Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Angelė Ikasalienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-379/2014

Teisėja I. G. - Kalytienė Teisminio proceso Nr. 1-10-2-00065-2012-0

2014 m. liepos 3 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo civilinio ieškovo G. N. ir Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokuroro M. Z. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 19 d. nuosprendžio, kuriuo S. L. išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 300 str. 1 d., BK 231 str. 1 d., nustačius, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimų, numatytų BK 300 str. 1 d., BK 231 str. 1 d., požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Civilinio ieškovo G. N. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ikiteisminio tyrimo metu S. L. buvo kaltinamas ir byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje pagal BK 300 str. 1 d., BK 231 str. 1 d., kaltinant S. L. tuo, kad jis panaudojo suklastotą dokumentą ir trukdė teisėjui, o būtent: jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku įgijo ir laikė iki 2010-09-20 žinomai suklastotą 1986 metų liepos mėnesio 11 d. Žemės naudotojo teisės aktą Nr. 91, kuriame nurodyta, kad ,,sutinkamai su nubrėžtuoju planu ir raudonųjų linijų nužymėjimo natūroje aktu, paskirta Vilniaus mieste Lenino rajone (duomenys pakeisti) gatvėje Nr. 29 nuolatiniam naudojimui 229 m² žemės“, kuomet šį žinomai suklastotą dokumentą 2010-09-20 pateikė teismo posėdžio metu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui, esančiam Laisvės pr. 79 a, Vilniuje, nagrinėjančiam civilinę bylą Nr. 2-2958-734-2010, tokiu būdu panaudojo suklastotą dokumentą ir suklaidino teismą priimant sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2958-734-2010, šiais savo veiksmais trukdė teismui vykdyti teisingumą.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad projektavimas negali būti pradėtas ir pabaigtas be šių dokumentų: sklypo ribų ir raudonųjų linijų nužymėjimo natūroje akto, Vilniaus miesto plano ištraukos, žemės naudojimo teisės akto, skiriamo žemės sklypo ploto. Pažymi, jog pagal archyvo duomenis, projekto nėra, garažas nepriimtas eksploatuoti. Apelianto teigimu, nors S. L. nurodo, kad projektą pakeičia neapmokėtas 1984-03-05 kvitas, tačiau jame nėra antspaudo, kas yra neįmanoma vykdant finansines operacijas. Be to, šis kvitas atspausdintas ant transporto važtaraščio. Nurodo, kad nesant reikiamiems dokumentams S. L. neteisėtai 1985 m. pradėjo garažo statybą, kurią baigė 1986 m. Be to, vieta, kurioje statyba buvo pradėta, yra 20 metrų atstumu nuo statybai paskirtos vietos. Pažymi, jog VĮ Registrų centro 2011-10-11 pažymoje yra konstatuota, kad statyba baigta: stovi plytų garažas, šalia (nuo šlaito pusės) - priestatas iš lentų, nėra jokių nuošliaužų bei atraminių sienelių.

Apelianto nuomone, S. L. žinojo kurioje konkrečiai vietoje jam skirta žemė - 29 kv. m. garažo statybai. Teigia, kad 1985 m. S. L. neteisėtai, be projekto pradėjo garažo statybą 22 m atstumu nuo jam paskirtos vietos. Pažymi, jog jei ir daryti prielaidą, kad projektas buvo, adresas turėjo būti (duomenys pakeisti) g. 29.

