Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Audronės Kartanienės ir Valdimaro Bavėjano,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. sausio 29 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalyje bei BK 199 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas: pagal BK 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų ir 6 (šešiems) mėnesiams; pagal BK 199 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė A. B. paskirta laisvės atėmimams 10 (dešimčiai) metų ir 6 (šešiems) mėnesiams. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. nuteistas už tai, kad veikdamas organizuotoje grupėje su asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas yra atskirtas, ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, vykdydamas organizatoriaus, dėl kurio ikiteisminis tyrimas yra atskirtas, nurodymus, 2012 m. gruodžio 8 d., apie 14.00 val., Čilės Respublikoje, Santjago mieste, viešbučio BMB Suites, esančio adresu Huerfanos 14000, kambaryje iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 2985,08 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 2071,66 g (nuo 69,0 proc. iki 69,6 proc.) narkotinės medžiagos – kokaino, kurią paslėpęs dviejų tuščių nešiojamųjų kompiuterių rankinių sienelėse po pamušalu ir laikydamas savo bagaže Nr. (duomenys neskelbtini) AF4800972012, vykdamas lėktuvu iš Čilės Respublikos į Lietuvos Respubliką, neteisėtai gabeno iki 2012 m. gruodžio 10 d., 23.10 val., Klaipėdos teritorinės muitinės Palangos oro uosto posto Palangoje, Liepojos pl. 1.

Taip pat A. B. nuteistas už tai, kad tomis pačiomis aplinkybėmis ir tais pačiais veiksmais įgijęs narkotinės medžiagos – 2985,08 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 2071,66 g (nuo 69,0 proc. iki 69,6 proc.), narkotinės medžiagos – kokaino, neturėdamas leidimo pervežti ir nepateikdamas muitinės kontrolei, paslėpęs dviejų tuščių nešiojamųjų kompiuterių rankinių sienelėse po pamušalu, 2012 m. gruodžio 8 d. vykdamas lėktuvu iš Čilės Respublikos į Lietuvos Respubliką neteisėtai gabeno šias narkotines medžiagas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną iki 2012 m. gruodžio 10 d. 23.10 val. Klaipėdos teritorinės muitinės Palangos oro uosto posto Palangoje, Liepojos pl. 1.

Dėl nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio narkotinių medžiagų atribojimo nuteistasis teigia, jog skundžiamame nuosprendyje nurodoma, kad pats teisiamasis narkotinių medžiagų nematė, jų rankomis nelietė, nepagavo ir nesvėrė, narkotinės medžiagos buvo supakuotos ir paruoštos skrydžiui be jo žinios, leidimo ar sutikimo, todėl jeigu ir suprato, jog gali vežti narkotines medžiagas, tai nežinojo ir negalėjo žinoti, kokios rūšies ir kokį kiekį narkotinių medžiagų jis pervežė ir iš viso, ar tai narkotinės medžiagos. Pažymi, jog narkotinių medžiagų nevartoja, jų neplatina, nežino jų kainos, todėl negalėjo numanyti, kokį kiekį narkotinių medžiagų gabena pagal jam pažadėtą atlygį. Tvirtina, jog apygardos teismo prielaida, kad iš kompiuterių lagaminėlių svorio jis turėjo suprasti, kokį kiekį narkotikų gabena, nepagrįsta, nes šių lagaminėlių jis nekilnojo. Paaiškina, jog nenustatytas asmuo atnešė lagaminėlius į viešbutį ir pats juos sudėjo į jo bagažą. Tvirtina, net neturėjęs rakto nuo spynelės, kuria buvo užrakintas jo lagaminas, todėl nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis žinojo ar bent galėjo apytiksliai numanyti, kokį kiekį krovinio jis gabena. Nuteistasis daro išvadą, kad skundžiamame nuosprendyje tyčia gabenti labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų nėra nustatyta, todėl jo veika iš BK 260 straipsnio 3 dalies turi būti perkvalifikuota į BK 260 straipsnio 1 dalį.

Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų gabenimo nuteistasis nurodo, jog nesant tiesioginės tyčios, jam negali būti inkriminuotas narkotinių medžiagų įgijimas, nes asmuo turi bent bendrais bruožais suvokti, kad įsigyja labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Tuo tarpu jis pačių narkotinių medžiagų nematė, nežinojo, kokios tai narkotinės medžiagos, jam nebuvo žinoma nei turimų narkotinių medžiagų kaina, nei dozių skaičius. Remdamasis liudytojo R. Z. parodymais, nuteistasis pabrėžia, jog narkotinės medžiagos buvo gerai paslėptos, tačiau teismas padarė visiškai nepagrįstą išvadą, jog jis pats paslėpė šias narkotines medžiagas, kadangi bylos medžiagos duomenys leidžia daryti priešingą išvadą.

Nuteistasis taip pat nesutinka su teismo išvada, jog kaltinamasis pats nurodė, jog domėjosi, ar jo gabenamo krovinio neužuos šunys. Ši teismo išvada nepatvirtinta įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir ištirtais įrodymais. Tokiu būdu teismas pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus, ir tai laikytina esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu. Priešingai nei nurodė teismas, jis domėjosi, ar bus vežamas leistinas krovinys.

Nuteistojo vertinimu, jam nepagrįstai inkriminuota aplinkybė, jog jis veikė organizuotoje grupėje (BK 25 straipsnio 3 dalis), nes ši teismo išvada nėra pagrįsta įrodymais. Pažymi, kad jis nebuvo susitaręs su Giedriumi gabenti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, nežinojo, ką gabena kompiuterių dėkluose, nesuprato, kad veikia organizuotoje grupėje su kitais asmenimis.

Nuteistasis nurodo, kad jo parodymai buvo svarbūs, be jų nebūtų įmanoma išaiškinti organizuotos grupės narius, nusikalstamos veikos mechanizmą. Tuo tarpu teismo nurodomos aplinkybės, kad jis iš karto kaltu neprisipažino, nors tik dėl to, kad nežinojo gabenęs narkotines medžiagas, bei menkino savo vaidmenį, nuteistojo vertinimu, negali užkirsti kelią taikyti jam BK 39¹ straipsnio nuostatas.

Nuteistasis nurodo, jog jis atskleidė informaciją, be kurios organizuotos grupės išaiškinimas būtų praktiškai neįmanomas. Taip pat nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad teismas nepasisakė dėl pagrindų baudžiamajai atsakomybei kilti, nes jo nusikalstama veika buvo padaryta už Lietuvos Respublikos ribų.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo A. B. gynėja prašė tenkinti apeliacinį skundą jame išdėstytais motyvais, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. B. apeliacinis skundas atmetamas.

Teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino įrodymų visumą ir pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. A. B. kaltė dėl neteisėto labai didelio kiekio narkotinių medžiagų gabenimo bei šių narkotinių medžiagos kontrabandos, t.y. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį, yra įrodyta. Nuteistojo A. B. kaltę patvirtina visuma teisiamajame posėdyje išnagrinėtų ir nuosprendyje išdėstytų bei aptartų įrodymų: paties nuteistojo A. B., liudytojų T. Š., R. Z., L. P., iš dalies – A. Š., S. Ž., B. T. ir V. V. parodymai, įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolai, kai A. B. bagaže buvo rastos paslėptos pakuotės su neaiškios kilmės medžiaga – baltos spalvos biriais milteliais, specialisto išvada, kad rasti milteliai yra kokainas ir nustatytas jų kiekis bei kiti byloje išnagrinėti rašytiniai įrodymai. Pirmosios instancijos teismas savo išvadas dėl nuteistojo kaltės pagrindė ne samprotavimais ar prielaidomis, o byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu. Bylos faktiniai duomenys, kolegijos nuomone, gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso nustatyta tvarka. Įrodymai, kuriais teismas pagrindė nuteistojo kaltę, įvertinti nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

Skunde apeliantas nurodo, kad jis nebuvo informuotas apie narkotinių medžiagų pervežimo, pakavimo ir kiekio detales iš pervežimą organizavusių asmenų, o kadangi pats narkotinių medžiagų nevartoja, jų neplatina ir nežino jų kainos, negalėjo ir numanyti kokį narkotinių medžiagų kiekį jis gabena už jam pažadėtą atlygį. Apelianto teigimu, nesant jo tyčios, nukreiptos į labai didelį kiekį narkotinių medžiagų įgijimą bei gabenimą, nusikalstamą veiką galima kvalifikuoti tik pagal baudžiamajame įstatyme numatytą veiką, kurios visi elementai yra įrodyti.

