darbai bus nutraukti ir, kad jo čia nebus. Jis pasakė, kad bus priverstas paskambinti teritorijos savininkams ir policijai dėl tokių jo veiksmų. V. buvo agresyvus, keikėsi ir vartojo daug necenzūrinių žodžių. Tuo metu jis nuėjo atsisėsti į savo automobilį ir ilga laiką skambino teritorijos savininkei, tačiau telefonas buvo užimtas. Kaimynas V. išplėšė iš rankų telefoną, tačiau telefonas nukrito ant automobilio grindų. Jam lenkiantis pakelti nukritusio telefono, V. abiejų rankų kumščiais trenkė jam šešis smūgius į galvos sritį, o septintas smūgis kumščiu nuslydo nuo smakro ir pataikė į kaklą ties gerkle. Nuo septinto smūgio labai skaudėjo, mano, kad, būtent, šituo smūgiu ir sulaužė jam žandikaulį. Jis pasitraukė, tai yra patraukė galvą ir kaire ranka bandė uždaryti automobilio dureles. Tada V. abiem rankom griebė jam už kairės rankos ir užlaužė ranką į viršų, tačiau jis ištraukė savo ranką jam iš rankų. Po to V. spyrė jam dešinės kojos kulnu 3 kartus į kairę ranką, tada dar vieną kartą dešine koja spyrė į krūtinės sritį, kairę pusę. Tada V. nustojo jį mušti ir nuėjo. Visą laiką, kol jį mušė, jis sėdėjo automobilyje, vairuotojo pusėje, prie vairo. Konflikto metu teritorijoje jie buvo tik dviese, nieko nebuvo, jokių liudininkų. Po įvykio jis paskambino teritorijos savininkei Ž. S. ir papasakojo kas įvyko. Ji kartu su vyru atvyko pas jį ir iškvietė policijos pareigūnus bei greitąją medicinos pagalbą. Jis buvo išvežtas į Lazdynų ligoninę, kur jį apžiūrėjo ir nusiuntė į Žalgirio ligoninę, kur buvo nustatytas žandikaulio lūžis, dėl to daugiau niekur nesigydė (b.l. 80, 87, 99).

Liudytoja Živilė P. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad (duomenys neskelbtini), ji turi žemės sklypą, kuris ribojasi su kaimyno V. K. sklypu. Ji turi draugą G. K., kuris dažnai būna jų sodyboje. Žemėtvarkos tarnyba nustatė žemės ribas tarp jos ir kaimyno V. K. žemės, dėl to 2018 m. rugsėjo 20 d. G. K. buvo jų sklype ir tarp sklypų ribų tiesė vielą, t. y. ruošė pagrindus tvorai statyti. 2018 m. rugsėjo 20 d. valandos, nepamena, pasakyti negali, paskambino G. K. bei pasakė, kad jį sumušė jų sodybos kaimynas V. K.. Tada ji su savo vyru D. Č. iš karto važiavo į sklypą. Bevažiuojant iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) kaimą pakeliui iškvietė policijos pareigūnus į įvykio vietą. Atvykę į (duomenys neskelbtini) kaimą pamatė G. K., kuris sėdėjo savo automobilyje, laikėsi už galvos ir visą laiką sakė: „6 smūgiai į galvą“, niekas jo iki šiol taip nepažemino. Kraujo ir jokių atvirų žaizdų ant G. K. kūno nebuvo. G. K. skundėsi žandikaulio skausmu, sakė, kad jam sunku kalbėti, negali ryti seilių ir kažkas atsitiko jo akims. Kas tiksliai, nesuprato, taip pat jis skundėsi rankos skausmais, taip pat lyg ir skaudėjo kažkurią koją. Jis taip pat pasakė, kad jį sumušė V. K.. Atvykusi policija iškvietė greitąją pagalbą, kuri išvežė G. K. į ligoninę. Tą dieną V. K. ji nematė ir kokios jis buvo būklės nežino, pasakyti negali. Daugiau nieko paaiškinti negali (b.l. 113-114).

