Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Gavelytė – Kalytienė, sekretoriaujant Živilei Vološinienei, vertėjaujant A. Adomavičienei, N. Reut, I. Volkovienei, dalyvaujant prokurorams J. Imbrasienei, E. Amforavičienei, M. Zupkauskui, kaltinamajam S. L., kaltinamojo gynėjai advokatei A. Grinevič, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui G. N., nukentėjusiojo atstovui advokatui A. Sokolovski, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, pensininkas, turintis aukštąjį išsilavinimą, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 str. 1 d., 231 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis S. L. kaltinamas tuo, kad panaudojo suklastotą dokumentą ir trukdė teisėjui, o būtent: jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku įgijo ir laikė iki 2010-09-20 žinomai suklastotą (duomenys neskelbtini) Žemės naudotojo teisės aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad ,,sutinkamai su nubrėžtuoju planu ir raudonųjų linijų nužymėjimo natūroje aktu, paskirta Vilniaus mieste (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) nuolatiniam naudojimui 229 m² žemės“, kuomet šį žinomai suklastotą dokumentą 2010-09-20 pateikė teismo posėdžio metu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui, esančiam Laisvės pr. 79 a, Vilniuje, nagrinėjančiam civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu panaudojo suklastotą dokumentą ir suklaidino teismą priimant sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), šiais savo veiksmais trukdė teismui vykdyti teisingumą, t.y. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 str. 1 d., 231 str. 1 d.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis S. L. kaltu neprisipažino, nurodė, kad ji turi 20 arų išpirktos žemės, kurią išsipirko pirmais nepriklausomybės metais, įmokėjo pinigus, todėl dabar praėjus tiek metų klastoti kažkokius dokumentus jam visiškai nėra jokio reikalo. Tai provokacija prieš jį, kadangi G. N. pralaimėjo bylą ir vienintelis būdas susigrąžinti galimybę teisėtai bylinėtis, kad laimėti sklypą deficitinėje vietoje, o ne toje vietoje, kur buvo suformuotas pirminis sklypas, pagal jo turėtus paveldo dokumentus. Tas sklypas G. N. buvo suformuotas visiškai kitoje vietoje, kitoje gatvėje. Adresas jau iki tol buvo suteiktas – (duomenys neskelbtini). Prie civilinės bylos yra pridėti oficialiai patvirtinti dokumentai. G. N. meluoja teigdamas, kad tai tik kopijų kopijos. Šitie dokumentai, kuriuos jis mini, yra kaltinamojo vardu išreikalauti iš Registrų centro. Šiuos dokumentus teismui pateike ne kaltinamasis, o G. N., tarp jų ir Žemės naudojimo teisės akto išduoto (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją. Vilniaus miesto liaudies deputatų vykdomojo komiteto 1984-01-25 potvarkiu „Dėl leidimo statyti individualius garažus ir gyvenamųjų namų priestatus“ S. L. buvo skirta apie 20 kv.m. sklypas (duomenys neskelbtini), mūriniam garažui statyti. Garažas vėliau buvo įtrauktas į miesto planą ir pastatytas pagal Vilniaus miesto vykdomojo komiteto vyriausiosios architektūros ir planavimo valdybos parengtą ir suderintą projektą, kadangi tarybiniais laikais statant privatus asmuo neturėjo teisės vykdyti pavojingų (statybos) darbų pagal statybos leidimą. Tai galėjo atlikti tik atestuota organizacija, kuri turėjo kėlimo mechanizmus, nes buvo panaudotos perdengimo plokštės, sveriančios po toną. Kaltinamajam Gyventojų