- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-11-16
- Bylos Nr.
- II-541-729/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-24-3-00140-2021-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
- Teisėjas
- Jurgita Grigonienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- V. S.
- Institucija
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius
- Advokatai
- Vaidas Batūra
institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui A. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu: (duomenys neskelbtini), skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2021 m. gegužės 31 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR_N-1010-2020 (ROIK: 21132809266).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Institucija) 2021 m. gegužės 31 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR_N-1010-2020 (ROIK: 21132809266) V. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 110 straipsnio 2 dalį 875 Eur bauda už tai, kad 2020 m. gruodžio 1 d. 11.30 val. savavališkai užėmė valstybinę žemę (apie 133 ha) Klaipėdos miesto šiaurinėje dalyje. Teritorijoje ir toliau vykdo ūkinę veiklą – be leidimo naujai išarė dirvą. Tokiais savo veiksmais V. S. pažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 1.1 papunktį, 21 straipsnio 12 punktą, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.37 straipsnio 2 punktą, Valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašo 1 punktą.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose gautas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. S. skundas, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutarimą, o administracinę nusižengimo teiseną nutraukti, nesant administracinio nusižengimo sudėties bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skunde nurodo, kad V. S. 2020 m. gruodžio 1 d. ar kitu laiku valstybinės žemės nearė ir valstybinės žemės neužėmė. Neaišku, kokių duomenų pagrindu daroma išvada, kad V. S. suarė ar kitaip užėmė valstybinę žemę ir kokių duomenų pagrindu yra teigiama, kad nenurodytame žemės sklype, neaiškiu adresu, žemė yra valstybinė. Nenurodyta net apytikslė vieta, kurioje tariamai užimta valstybinė žemė. Turimais duomenimis dėl to paties pažeidimo atsakomybėn galėjo būti patrauktas kitas asmuo. Bylos nagrinėjimo metu neužfiksuoti duomenys, kad žemę suarė V. S., taip pat nepatikrinti duomenys, kam nuosavybės teise priklauso žemė. Šiuo atveju nebuvo laikomasi nekaltumo prezumpcijos, teisingo proceso principų, V. S. kaltė buvo preziumuojama, nebuvo surinkti objektyvūs V. S. kaltę ir neteisėtus veiksmus pagrindžiantys įrodymai. Be to, institucija jau yra konstatavusi kito asmens kaltę dėl to paties įvykio. Vien tai, kad yra nenurodyto asmens skundas, dar nereiškia, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas ir skunde nurodomas asmuo yra kaltas nusižengimo padarymu. Iš skundžiamo nutarimo neįmanoma identifikuoti žemės sklypo, nustatyti žemės sklypo nuosavybę. Taip pat pažymi, kad šiuo atveju prašoma administracinio nusižengimo bylą nutraukti nesant nusižengimo sudėties, todėl bylinėjimosi išlaidos turi būti priteisiamos.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su V. S. skundu nesutinka, prašo palikti 2021 m. gegužės 31 d. nutarimą nepakeistą, o pareiškėjo skundą atmesti. Nurodo, kad:
1. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė yra nustatyta byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, kurie parodo, kad V. S. būdamas ūkininku savavališkai be leidimo paruošė dirvą sėjai valstybinėje žemėje. Teismui pateiktoje administracinio nusižengimo tyrimo medžiagoje yra pakankamai duomenų, tarp jų ir fotonuotraukų, kurie patvirtina, kad V. S., davęs nurodymus kitiems asmenims, be teisėto pagrindo užėmė valstybinę žemę.
Atsiliepimas
2. Vykdant valstybinę žemės kontrolę, 2020 m. gruodžio 1 d. faktinių duomenų patikrinimo aktu Nr. FD-1193-(14.13.138.) buvo nustatytas faktas, kad valstybinė žemė ariama ir ruošiama sėjai. 2020 m. gruodžio 4 d. faktinių duomenų patikrinimo aktu FD-1207-(14.13.138.) buvo užfiksuota dirbanti žemės ūkio technika, o žemė toliau ariama ir ruošiama sėjai. Žemės ūkio techniką vairavęs asmuo D. P. dirba bendrovėje „Žemaitijos agrologistika“ ir vykdo V. S. ir V. A. nurodymus. UAB „Žemaitijos agrologistika“ 2021 m. kovo 2 d. paaiškinimo nurodė, kad vykdė žemės apdirbimo darbus D. A.. D. A. 2021 m. kovo 5 d. paaiškinimu nurodė, kad 2020 m. gruodžio mėnesį atliko žemės apdirbimo paslaugą V. S..