Liudytojas D. Č. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad (duomenys neskelbtini), jo sugyventinė Živilė P. S. turi žemės sklypą, kuriame jie nusprendė įrengti skulptūrų galeriją. Į pagalbą pasikvietė savo gerą pažįstamą G. K.. Jis tame sklype pagal autorinį projektą atliko aplinkos tvarkymo darbus. G. K. šiame sklype gyveno nuo 2018 metų balandžio mėnesio ir ten būdavo. Ten stovi statybinis vagonėlis, kuriame jis nakvodavo. 2018 m. rugsėjo 20 d. į vakarą, tikslaus laiko neatsimena, jam telefonu paskambino G. K. ir pasakė, kad šalia esančio sklypo savininkas, t. y. Ž. S. kaimynas V. K. mušasi. Jis negalėjo patikėti, nes niekada jokių muštynių nebuvo. Jie su Ž. S. įsėdo į automobilį ir nuvažiavo link V. kaimo. Pakeliui jie iškvietė policiją. Nuvykus ir sulaukus policijos, V. kaime juos pasitiko G. K.. Tuo metu pamatė ant jo kairės veido pusės mėlynes. Sužalojimų matėsi ir ant kaktos, kraujo nematė. G. K. negalėjo kalbėti, buvo patinęs jo žandas, skundėsi žandikaulio skausmais. Jis papasakojo, kad V. K. nepatiko, kad prieš kurį laiką jie su G. K. pradėjo nustatinėti sklypo ribas. Kaip suprato, visą pyktį V. K. išliejo ant G. Iš pradžių, kiek žino, tarp jų vyko žodinis konfliktas, po to V. K. sumušė G. G. K. pasakojo, kad V. K. sudavė jam šešis smūgius į galvą, po to atidarė plačiau dureles ir koja spyrė jam į šoną, pataikydamas į šonkaulius. Į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai iškvietė greitąją. Atvažiavę medikai apžiūrėjo G. K. ir nuvežė jį į Lazdynų ligoninę, kur jam nustatė žandikaulio lūžį ir kitų sužalojimų. Jis pats asmeniškai įvykio nematė, viską žino tik iš G. K. žodžių. Praėjus kuriam laikui po įvykio, jis buvo V. kaime ir prie jo priėjo V. K.. Jis jį įspėjo, kad pokalbį užrašys. Pasakė jam, kad „esą labai protingas, o kai žmogų mušė, tai apie ką galvojo?“. Tada V. K. jam pasakė, kad jis nežino, kaip ten buvo iš tikrųjų. V. K. atsakė, kad žino, nes matė sumuštą žmogų. Nori parodyti, kad tarp jo ir V. K. anksčiau būdavo žodinių konfliktų, nes jam labai nepatiko, ką jie darė sklype, jis prieštaravo ir vis žadėjo skųsti. Konfliktai buvo tik žodiniai, jokių muštynių nebūdavo (b.l. 116-118).

Liudytoja Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėja A. J. parodė, kad 2018 m. rugsėjo 20 d. apie 19.00 val. dirbant kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2-ojoveiklos skyriaus vyresniuoju tyrėju R. I., buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) kaimynas sumušė Ž. S. draugą. Iš karto nuvykus į įvykio vietą, juos pasitiko G. K., kuris paaiškino, kad jį sumušė sklypo savininkės Ž. S. kaimynas, vardu V. G. K. kalbėjo rusiškai, kadangi ji prastai kalba rusiškai, vertėjavo ir kalbėjo su G. K. vyr. tyrėjas R. I.. Jokių akivaizdžių sumušimo požymių - kraujo, mėlynių ant G. K. kūno nesimatė, bet G. K. visą laiką skundėsi stipriais žandikaulio skausmais, neaiškiai kalbėjo, skundėsi rankos skausmais ir kartojo, kad jį sumušė V., pavardės nesakė. Taip G. K. sakė, kad V. jam išsuko ranką. Dėl to buvo iškviesta greitoji pagalba G. K., kuri G. K. išvežė į ligoninę. Tada buvo apžiūrėta įvykio vieta bei pagal faktą pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vėliau buvo nustatyta, kad kaimyno V., kuris sumušė G. K. pavardė – K.. Įvykio vietoje, kai ji su vyresniuoju tyrėju R. I. atvyko, V. K. jau nebuvo. V. K. surasti bei su juo pabendrauti nepavyko, dėl to kokia buvo V. K. būklė po įvykio ir kaip jis atrodė, pasakyti negali (b.l. 120-121).

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjos A. J. 2018 m. rugsėjo 20 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2018 m. rugsėjo 20 d. apie 19.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), kuriamos sodybos teritorijoje kaimynas V. K., gyvenantis (duomenys neskelbtini), šešiais kumščio smūgiais į galvos sritį sužalojo G. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantį (duomenys neskelbtini). Dėl sužalojimų asmuo apžiūrėtas ir išvežtas į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Vadovaudamasi BPK 166 straipsnio 1 dalies 2 punktu pradeda nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje ikiteisminį tyrimą (b.l. 1).

