Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2024-10-30 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-411-549/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-10-30
Bylos Nr.
II-411-549/2024
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00288-2024-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ingrida Krušienė
Pareiškėjas
D. K.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-411-549/2024Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00288-2024-9Procesinio sprendimo kategorijos: 21.10.1.;21.10.4.; 21.1.4.;21.1.6. (S)
ROIK: 23193756634KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARtIS2024 m. spalio 30 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Ingrida Krušienė,sekretoriaujant Sandrai Jotautei,dalyvaujant pareiškėjui D. K.,ekspertui Virginijui Pačebutui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. K., gimusio (duomenys nekeistini), gyvenančio (duomenys nekeistini), Klaipėdoje, el. paštas (duomenys nekeistini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2024-08-02 nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teiseną.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato (toliau ir Institucija) 2024-08-02 nutarimu nutarta nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną ROIK: 23193756634 vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 565¹ straipsnio 1 punkto pagrindu – padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Nutarime nurodyta, kad administracinio nusižengimo bylos teisena buvo pradėta 2022-12-18 (nutarime klaidingai nurodyta 2022-12-16), apie 16 val. 53 min., iš Klaipėdos AVPK OVS budėtojo gavus pranešimą, kad Taikos pr. - Smiltelės g., Klaipėda, į gatvę išriedėjo didelis sniego luitas ir apgadino automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys nekeistini). Įvykio vietoje D. K. paaiškino, kad 2022-12-18, apie 15 val. 50 min., važiuojant Taikos pr., ir kertant sankryžą ties Smiltelės g., ant kelio nuo šaligatvio nuriedėjo suledėjęs sniego luitas. Išvengti susidūrimo nepavyko, kadangi pirma eismo juosta važiavo kitas automobilis. Susidūrimo metu nukentėjo automobilio priekinė dalis, apgadintas priekinis bamperis, prieš rūko žibintas, grotelės. Tikslinant eismo įvykio aplinkybes, buvo peržiūrėtos Klaipėdos miesto vaizdo stebėjimo kameros, tačiau minėtoje vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nėra, nešališkų eismo įvykio aplinkybių liudininkų nenustatyta. Kadangi D. K. padarydamas savo automobiliui turtinę žalą, savo kaltės neįžvelgė, buvo paskirtas objektų tyrimas atlikti autotechninę ekspertizę. LTEC Klaipėdos skyriaus ekspertas Virginijus Pačebutas pateiktoje ekspertizės akto išvadoje nurodo, kad nėra galimybės nustatyti Audi A4 judėjimo greičio prieš eismo įvykį, taip pat techniniu požiūriu prieš eismo įvykį susidariusioje eismo ir kelio situacijoje, automobilio Audi A4 vairuotojas D. K., važiuodamas didžiausiu leistinu gyvenvietėse 50 km/h greičiu, turėjo techninę galimybę sustabdyti vairuojamą transporto priemonę būdamas didesniu nei 45 m. atstumu neprivažiavęs kliūties. Tyrimą atliekantis ekspertas nekompetentingas nustatyti kliūties matomumo eismo įvykio metu buvusiose eismo ir kelio sąlygose. Esant šioms aplinkybėms nutarta administracinę teiseną nutraukti.

Šalies argumentai

Nesutikdamas su šiuo nutarimu, D. K. skundu prašo peržiūrėti 2024-08-02 nutarimą ir pripažinti, kad kliūtis, dėl kurios įvyko eismo įvykis, buvo nenuspėjama ir neįprasta, o jis, kaip vairuotojas, nėra atsakingas už šio įvykio pasekmes. Taip pat pripažinti kelio savininką ar valdytoją atsakingu už patirtą žalą dėl nepakankamos kelio priežiūros ir netinkamai organizuoto sniego valymo, ir įpareigoti atlyginti patirtus nuostolius.