3. Vadovaujantis Žemės įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 8 punktu, valstybinei žemei priskiriama kita įstatymų nustatytais pagrindais savivaldybių ir privačion nuosavybėn neįgyta žemė. Nesuformuotos žemės teritorija Klaipėdos miesto šiaurinėje dalyje ties Paribio gatve nėra perduota nei savivaldybei, ne privačion nuosavybėn, todėl priskirtina valstybinei žemei.
Šalies argumentai
4. Dėl užimtos žemės V. S. 2019 m. rugpjūčio 29 d. pateikė prašymą dėl leidimo laikinai naudotis valstybinės žemės 132,559 ha plotu. Prašymas nebuvo patenkintas, dėl to buvo iškelta Klaipėdos apylinkės teisme civilinė bylą Nr. e2-244-512/2021. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. birželio 3 d. sprendimu patvirtino faktą, kad V. S. nebuvo suteikta teisė naudotis ginčo žemės plotu. Žeme jis naudojosi be jokio teisinio pagrindo, o neteisės pagrindu teisė neatsiranda (ex injuria jus non oritur). Sprendimas šiai dienai V. S. yra apskųstas apeliacine tvarka, tačiau šių teismo nustatytų faktų neginčija.
Pareiškėjas V. S. parodė, kad nesutinka su paskirta administracine nuobauda. Jo žiniomis, Institucija už tą patį administracinį nusižengimą patraukė administracinėn atsakomybėn du asmenis (jį ir D. A.), neaišku, gal ir dar kam nors, o jis nutarime nurodytą dieną ir laiku jokiais veiksmais žemės neužėmė. Jis pats verčiasi ūkininkavimu Klaipėdos ir Kretingos rajonuose, dirba keletą žemės sklypų ir nelabai supranta, dėl kurio žemės sklypo pasisavinimo yra patrauktas administracinėn atsakomybėn, nes Žemės tarnyba konkrečiai to nenurodė, tam žemės sklypui nėra atlikti kadastro matavimai, jis nėra pažymėtas. Kreipėsi ne kartą, kad būtų nurodyta koks unikalus numeris, bet negavo jokio atsakymo. Klaipėdos šiaurinėje dalyje jis neįdirba jokio žemės sklypo. Dalis žemės, kurioje ūkininkauja, yra įgyta nuosavybės teise, kita žemės dalis naudojama nuomos pagrindu, jis žino jam priklausančių ir nuomojamų žemės sklypų ribas. Pats žemės nearia, sutarčių pagrindu samdo asmenis, kad atliktų ūkio darbus, tarp jų ir arimo darbus. Pažįsta D. A., yra sudarę sutarčių dėl žemės apdirbimo. Įvykio metu taip pat bendradarbiavo dėl žemės apdirbimo, D. A. jo pavedimu yra organizavęs jam priklausančios žemės suarimą, tačiau pareiškėjas D. A. nedavė pavedimo arti teritorijoje, dėl kurios surašytas nutarimas. Dėl leidimo jam dirbti šią žemę vyksta procesas civiline tvarka, nes anksčiau jam buvo leista ją dirbti, o dabar nebeleidžiama, todėl jis kreipėsi į teismą. Nacionalinės žemės tarnybos atstovas nurodo, kad buvo paskirta administracinė nuobauda, po to panaikinta ir laukta iš jo laiškų su nurodymu kas tą žemę dirba ir nesulaukus tų laiškų, vėl priėmė sprendimą paskirti dvigubai didesnę nuobaudą; jis tokių prašymų nurodyti asmenį iš Nacionalinės žemės tarnybos negavo, neaišku kodėl paskyrė būtent 875 Eur baudą. Pripažinti jį kaltu vien pagal žemę arusio traktorininko duotą telefono numerį nebuvo pagrindo, nes šis asmuo šį numerį turėjo iš anksčiau, kai D. A. pavedimu dirbo kitus V. S. apdirbamus žemės sklypus. D. A. šiuo metu apdirba jam apie 300 ha plotą, tie apdirbami žemės sklypai yra trijuose skirtinguose rajonuose (Rietavo, Klaipėdos, Kretingos). Nacionalinės žemės tarnyba neįrodė, kad jis padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, jis neprisipažįsta jį padaręs ir prašo bylą nutraukti.