Nurodo, jog statybininkai negalėjo pradėti statybos darbų be projekto ir kitoje vietoje, kadangi už tokius veiksmus atsakingam asmeniui kyla atsakomybė. Be to, priešingai nei teigia S. L., statybininkai 1986 m. negalėjo nei priduoti garažą, nei eksploatuoti. Apelianto teigimu, statybininkai, susitarus su S. L., be dokumentų, vietoje stovinčio prie garažo lentų ūkinio pastato, pastatė plytų ūkinį pastatą, padidinus užstatytą plotą vos ne dvigubai. Garažas su ūkiniu priestatu iki šiol nėra užregistruotas. Atkreipia dėmesį į tai, jog šiam tikslui reikėjo atlikti žemės kasinėjimo darbus ir užimti šlaitą. Bet ir šiuo atveju jokios nuošliaužos neįvyko, nes atraminė sienelė nepastatyta. Atraminės sienelės, kuria S. L. bando melagingai pagrįsti neatidėliotiną Žemės naudojimo teisės akto išdavimą ir 229 kv.m. žemės sklypo suteikimą, nebuvo ir nėra. Tai patvirtina faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo medžiaga, kuri gauta 2014-02-26. Pažymi, kad Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad Žemės sklype, unikalus Nr.0l01-0024-397, stovi du sublokuoti statiniai, o tai patvirtina išvadą, kad garažas ir ūkinis pastatas pastatyti skirtingu laiku. Be to, šios aplinkybės paneigia melagingą S. L. teiginį, išdėstytą 2012-06-16 atsiliepime į atskirąjį skundą (civilinėje byloje Nr.2-2958-734/2010), kad trestas garažą su ūkiniu pastatu pastatė griežtai pagal išduotus dokumentus.

Anot apelianto, šie faktiniai duomenys paneigia melagingą S. L. teiginį, kad garažo statybos metu įvyko šlaito nuošliauža. Be to, fotonuotraukose Nr. 1 ir Nr. 2 akivaizdžiai matosi, kad garažas stovi lygioje vietoje ir atitolęs nuo šlaito, todėl tokiomis sąlygomis nei praktiškai, nei teoriškai statybos metu nuošliaužos negali atsirasti.

Pažymi, jog S. L. parodymai dėl statybos teisėtumo yra melagingi. Nurodo, kad S. L. ne kartą panaudojo Žemės naudojimo teisės aktą Nr. 91, kuriame nurodytas žemės plotas - 229 kv. m., tikslu paveikti teismą. Atkreipia dėmesį į tai, jog Ekspertizės išvadose nurodyta, jog Aktas, kuriame nurodyti 29 kv.m. ir Aktas, kuriame nurodyti 229 kv.m, padaryti iš skirtingų dokumentų. Akte, kuriame nurodyti 29 kv.m. žemės ploto ir Akte, kuriame pažymėti 229 kv.m. ploto, parašai grafose „Pridavė“ ir „Priėmė“ skiriasi, o šį skirtumą turėjo nustatyti ekspertas.

Apelianto nuomone, teismas neteisingai įvertino visų įrodymų visumą, todėl nepagrįstai S. L. išteisino.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad byloje nėra patikimų įrodymų, vienareikšmiškai patvirtinančių, jog S. L. žinojo, jog kaltinime nurodyto dokumento kopija yra suklastota, ir kad todėl negalima daryti ir išvados, kad jis laikė ir pateikė Vilniaus m. I-am apylinkės teismui, nagrinėjusiam civilinę bylą Nr. 2-2958-734-2010, žinomai suklastotą nepatvirtintą dokumento kopiją, tokiais savo veiksmais trukdydamas teismui vykdyti teisingumą.

Prokuroras pažymi, kad nagrinėjant civilinę bylą Nr.2-2958-734-2010, 2010-09-20 S. L. teismui pateikė nepatvirtintą kopiją - 1986-07-11 Vilniaus m. Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto Komunalinio ūkio valdybos Žemės naudojimo teisės akto Nr. 91, turintį rusų ir lietuvių kalbomis spausdintą tekstą su rankraštiniais įrašais: "Šį žemės naudojimo teisės aktą Vilniaus mieste Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto komunalinio ūkio valdyba išdavė S. L. (žemės naudotojo pavadinimas). Sutinkamai su nubrėžtuoju planu ir raudonųjų linijų nužymėjimo natūroje aktu, paskirta Vilniaus mieste Lenino raj. (duomenys pakeisti)gatvėje Nr. 29 nuolatiniam naudojimui 229 m² žemės. Iš bendro paskirtos žemės ploto pagal 19 _ metų lapkričio mėn. 1 d. būklę buvo: ariamos žemės (armenys, daržai ir dirvonai) 65 m², pievų _ m , ganyklų - ml, sodų - m² ir kitų naudmenų - m². Paskirta žemė turi būti naudojama griežtai pagal paskirtį. Perduoti žemę kitam naudotojui galima tiktai įstatymo nustatyta tvarka. Žemės naudojimo teisės aktas išduotas 1986 metų liepos mėnesio 11 d. Nr. 91. Šio akto yra sudaryti du egzemplioriai, kurių pirmasis išduotas žemės naudotojui, o antrasis saugomas Vilniaus miesto Liaudies deputatų tarybos komunalinio ūkio valdyboje. A.V. P. parašas Priėmė parašas". Akto rusų kalba spausdintas tekstas patvirtintas antspaudu. 2010-10-29 teismas atmetė G. N. ieškinį, nurodydamas, kad jis neįrodė, jog S. L. pastatytas garažas yra savavališkos statybos.