Skunde nurodoma, kad jis nesutinka su 2024-08-02 nutarimo išvadomis, jog jis, vairuodamas transporto priemonę, nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į meteorologines sąlygas ir kelio būklę, todėl nesugebėjo išvengti susidūrimo su kliūtimi, nes sniego luitas nuriedėjo iš skiriamosios kelio juostos tiesiai prieš jo automobilį, o ne gulėjo ant kelio, kaip nurodo pareigūnai ir ekspertas. Apie netikėtą kliūties atsiradimą ant kelio paaiškino pareigūnams, kai šie atvyko į eismo įvykio vietą ir vėliau teisme. Įvykio metu jis važiavo antra eismo juosta saugiu greičiu (45-50 km/h), kuris buvo mažesnis už leidžiamą toje vietoje. Luitas atsirado akimirksniu, todėl kliūtis kelyje atsirado netikėtai ir susidūrimo išvengti nebuvo įmanoma. Sniego luitas nuriedėjo nuo skiriamosios kelio juostos, kur susikaupė didelės sniego sankaupos dėl sniego valymo mašinų veiklos. Šie luitai susidaro, kai sniegas yra stumdomas nuo plačių sankryžų plotų į šalikeles ar skiriamąsias juostas už sankryžų. Tokiu būdu sukauptos didelės sniego pusnys ir sniego sangrūdos per laiką suledėja, o dėl savo svorio, vėjo ir trinties su aplinka gali netikėtai nuslysti ant važiuojamosios dalies. Šiuo atveju tokia situacija ir įvyko – luitas nuriedėjo tiesiai prieš jo automobilį. Luitas nebuvo ant kelio, kai važiavo, jis atsirado netikėtai nuslystant nuo sustumdyto sniego pusnies. KET 127 straipsnis reikalauja, kad vairuotojas pasirinktų saugų greitį, atsižvelgdamas į kelio ir meteorologines sąlygas bei kitas aplinkybes, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Tačiau nėra numatyta atsakomybė už visiškai nenuspėjamas kliūtis, tokias kaip šiuo atveju – sniego luito atsiradimas kelyje, o jo pasirinktas greitis ir elgsena atitiko KET reikalavimus ir nepažeidė taisyklių, tačiau kliūtis kelyje buvo nenuspėjama.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į D. K. skundą Institucija prašo skundo netenkinti. Nurodo, kad visi skundo argumentai paremti tuo, kad sniego luitas nuriedėjo iš skiriamosios kelio juostos tiesiai prieš D. K. vairuojamą automobilį, o jis įvykio metu važiavo antra eismo juosta saugiu greičiu (45-50 km/h), kuris buvo mažesnis už leidžiamą toje vietoje. Luitas atsirado akimirksniu, todėl susidūrimo jis išvengti neturėjo galimybės. Tačiau Institucija pažymi, kad visi šie teiginiai paremti tik D. K. parodymais bei asmeniniu įsitikinimu, kuris nėra paremtas jokiais teisiniais argumentais. Atsižvelgiant į tai pripažinti kelio savininką ar valdytoją atsakingu už patirtą žalą dėl nepakankamos kelio priežiūros ir netinkamai organizuoto sniego valymo bei įpareigoti atlyginti patirtus nuostolius nėra jokio teisinio pagrindo. Institucijos nuomone šioje administracinio nusižengimo byloje nutarimą priėmusi policijos pareigūnė tinkamai įvertino surinktus įrodymus bei pateiktus faktus apie galimai padarytą administracinį nusižengimą, todėl keisti skundžiamos nutarties D. K. skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, dėl ko skundas yra nepagrįstas ir turi būti netenkintas. Prašoma D. K. skundą nagrinėti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui nedalyvaujant.