Pareiškėjo atstovas palaikė V. S. poziciją ir akcentavo, kad iš paaiškinimų matyti, kad procedūra prasidėjo dėl to, kad neįvardytas asmuo pateikė skundą. Galima manyti, kad tai tas pats asmuo, kuriam nacionalinė žemės tarnyba siekė išnuomoti žemę. Pagal V. S. skundą tas leidimas buvo atimtas ir tai yra asmens kerštas, o V. S. kaltė nebuvo nustatyta. 2020 m. gruodžio 1 d. 11.30 val. kažkokiame lauke buvo rastas su traktoriumi dirbantis D. P., kuris nurodė, kad yra UAB „Žemaitijos agrologistika“ darbuotojas. UAB „Žemaitijos agrologistika“ pateikė raštą, kad darbus atliko D. A. užsakymu. Nutarimas surašytas ir administracinė nuobauda paskirta D. A., todėl nėra jokių faktinių duomenų, kurie kaip nors pagrįstų, kad darbus užsakė V. S., kad jis būtų atlikęs mokėjimus. V. S. paaiškino, kad atskiriems darbams, kurie susiję su jo valdoma asmenine žeme, atlikti samdo D. A.. Šiuo atveju žemė buvo dirbama visiškai kitų asmenų užsakymu, o V. S. nuobauda pritaikyta tik todėl, kad jis, skųsdamas kovo 15 d. nutarimą, nenurodė jokio kito asmens, kuris dirbo tą žemę. V. S. nežinojo ir negalėjo žinoti, kas gruodžio 1 d. dirbo tą žemę, jis tos žemės nebuvo užėmęs. Jeigu tai neprižiūrima valstybinė žemė, akivaizdu, kad ją galėjo užimti bet koks kitas asmuo. Pagal suformuotą praktiką, jeigu institucija nėra surinkusi pakankamai asmens kaltę pagrindžiančių įrodymų, visi neaiškumai turi būti aiškinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Surinkti duomenys nepatvirtina kaltės, o asmuo negali atsakyti už tai, kad kitas asmuo atliko administracinį nusižengimą pavedimo pagrindu. Administracine tvarka atsako tas asmuo, kuris padarė administracinį nusižengimą. Nėra teisinių prielaidų traukti administracinėn atsakomybėn asmenį, kuris davė pavedimą, o šiuo atveju net nėra duomenų, kad toks pavedimas buvo duotas. V. S. niekam tokio pavedimo nedavė. Institucijos atstovas teigia, kad D. A. nemokus, o V. S. kaltas vien dėl to, kad gali sumokėti baudą. Institucijos atstovas iškraipo D. P. parodymus, kad jis neva nurodė vykdęs V. S. nurodymus arti žemę. D. P. paaiškino, kad vykdė UAB „Žemaitijos agrologistika“ nurodymus. D. A. telefonu aiškinosi apdirbamo žemės sklypo ribas, bet pačias sklypo ribas traktorininkui paaiškino D. A.. Pats D. P. negalėjo patvirtinti tos aplinkybės, kad būtų bendravęs tiesiogiai su V. S.. Tiek įvykio metu teikti paaiškinimai, tiek teismo posėdžio metu teikti paaiškinimai patvirtina, kad V. S. su D. P. nebendravo. V. S. kategoriškai paneigė, kad turėjo sąsajų su šios žemės arimu 2020 m. gruodžio mėnesį. V. S. prieš tai buvo užėmęs valstybinę žemę, buvo nubaustas administracine tvarka, dar nebuvo priimti galutiniai sprendimai dėl konkurso rezultatų, tuo viskas ir pasibaigė; antrą kartą V. S. žemės neužėmė, jos nedirbo. Nėra nei vieno patikimo įrodymo, kad žemės ūkio techniką užsakė V. S. ar, kad jis būtų atlikęs mokėjimą. Šiuo atveju vertinant, ar yra neteisėti tikslai, turi būti vertinamas žemės dirbimo tikslas. Iš D. A. paaiškinimų galima spręsti, kad sklypas buvo sutvarkytas, o sklypo sutvarkymas, negaunant iš to jokios naudos (tokios naudos gavimas nebuvo įrodytas) nereiškia neteisėto savavališko valstybinės žemės užėmimo. Todėl prašo pripažinti, kad šiuo atveju nėra padaryta neteisėta veika ir kad nėra V. S. kaltės. Faktas, kad iškelta civilinė byla ir vyksta teisminis ginčas, nepatvirtina V. S. kaltės. Kiekvieno asmens teisė ginti savo teises civiline tvarka; vien tai, kad asmuo kreipėsi į teismą dėl, jo vertinimu, pažeistų teisių gynimo, dar nereiškia, kad tas asmuo yra savavališkai užėmęs žemę. Civilinėje byloje ginčijami konkurso rezultatai, administracinių nusižengimų byla neturi jokio ryšio su šia civiline byla. Galėtų kilti abejonių dėl D. A. paaiškinimų, bet vertinant juos byloje esančių duomenų visumoje, jo paaiškinimas yra logiškas: V. S. turi keliose vietose žemės sklypus, tų sklypų įdirbimui užsako paslaugą, tą aplinkybę patvirtino D. A., D. A. duodamas rašytinius paaiškinimus nenurodė, apie kurį konkrečiai žemės sklypą yra kalbama. D. A. nėra civilinio ginčo šalis, nežino sklypo ribų, todėl natūralu, kad buvo teiktas paaiškinimas, kad tuo metu galėjo dirbti V. S. užsakymą, bet neįvardijant konkrečiai sklypo. Prašo administracinio nusižengimo bylą nutraukti nesant administracinio nusižengimo sudėties – nenustatyti V. S. neteisėti veiksmai ir kaltė.