aptarnavimo ministerijos Respublikinio statybos tresto buvo paskirta viena iš statybos organizacijų atlikti šiuos statybos darbus. Statybos darbai buvo pradėti 1985 metais. Vėliau 1986 metais Vilniaus miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto komunalinio ūkio valdyba išdavė Žemės naudojimo teisės aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo jam buvo nuolatiniam naudojimui skirta 29 kv. m. žemės. Jo statybos darbų vadovas dar pats S. L. vežė į savivaldybę, kad jis šį aktą pasirašytų. Toje vietoje, kur buvo pradėtas statyti garažas, nukasus ten buvusį šlaitą, jis pradėjo slinkti ir komisijos nutarimu buvo priimtas sprendimas betonuoti atraminę sienelę. Kaltinamajam garažui statyti buvo skirta apie 20 kv. m., bet po to, kai nuslinko šlaitas ir buvo nutarta statyti atraminę sienelę, jam buvo pasiūlyta perprojektuoti ir pernešti prie garažo ir sandėliuką, kuris buvo prie namo. Tie sandėliukai buvo privalomi, kadangi tuo metu visi (duomenys neskelbtini) gatvėje buvę namai buvo apšildomi tik kietu kuru. Kai šlaitas nuslinko ir pastatė tą atraminę sienelę, ant jos užmetė tą perdangą sandėliukui, gavosi žymiai didesnis plotas ir S. L. darbų vadovas vėl performino dokumentus ir padidino plotą, bet iki kiek, S. L. negali pasakyti. Žemės plotas buvo padidintas ir dar prijungtas kažkoks žemės sklypas, kadangi S. L. rašė prašymą, kad jam leistų įveisti sodą. 2010-09-20 teismo posėdžio metu, jei taip nurodyta teismo posėdžio protokole, jis Vilniaus miesto apylinkės teismui tam tikrų dokumentų originalus ir kai kurių dokumentų kopijas, tarp jų ir Žemės naudojimo teisės aktą Nr. (duomenys neskelbtini), pateikė, pateikė dokumentus, kurie buvo likę jo žinioje, išlikę neišvogti jo gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), po įvykdytų namo pagedimų ir plėšimų, kurių metu jis buvo sužalotas. Iš kur šio dokumento kopija atsirado jo gyvenamajame name, sunku pasakyti, kadangi jis rankiojo ir nešė į teismą tuos dokumentus, kuriuos galėjo surasti. Kaltinamasis nurodė, kad neketino klaidinti teismo, pateikdamas Žemės naudojimo teisės akto išduoto (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, šio dokumento neklastojo, jis buvo išlikęs tokio turinio, kokio jis jį ir pateikė teismui. Jis teikdamas dokumentus teismui, buvo įsitikinęs, kad jie yra teisingi. Kaltinamasis nurodė, kad jis neprisimena, kad būtų asmeniškai teismui pateikęs Žemės naudojimo teisės aktą Nr. (duomenys neskelbtini), bet, jeigu teismo posėdžio protokole civilinėje byloje parašyta, kad šį dokumentą pateikė jis, vadinasi taip ir buvo. Jis pats šio fakto, kad pateikė šį dokumentą, neatsimena, kadangi šis dokumentas jam nebuvo aktualus. Kaltinamasis nurodė, kad Vilniaus miesto liaudies deputatų vykdomojo komiteto 1984-01-25 potvarkiu „Dėl leidimo statyti individualius garažus ir gyvenamųjų namų priestatus“ jam buvo skirta apie 20 kv.m. sklypas (duomenys neskelbtini), mūriniam garažui statyti. Po aspirantūros kaltinamasis gavo dalį gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), prie namo buvo 11 su trupučiu aro žemės, kaip ir prie kiekvieno mažos statybos namo, tai buvo namų valda, garažui prie namo statyti. Vykdomojo komiteto sprendimu jam buvo skirta apie 20 kv.m. žemės, projektą garažui pagal vykdomojo komiteto sprendimą paruošė Vyriausiosios architektūros valdybos Projektavimo skyrius ir paskyrė asmenį projektui prižiūrėti. Prasidėjo