Šalies argumentai

Pareiškėjas D. K. teismo posėdyje prašė tenkinti pateiktą skundą ir skundžiamą nutarimą panaikinti. Paaiškino, kad jis važiavo nedidesniu kaip 45 km/h greičiu, nes tik buvo pradėjęs važiuoti, o sniego luitas ant važiuojamosios dalies išsirideno netikėtai, apie 2 metrus prieš jo automobilį. Todėl jis neturėjo jokios galimybės sustabdyti. Be to, už jo važiavo kiti automobiliai, todėl staigiai stabdydamas būtų sudaręs avarinę situaciją. Apie tai paaiškino ir į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams, parodė sniego pusnis ir skiriamojoje juostoje iškirstus krūmus, kurie anksčiau buvo kaip gamtiniai barjerai ir sulaikydavo sniegą. Juos iškirtus ir dar panaikinus reklamos stendą, susidarė galimybės didesniems skersvėjams, kurie verčia sniegą ant važiuojamosios dalies. O tą dieną buvo labai vėjuota ir dar neseniai buvo pravažiavęs sniego valytuvas. Kai sniego valytuvas išvalo sankryžą, kurios plotas yra labai didelis, visas sniegas susistumia ant skiriamosios juostos ir ten susipresuoja pusnys, kurios vėliau suledėja ir krenta ant kelio. Jis nesutinka, jog turėjo techninę galimybę sustabdyti automobilį, nes negalėjo nuspėti, kad vėjo gūsis išjudins sniego luitą, kuris išriedės prieš pat jo automobilį. Jis jau ir taip važiavo mažesniu nei leidžiama greičiu, o važiuoti dar mažesniu negalėjo, nes būtų trukdęs eismui. Institucija jokių 2023-03-09 nutartyje nurodytų papildomų tyrimo veiksmų neatliko, o eksperto išvados tik pakartoja policijos nurodytas aplinkybes, pagal kurias sniego luitas jau seniai gulėjo ant kelio, tačiau jis nesustabdė. Tačiau tai yra netiesa, nes sniego luitas ant kelio negulėjo, o išriedėjo prieš pat jo automobilį.

Teismo posėdyje ekspertas Virginijus Pačebutas paaiškino, kad tyrimo metu informacijos, jog kliūtis atsirado esat 2 metrams iki automobilio, jam nebuvo pateikta. Ar ji yra teisinga, negali pasakyti, nes objektyvių tai patvirtinančių duomenų nebuvo surinkta. Įvykio vietos apžiūra po įvykio nebuvo atlikta, nors ten galėjo būti likę su įvykių susijusių objektų. Nebuvo apžiūrėta sustumto sniego vieta, luito, automobilio detalių nubyrėjimo vietos, nes pagal apgadinimus, kažkokie pėdsakai turėjo būti likę. Vairuotojas galėjo parodyti ir policija galėjo pažymėti vietą, kurioje jis buvo, kai pamatė atriedantį luitą. Jo, kaip eksperto, darbas yra įvertinus visas aplinkybes, atlikti skaičiavimus, ką jis ir padarė pagal esamus duomenis. Jis vertino, kad važiuojant leistinu 50 km/h greičiu, ekstremaliai stabdydamas, vairuotojas turėjo galimybę sustabdyti būdamas didesniu nei 40 metrų atstumu iki kliūties. Tačiau jis neturėjo duomenų, kad vairuotojas važiavo 45 km/h greičiu, neturėjo duomenų kur nubyrėjo detalės, kaip atrodė sustumtas sniegas, ar jis buvo sušalęs gabalais ir galėjo nusiridenti į važiuojamąją dalį, kaip toli nuo važiuojamosios dalies buvo sniego kupetos, nebuvo duomenų apie oro, matomumo, gamtines, aplinkos sąlygas, apšvietimą, luito, sniego spalvą. Visa tai galima nustatyti atliekant tardymo eksperimentą. Galima buvo peržiūrėti „Body“ kamerų įrašus, iš kurių taip pat buvo galima nustatyti kai kurias aplinkybes. Medžiagoje yra automobilio nuotrauka, tačiau jis yra ne įvykio vietoje ir kur ji yra, neaišku. Jam tiriant, dėl ko kilo įvykis ir ar tam turėjo įtakos paties D. K. veiksmai ar kitos aplinkybės, techniniu požiūriu nebuvo galima padaryti, nes tam informacijos nebuvo surinkta. Pateiktas Institucijos raštas taip pat daugiau nieko nepaaiškino. Jokios objektyvios informacijos, dėl ko kilo įvykis byloje daugiau neatsirado.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas tenkinamas iš dalies.

Pagal ANK 641 straipsnį, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes (ANK 567 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę bei kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

Teisėtas, pagrįstas, o kartu ir teisingas sprendimas administracinio nusižengimo byloje gali būti priimtas tik tuo atveju, jei išsamiai atskleidžiamos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Jeigu nepavyksta išsiaiškinti įvykio, dėl kurio buvo pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas (teisena), esminių aplinkybių, teismas negali patikimai nustatyti materialios tiesos. Bylos įrodymų vertinimas, kaip sudėtinė įrodinėjimo teisme proceso dalis, yra neišvengiamai susijusi su visų bylos duomenų išsamiu ir nešališku išnagrinėjimu. Taigi, administracinio nusižengimo tyrimas atliekamas vadovaujantis administracinio nusižengimo teisenos paskirtimi ir principais (ANK 563, 566 straipsniai), administracinio nusižengimo bylos aplinkybės turi būti ištiriamos visapusiškai ir objektyviai (ANK 567 straipsnis), laikantis įrodymų vertinimo taisyklių (ANK 569 straipsnis).

Pažymėtina, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023-03-09 nutartimi jau buvo tenkintas D. K. skundas dėl 2023-01-03 nutarimo nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos dėl 2022-12-18 įvykio ir šis nutarimas panaikintas bei administracinio nusižengimo byla grąžinta Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui administraciniam nusižengimui tirti iš naujo. Nutartyje buvo nurodyta, kad siekiant nustatyti, ar vien tik D. K. veiksmai vairuojant automobilį nulėmė eismo įvykio kilimą ir žalos atsiradimą, reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą, t. y. gauti specialistų paaiškinimus, galimai atlikti eksperimentą dėl galimybės pamatyti kliūtį susidariusioje situacijoje, gauti ir peržiūrėti Klaipėdos miesto vaizdo filmavimo kamerų įrašus bei nustatyti, ar valstybės institucija, atsakinga už šio kelio priežiūrą, neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė žalos atsiradimą, ir, esant reikalui, atlikti kitus ANK 593 straipsnyje numatytus veiksmus (b. l. 22-23).

Skundžiamu 2024-08-02 nutarimu administracinio nusižengimo bylos teiseną ROIK: 23193756634 vėl nuspręsta nutraukti ANK 565¹ straipsnio 1 punkto pagrindu, nes tikslinant eismo įvykio aplinkybes, buvo peržiūrėtos Klaipėdos miesto vaizdo stebėjimo kameros, tačiau minėtoje vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nėra, nešališkų eismo įvykio aplinkybių liudininkų nenustatyta. LTEC Klaipėdos skyriaus ekspertas Virginijus Pačebutas pateiktoje ekspertizės akto išvadoje nurodė, kad nėra galimybės nustatyti Audi A4 judėjimo greičio prieš eismo įvykį, o techniniu požiūriu prieš eismo įvykį susidariusioje eismo ir kelio situacijoje, automobilio Audi A4 vairuotojas D. K., važiuodamas didžiausiu leistinu gyvenvietėse 50 km/h greičiu, turėjo techninę galimybę sustabdyti vairuojamą transporto priemonę būdamas didesniu nei 45 m. atstumu neprivažiavęs kliūties. Tyrimą atliekantis ekspertas nekompetentingas nustatyti kliūties matomumo eismo įvykio metu buvusiose eismo ir kelio sąlygose (b. l. 8-9).

Teismui įpareigojus Instituciją pateikti duomenis, kokie papildomi bylos aplinkybių tyrimo veiksmai buvo atlikti vykdant 2023-03-09 nutartį (b. l. 45), Institucija 2024-09-24 raštu informavo, kad:

1) Klaipėdos aps. vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato l-ojo veiklos skyriaus tyrėja R. L. 2023-05-09 Lietuvos teismo ekspertizės centrui paskyrė užduotį atlikti objektų tyrimą, iš Lietuvos teismo ekspertizės centro gautas 2023-07-03 ekspertizės aktas Nr. 1 IK-157(23) yra pridėtas prie administracinės bylos;

2) Klaipėdos aps. vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato l-ojo veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja R. L. 2024-08-01 surašė tarnybinį pranešimą Nr. 30-PR2-7976 kuriame nurodė aplinkybes, dėl ko administracinė byla nutrauktina, bei nurodė, kad tikslinant eismo įvykio aplinkybes, buvo peržiūrėtos Klaipėdos miesto vaizdo stebėjimo kameros, tačiau minėtoje (t. y. eismo įvykio) vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nėra, nešališkų eismo įvykio aplinkybių liudininkų nenustatyta. 2024-08-01 vyresn. tyrėjos R. L. tarnybinis pranešimas Nr.30-PR2-7976 pridėtas prie administracinės bylos (b. l. 48).

Taigi, vykdant 2023-03-09 nutartį iš esmės buvo atliktas tik vienas tyrimui įtakos galintis turėti veiksmas – paskirta užduotis atlikti objektų tyrimą ir gautas jau minėtas 2023-07-03 ekspertizės aktas (b. l. 26-32). Kitų veiksmų, paminėtų 2023-03-09 nutartyje, Institucija neatliko ir priežasčių, kodėl netikslinga jų atlikti, apart to, kad eismo įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nėra, todėl miesto vaizdo filmavimo kamerų įrašų gauti negalima ir nešališkų eismo įvykio aplinkybių liudininkų nenustatyta, nenurodyta.

Visgi, teismo posėdyje ekspertas Virginijus Pačebutas nurodė, kad teikdamas išvadą, tyrimą atliko darydamas prielaidą, jog vairuotojas važiavo leistinu 50 km/h greičiu ir turėjo galimybę sustabdyti būdamas didesniu nei 40 metrų atstumu iki kliūties. Jokių paties pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kad šis važiavo ne didesniu kaip 45 km/h greičiu ir kliūtis jo kelyje atsirado netikėtai, likus apie du metrus prieš jo automobilį, nebuvo vertinama. Taip pat nebuvo vertinta jokių kitų su įvykio vietos aplinka ir pačiu kliūties objektu susijusių aplinkybių, nes tokie duomenys nebuvo pateikti. Eksperto nuomone, daugelį su įvykių susijusių aplinkybių galima nustatyti atliekant tardymo eksperimentą, peržiūrėjus „Body“ kamerų įrašus. Kad galimai reikalinga atlikti eksperimentą dėl galimybės pamatyti kliūtį susidariusioje situacijoje buvo nurodoma ir 2023-03-09 nutartyje, tačiau priežasčių, kodėl šis klausimas nebuvo svarstytas grąžinus bylą tirti iš naujo, duomenų nepateikta. Taip pat papildomai nebuvo pasisakyta dėl institucijų, atsakingų už šio kelio priežiūrą, veikos, t. y., nevertinta ar jos ir jų darbuotojai veikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai galėjo lemti žalos atsiradimą.

Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (kasacinio teismo Nr. 2AT-39-2014, Nr. 2AT-18-942/2015, Nr. 2AT-31-303/2015 ir kt.). Šios nuostatos įpareigoja bylą tiriančią ir nagrinėjančią instituciją ne tik pateikti atskirų pavienių įvykio dalyvių parodymų, paaiškinimų bei jų pateiktų dokumentų nominalų vertinimą, bet ir imtis visų būtinų priemonių patikrinti šių proceso dalyvių parodymų patikimumą, surenkant jų nurodomas aplinkybes patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus, juos sugretinant ir palyginant tarpusavyje, siejant juos į vientisą loginę grandinę, kas sudarytų pagrindą vieno asmens parodymus motyvuotai atmesti, o kitus įvertinti kaip pagrįstus (Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr. AN2-74-361/2024).