Institucijos, kurios pareigūnas priėmė skundžiamą nutarimą, atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad institucija su skundu nesutinka, mano. Pareiškėjas nurodo, kad nežino tos vietos, bet dėl tos vietos vyksta ginčai nuo 2019 metų, dar 2019 metais tas žemės plotas buvo užsėtas ir, kai persikėlė ginčai į teismą, buvo išsiaiškinta, kad tą plotą užsėjo bei 2020 metais nuėmė derlių V. S.. 2020 m. gruodžio mėnesį jis buvo už tai nubaustas. Paaiškėjo, kad šiais metais yra ruošiama dirva, yra užsodinta ūkinė kultūra, todėl V. S. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl pakartotinumo, buvo baudžiamas antrą kartą. Nutarime nėra nurodytas gatvės pavadinimas, bet nurodytas tas pats plotas, Klaipėdos šiaurinėje dalyje yra vienintelis toks plotas, kuris buvo anksčiau Klaipėdos rajono ir gali būti naudojamas ūkinei veiklai ir yra faktiškai naudojamas fizinių asmenų. Byloje yra faktinių duomenų patikrinimo aktai, kuriame aiškiai įvardinta, kad tai Paribio gatvė. Taip pat 2020 m. gruodžio 1 d. patikrinimo aktas, kai buvo užfiksuota užklimpusi ūkio technika. Gruodžio 4 d. buvo nustatyti faktiniai duomenys, kad yra ariama. Darbuotojas D. P. parodė, kad vykdo tiek V. S., tiek D. A. nurodymą, taip pat nurodė savo direktoriaus telefono numerį, nes dirba UAB „Žemaitijos agrologistika“. Duomenų visuma parodo, kad ūkio veiklą šiame sklype vykdo tiek V. S., tiek D. A., jie tą žemę toliau naudoja, todėl abiems už tai ir taikyta administracinė atsakomybė. Sklypo ribų nėra nurodyta, nes tai nesuformuota valstybinė žemė, bet plotas nustatomas pagal tai, kad nuo 2012 metų iki 2019 metų D. A. buvo suteiktas leidimas laikinai naudotis tuo plotu, tas plotas būtent ir yra nurodytas, apie 133 ha (darbai vyksta toje pačioje vietoje). Vėliau turėjo įvykti perdavimas, tačiau D. A. atsisakė naudotis šiuo sklypo, o V. S. teikė prašymą dėl leidimo tuo sklypu laikinai naudotis ir jo negavo, todėl kilo ginčas civiline tvarka. Ginčas vyksta būtent dėl tos vietos, todėl V. S. turėjo žinoti, kad toje vietoje be leidimo (be teisėto pagrindo) vykdo veiklą. Civilinės bylos metu paaiškėjo, kad V. S. vykdo veiklą, byloje pateiktas 2020 m. gruodžio 1 d. nutarimas ir už tą veiklą buvo nubaustas. 2020 m. gruodžio 1 d. nutarimas nebuvo apskųstas. Neįmanoma tiksliai nurodyti sklypo, nes nesuformuotas žemės sklypas, bet pagal žemės įstatymą tai yra valstybinė žemė. Jeigu sklypas nesuformuotas, tai joks asmuo to sklypo negali naudoti. V. S. prašyme suteikti leidimą buvo Paribio g. sklypo schema, tame sklype ir padarytas aptariamasis nusižengimas.. Remiantis įrodymų visuma (D. A. paaiškinimai, kad vykdė V. S. nurodymus, teikė jam paslaugą; darbuotojo D. P., dirbusio su žemės ūkio technika, tai yra arusio žemę, paaiškinimai, kad vykdo V. S. nurodymus) nustatė, kad