statybos, bet vėliau, kaip jam aiškino statybinė organizacija, kadangi nušliaužė šlaitas, jam prikergė tą atraminę sienelę su galimybe tą griūvantį sandėliuką prie namo pernešti prie garažo, savivaldybės vykdomojo sprendimu buvo padidintas plotas, bet kiek S. L. buvo neaktualu, nes visus dokumentus, jų išėmimą ir keitimą tvarkė statanti organizacija, jis tame procese nedalyvavau. Antrasis statybos etapas vyko po šlaito nuslinkimo, jis užsitęsė gal dar porą metų, jam užbaigė statyti garažą apie 1988 - 1989 metus. Registrų centre, kaip dabar jau paaiškėjo, pastatytas garažas su ūkiniu priestatu dar 1986 metais buvo įtrauktas į tarpmiestinio techninės inventorizacijos biuro namų valdos techninės apskaitos kortelę. S. L. teigė, kad sunku pasakyti, kaip atsirado du iš esmės panašūs Žemės naudojimo aktai, bet jo nuomone, galėjo būti taip, kad tuo pačiu numeriu žemės naudojimo aktą paruošė ir jam vieną egzempliorių išdavė statanti organizacija, o kitas nepateko į archyvą arba įsimaišė kažkur, arba šis dokumentas buvo sąmoningai suklastotas jį kaltinančios pusės tam, kad jį sukompromituoti ir būtų galimybė atnaujinti procesą ir atgauti tą žemę. Be to, kaip vienas iš variantų, yra, tai, kad tie abu dokumentai teisingi.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis G. N. paaiškino, jog 2005 metais įstatymo nustatyta tvarka kreipėsi į Vilniaus žemėtvarkos skyrių dėl nuosavybės teisių į žemės sklypą atkūrimo. 2008-11-28 Vilniaus apskrities administracijos sprendimu jam buvo atkurta nuosavybės teisė į 19,5 arų žemės sklypą (unikalus numeris: (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). Jis žinojo, kad minėtame žemės sklype yra negyvenamasis statinys, tačiau ruošiant dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo kreipėsi į Valstybės įmonės registro centro Vilniaus filialą ir gavo atsakymą, kad minėtas statinys nėra įregistruotas Registrų centre kaip nuosavybės teisę turintis statinys. Minėtas klausimas buvo išnagrinėtas Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriuje ir tik nustačius, kad negyvenamasis statinys neturi juridinės galios, t.y. nėra įstatymo nustatyta tvarka įregistruotas turtas, priėmė sprendimą dėl nuosavybės teisių į žemės sklypą atkūrimo. Jis nebuvo tikras kas pastatė minėtą statinį, todėl iškabino skelbimus, tikėdamasis susitikti su savininku. Netrukus paaiškėjo, kad statinio savininkas yra S. L.. Klausimą dėl statinio ateities bandė išspręsti gražiuoju, tačiau nepavyko priimti abiem pusėms prieinamo sprendimo ir jis su pareiškimu „Dėl nuosavybės teisės pažeidimo, nesusijusio su valdymo netekimu, pašalinimo“ kreipėsi į Vilniaus m. 1 apylinkės teismą. Teisminio nagrinėjimo metu S. L. teismui pateikė dokumentų nepatvirtintas kopijas, kurių pagrindu jo pareiškimas buvo atmestas. Susipažinęs su teismui pateikta medžiaga atkreipė dėmesį, kad S. L. kaip įrodymą į nuosavybės teisę pateikė Vilniaus miesto liaudies deputatų vykdomojo komiteto 1984-01-25 potvarkį Nr. 29p. „Dėl leidimo statyti individualius garažus ir gyvenamųjų namų priestatus“ kurio punktu Nr. 22 nurodyta, kad „Skirti S. L., gyvenančiam (duomenys neskelbtini), apie 20 kv.m. sklypą (duomenys neskelbtini), mūriniam garažui statyti“. Prie minėto potvarkio buvo pridėta Vilniaus miesto plano ištrauka žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuris yra priedu prie 1984-01-26 Vykdomojo komiteto potvarkio Nr. 29p. Minėto plano