2018 m. rugsėjo 21 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir pridėtose fotonuotraukose užfiksuota įvykio vietos apžiūra adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros objektas - sodybos teritorija prie statomo namo. Apžiūros metu nustatyta, kad aukščiau minėtu adresu matoma statybvietė, kurios centre supiltas žemių pylimas. Pylimo apačioje matomas garažo fragmentas, su vartais, ant kurių sukabinti drabužiai. Šalia garažo vartų, dešinėje pusėje, yra mediniai laiptai, kurie veda ant supilto pylimo viršaus. Aplink garažą sudėti įvairūs statybiniai reikmenys. Pylimo viršuje, dešinėje pusėje, ant žemės paklota 2x3 m plėvelė, kuri yra prispausta mediniais pagaliais. Šalia jos iš abiejų pusių padėti durų kilimėliai. Priešais garažą guli krūva plytų bei įvairi statybinė mediena. Teritorijos dešinėje pusėje iškastas tvenkinys. Apžiūrimoje vietoje jokių reikšmingų tyrimui objektų nebuvo rasta, todėl niekas nepaimta. Bendra tvarka statybvietės teritorijoje nepažeista (b.l. 10-15).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3352/2018 (01), nurodyta, kad G. K. nustatyta apatinio žandikaulio kairės šakos lūžis su poodine kraujosruva kairiame žande, poodinės kraujosruvos kairės akies viršutiniame voke, smakro kairėje, kairėje plaštakoje, odos nubrozdinimas kairėje alkūnėje. Sužalojimai padaryta kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2018-09-20). Pagal makromorfologinius požymius sužalojimai galėjo būti padaryti vienu metu. 5. Sužalojimai visumoje dėl apatinio žandikaulio lūžio vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata dėl lūžio sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Poodinės kraujosruvos kairės akies viršutiniame voke, smakro kairėje, kairėje plaštakoje, odos nubrozdinimas kairėje alkūnėje tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Sužalojimai veide nėra būdingi griuvimui ant kieto lygaus paviršiaus (b.l. 94-95).

2019 m. sausio 24 d. akistatos tarp nukentėjusiojo G. K. ir įtariamojo V. K. metu G. K. parodė, kad jam atsisėdus į automobilį ketinant paskambinti policijai, 112, V. pasakė, kad pakeis jam policiją, ten visi „debilai“ dirba, tada V. priėjo prie jo, nuplėšė jam akinius, kuriuos numetė šalia automobilio, atsistojo ant akinių ir sulaužė. Tada jis paėmė į ranką telefoną, o V. griebė už rankos, ir telefonas nukrito po vairu. Jis pasilenkė norėdamas pakelti telefoną, O V. sudavė jam abiejų rankų kumščiais 7 smūgius į kairę veido pusę. Po to jis pakėlė telefoną, atsilenkė nuo V. giliau į automobilį ir bandė uždaryti dureles. Tada V. neleido uždaryti durelių pakišęs koją, o paėmė abejomis rankomis jam už kairės rankos i užlaužė. Jis patraukė ranką ir ją išlaisvino, po to V. sudavė jam kojos kulnu į kairę ranką ir krūtinės sritį - apie 10 smūgių abejomis kojomis. Akistatos metu V. K. parodė, kad sutinka su G. K. atsakymu iš dalies. Jis G. sudavė du smūgius - vieną smūgį dešiniu delnu per kairę ausį, o antrą smūgį dešinės rankos pirštų antra falanga į kaktos kairę pusę. Į adv. V. G. klausimą G. K. - kodėl ekspertui neparodė kairės kūno dalies sumušimų, jis atsakė, kad rodė ekspertui savo kūno kairę pusę (b.1.102-103).

2019 m. sausio 29 d. savanoriškų daiktų dokumentų pateikimo protokole ir prie jos pridėtose fotonuotraukose užfiksuota, kad G. K. pateikė akinius (b.l 104-106)

2019 m. sausio 29 d. apžiūros protokole užfiksuota G. K. pateiktų akinių apžiūra. Nurodyta, kad akinių rėmeliai metaliniai, tamsios spalvos, stiklai yra abu, akinių kairės ąselės nėra, dešinė akinių ąselė šviesiai pilkos spalvos (b.l. 107-108).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

BK 138 straipsnio 1 dalyje, įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, kurie papildo vienas kitą ir neprieštarauja tarpusavyje, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, daro išvadą, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis kaltu prisipažino. Jo kaltę patvirtina ne tik teismo posėdžio metu duoti kaltinamojo parodymai, tačiau ir nukentėjusiojo G. K., liudytojų Ž. P. S., D. Č., A. J. parodymai, policijos pareigūnės tarnybinis pranešimas, specialisto išvada, įvykio vietos apžiūros protokolas, daiktų apžiūros protokolas, akistatos protokolas. Teismas sprendžia, kad V. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti, pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, kadangi jis nesunkiai sužalojo žmogų.