Anot prokuroro, teismas išteisinamajame nuosprendyje nevisapusiškai išanalizavo ir netinkamai įvertino surinktus įrodymus, todėl nepagristai konstatavo, kad S. L. nepadarė veikų, turinčių nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 231 str. l d. ir 300 str. 1 d., požymių.

Pažymi, kad iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad tiek S. L. pateiktas 1986-07-11 Vilniaus m. Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto Komunalinio ūkio valdybos Žemės naudojimo teisės aktas Nr. 91, tiek Vilniaus aps. archyve saugomas 1986-07-11 Vilniaus m. Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto Komunalinio ūkio valdybos Žemės naudojimo teisės aktas Nr. 91 surašyti ta pačia data, tuo pačiu numeriu, dėl to paties dalyko ir tos pačios sudėties subjektų, t.y. liudija tą patį juridinį faktą, tik skiriasi tuo, kad S. L. pateiktame akte nurodyta, jog jam skiriama nuolatiniam naudojimui 229 m² žemės, iš kurios 65 m² sudaro ariama žemė, o šio akto dalis lietuvių kalba nepatvirtinta antspaudu, kaip dalis rusų kalba, o Vilniaus aps. archyve saugomame akte nurodyta, jog S. L. skiriama nuolatiniam naudojimui 29 m² žemės, prie ariamos žemės padėtas brūkšnelis, o šio akto dalis lietuvių kalba patvirtinta antspaudu, kaip ir dalis rusų kalba. Nurodo, jog Vilniaus aps. archyvo informacija laikytina patikimu teisingos informacijos šaltiniu. 1984-01-25 Vilniaus m. Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto potvarkyje Nr. 29 p nurodyta skirti S. L. apie 20 m² sklypą garažui statyti pridedamoje miesto plano ištraukoje pažymėtoje vietoje. Plane nurodytas 29 m² sklypas. Pagal VĮ Registrų centre saugomą Namų valdos techninės apskaitos kortelę garažo plotas sudaro 29,8. Įvertinus šiuos dokumentus, dėl kurių tikrumo ginčo ar abejonių nėra, bei atsižvelgus į specialistės E. A.-G. paaiškinimus ir G. N. liudijimus, S. L. pateiktas 1986-07-11 Vilniaus m. Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto Komunalinio ūkio valdybos Žemės naudojimo teisės aktas Nr. 91 laikytinas suklastotu dokumentu, nes sukurtas egzistuojančio tikro dokumento pagrindu, iškraipant tikrame dokumente užfiksuoto juridinio fakto turinį.

Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, jog, veiksmų kvalifikavimui pagal LR BK 300 str. l d. užtenka to, kad suklastotas dokumentas buvo tyčia panaudotas. Panaudojant suklastotą dokumentą, kvalifikacijai iš esmės nėra svarbu, nei kada, nei kokiu tiksliai būdu jis buvo suklastotas. Teismo išvada, kad S. L. nežinojo arba galėjo nežinoti, kad jo pateikiamas dokumentas suklastotas, nėra pagrįstas jokia bylos medžiaga, išskyrus paties S. L. nenuoseklius ir nepatikimus parodymus. Teigia, kad S. L., pateikdamas teismui dokumentus, įskaitant 1986-07-11 Vilniaus m. Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto Komunalinio ūkio valdybos Žemės naudojimo teisės aktą Nr. 91, siekė palankaus sprendimo civilinėje byloje. Jis žinojo, kad jo pateikiamas 1986-07-11 Vilniaus m. Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto Komunalinio ūkio valdybos Žemės naudojimo teisės aktas Nr. 91 suklastotas, nes jo turinys neatitinka oficialiai Vilniaus aps. archyve saugomo 1986-07-11 Vilniaus m. Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto Komunalinio ūkio valdybos Žemės naudojimo teises akto Nr. 91 turinio, o apie Vilniaus aps. archyve saugomo akto turinį jam buvo žinoma, nes šiame dokumente yra jo, kaip priimančio asmens, parašas. Be to, savo parodymuose S. L. ir pats buvo pripažinęs, kad jam iš pradžių buvo skirti būtent 29 m² žemės garažui. Nors, anot S. L., vėliau sklypo plotas buvo išplėstas dėl grunto nuošliaužos, šie jo parodymai yra klaidingi, nes jų niekas nepatvirtina, o tik paneigia. Teigia, jog S. L. teiginys, kad tą pačią dieną tuo pačiu numeriu dėl to paties dalyko galėjo būti surašyti du skirtingo turinio dokumentai, nepagrįstas, nes abu dokumentai vienas kitam iš esmės prieštarauja, todėl vienu metu negali būti abu galiojantys. Kita vertus, iš byloje esančių dokumentų matyti, kad S. L. garažas neužregistruotas VĮ Registrų centre kaip atskiras nuosavybės objektas. Pagal byloje turimus planus S. L. sklypas garažo statybai skirtas net ne jo žemėje, todėl pastarojo parodymai vertintini kritiškai, kaip bandymas išvengti atsakomybės, ir teismas neturėjo jais besąlygiškai vadovautis.

Anot prokuroro, neginčijamai nustatyta, kad S. L. atžvilgiu turi būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, nes jis panaudojo žinomai suklastotą dokumentą ir trukdė teisėjui atlikti su civilinės bylos nagrinėjimu susijusias pareigas, t.y. 2010-09-20, siekdamas palankaus sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2958-734-2010 pagal G. N. ieškinį jam dėl garažo nugriovimo, pateikė minėtą bylą nagrinėjusiam teismui žinomai suklastotą dokumentą.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas, priimdamas nuosprendį, nepagrįstai rėmėsi vien tik S. L. parodymais, o kitų įrodymų, neanalizavo. Prokuroro teigimu byloje surinktais įrodymais yra pilnai įrodyta, kad S. L. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 231 str. 1 d., 300 str. 1 d.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė, nukentėjusysis G. N. bei jo atstovas advokatas A. S. prašė skundus tenkinti, išteisintasis ir jo gynėjas prašė skundus atmesti.

Nukentėjusiojo civilinio ieškovo G. N. ir Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokuroro M. Z. apeliaciniai skundai netenkintini.

Baudžiamojo proceso paskirtis yra – ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus, greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. LR BK 2 str. įtvirtintos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos. Įstatyme numatyta, kad asmuo atsako pagal LR BK tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu. Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuos įstatymo reikalavimus teismas taikė tinkamai, pagrįstai priėmė išteisinamąjį nuosprendį, konstatuodamas, kad S. L. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimų, numatytų LR BK 300 str. 1 d., 231 str. 1d. požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - LR BPK) 303 str. 5 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal LR BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami pagal LR BPK 20 str. 5 d. nustatytas taisykles. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga, vertinant įrodymus, yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo žinomai tikrą dokumentą arba žinomai netikrą arba žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Kvalifikuojant veiką dėl disponavimo žinomai suklastotu dokumentu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti tiesioginę kaltininko tyčią - kad jis suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, supranta, kad panaudoja žinomai suklastotą dokumentą, kuris gali sukelti teisines pasekmes, ir nori taip veikti.