Nors nuteistasis A. B. iš dalies nesutinka su nusikalstamos veikos kvalifikacija ir prašo ją perkvalifikuoti į BK 260 straipsnio 1 dalį, ginčija teismo išvadas dėl savo kaltės formos ir rūšies, daugelį faktinių bylos aplinkybių ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu jis pripažino ir tas aplinkybes patvirtino savo parodymais.

Byloje nustatyta, kad vykdydamas nusikalstamos veikos organizatoriaus nurodymus, A. B. iš nenustatyto asmens Čilės Respublikoje, Santjago mieste neteisėtai įgijo ir gabeno į Lietuvos Respubliką labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kokaino. Kokaino kiekis nustatytas remiantis specialisto išvada, šios narkotinės medžiagos kiekio vertinimas, remiantis 2003 m. balandžio 23d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintomis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis, kaip labai didelis nėra ginčijamas apeliaciniame skunde. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje teisingai pažymėjo, kad A. B. veikė tiesiogine tyčia, jis suvokė, jog neteisėtai disponuoja labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų ir norėjo tai daryti.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kvalifikuojant veiką pagal narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekio požymį nėra būtina, kad asmuo būtų žinojęs apie minėtą sveikatos apsaugos ministro įsakymą ir jo turinį, kad pakanka to, jog asmuo suvokė, kad neteisėtai įgyja ir disponuoja narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, bendrais bruožais suvokė ir numanė įgyjamų ir gabenamų narkotinių medžiagų savybes ir kiekius. Kaltininko kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik remiantis jo parodymais, bet ir kitais įrodymais, patvirtinančiais kaltininko atliktų veiksmų konkretų turinį.

Pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje A. B. parodė, kad asmens, vardu Giedrius, prašymu, antrą kartą tais pačiais metais važiuodamas į Čilę, suprato, kad važiuoja nelegalių dalykų, įtarė, kad gabena narkotines medžiagas, nors apie tai jam tiesiogiai nebuvo pasakyta. Pagrįstą įtarimą dėl narkotikų kontrabandos A. B. turėjo sukelti ir narkotikų kontrabandą organizavusio asmens patikinimai nesijaudinti dėl patikrinimų su šunimis, nes tokie patikrinimai paprastai daromi kai asmuo įtariamas narkotinių ar psichotropinių medžiagų gabenimu. Tai, kad apeliantas nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje padarė veikdamas tiesiogine tyčia, patvirtina ir kiti byloje ištirti rašytiniai įrodymai. A. B. ikiteisminio tyrimo metu ne kartą buvo apklaustas įtariamuoju ir kategoriškai neigė savo kaltę, tvirtindamas, jog į Čilę vyko turistiniais tikslais, už kelionę apmokėjo jo draugas Giedrius, kuris jam buvo skolingas, su įtartinais asmenimis Santjago mieste nebuvo susitikęs ir nematė kaip į jo lagaminą buvo įdėti tušti nešiojamųjų kompiuterių dėklai ( t. 2, b.l. 26-28, 30 ). Vėliau A. B. savo parodymus keitė, paaiškindamas, kad Santjago viešbutyje lankėsi asmuo vardu Javier ir tai yra tas pats asmuo, kurį jis matė Čilėje 2012 m. vasarą, tačiau nepastebėjo ką jis įdėjo į lagaminą ( t. 2, b.l. 33-37 ). Pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje A. B. parodymus tikslino ir parodė, kad matė kaip į kambarį viešbutyje atėjęs asmuo atsinešė kuprinę, iš kurios išėmė du kompiuterių lagaminėlius, kurie buvo įdėti tarp jo daiktų, pačių miltelių nematė, nes jie buvo supakuoti, tačiau spėja, kad „buvo apie kilogramą“ ( t. 2, b.l., 149-150). Vertinant A. B. parodymų visumą ir atsižvelgus į jų nenuoseklumą, paaiškinant kelionės į Čilę aplinkybes, galima daryti išvadą, kad jis nuo pat pradžių suprato savo veiksmų nusikalstamą pobūdį ir tokius parodymus davė tiek pats vengdamas atsakomybės už padarytą labai sunkų nusikaltimą, tiek ir siekdamas padėti šio nusikaltimo organizatoriui.