ištraukoje yra nurodytas žemės sklypas, kuriuo plotas apie 29 m² , nurodant jo ribinius matmenis 4,23 ir 6,93. Sklypo viduje yra pažymėtos taip vadinamos raudonos linijos, t.y. statinio ribų linijos kurio plotas pagal Vilniaus miesto liaudies deputatų vykdomojo komiteto 1984-01-25 potvarkį Nr. 29p. gali būti apie 20 kv.m. Taip pat buvo pateiktas Vilniaus miesto statybos inspekcijos 1984-04-25 leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) (kuris galiojo iki 1985-12-31) nepatvirtinta kopija. Tarp pateiktų dokumentų buvo nepatvirtinta kopija 1986-07-11 Žemės naudojimo teisės akto Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį S. L. neva sutinkamai su nubrėžtuoju planu ir raudonųjų linijų nužymėjimo natūroje aktu, paskirta Vilniaus mieste (duomenys neskelbtini) nuolatiniam naudojimui 229 m² žemės. Tačiau akto, kurio pagrindu buvo sudarytas 1986-07-11 aktas Nr. (duomenys neskelbtini), jis nepateikė. Susipažinęs su teismui pateiktais dokumentais, padarė išvadą, kad S. L. pateikė teismui tik dalį dokumentų bei viename iš pateiktų dokumentų, o būtent akte Nr. (duomenys neskelbtini) prie jam paskirto nuolatiniam naudojimui žemės sklypo skaičiaus prirašė skaičių „2“ bei padidino žemės plotą nuo 29 m² iki 229 m², t. y. suklastojo dokumentą ir pateikė teismui šį suklastotą dokumentą (I t., b.l. 77).

Iš Valstybės įmonės registrų centro Informacinių paslaugų teikimo skyriaus 2012-09-12 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad Valstybės įmonė registrų centras informacijos apie tai, kad šiai įstaigai registruojant nekilnojamąjį turtą būtų pateiktas S. L. išduotas 1986 m. liepos 11 d. Žemės naudojimo teisės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), neturi (II t., b. l. 5).

Iš Vilniaus miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1984-01-25 potvarkio Nr. 29p kopijos nustatyta, kad šiuo potvarkiu nutarta S. L., gyvenančiam (duomenys neskelbtini), skirti apie 20 kv. m. sklypą (duomenys neskelbtini) mūriniam garažui statyti pridedamoje miesto plano ištraukoje pažymėtoje vietoje (I t., b.l. 81-84). Iš Respublikinio gyvenamųjų namų statybos ir butų remonto tresto Vilniaus remonto-statybos valdybos 1984-01-05 rašto nustatyta, kad valdyba sutiko pastatyti S. L. individualų garažą (II t., b.l. 87). Iš Vilniaus miesto statybos inspekcijos 1984-04-25 leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos nustatyta, kad Vilniaus miesto valstybinė statybos- architektūros inspekcija leido užsakovui S. L. vykdyti mūrinio individualaus garažo (duomenys neskelbtini) statybą (II t., b.l. 116).

Iš Vilniaus apskrities archyvo pateiktos Vilniaus miesto LDT vykdomojo komiteto dokumentų fonde 1986 m. Žemės naudojimo teisės aktų byloje buvusio 1986 m. liepos 11 d. Žemės naudojimo teisės akto Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos nustatyta, kad šiame akte nurodyta, jog “šį žemės naudojimo teisės aktą Vilniaus miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto komunalinio ūkio valdyba išdavė S. L.. Sutinkamai su nubrėžtuoju planu ir raudonųjų linijų nužymėjimo natūroje aktu, paskirta Vilniaus mieste (duomenys neskelbtini) nuolatiniam naudojimui 29 m² žemės. Iš bendro paskirtos žemės ploto pagal 19- metų lapkričio mėn. I d. būklę buvo: ariamos žemės (armenys, daržai ir dirvonai) ...–... m², pievų ... – ... m², ganyklų ... – ... m², sodų ... – ... m², ir kitų naudmenų ... – ... m²” (I t., b.l. 94-95).