administracinėn atsakomybėn trauktinas V. S.. Šie įrodymai rodo, kad V. S. ir toliau tą žemę bando užvaldyti, nors neturi teisėto pagrindo, vykdo joje žemės ūkio veiklą, nors jam buvo duotas raštiškas pranešimas/atsakymas, kad jo prašymas netenkintas. V. S. ir D. A. veika buvo vykdoma bendrai, atriboti jų atsakomybę nėra galimybės, todėl abu ir traukiami atsakomybėn. Gruodžio 1 d. tame sklype buvo užfiksuota įklimpusi technika, gruodžio 4 d. toliau vykdomi arimo darbai; kaip juos atlikęs darbuotojas nurodė, taip tas faktas buvo užfiksuotas. Po to kreiptasi į jo darbovietę, kur oficialiu raštu parašė, kad D. A. užsakė žemės arimo paslaugą UAB „Žemaitijos agrologistika“. Už 2020 m. gruodžio 1 d. suartą šią žemę surašyti administracinio nusižengimo protokolai D. A. ir V. S., jie kartu arė tą patį plotą. Tai, kad ir šįkart jie veiklą vykdė kartu, grindžiama tyrimo metu surinktais asmenų paaiškinimais. Jokiam kitam asmeniui nebuvo leista naudoti žemę, nėra sudaryta tokia sutartis, sprendimas leisti naudotis žeme buvo panaikintas. Tas asmuo, kuris buvo laimėjęs konkursą, nepradėjo naudotis žeme, nes ji jau buvo užsėta, o po to buvo priimtas direktoriaus sprendimas išvis anuliuoti konkurso rezultatus. Institucija neturi duomenų, kas apmokėjo D. P. darbą. Kovo 15 d. nutarimas buvo panaikintas, nes manė, kad V. S. nurodys kas dirbo žemę, bet tai nebuvo padaryta, todėl skundžiamą nutarimą priėmė pakartotinai. Darbuotojas, kuris vykdė žemės arimą su žemės ūkio technika nurodė būtent V. S. numerį, kuris sutampa su V. S. prašyme vykdyti veiklą nurodytu numeriu. Atsakomybėn trauktinas ne konkretus traktorininkas, o suarimo paslaugą užsakęs asmuo – ūkininkas, nes jis duoda pavedimą paruošti žemę sėjai ir gauna naudą (derlių), priėmęs neteisėtą sprendimą neturint leidimo vykdyti žemės ūkio veiklą nesuformuotoje valstybinėje žemėje. Byloje surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad žemės apdirbimo veikla Klaipėdos miesto šiaurinėje dalyje, prie Paribio gatvės buvo atliekama V. S. ir D. A. naudai. Jie atliko įdirbimo veiklą, tai buvo jų bendra veika, užimant valstybinę žemę be jokio teisėto pagrindo. Prašo vertinti liudytojo D. A. parodymus kritiškai, nes yra prieštaravimų tarp jo parodymų ir rašytinių paaiškinimų. Liudytojas D. P. patvirtino tas pačias aplinkybes, kurios buvo nustatytos faktinių duomenų patikrinimo vietoje, V. S. nurodymu vykdė arimo paslaugą, konkrečią vietą derindamas su D. A.. Pasitvirtino faktas, kad V. S. išreiškė valią toliau naudoti šį sklypą, dėl to fakto jau buvo baustas anksčiau, dėl to paties žemės sklypo tęsia bylinėjimąsi civilinėje byloje dėl Žemės tarnybos sprendimo nesuteikti leidimo naudoti šios žemės. Veika kvalifikuota ir nuobauda paskirta tinkamai, todėl prašo atmesti skundą.