Byloje yra nustatyta, kad vykdydamas nusikalstamos veikos organizatoriaus nurodymus, A. B. atliko narkotinių medžiagų kurjerio vaidmenį – kaip pretekstu pasinaudodamas jį turėjusia lydėti V. V., kuriai pagal sukurtą versiją jis turėjo Čilėje pasipiršti, iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijęs labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kokaino, neteisėtai - kontrabandos būdu - gabeno į Lietuvą, kur nelegalus narkotikų krovinys Palangos oro uosto teritorijoje buvo sulaikytas. Ši išvada, priešingai apeliacinio skundo argumentams, daroma remiantis ir nustatyta aplinkybe, kad A. B. tokiomis pačiomis aplinkybėmis, to paties asmens nurodymu ir jam organizavus kelionę, lydint B. T., lankėsi Santjago mieste dar iki tiriamo įvykio - 2012 m. liepos mėnesį, kur viešbutyje susitiko su tuo pačiu asmeniu vardu Javier. Liudytoja B. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jos parodymai teisme buvo pagarsinti, kad Santjago viešbutyje matė kaip nepažįstamas vyriškis, stebint A. B., perpjovė jo lagamino pamušalą ir po juo pakišo su savimi atsineštą tris dėklus, juos užmaskavo ir įspėjo Mantą jo neatidaryti, o atvykus į Lietuvą perduoti draugui ( t. 1, b.l. 65-69 ). Narkotines medžiagas A. B. gabeno už atlygį, nes B. T. girdėjo, kaip A. B. sugrįžęs į Lietuvą liepos mėnesį sakė Giedriui, kad jei jam sumokės daugiau, tai vyks ir kitą kartą.

Tai, kad A. B. veikė tiesiogine tyčia, darydamas veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, taip pat patvirtina teismo ištirti bei įvertinti liudytojų – muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų T. Š., R. Z. bei L. P. parodymai. Šie liudytojai patvirtino, kad laukdamas bagažo A. B. labai nerimavo, įtarė, kad yra sekamas, bandė išeiti iš keleivių salės, asmens patikrinimo metu aiškiai jaudinosi, mėgino paaiškinti, kad buvo išvykęs į Čilę pailsėti. Apklausos metu pareigūnai parodė, kad narkotinės medžiagos buvo paslėptos nešiojamųjų kompiuterių įdėklų sienelėse ir ši aplinkybė atitinka A. B. parodymus, kad Santjago viešbutyje nenustatytas asmuo Javier tokius įdėklus įdėjo į lagaminą prie daiktų. Remiantis ištirtais įrodymais byloje nustatyta, kad A. B. matė įdėklus, kurie buvo pritaikyti kaip slėptuvė narkotikų gabenimui, taip pat matė kaip jie buvo įdėti į jo lagaminą. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio A. B. argumentai, kad jis nesuprato įgijęs ir gabenęs labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, išsamiai išanalizuoti, aptarti ir motyvuotai atmesti, pripažįstant, kad byloje ištirtų įrodymų visuma, nustatytos faktinės aplinkybės leidžia konstatuoti, kad A. B. veikė tiesiogine tyčia, t.y. suprato, kad įgijo ir gabeno narkotines medžiagas, suvokė šios medžiagos kiekį, numatė, kad jis gali siekti ir labai didelį kiekį.