Iš Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos nustatyta, kad 2010-09-20 teismo posėdžio metu S. L. pateikė bylą nagrinėjančiam teismui nepatvirtintą 1986 m. liepos 11 d. Žemės naudojimo teisės akto Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją. Šioje kopijoje yra nurodyta, kad “šį žemės naudojimo teisės aktą Vilniaus miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto komunalinio ūkio valdyba išdavė S. L.. Sutinkamai su nubrėžtuoju planu ir raudonųjų linijų nužymėjimo natūroje aktu, paskirta (duomenys neskelbtini) nuolatiniam naudojimui 229 kv. m. žemės. Iš bendro paskirtos žemės ploto pagal 19- metų lapkričio mėn. I d. būklę buvo: ariamos žemės (armenys, daržai ir dirvonai) ...65.. m², pievų ... – ... m², ganyklų ... – ... m², sodų ... – ... m², ir kitų naudmenų ... – ... m²” (I t., b. l. 114-115, 128).

Iš Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimo centro 2012-08-23 rašto Nr. 140-S-1570 nustatyta, jog šiame rašte Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centras nurodė, jog susipažinus su byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančiomis 1986-07-11 Žemės naudojimo teisės akto Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinta kopija, gauta iš Vilniaus apskrities archyvo, ir 1986-07-11 Žemės naudojimo teisės akto Nr. (duomenys neskelbtini) nepatvirtinta kopija, pateikta S. L., nustatyta, kad skirti dokumentų tyrimą yra netikslinga, nes šios kopijos yra padarytos nuo skirtingų dokumentų (II t., b. l. 2).

Iš Specialisto apklausos protokolo nustatyta, kad Dokumentų tyrimo skyriaus specialistė E. A.-Gagienė, atsakydama į klausimą, kokiu būdu yra pagaminti apžiūrai pateikti 1986-07-11 Žemės naudojimo teisės akto Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinta kopija, gauta iš Vilniaus apskrities archyvo, ir 1986-07-11 Žemės naudojimo teisės akto Nr. (duomenys neskelbtini) nepatvirtinta kopija, pateikta S. L. Vilniaus m. 1 apylinkės teismui, parodė, kad pagal dažų paskirstymą tam tikruose rekvizitų elementuose, nustatyta, kad abiejuose dokumentuose visos juoda spalva spausdinimo mašinėle atliktas tekstas, rankraštiniai įrašai, parašai, antspaudų spaudai yra atlikti elektrografinės spaudos būdu (kopijavimo aparatu arba lazeriniu spausdintuvu). Visi įrašai atlikti mėlyna spalva, parašai, spaudu ir antspaudo atspaudai mėlynos spalvos yra tikri, atitinkamai atlikti ranka rašymo priemone, reljefinėmis klišėmis. Atsakydama į klausimą, ar 1986-07-11 Žemės naudojimo teisės akto Nr. (duomenys neskelbtini) nepatvirtinta kopija, S. L. pateikta Vilniaus m. 1 apylinkės teismui, yra 1986-07-11 Žemės naudojimo teisės akto Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos kopijos, gautos iš Vilniaus apskrities archyvo, kopija, parodė, kad apžiūrai pateikta 1986-07-11 Žemės naudojimo teisės akto Nr. (duomenys neskelbtini) nepatvirtinta kopija, S. L. pateikta Vilniaus m. 1 apylinkės teismui, nėra dokumento (kopijos), pateikto iš Vilniaus apskrities archyvo kopija, kadangi minėti dokumentai (kopijos) skiriasi tarpusavyje pagal spausdinimo, rankraštinio teksto turinį, atskirų elementų tarpusavio išsidėstymą, matmenis, rankraštinių įrašų konfigūraciją. Minėti abu dokumentai yra elektrografinės kopijos ir skiriasi tarpusavyje, todėl jos nėra darytos nuo vieno ir to paties dokumento. Skirti dokumentų tyrimą yra netikslinga (II t., b.l. 3).