Taigi, šiuo atveju skundžiamame 2024-08-02 nutarime išvada, kad pats D. K. vairuodamas transporto priemonę nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į metrologines sąlygas ko pasėkoje atsitrenkė į kelyje buvusį sniego luitą, taip apgadino sau priklausančią transporto priemonę, yra padaryta nesiėmus visų įmanomų priemonių surinkti pakankamai duomenų šiai išvadai neginčijamai pagrįsti, nes net nebuvo imtasi priemonių atlikti visų galimų tyrimo veiksmų, kurie buvo nurodyti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023-03-09 nutartyje bei papildomų veiksmų, kuriuos nurodė ekspertas teismo posėdyje šioje byloje nagrinėjant D. K. skundą. Šioje byloje nebuvo išnaudotos visos galimybės patikslinti įvykio aplinkybes ir neginčijamai nustatytai, kad veikoje nėra administracinio nusižengimo sudėties požymių, o dėl atsiradusios žalos yra atsakingas pats turto savininkas.

Teismo vertinimu, tai leidžia daryti išvadą, kad policija nevisapusiškai atliko tyrimą, aktyviai nesiėmė priemonių surinkti papildomus įrodymus ir todėl nenustatė bylai svarbių aplinkybių (ANK 567 straipsnio 1 dalis).

Siekiant visapusiškai ir išsamiai ištirti šią administracinio nusižengimo bylą, atsižvelgiant į tai, kad nustatyti, jog šiuo atveju tikrai nebuvo padarytas administracinis nusižengimas, galima tik tęsiant ikiteisminio tyrimo veiksmus, kurių teismas atlikti negali, bei renkant ir ištiriant papildomus duomenis, taip pat siekiant užtikrinti byloje dalyvaujančių asmenų teisę į apeliacinį procesą, byla grąžintina skundžiamą nutarimą priėmusiai institucijai atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą – atsižvelgiant eksperto Virginijaus Pačebuto ir pareiškėjo D. K. teismo posėdžio metu pateiktus paaiškinimus, atlikti likusius neatliktus Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023-03-09 nutartyje nurodytus veiksmus, bei spręsti klausimą dėl papildomo specialisto tyrimo paskyrimo.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, skundžiamas nutarimas naikintinas kaip nepagrįstas, o administracinio nusižengimo byla grąžintina įgaliotai institucijai papildomam bylos aplinkybių tyrimui (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Kadangi teismas neatlieka ikiteisminio tyrimo ir, nagrinėdamas pareiškėjos skundą, nerenka įrodymų, nenustatinėja nusižengimo padarymo fakto, nesprendžia, kas gali būti kaltas dėl galimai padaryto nusižengimo, nes rinkti įrodymus, nustatyti administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, yra pareigūno, atliekančio administracinio nusižengimo tyrimą, kompetencija, todėl teismas negali tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimų pripažinti, kad kliūtis, dėl kurios įvyko eismo įvykis, buvo nenuspėjama ir neįprasta, ir jis, kaip vairuotojas, nėra atsakingas už šio įvykio pasekmes bei pripažinti kelio savininką ar valdytoją atsakingu už patirtą žalą dėl nepakankamos kelio priežiūros ir netinkamai organizuoto sniego valymo, ir įpareigoti atlyginti patirtus nuostolius, dėl ko šiais klausimais nepasisako.

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 6 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo D. K. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023-08-02 nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną ROIK: 23193756634 ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui administraciniam nusižengimui tirti iš naujo.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Ingrida Krušienė