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad jis įgijo labai didelį kiekį narkotinių medžiagų ir teigia, kad įgijimo požymis buvo preziumuojamas – jei gabeno, reiškia ir įgijo. Nors vienos ar kelių alternatyvių veikų, numatytų BK 260 straipsnio 3 dalyje nekeičia nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau turi įtakos bausmės dydžiui ir turi būti aiškiai aptartos nuosprendyje, nes priešingu atveju nuosprendis neatitinka pagrįstumo ir teisėtumo kriterijų

BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatyta atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino ir (ar) perdirbo ir (ar) įgijo ir (ar) laikė ir (ar) gabeno ir (ar) siuntė ir (ar) pardavė ir (ar) kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, jeigu nustatomas bent vienas iš straipsnio dispozicijoje nurodytų alternatyvių objektyviųjų požymių. Teismų praktikoje laikomasis nuostatos, jog BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytas nusikaltimas yra baigtas, kai asmuo padaro bent vieną iš įstatymo dispozicijoje nurodytų alternatyvių veikų. Be to, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytų veikų padarymą, teismas privalo byloje nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir apkaltintajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeldamas nė vienos iš šių alternatyvių veikų įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų ( mažesnių ar didesnių ) reikalavimų.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino byloje surinktus rašytinius įrodymus ir pagrįstai konstatavo, kad apeliantas neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų jas neteisėtai įgydamas ir gabendamas. Baudžiamojoje teisėje narkotinių medžiagų įgijimu laikomi veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo gauna narkotines medžiagas. Tokie veiksmai yra pirkimas, mainai, radinio pasisavinimas, skolos atsiėmimas, dovanos gavimas ir kt. Įvertinus paties nuteistojo, parodymus ir kitus rašytinius įrodymus, buvo pakankamai tiksliai nustatyta kada A. B. atvyko į Čilę ir vėl išvyko, taip pat nustatyta, kad labai didelį kiekį narkotinių medžiagų – 2985,08 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 2071,66 g kokaino jis įgijo 2012 m. gruodžio 8 d., apie 14 val. Čilės Respublikoje, Santjago mieste, viešbučio BMB Suites, esančio adresu Huerfanos 14000, kambaryje. Nustatyta, kad narkotines medžiagas A. B. perdavė nenustatytas asmuo ( A. B. jį įvardino Javieru ), kuris panaudodamas dviejų tuščių nešiojamųjų kompiuterių rankines kaip slėptuves, jų sienelėse po pamušalu įdėjo maišelius su narkotine medžiaga. Byloje nustatytos aplinkybės įrodo, kad apeliantas suvokė savo veiksmų nusikalstamą pobūdį, kad neteisėtai įgyja labai didelį kiekį narkotinių medžiagų ir nori taip veikti, nes šias narkotines medžiagas neteisėtai gabeno į Lietuvą tikslu perduoti kitam asmeniui.

Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad teismas jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, jog jis veikė organizuotoje grupėje. Savo argumentus A. B. grindžia tuo, kad jis nebuvo susitaręs su Giedriumi daryti BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą labai sunkų nusikaltimą, nežinojo apie kompiuterių dėkluose paslėptą labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, t.y. nėra tyčios požymio.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiuos apelianto skundo teiginius atmeta kaip nepagrįstus. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išsamiai pasisakė dėl organizuotos grupės požymių ( BK 25 straipsnio 3 dalis ) ir padarė teisingas išvadas, kad A. B. BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė veikdamas organizuotoje grupėje – vykdydamas organizatoriaus, dėl kurio ikiteisminis tyrimas yra atskirtas, nurodymus. Atsakydama į apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija nebekartoja šioje nutartyje išdėstytų argumentų, kad A. B. nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad vaidmenų pasiskirstymas esant organizuotai grupei nereikalauja, kad visi bendrininkai visiškai ar iš dalies realizuotų nusikaltimo sudėtį, tačiau organizuotą grupę išskiria vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad A. B. nesuprato, kad veikia organizuotoje grupėje su kitais asmenimis, bet ši aplinkybė neeliminuoja organizuotos grupės požymio. Byloje nustatyta, kad nusikalstama veika – narkotinių medžiagų kontrabanda – buvo kruopščiai suplanuota, turėjo konspiratyvų pobūdį, organizuotos grupės nariai buvo pasiskirstę vaidmenimis. Iš nuteistojo A. B., o taip pat liudytojų A. Š., S. Ž. ir B. T. parodymų nustatyta, kad organizuotos grupės nariai veikė konspiratyviai, stengdamiesi pašaliniams asmenims neatskleisti daromos nusikalstamos veikos pobūdžio. Pagal organizatoriaus parengtą nusikalstamos veikos planą ir nurodymus kelionei į Čilės Respubliką buvo perkami bilietai, užsakomi viešbučiai, parenkami lydintys asmenys, jiems neatskleidžiant būsimos kelionės tikslo, suderinami atlygio klausimai. A. B. nebūtinai privalėjo žinoti visas nusikalstamos veikos įvykdymo detales, nes tai darė organizatorius, tačiau kaip vykdytojas, realizuodamas BK 260 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų objektyvinę pusę, apeliantas suprato priklausąs organizuotai grupei ir norėjo taip veikti.