Pagal BK 231 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas bet kokiu būdu trukdė teisėjui, prokurorui, ikiteisminio tyrimo pareigūnui, advokatui arba Tarptautinio baudžiamojo teismo ar kitos tarptautinės teisminės institucijos pareigūnui atlikti su baudžiamosios, civilinės, administracinės arba tarptautinės teisminės institucijos bylos tyrimu ar nagrinėjimu susijusias pareigas arba trukdė antstoliui vykdyti teismo sprendimą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2010-09-20 teismo posėdžio metu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui, esančiam Laisvės pr. 79 a, Vilniuje, nagrinėjančiam civilinę bylą Nr. 2-2958-734-2010, A. L. pateikė 1986 metų liepos mėnesio 11 d. Žemės naudotojo teisės aktą Nr. 91 (nepatvirtintą kopiją), kuriame nurodyta, kad ,,sutinkamai su nubrėžtuoju planu ir raudonųjų linijų nužymėjimo natūroje aktu, paskirta Vilniaus mieste Lenino rajone (duomenys pakeisti) gatvėje Nr. 29 nuolatiniam naudojimui 229 m² žemės“.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. L. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme neigė, jog jo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui pateikta 1986 m. liepos 11 d. Žemės naudojimo teisės akto Nr. 91 kopija buvo suklastota, nurodydamas, jog minėto dokumento neklastojo, o teismui pateikė tokio turinio dokumento kopiją, kokia pas jį buvo išlikusi. Pažymėjo, kad jis turi 20 arų išpirktos žemės, kurią išsipirko pirmais nepriklausomybės metais, įmokėjo pinigus, todėl dabar praėjus tiek metų klastoti kažkokius dokumentus jam visiškai nėra jokio reikalo. Teikdamas dokumentus teismui, buvo įsitikinęs, kad jie yra teisingi. Ikiteisminio tyrimo metu jis atkreipė dėmesį į tai, kad jam nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas (duomenys pakeisti) g. 29, Vilniuje, buvo išpirktas bei minėti dokumentai buvo pateikti prijungimui prie civilinės bylos. Civilinės bylos nagrinėjimo metu minėtas dokumentas nebuvo sietinas su civilinės bylos esme, t.y. su neva neteisėtai pastatytu garažu su ūkiniu priestatu, kaip bandė įrodinėti ieškovas G. N. (II t., b.l. 123, 125).

Apklaustas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis G. N. parodė, kad žemės grąžinimas prasidėjo 1991 metais, jo seneliui toje vietoje, t.y. (duomenys pakeisti) g. 29, Vilniuje, priklausė 52 arai žemės. 2005 metais nukentėjusysis kreipėsi į Vilniaus žemėtvarkos skyrių dėl nuosavybės teisių į žemės sklypą atkūrimo. 2008-11-28 Vilniaus apskrities administracijos sprendimu jam buvo atkurta nuosavybės teisė į 19,5 arų žemės sklypą, esantį O. gatvėje, Vilniuje. Minėtame žemės sklype buvo pastatytas garažas, tačiau nukentėjusysis, prieš kreipdamasis dėl nuosavybės teisių atkūrimo, pirmiausiai kreipėsi į Valstybės įmonės registro centro Vilniaus filialą ir gavo atsakymą, kad minėtas statinys nėra įregistruotas Registrų centre. Minėtas klausimas taip pat buvo išnagrinėtas Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriuje, nustatyta, kad tas statinys (garažas) neturi juridinės galios. Nukentėjusysis susisiekė su S. L., bandė gražiuoju susitarti dėl to garažo nugriovimo, rašė jam laiškus, siūlė jam įvairius variantus, netgi siūlė savo lėšomis nugriauti garažą, bet jis į pasiūlymus nereagavo. Kadangi su S. L. susitarti gražiuoju nepavyko, jis pareiškimu dėl nuosavybės teisės pažeidimo, nesusijusio su valdymo netekimu, pašalinimo, kreipėsi į Vilniaus m. 1 apylinkės teismą. 2010-09-20 teismo posėdžio civilinėje byloje metu atsakovas toje byloje S. L. teismui pateikė dokumentų nepatvirtintas kopijas, tarp kurių buvo ir nepatvirtinta kopija 1986-07-11 Žemės naudojimo teisės akto Nr. 91, pagal kurį S. L. paskirta Vilniaus mieste Lenino raj., (duomenys pakeisti) gatvėje Nr. 29 nuolatiniam naudojimui 229 m² žemės. Teismas priėmė tuos dokumentus, nesiaiškindamas jų gavimo aplinkybių, ir nukentėjusiojo ieškinį, remdamasis būtent šiuo dokumentu, atmetė.