Kaltinamojo V. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Teisiamojo posėdžio metu teismui buvo pateiktas A. Č. prašymas, perduoti jo atsakomybei kaltinamąjį pagal laidavimą. Jis paaiškino, kad yra mokslų daktaras, teisininkas, advokatas, dirba nuo 1999 m., kurį laiką dėstė universitete. Jis kartą jau yra buvęs laiduotoju kitoje byloje. V. K. yra daugiavaikis tėvas, turi ūkį, taip pat dirba, todėl jie negali dažnai susitikti, tačiau pabendrauja telefonu. Jo nuomonė V. K. yra svarbi, jis jos klauso. Jis mano, kad toks V. K. poelgis yra atsitiktinis dėl susiklosčiusių aplinkybių.

BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei, pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis).

Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje, numatytų visų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008; 2K-31/2010; 2K-51/2010).

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl V. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kaltinamasis padarė BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris pagal BK 11 straipsnio 3 dalį laikytinas nesunkiu nusikaltimu. Byloje nustatyta, kad V. K. anksčiau neteistas, taigi jis nusikaltimą padarė pirmą kartą (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, nevengė atsakomybės ir pripažino faktines bylos aplinkybes, dėl savo poelgio nuoširdžiai gailėjosi. Nusikalstama veika žala buvo padaryta, tačiau kaltinamasis su nukentėjusiuoju sudarė susitarimą dėl žalos atlyginimo (BK 40 straipsnio 2 dalies 2-3 punktai).

Atkreiptinas dėmesys, kad vien minėtų formalių sąlygų egzistavimas dar nesudaro pagrindo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta, kad turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertimu, V. K. šią sąlygą atitinka, nes jis neteistas, administracine tvarka 1 metų laikotarpyje baustas tik vieną kartą 2018 m. kovo 12 d. pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį (bauda sumokėta), dirba, yra teigiamai charakterizuojamas. Teismo posėdyje V. K. nuoširdžiai gailėjosi, teigė, kad įvertino savo neleistiną elgesį. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais kaltinamojo teiginiais, juo labiau, kad apie jo nuoširdumą leidžia spręsti ir jo elgesys teisminio nagrinėjimo metu. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad V. K. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010 ir kt.). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).

Nagrinėjamu atveju V. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės prašo jo draugas A. Č.. Jis yra įsitikinęs, kad galės daryti jam teigiamą poveikį, kadangi su kaltinamuoju jie yra seni pažįstami. Nors jiems nepavyksta dažnai susitikti, tačiau jie pabendrauja telefonu. A. Č. neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirba. Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad laiduotojas A. Č. yra vertas teismo pasitikėjimo. Laiduotojo asmenybė yra teigiama, jis kritiškai vertina kaltinamojo įvykdytą nusikalstamą veiką, į laiduotojo pareigas žiūri atsakingai, galės daryti V. K. teigiamą įtaką, nes palaiko tarpusavio ryšius (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys).

Nagrinėjamu atveju nustačius visas BK 40 straipsnio 1–3 dalyse numatytas sąlygas, V. K. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą vienerių metų terminui.

Nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės jam nėra skiriama jokia bausmė. Tai reiškia, kad toks asmuo ne tik išvengia teistumo, bet ir nepatiria kitų neigiamų pasekmių, kurias sukelia sankcijos už padarytą nusikalstamą veiką taikymas. Atsižvelgiant į tai, kad buvo įvykdytas smurtinio pobūdžio nusikaltimas, teismas sprendžia, kad yra tikslinga, remiantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punktais, 71 ir 72² straipsniais, kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemones – įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą ir dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302, 304 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 308, 313 straipsniais,

nusprendžia:

V. K., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojo A. Č. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punktais, 71 ir 72² straipsniais, V. K. skirti baudžiamojo poveikio priemones – 10 MGL (500,00 Eur) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą ir dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo banko sąskaitą, kuri yra Luminor Bank AS Nr. LT88 4010 0510 0467 0332. Įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose V. K. privalo įvykdyti per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Patvirtinti V. K. ir G. K. sudarytą susitarimą, pagal kurį V. K. įsipareigoja atlyginti G. K. padarytą 1500 eurų žalą.

V. K. taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti įpareigojant įtariamąjį nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su G. K. - nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismą.

Teisėjas Linas Zinkevičius