Skunde nurodyta, kad teismas nepagrįstai netaikė BK 39/1 straipsnio nuostatų ir apeliantas nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nes jis atskleidė informaciją apie organizuotos grupės narius ir nusikalstamos veikos padarymo mechanizmą. Skunde teigiama ir tai, kad be nuteistojo suteiktos informacijos organizuotos grupės išaiškinimas būtų praktiškai neįmanomas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliacinio skundo teiginiais, nes taikyti BK 39/1 straipsnio nuostatas ir atleisti A. B. nuo baudžiamosios atsakomybės nėra teisinio pagrindo.

BK 39 straipsnio 1 dalyje numatyta teismo teisė, bet ne pareiga atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės asmenį, įtariamą dalyvavusį organizuotai grupei darant nusikalstamas veikas, jeigu jis prisipažino dalyvavęs darant tokią nusikalstamą veiką ir aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės padarytas nusikalstamas veikas. Pirmosios instancijos teismas svarstė nuteistojo gynėjos prašymą taikyti A. B. atžvilgiu BK 39/1 straipsnį ir jį motyvuotai atmetė. Teisėjų kolegija sutinka su teismo išvadomis, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad A. B. aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės padarytas nusikalstamas veikas. Byloje nustatyta, kad pirmosios apklausos įtariamuoju 2012 m. gruodžio 12 d. metu ir vėlesnių apklausų metu A. B. visiškai neigė savo kaltę ir vengė duoti parodymus apie kitų organizuotos grupės narių padarytas nusikalstamas veikas. Nors paskutinės apklausos įtariamuoju metu ir teisiamajame posėdyje A. B. savo poziciją pakeitė ir iš dalies prisipažino kaltu dėl jam pareikštų kaltinimų, tačiau stengėsi sušvelninti savo teisinę padėtį, tvirtindamas nežinojęs tikrųjų kelionės į Čilę tikslų ir tuo klaidino ikiteisminio tyrimo pareigūnus bei teismą. Tokios A. B. pozicijos negalima laikyti nei prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, nei aktyviu padėjimu atskleisti organizuotos grupės narių padarytas nusikalstamas veikas.

Skunde keliamos abejonės dėl baudžiamojo įstatymo galiojimo asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas užsienyje. Nors nusikalstama veika, numatyta BK 260 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje buvo pradėta užsienyje, tačiau ji buvo baigta Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl laikoma, kad veika buvo padaryta Lietuvos valstybės teritorijoje ir A. B. pagrįstai pripažintas kaltu bei nuteistas taikant LR BK normas.

Nors apeliaciniame skunde nėra ginčijamas bausmės dydžio klausimas, tačiau kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. B. bausmę už kiekvieną padarytą nusikalstamą veiką ir ją subendrindamas apėmimo būdu tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė. Paskirta A. B. subendrinta bausmė yra artima BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijos minimumui, todėl dar labiau ją švelninti nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmesti.