Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjos V. B. (toliau – apeliantė, pareiškėja) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. vasario 20 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. 2022 m. gruodžio 17 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariate užregistruotas V. B. pareiškimas (ROIK: (duomenys neskelbtini), kuriuo ji pranešė, kad 2022 m. gruodžio 16 d., apie 19.40 val., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., namo kieme asmuo, kuris gyvena (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., vedėsi savo augintinį (japonų akitos mišrūną), kuris griebė jai už palto ir jį įplėšė. Nurodė, kad ji iš karto pasakiusi šuns šeimininkui apie tai, o šis kaltę neigė ir išvadino ją necenzūriniais žodžiais. Taip pat nurodė, kad dėl šio šeimininko šuns jos mama kreipėsi į policiją, kadangi šis apdraskė jos mamos augintinį, tačiau turtinės žalos neatlygino, neatsiprašė, ignoravo. Teigė, kad atsižvelgdama į minėto šuns elgesį, mano, kad šuo neprognozuojamas, agresyvus. Įvykio metu jai padaryta 224 Eur turtinė žala dėl suplėšyto palto.

2. 2023 m. gruodžio 22 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja G. N., vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 565¹ straipsnio 1 punktu, priėmė nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal ANK 346 straipsnio 2 dalį, pradėtą pagal pareiškėjos V. B. pareiškimą.

3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2024 m. vasario 20 d. nutartimi pareiškėjos V. B. skundo netenkino ir policijos 2023 m. gruodžio 22 d. nutarimą paliko nepakeistą. Teismas, be kita ko, motyvavo, jog byloje nebuvo nustatyta nesuinteresuotų asmenų, kurie būtų matę aktualų įvykį ir davę objektyvius ir nešališkus parodymus, ar būtų kitų objektyvių duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjos V. B. nurodytas aplinkybes. Taigi, situacijoje, kuomet yra esminių prieštaravimų tarp ginčo šalių pozicijų, atsižvelgiant ir į tai, kad tai yra bylos baigtimi suinteresuotos šalys, vien tik vienos šalies parodymų, jei jų nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys, nepakanka asmens kaltei padarius administracinį nusižengimą pagrįsti. Teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju vis tik nepavyko surinkti neginčijamų ir neabejotinų įrodymų, patvirtinančių, kad šuns savininkas D. G. padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 346 straipsnio 2 dalyje, todėl policija priėmė pagrįstą nutarimą administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 punktu.

4. Apeliantė skundu apygardos teismo prašo panaikinti apylinkės teismo 2024 m. vasario 20 d. nutartį ir priimti naują nutarimą – panaikinti policijos 2023 m. gruodžio 22 d. nutarimą ir D. G. pagal ANK 346 straipsnio 2 dalį skirti administracinę nuobaudą.

4.1. Argumentuoja, jog apylinkės teismas iš esmės neatliko jokio objektyvaus ir nešališko administracinio nusižengimo medžiagoje surinktų duomenų tyrimo bei vertinimo, o rėmėsi vien tuo, jog šuns savininkas D. G. nepripažįsta padaręs administracinį nusižengimą. Apeliantės vertinimu, byloje surinka pakankamai įrodymų, kurie patvirtina, jog D. G. padarė administracinį nusižengimą, todėl jis turėjo būti patrauktas administracinėn atsakomybėn. Tai, kad jis neprisipažino padaręs šį administracinį nusižengimą bei turtinę žalą apeliantei, nėra pagrindas administracinės teiseną jam nutraukti. Teismas net neapklausė posėdyje šuns savininko D. G., neinformavo jo apie bylos nagrinėjimą, o priimdamas skundžiamą nutartį apskritai nebuvo susipažinęs su pastarojo duotais paaiškinimais. Tokiu būdu teismas pareiškėjos skundo neišnagrinėjo bei padėjo D. G. išvengti tiek administracinės atsakomybės, tiek ir prievolės atlyginti nusižengimu jai padarytą turtinę žalą.