Liudytojas D. A. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba traktorininku įmonėje „Agrogrūdas“, iki 2018 metų turėjo ūkininko statusą, po to savarankiškai nebeūkininkauja. Taip pat be sutarčių teikė paslaugas, tarp jų ir žemės apdirbimo paslaugas. Turi tam technikos. Pažįsta V. S.. Žino apie 2020 metais suartą apie 133 ha žemę Klaipėdos miesto šiaurinėje dalyje, nes brolis V. A. paprašė suarti, nes buvo apleista žemė su piktžolėmis, jis su savo technika nuvažiavo, pats dirbti negalėjo, todėl D. P., dirbantis UAB „Žemaitijos agrologistika“ atliko žemės apdirbimo paslaugas. V. S. neprašė jo apdirbti žemę. V. A. parodė apdirbtino sklypo ribas. Darbai vyko 2020 metais, vėlai rudenį. Pats nedirbo toje vietoje, todėl nežino ar buvo atvykę kokie pareigūnai, pats tik atvarė techniką. Savo paaiškinime nurodė, kad 2020 m. gruodžio 1 d. atliko žemės apdirbimo paslaugą V. S., tačiau tą paslaugą atliko kitame žemės sklype, esančiame Kūlupėnuose, o šią paslaugą atliko V. A..
Liudytojas D. P. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba iki 2020 m. pabaigos dirbo UAB „Žemaitijos agrologistika“, traktorininku, atlikdavo darbus ten, kur jam buvo pavedama. 2020 metų gruodžio mėnesį iš UAB „Žemaitijos agrologistika“ administracijos gavo pavedimą kad nuvažiuotų su D. A. traktoriumi suarti žemę (apie 133 ha) Klaipėdos miesto šiaurinėje dalyje, prie Paribio gatvės. Nuvažiavo, suarė ne visą, nes atvyko asmuo iš žemėtvarkos ir liepė nutraukti darbus ir išvykti. Paklaustas kieno pavedimu atlieka darbą, nurodė žmogų, kuriam priklauso traktorius. Jam nėra žinomos V. S. sąsajos su jo artu žemės sklypu. Asmeniškai V. S. nepažįsta. Jam D. A. davė V. S. telefono numerį, jis jam paskambino, kad sužinotų tikslias apdirbamo žemės lauko ribas, tačiau jiedu nesusikalbėjo, apie tai pranešė D. A.. Tada V. S. paskambino D. A., kuris vėliau jam perskambino ir pasakė, kad pasikalbėjo su V. S. ir nurodė jam ribas pagal žemėlapį, kad reikia suarti visą lauką iki pastatų ir iki kelio.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas tenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad V. S. nubaustas pagal ANK 110 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2020 m. gruodžio 1 d. 11.30 val. savavališkai užėmė valstybinę žemę (apie 133 ha) Klaipėdos miesto šiaurinėje dalyje. Teritorijoje ir toliau vykdo ūkinę veiklą – be leidimo naujai išarė dirvą.
V. S., nesutikdamas su jam inkriminuotu nusižengimu ir paskirta bauda, prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, nesant administracinio nusižengimo sudėties.
ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą arba naudojimą. ANK 110 straipsnio 2 dalyje numatyta administracine atsakomybė už šio straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą pakartotinai. ANK 110 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytos veikos gali būti padaromos alternatyviais veiksmais.
Teismų praktikoje savavališku svetimos žemės užėmimu pripažinti atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į ją nebegali patekti kiti asmenys, taip pat kai ji užstatoma statiniais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N444-2789/2009, N575-2494/2010).
Aiškindamas užėmimo sąvoką Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 45 straipsnio (atitinka ANK 110 straipsnį) prasme Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs ir tai, kad užėmimas gali būti suprantamas kaip užgrobimas, atitinkamos intervencijos į kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančią žemę, mišką ar vandens telkinius atlikimas, ir tokiu atveju svarbu nustatyti ne tiek, kiek kokio asmens ar asmenų pagalba atliktas pats užėmimas kaip veiksmas, bet pats užėmimo fakto buvimas ir žemės ar kito nekilnojamojo turto priskyrimas sau (nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N556-1212/2008).
Pagal teismų praktiką administracinio teisės pažeidimo, nustatyto ATPK 45 straipsnio l dalyje (nusižengimo, numatyto ANK 110 straipsnio 1 dalyje), sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia, o kvalifikuojant veiką pagal šio straipsnio l dalį privalo būti įrodyta, jog asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas, kas yra ginčo žemės sklypo savininkas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N575-1007/2009, N438-1330/2010). Pagrindinis kriterijus, sprendžiant yra kaltininko veikoje objektyviosios pusės požymis užėmimas ar ne, yra tai, kaip laisvai valstybine žeme gali naudotis bet kuris kitas visuomenės narys.
Iš rašytinės bylos medžiagos nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės.