Iš Vilniaus apskrities archyvo pateiktos 1986 m. liepos 11 d. Žemės naudojimo teisės akto Nr. 91 kopijos (I t., b.l. 94, 95), S. L. V. miesto 1 apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. 2-2958-734-2010 pateiktos nepatvirtintos 1986 m. liepos 11 d. Žemės naudojimo teisės akto Nr. 91 kopijos (1 t., b.l. 128), specialistės E. A.-G parodymų teisme (3 t., b.l. 106, 107) bei ikiteisminio tyrimo metu, nustatyta, kad S. L. V. miesto 1 apylinkės teismui pateikta 1986-07-11 Žemės naudojimo teisės akto Nr. 91 nepatvirtinta kopija nėra Vilniaus apskrities archyvo pateiktos 1986 m. liepos 11 d. Žemės naudojimo teisės akto Nr. 91 dokumento (kopijos) kopija, kadangi minėti dokumentai (kopijos) skiriasi tarpusavyje pagal spausdinimo, rankraštinio teksto turinį, atskirų elementų tarpusavio išsidėstymą, matmenis, rankraštinių įrašų konfigūraciją. Minėti abu dokumentai yra elektrografinės kopijos ir skiriasi tarpusavyje, todėl jos nėra darytos nuo vieno ir to paties dokumento. Be to, šios kopijos skiriasi ne tik joje nurodytu S. L. nuolatiniam naudojimui skiriamu žemės plotu, tačiau ir kitais įrašais bei požymiais, pvz., Vilniaus apskrities archyvo pateiktoje šio akto kopijoje nurodyta, kad “pagal 19- metų lapkričio mėn. I d. būklę buvo: ariamos žemės (armenys, daržai ir dirvonai) ...–... m²”, po lietuvių kalba išdėstyto teksto yra Lietuvos TSR Vilniaus miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto spaudas “Pažymėjimams”, tuo tarpu S. L. pateiktoje akto kopijoje įrašyta “pagal 19- metų lapkričio mėn. I d. būklę buvo: ariamos žemės (armenys, daržai ir dirvonai) ...65.. m²”, po lietuvių kalba išdėstyto teksto Lietuvos TSR Vilniaus miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto spaudo “Pažymėjimams” nėra, be to, kaip teisme nurodė specialistė E. A.-Gagienė, skiriasi šiose kopijose esantys priėmusių - perdavusių asmenų parašai.

Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, šie akivaizdūs minėtų dokumentų skirtumai, taip pat specialistės išvada, kad minėtos kopijos nėra darytos nuo vieno ir to paties dokumento, neleidžia vienareikšmiškai atmesti S. L. teisme iškeltos versijos, kad dėl įvairių priežasčių galėjo būti išrašyti keli tos pačios datos ir tuo pačiu numeriu pažymėti Žemės naudojimai aktai. Pritartina apylinkės teismo išvadai, kad įrodymų, jog kaltinamajam S. L. buvo žinoma apie Vilniaus apskrities archyvo pateiktos 1986 m. liepos 11 d. Žemės naudojimo teisės akto Nr. 91 kopijos turinį byloje nėra. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš Vilniaus apskrities archyvo 2012-02-02 rašto (1 t., b.l. 80) nustatyta, kad nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2012 m. vasario 1 d. fizinių asmenų prašymų dėl Vilniaus miesto LDT vykdomo komiteto 1984 m. sausio 25 d. potvarkio Nr. 29 p ir 1986 m. liepos 11 d. žemės naudojimo teisės akto Nr. 91 kopijų išdavimo nebuvo gauta, Vilniaus apskrities archyvo skaitykloje nuo 2008-01-01 iki 2012-02-01 Vilniaus miesto LDT vykdomojo komiteto 1984 m. potvarkių byla, Vilniaus miesto LDT vykdomojo komiteto 1984 m. potvarkių ir potvarkių rengimo bylos kaltinamajam S. L. nebuvo išduotos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Vilniaus miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1984-01-25 potvarkis Nr. 29p, kuriuo nutarta S. L., gyvenančiam M. O. g. Nr. 29-4, skirti apie 20 kv. m. sklypą M. O. g. Nr. 29 mūriniam garažui statyti pridedamoje miesto plano ištraukoje pažymėtoje vietoje, taip pat Vilniaus miesto statybos inspekcijos 1984-04-25 leidimas Nr. Pg-1-84, kuriuo Vilniaus miesto valstybinė statybos - architektūros inspekcija leido užsakovui S. L. vykdyti mūrinio individualaus garažo Vilniaus m., (duomenys pakeisti) g. 29 statybą, bei kiti byloje surinkti įrodymai savaime nepatvirtina, kad S. L. žinojo, jog 1986 m. liepos 11 d. Žemės naudojimo teisės akto Nr. 91 kopijoje, kurią jis 2010-09-20, t.y. praėjus daugiau kaip 24 metams nuo šio akto surašymo dienos, pateikė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui, yra įrašyti neteisingi arba suklastoti duomenys. Priešingai nei nurodo apeliantai, A. L. veiksmuose tyčia nėra nustatyta.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybe, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos medžiagą ir joje esančius įrodymus. Atlikusi skundžiamo teismo nuosprendžio analizę, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, kuriais buvo grindžiamas kaltinimas A. L. dėl Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., 231 str. 1 d. numatytų nusikaltimų, tinkamai realizavo LR BPK 20 str. 5 d. reikalavimus. Nėra teisinio pagrindo abejoti tuo, kad įrodymus vertinusio pirmosios instancijos teismo vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Spręsdamas A. L. kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas pateiktus įrodymus įvertino ir išvadas dėl A. L. inkriminuojamos veikos padarymo grindė, remiantis ne vienu kuriuo nors įrodymu, kaip nurodoma apeliaciniuose skunduose, bet įrodymų visetu, išsamiai ištyręs bylos aplinkybes, patikrinęs surinktus byloje įrodymus, išsamiai ir objektyviai juos įvertinęs.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teisme buvo išnaudotos visos galimybės prieštaravimams, neaiškumams ir abejonėms pašalinti, todėl vadovaujantis principu, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, konstatuotina kad nėra įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad kaltinamasis S. L. nenustatytu laiku įgijo ir laikė iki 2010-09-20 žinomai suklastotą 1986 metų liepos mėnesio 11 d. Žemės naudotojo teisės aktą Nr. 91, kuriame nurodyta, kad ,,sutinkamai su nubrėžtuoju planu ir raudonųjų linijų nužymėjimo natūroje aktu, paskirta Vilniaus mieste Lenino rajone O. gatvėje Nr. 29 nuolatiniam naudojimui 229 m² žemės“ ir šį žinomai suklastotą dokumentą 2010-09-20 pateikė teismo posėdžio metu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui, esančiam Laisvės pr. 79 a, Vilniuje, nagrinėjančiam civilinę bylą Nr. 2-2958-734-2010, tokiu būdu panaudojo suklastotą dokumentą ir suklaidino teismą priimant sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2958-734-2010. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvadą, kad pirmosios instancijos teismas S. L. pagal BK 300 str. 1 d., 231 str. 1 d. išteisino pagrįstai, nenustačius jo veiksmuose nusikalstamų veikų sudėties (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-19 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliaciniuose skunde nurodytos aplinkybės nesuteikia pagrindo jį naikinti ar pakeisti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

atmesti nukentėjusiojo civilinio ieškovo G. N. ir Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokuroro M. Z. apeliacinius skundus.