4.2. Teigia, jog byloje yra nustatytos įvykio faktinės aplinkybės ir surinkti įrodymai, kurie patvirtina D. G. kaltę padarius administracinį nusižengimą, tačiau teismas jų netyrė, o būtent nevertino, kad:

2022 m. gruodžio 16 d. apie 19.40 val. adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ji (V. B.) eidama prasilenkė su D. G., kuris vedžiojo japonų akitos mišrūną be antsnukio. Šias aplinkybes patvirtina tiek ji, tiek jas pripažįsta D. G. ir patvirtina pastarojo sutuoktinė R. G.;

jos (V. B.) duoti parodymai, jos palto fotonuotraukos ir atlikta palto apžiūra, patvirtina, kad paltas buvo apgadintas šuns. Apžiūros metu nustatyta, kad ,,<...> palto nugarinėje dalyje, apačioje labiau į dešinę pusę matomas įdrėskimas, dvi baltos spalvos mažos skylutės apie 1,5 cm ilgio, pro kurias matyti baltos spalvos audinys, šalia šių įdrėskimų matyti kelios pilkšvos spalvos dėmės bei siūlės pažeisto audinio. Apžiūrint paltą kitų defektų nepastebėta.“ Taip pat aplinkybę, kad paltas buvo sugadintas anksčiau nurodytomis aplinkybėmis, iš dalies patvirtina tiek D. G., tiek jo sutuoktinės R. G. parodymai, jog ji (V. B.) nedelsiant pareiškė pretenzijas dėl jos turto (palto) sugadinimo;

2023 m. lapkričio 29 d. Klaipėdos kriminalistinių tyrimų tarnybos viršininkas R. M., atlikęs papildomą palto apžiūrą nustatė, kad ,,Ant striukės nugarinės dalies 18 cm nuo striukės apačios ir 52 cm atstumu nuo striukės dešiniojo krašto iki 7x6 cm dydžio plote matomi įvairūs išorinio striukės audinio pažeidimai: 2 išorinio striukės audinio kiauryminiai–plėštiniai pažeidimai, kurie yra iki 7 mm ilgio, atstumas tarp kiauryminių–plėštiniu pažeidimų yra 11 mm, taip pat paviršiniai striukės audinio pažeidimai, kurie yra iki 12 mm ilgio, 3 mm pločio. Pažeidimų pobūdis rodo, kad jie galėjo būti palikti kietu aštriu objektu ar objektais pažeidžiant striukės audinio išorinį paviršių ir padarant kiauryminius–plėštinius pėdsakus, bei kontaktuojant su striukės audinio išoriniu paviršiumi paliekant paviršinius nekiauryminius striukės išorinio paviršiaus audinio pažeidimus.“ Taigi apžiūros metu nustatyta ir tai, kad aplink palto įdrėskimus yra biologinės kilmės pėdsakų, t. y. likusios žymės nuo šuns seilių;

V. B. iš karto po įvykio bendruoju pagalbos telefonu 112 informavo apie įvykį, tačiau policijos pareigūnai neatvyko, o jai pasiūlė kreiptis į policijos įstaigą per e.policija.lt. Jei policija būtų iš karto reagavusi į šį įvykį, nusižengimo aplinkybes būtų nustačiusi iš karto po jo padarymo. Šios aplinkybės teismo nebuvo vertinamos, pranešimo įrašas neišreikalautas ir neprijungtas prie bylos;

Dėl D. G. netinkamos augintinio priežiūros, vedžiojimo ir kt., nukenčia kitų asmenų turtas, augintiniai. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m. namo gyventojai, kurie savo asmens duomenų nesuteikė dėl asmeninių priežasčių, nurodė, kad dėl D. G. šuns kartais jaučiasi nesaugūs. Nors teigiama, kad šuo yra vedžiojamas, prižiūrimas, tačiau tyrimo metu niekas nenustatinėjo aplinkybių, kodėl šuo nėra vedžiojamas tinkamai, t. y. su pavadėliu bei su antsnukiu, bei kodėl nėra užtikrinama, kad nebūtų žalojamas kitų asmenų turtas.

D. G. teisminio bylos nagrinėjimo metu patvirtino, jog jis „<...> įvykio dieną šunį vedžiojo be antsnukio, tačiau su pavadėliu, šuo buvo apie 30 cm nuo jo, jo akiratyje. Įvykio dieną pareiškėja jam sakė, kad jai jo šuo įkando į striukę. Jis matė palte skylutę, bet buvo tamsu. Jis pasakė, kad nieko nesimato ir nuėjo. Jie savo šuns nedresavo ir į dresūrą nevedė. Šiuo metu jis nebeturi šuns, jis išvežtas į prieglaudą, nes pradėjo augti ir daryti „škadas“ namie. Šuo jaunas, 1 metų amžiaus.“

4.3. Apeliantės vertinimu, yra akivaizdu, jog jos paltą apgadino D. G. vedžiojamas šuo. Tačiau jis vengia atsakomybės, meluoja pareigūnams, kurie nesugeba objektyviai ir visapusiškai vertinti surinktų duomenų visumos. Šuo ne pirmą kartą padaro žalą kitiems asmenims. D. G. suvokia, numato arba gali numatyti, kad dėl netinkamos šuns priežiūros gali būti padaroma žala kitų asmenų turtui, tačiau sąmoningai nesiima jokių veiksmų, kad žala nekiltų. Jis vedžiojo nedresiruotą, pavojingą šunį be antsnukio, dėl ko buvo sugadintas jos turtas. Todėl yra pagrindas konstatuoti D. G. kaltę bei patraukti jį administracinėn atsakomybėn.