V. S. 2019 m. rugpjūčio 29 d. prašymu leisti laikinai naudotis valstybine žeme ūkio veiklai vykdyti prašė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos leisti laikinai naudotis valstybinės žemės 132,559 ha plotu, esančiu Klaipėdos savivaldybėje, pagal schemą M1:10000 (b. l. 25–28). Institucija 2019 m. spalio 17 d. pateikė atsakymą V. S., kad jo prašymas leisti laikinai naudotis valstybine žeme netenkintas, prašymus laikinai naudotis žemės plotu pateikė keli asmenys, valstybinės žemės plotas suteiktas laikinai naudotis kitam asmeniui (b. l. 61). V. S. atsakymą apskundė ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2020 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. 1T-5-(7.5.), jo skundas pripažintas pagrįstu iš dalies; sprendimu įpareigota Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėja nutraukti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo 2019 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. 13VĮ-719-(14.13.2) suteiktą antrojo asmens teisę laikinai naudotis valstybine žeme (b. l. 62–65). Dėl šio sprendimo vyksta teisminis ginčas civilinio proceso tvarka (b. l. 31–50).
Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo tyrimas pradėtas pagal asmens pranešimą, kad 2020 m. spalio 31 d. – 2020 m. lapkričio 16 d. 132,559 ha ploto valstybinės žemės sklypas, esantis Kalotės kaime, greta Paribio gatvės, yra neteisėtai naudojamas ir dirbamas (suariamas ir ruošiamas pavasarinei sėjai). Kartu su pranešimu pateikta sklypo schema ir suarto žemės lauko fotonuotraukos (b. l. 3–5). Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, 2020 m. gruodžio 1 d. patikrinusi teritoriją (valstybinę žemę), esančią Klaipėdos miesto šiaurinėje dalyje, prie Paribio gatvės, 2020 m. gruodžio 1 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FD-1193-(14.13.138.) konstatavo, kad dalis teritorijos yra suarta. Vietovėje taip pat užfiksuotos transporto priemonės, valstybinio numerio ženklai D671S, C490Z, kuriomis ir dirbama valstybinė žemė. Žemės naudojimo faktas užfiksuotas fotofiksacija (b. l. 6–7). Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, 2020 m. gruodžio 4 d. patikrinusi teritoriją (valstybinę žemę), esančią Klaipėdos miesto šiaurinėje dalyje, prie Paribio gatvės, 2020 m. gruodžio 4 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FD-1207-(14.13.138.) konstatavo, kad dalis teritorijos yra suarta. Teritorijoje užfiksuotos transporto priemonės, valstybinio numerio ženklas D671S, traktorius su prikabintu plūgu, kuriomis dirbama valstybinė žemė. Paimti vairuotojo D. P. paaiškinimai. Žemės naudojimo faktas užfiksuotas fotofiksacija (b. l. 7 reversinė pusė, 8–9). VĮ „Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras“ pateikė duomenis apie Lietuvos Respbulikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre įregistruotą techniką, iš kurių matyti, kad ratinio traktoriaus „Kirovec K-701“, valstybinio numerio ženklas D671S, savininkas yra A. K., o ratinio traktoriaus „Kirovec K-700A“, valstybinio numerio ženklas C490Z, savininkas yra D. A. (b. l. 11). Institucija dėl galimo administracinio nusižengimo padarymo 2021 m. vasario 10 d. raštais informavo V. S. ir D. A., kad atliekamas tyrimas dėl savavališko valstybinės žemės, esančios Kalotės kaime, greta Paribio gatvės, užėmimo ir prašė pateikti raštu paaiškinimus (b. l. 12). D. A. 2021 m. kovo 5 d. paaiškinime nurodė, kad jis, ūkininkas D. A., 2020 m. gruodžio mėnesį atliko žemės apdirbimo paslaugą V. S.. Su žemės plotu esančiu Klaipėdos miesto dalyje, aplink Paribio gatvę, jokių sąsajų neturi (b. l. 13). UAB „Žemaitijos agrologistika“ direktorius A. G. 2021 m. kovo 2 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad įmonė pagal agroserviso paslaugų teikimo sutartį su ūkininku D. A., ūkininko užsakymu atliko žemės įdirbimo darbus Institucijos minimame žemės plote (Klaipėdos miesto šiaurinėje dalyje, prie Paribio gatvės) ir kitų sąsajų su šios žemės naudojimu neturi (b. l. 53).
Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad valstybinė žemė, esanti šiaurinėje Klaipėdos dalyje, prie Paribio gatvės, yra faktiškai naudojama asmens ar asmenų, nes nustatytas žemės suarimo faktas. Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2020 m. sausio 30 d. sprendimo Nr. 1T-5-(7.5.) matyti, kad šios valstybinės žemės naudojimui nėra niekam išduotas leidimas naudoti šią valstybinę žemę (tą patvirtino ir Institucijos atstovas teismo posėdžio metu), todėl toks žemės naudojimas ją ariant (ruošiant sėjai) be valstybės institucijos išduoto leidimo naudoti šią valstybinę žemę (ar nesant kito teisinio pagrindo, pavyzdžiui, sudarytos žemės nuomos ar panaudos sutarties) yra neteisėtas. Tačiau nagrinėjamoje byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad ši valstybinė žemė savavališkai naudojama būtent V. S..
V. S. nuo pat administracinio nusižengimo tyrimo pradžios nuosekliai laikėsi pozicijos, kad jis nutarimu inkriminuoto administracinio nusižengimo nepadarė. D. P. teismo posėdžio metu parodė, kad 2020 metų gruodžio mėnesį UAB „Žemaitijos agrologistika“ prašė, kad jis nuvažiuotų su D. A. traktoriumi suarti žemę (apie 133 ha) Klaipėdos miesto šiaurinėje dalyje, prie Paribio gatvės; dėl ariamos žemės ribų buvo tikslinamasi telefono skambučiu, tačiau nežino, ar buvo kalbama su V. S.. UAB „Žemaitijos agrologistika“ direktorius A. G. 2021 m. kovo 2 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad įmonė pagal agroserviso paslaugų teikimo sutartį su ūkininku D. A., ūkininko užsakymu atliko žemės įdirbimo darbus Institucijos minimame žemės plote (Klaipėdos miesto šiaurinėje dalyje, prie Paribio gatvės) ir kitų sąsajų su šios žemės naudojimu neturi (b. l. 53). Teismas du kartus prašė įmonės pateikti dokumentus, kokiu pagrindu bendrovė siuntė savo darbuotoją dirbti žemės sklypo, esančio Klaipėdos miesto šiaurinėje dalyje, prie Paribio gatvės, tačiau įmonė teismui duomenų nepateikė; taip pat į teismo posėdį liudytoju buvo šaukiamas šios įmonės direktorius, tačiau į teismo posėdį jis neatvyko (b. l. 75, 82). Liudytojas D. A. teismo posėdyje nurodė kitokias aplinkybes negu savo rašytiniuose paaiškinimuose, patikino, kad V. S. 2020 metais neprašė jo suarti apie 133 ha žemės plotą, esantį Klaipėdos miesto šiaurinėje dalyje, šito jo paprašė brolis V. A.; darbus su jo technika atliko D. P., dirbantis UAB „Žemaitijos agrologistika“. Atsižvelgiant į liudytojo V. A. suinteresuotumą bylos baigtimi (jį sieja su V. S. verslo santykiai, jis jo samdomas ūkinių paslaugų atlikimui; V. A. taip pat trauktas administracinėn atsakomybėn dėl analogiškos veikos, kaip ir V. S.) bei į tai, kad liudytojas nurodė kitokias aplinkybes administracinio nusižengimo tyrimo metu, teismas liudytojo V. A. parodymus vertina kritiškai, tačiau kitų duomenų, be V. A. rašytinių paaiškinimų, kad V. S. kokia nors forma buvo įsitraukęs į neteisėtą valstybinės žemės naudojimą, byloje administracinio nusižengimo tyrimo metu nebuvo surinkta ir nėra, o teismas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės negali grįsti vien tik vieno asmens rašytiniais paaiškinimais.
Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-27-976/2015). Administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi Institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai Institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-31-2014).
Institucija nepateikė jokių įrodymų, kad V. S. kokia nors forma buvo įsitraukęs į neteisėtą valstybinės žemės naudojimą (pavyzdžiui, dėl tokio žemės naudojimo sudarė neteisėtą sutartį su V. A., fiziškai dalyvavo darbų atlikime, davė nurodymus ar darė spaudimą kitiems asmenims, sumokėjo asmenims už darbų atlikimą ar pan.). Institucija nagrinėjamoje byloje neišsklaidė abejonių, ar V. S. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą.
Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, vadovaudamasis in dubio pro reo principu, teismas daro išvadą, kad negalima konstatuoti, jog V. S. veiksmuose buvo ANK 110 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis, todėl jo skundas tenkintinas – nutarimas panaikintinas ir administracinio nusižengimo teisena nutrauktina (ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 6 dalimi, teismas
nutaria:
skundą tenkinti.
Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2021 m. gegužės 31 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR_N-1010-2020 (ROIK: 21132809266), kuriuo V. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 110 straipsnio 2 dalį, ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.