4.4. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (toliau – GGAĮ) 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „Gyvūnų laikytojai privalo: 1) nuolat rūpintis gyvūnų gerove ir apsauga; 2) laikytis šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovę ir apsaugą, reikalavimų; 3) užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui; 4) šio įstatymo vykdymą kontroliuojančių institucijų pareigūnams pareikalavus leisti tikrinti gyvūnus ir jų laikymo sąlygas, patalpas, teritoriją, įrangą, kurioje jie laikomi, transporto priemones, naudojamas gyvūnams vežti, su gyvūnų laikymu susijusius dokumentus ir informacines sistemas, taip pat leisti atlikti šio įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatytus veiksmus; 5) vykdyti kontroliuojančių institucijų pareigūnų nurodymus gyvūnų gerovės ir apsaugos srityje; 6) nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.“ Klaipėdos miesto savivaldybes administracijos direktoriaus 2019 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. AD1-965 patvirtintų Gyvūnų laikymo Klaipėdos miesto savivaldybes teritorijos gyvenamojoje vietovėje tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 39 punkte nustatyta, kad „<...> šunis rekomenduojama vedžioti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos įrengtose gyvūnų vedžiojimo aikštelėse, jei jų nėra, – laukymėse, parkų pakraščiuose, kitose rečiau žmonių lankomose vietose. Pavojingi ir koviniai šunys bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnai bendrojo naudojimo patalpose, viešojoje vietoje vedami laikant už pavadėlio ir su antsnukiu. Kiti šunys bendrojo naudojimo patalpose, viešojoje vietoje vedami laikant už pavadėlio ir su antsnukiu ar be jo. Jei vedžiojant (vedant) šunis šalia yra žmonių ar gyvūnų, pavadėlis turi būti sutrumpinamas tiek, kad šunys negalėtų pasiekti žmonių ar gyvūnų ir nekelti jiems grėsmės. Šunų laikytojai, vaikščiodami su savo gyvūnais augintiniais viešojoje vietoje, įskaitant gatves, neturi leisti jiems šlapintis ant pastatų, laikinų statinių, skulptūrų, aplinkos meno kurinių. tuštintis ir šlapintis gėlynuose.“

4.5. Nagrinėjamu atveju, apeliantės vertinimu, D. G. paminėtų reikalavimų nesilaikė, šunį vedžiojo be antsnukio, o šuns pavadėlis nebuvo sutrumpintas tiek, kad šuo negalėtų pasiekti jos (V. B.). Byloje nustatyta, kad šuo sugadino jos paltą, jai ir D. G. prasilenkiant. Todėl D. G. veiksmuose yra ANK 346 straipsnyje nurodyto administracinio nusižengimo sudėtis. Pastarojo parodymai yra pateikti kaip gynybinė versija, siekiant išvengti atsakomybės. Byloje nenustatytas faktas, kad paltas sugadintas kitomis aplinkybėmis. Kiekvienas protingas žmogus žino kaip šuns sukandimu padaromi sužalojimai, o jei bylą tyrusiai policijos pareigūnei ir (ar) teisėjai tai nėra žinoma, tai buvo galima pavesti policijos pareigūnei apklausti palto apžiūrą atlikusį specialistą. Be to, jei policijai nepakanka esamų duomenų yra galimybė atlikti biologinės kilmės pėdsakų, likusių ant palto po šuns sukandimo, tyrimą. Tačiau teismas dėl to jokių motyvų apskritai nepateikė, neįvertino, kad policija neišsireikalavo ir nepateikė byloje jos (V. B.) pranešimo bendruoju pagalbos telefonu apie įvykį garso įrašo, kuris teismo taip pat turėjo būti įvertintas kaip įrodymų šaltinis.

5. Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka. Mano, kad apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. ANK 652 straipsnio 1 dalis nustato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

7. Apygardos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, skundžiama nutartimi, išnagrinėjęs apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, turi pagrindą daryti išvadą, kad apylinkės teismas, palikdamas nepakeistą policijos 2023 m. gruodžio 22 d. nutarimą, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą procesinį sprendimą. Teismo motyvai, jog byloje nenustatyta nesuinteresuotų asmenų, kurie būtų matę aktualų įvykį ir davę objektyvius ir nešališkus parodymus, ar būtų kitų objektyvių duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjos V. B. nurodytas aplinkybes, apygardos teismo vertinimu, yra formalūs, paviršutiniški, padaryti neišsamiai, selektyviai įvertinus faktines įvykio aplinkybes bei policijos surinktus ir teismo posėdyje ištirtus faktinius duomenis.

8. Teismas bei policija nepagrįstai neįžvelgė, jog sugretinus, toliau aptartinus, byloje surinktus duomenis, atsiskleidžia pakankamai aiški įvykio situacijos ir joje dalyvavusių asmenų veiksmų turinys.

8.1. Byloje liko neįvertintas V. B. pranešimo bendruoju pagalbos telefonu ir kitą dieną po įvykio pateiktas pareiškimo policijai turinys. Nebuvo ir nėra ginčo byloje, jog V. B. apie, jos teigimu, D. G. netinkamą elgesį viešoje vietoje (jis vartojo necenzūrinius žodžius jos atžvilgiu) bei pastarojo vedžiojamo su pavadėliu be antsnukio šuns – japonų akitos mišrūno, užpuolimą, jiems prasilenkiant bei šuns tuo metu jai sugadintą (sukandžioto) paltą, pranešė nedelsdama po įvykio bendruoju pagalbos telefonu 112. Be to, iš bendrosios pagalbos tarnybos ji buvo nukreipta kreiptis su pareiškimu į policiją per e.policija.lt ir kitą dieną po įvykio – 2022 m. gruodžio 17 d., pateikė pareiškimą policijai, kuriame nuosekliai išdėstė pirminiame pranešime išdėstytas įvykio aplinkybes.

8.2. V. B. paaiškinimai ir duoti parodymai dėl įvykio aplinkybių išliko nuoseklūs ir informatyvūs viso proceso metu, dera su minėtais pirminiais jos paaiškinimais dėl įvykio aplinkybių bei dera su vėliau nustatytu palto sugadinimo mechanizmu bei iš dalies ir su šuns savininko D. G. paaiškinimais. Pastarasis policijai pripažino, jog vedžiojo savo šunį ir aktualaus įvykio metu prasilenkė su V. B. ir ji jam pasiskundė, kad šuo sugadino paltą. Jis įvykio vietoje pamatė, kad jos dėvimas paltas sugadintas bei vėliau tyrėjui pripažino, kad jo šuo nepaklusnus ir dėl to šunį teko jį atiduoti į prieglaudą.

8.3. V. B. policijai pateikė ryškias, aiškias sugadinto palto (striukės) fotonuotraukas, o policija atliko palto (striukės) apžiūrą, kurios metu nustatė, kad ,,<...> palto nugarinėje dalyje, apačioje labiau į dešinę pusę matomas įdrėskimas, dvi baltos spalvos mažos skylutės apie 1,5 cm ilgio, pro kurias matyti baltos spalvos audinys, šalia šių įdrėskimų matyti kelios pilkšvos spalvos dėmės bei siūlės pažeisto audinio. Apžiūrint paltą kitų defektų nepastebėta.“. Tokie palto sugadinimai turėjo signalizuoti policijai ir apylinkės teismui apie tai, kad paltas sugadintas šuns dantimis – įsikandus į paltą ir jį tempiant, juolab nesant ginčo dėl to, kad D. G. vedėsi šunį būtent be antsnukio. Tokią išvadą sustiprina 2023 m. lapkričio 29 d. palto papildomos apžiūros metu Klaipėdos kriminalistinių tyrimų tarnybos viršininko R. M. detaliai nustatyti palto (striukės) sugadinimai: ,,Ant striukės nugarinės dalies 18 cm nuo striukės apačios ir 52 cm atstumu nuo striukės dešiniojo krašto iki 7x6 cm dydžio plote matomi įvairūs išorinio striukės audinio pažeidimai: 2 išorinio striukės audinio kiauryminiai–plėštiniai pažeidimai, kurie yra iki 7 mm ilgio, atstumas tarp kiauryminių–plėštiniu pažeidimų yra 11 mm, taip pat paviršiniai striukės audinio pažeidimai, kurie yra iki 12 mm ilgio, 3 mm pločio. Pažeidimų pobūdis rodo, kad jie galėjo būti palikti kietu aštriu objektu ar objektais pažeidžiant striukės audinio išorinį paviršių ir padarant kiauryminius–plėštinius pėdsakus, bei kontaktuojant su striukės audinio išoriniu paviršiumi paliekant paviršinius nekiauryminius striukės išorinio paviršiaus audinio pažeidimus.“ Taip pat kartu turėjo būti vertinami ir šuns savininko D. G. paaiškinimai, jog „<...> įvykio dieną šunį vedžiojo be antsnukio, tačiau su pavadėliu, šuo buvo apie 30 cm nuo jo, jo akiratyje. Įvykio dieną pareiškėja jam sakė, kad jai jo šuo įkando į striukę. Jis matė palte skylutę, bet buvo tamsu. Jis pasakė, kad nieko nesimato ir nuėjo. Jie savo šuns nedresavo ir į dresūrą nevedė. Šiuo metu jis nebeturi šuns, jis išvežtas į prieglaudą, nes pradėjo augti ir daryti „škadas“ namie. Šuo jaunas, 1 metų amžiaus.“. Iš šių pastarojo paaiškinimų matyti, kad V. B. pareiškime policijai nurodytos palto sugadinimo aplinkybės nėra išsigalvotos ar melagingos. Galiausiai, tokie D. G. paaiškinimai parodo, kad įvykio metu jis žinojo, jog jo šuo nėra ramus („daro „škadas“ namie“). Taigi, vesdamas tokios neramios elgsenos šunį viešoje vietoje, jis turėjo būti itin atidus ir užtikrinti, jog jei vedant šunį šalia būtų žmogus, pavadėlį sutrumpinti tiek, kad šuo negalėtų pasiekti žmogaus ir nekelti jam grėsmės. Galimai šiuo konkrečiu atveju tokios įstatyme nustatytos gyvūno laikytojo pareigos D. G. tinkamai užtikrinti nepavyko.

9. Aptartų anksčiau duomenų visuma atskleidžia logišką ir nuoseklią, nors ir netiesioginių, tačiau vienas kitą papildančių, įrodymų grandinę, kurioje įžvelgtini galimai D. G. padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsni 2 dalyje požymiai. Tai kartu galimai sudaro pakankamą pagrindą spręsti ir dėl turtinės žalos padarytos nusižengimu V. B. atlyginimo pagrįstumo. Taigi policija, apygardos teismo vertinimu, nevisapusiškai atliko šį tyrimą, aktyviai netyrė surinktų įrodymų ir todėl nenustatė bylai svarbių aplinkybių (ANK 567 straipsnio 1 dalis). Apylinkės teismas neįvertino, kad policija neišnaudojo visų galimybių tikslinti įvykio aplinkybes bei nustatyti, ar yra administracinio nusižengimo sudėties požymių D. G. veiksmuose.

10. Įrodymų vertinimą reglamentuojančio ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tokia nuostata teismų praktikoje aiškinama taip, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (kasacinio teismo Nr. 2AT-39-2014, Nr. 2AT-18-942/2015, Nr. 2AT-31-303/2015 ir kt.). Šios nuostatos įpareigoja bylą tiriančią ir nagrinėjančią instituciją ne tik pateikti atskirų pavienių įvykio dalyvių parodymų, paaiškinimų bei jų pateiktų dokumentų nominalų vertinimą, bet ir imtis visų būtinų priemonių patikrinti šių proceso dalyvių parodymų patikimumą, surenkant jų nurodomas aplinkybes patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus, juos sugretinant ir palyginant tarpusavyje, siejant juos į vientisą loginę grandinę, kas sudarytų pagrindą vieno asmens parodymus motyvuotai atmesti, o kitus įvertinti kaip pagrįstus. Taigi, sprendžiant, ar yra pagrindas pradėti administracinio nusižengimo teiseną, būtina motyvuotai įvertinti pranešimo apie galimą nusižengimą pagrįstumą. Įrodinėjimo našta, kaip ir baudžiamajame procese, administracinių nusižengimų bylų teisenoje tenka institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Apygardos teismo vertinimu, aptartų nuostatų nagrinėjamu atveju priimant skundžiamą nutartį nebuvo laikytasi.

11. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog galimai padaryto administracinio nusižengimo tyrimas pagal V. B. pareiškimą atliktas neišsamiai, nevertinant surinktų įrodymų tarpusavyje bei teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų laikytųjų teises ir pareigas. Todėl, be kita ko, siekiant užtikrinti ir byloje dalyvaujančių asmenų teisę į apeliaciją, skundžiama nutartis naikintina ir byla grąžintina institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti tyrimą, tirti papildomai ir naujam, motyvuotam sprendimui priimti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos V. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. vasario 20 d. nutartį ir priimti naują nutartį – panaikinti 2023 m. gruodžio 22 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos G. N. nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariatui, papildomam bylos aplinkybių tyrimui atlikti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.