Teisiamajame posėdyje apklausta specialistė E. A.-G. nurodė, kad ji yra Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimo centro Kriminalistinių tyrimų valdybos Dokumentų tyrimo skyriaus specialistė, įrašyta į ekspertų sąrašą. Nei kaltinamojo S. L., nei nukentėjusiojo G. N. nepažįsta. Teisėjai parodžius specialistei bylos 1 bylos tome 95 lape esantį Žemės naudojimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir II bylos tome 152 lape esantį Žemės naudojimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo pateiktas teismo posėdžio metu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui, specialistė Aleksaitė – G. nurodė, kad šie du dokumentai yra skirtingi. Pirmiausiai, yra skirtingas mastelis, jis nesutampa. Antrasis dokumentas visiška elektrografinė kopija. Dokumentas iš archyvo, patvirtintas archyvo spaudais, čia nėra prasmės sakyti kopija tai ar ne, bet tai oficialus dokumentas, patvirtintas archyvo, ir jie už jį atsako. Pagal spausdinto teksto turinį šie du dokumentai nesiskiria, bet pagal kopijose esančių rankraštinių įrašų atvaizdus galima sakyti, kad rankraštiniai įrašai yra skirtingi. Jeigu kalbėti tik apie rankraštinius įrašus šiuose dviejuose dokumentuose, tai pagal turinį skiriasi, kur nurodytas žemės kvadratiniais metrais kiekis, t.y. viename dokumente nurodyti 29, o kitame 229 kv. m. Kokiu būdu padarytas tas klastojimas nepasakys, nes tai kopijos, bet, greičiausiai, nes kito būdo nėra, tai bus prirašymas. Antro puslapio, jeigu kalbėsime apie iš archyvo gautą dokumentą, vidurinėje dalyje, kur yra „daržai ir dirvonai – kv. m. yra tik brūkšnelis, teismui pateiktoje kopijoje toje vietoje atsiranda skaičius 65 vietoje brūkšnelio, taip pat vietoje skaičiaus 29 kv. m, teismui pateiktame dokumente atsiranda skaičius 229 kv. m. Taip pat šie dokumentai skiriasi pagal konfigūraciją, skiriasi priėmusių – perdavusių asmenų parašai, taip pat antspaudų ir spaudų atvaizdai. Tai reiškia, kad tai skirtingi dokumentai. Paties spausdinto teksto išdėstymas, tai gali būti kažkoks šablonas arba nežinia kas ir nuo kokios kopijos daryta. Specialistė nurodė, kad ji atliko šių dviejų dokumentų tarpusavio palyginimą ir gali pasakyti, kad išskyrus tai, kad sutampa spausdinto teksto turinys, daugiau nieko bendro šie dokumentai neturi. Čia dokumentas spausdinta mašinėle, todėl padaryti tokių pat dokumentų negalima. Be to, kadangi jai tirti buvo pateiktos dokumentų kopijos, ji jų tirti negalėjo, kadangi kopijų jie netiria, tiria tik originalius dokumentus. Tas spausdintas tekstas nuo kito dokumento galėjo būti panaudotas, bet tai jau yra spėlionės, kaip tas dokumentas galėjo būti klastojamas, uždengiant kažkokius įrašus, prirašant, perkeliant kompiuteriniu būdu tuos parašus, antspaudus. Yra labai daug klastojimo kelių. Šiai dienai teigti iš to, kas jai buvo pateikta tirti, gali tik tiek, kad tai skirtingi dokumentai, o, ar buvo bent jau dalis naudota to dokumento, kuris buvo archyve, tai atskiras klausimas ir ji į jį negali atsakyti. Specialistė nurodė, kad, atsakydama į jai pateiktą klausimą, ar 1986-07-11 Žemės naudojimo teisės akto Nr. (duomenys neskelbtini) nepatvirtinta kopija, S. L. pateikta Vilniaus m. 1 apylinkės teismui, yra 1986-07-11 Žemės naudojimo teisės akto Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos kopijos, gautos iš Vilniaus apskrities archyvo, kopija, gali dar kartą pasakyti, kad Vilniaus m. 1 apylinkės teismui pateikta dokumento kopija nėra Vilniaus apskrities archyvo pateikto dokumento kopija, kadangi minėti dokumentai skiriasi tarpusavyje pagal spausdinimo, rankraštinio teksto turinį, atskirų elementų tarpusavio išsidėstymą, matmenis, rankraštinių įrašų konfigūraciją.

Iš Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo pateiktų nekilnojamųjų daiktų-statinių (reg.įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo su statiniais (reg.įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), kadastro ir registro dokumentų bylų patvirtintų kopijų, nustatyta, kad 1986 m. lapkričio 15 d. sudarytoje Namų valdos techninės apskaitos kortelėje nurodytas (duomenys neskelbtini), esančio garažo plotas 29,48 m² (II t., b.l. 45).

Iš Vilniaus apskrities archyvo 2012-02-02 rašto nustatyta, kad pagal Vilniaus apskrities archyvo Fizinių ir juridinių asmenų prašymų registracijos žurnalą nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2012 m. vasario 1 d. fizinių asmenų prašymų dėl Vilniaus miesto LDT vykdomo komiteto 1984 m. sausio 25 d. potvarkio Nr. 29 p ir 1986 m. liepos 11 d. žemės naudojimo teisės akto Nr. (duomenys neskelbtini) kopijų išdavimo nebuvo gauta. Iš šio rašto taip pat nustatyta, kad Vilniaus apskrities archyvo skaitykloje nuo 2008-01-01 iki 2012-02-01 Vilniaus miesto LDT vykdomojo komiteto 1984 m. potvarkių byla, Vilniaus miesto LDT vykdomojo komiteto 1984 m. potvarkių ir potvarkių rengimo bylos nebuvo išduotos susipažinti kaltinamajam S. L. (I t., b.l. 80).

Iš Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 5 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 29 d. sprendimas paliktas nepakeistas (I t., b.l. 188-192).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo žinomai tikrą dokumentą arba žinomai netikrą arba žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Kvalifikuojant veiką dėl disponavimo žinomai suklastotu dokumentu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti tiesioginę kaltininko tyčią - kad jis suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, supranta, kad panaudoja žinomai suklastotą dokumentą, kuris gali sukelti teisines pasekmes, ir nori taip veikti. Kaltinamasis neigė, jog jo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui pateikta 1986 m. liepos 11 d. Žemės naudojimo teisės akto Nr. (duomenys neskelbtini) kopija buvo suklastota, nurodė, kad minėto dokumento neklastojo, o teismui pateikė tokio turinio dokumento kopiją, kokia pas jį buvo išlikusi. Iš Vilniaus apskrities archyvo pateiktos 1986 m. liepos 11 d. Žemės naudojimo teisės akto Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos, S. L. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktos nepatvirtintos 1986 m. liepos 11 d. Žemės naudojimo teisės akto Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos, specialistės E. A.-G. parodymų teisme bei ikiteisminio tyrimo metu, teismas nustatė, kad S. L. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui pateikta 1986-07-11 Žemės naudojimo teisės akto Nr. (duomenys neskelbtini) nepatvirtinta kopija nėra Vilniaus apskrities archyvo pateiktos 1986 m. liepos 11 d. Žemės naudojimo teisės akto Nr. (duomenys neskelbtini) dokumento (kopijos) kopija, kadangi minėti dokumentai (kopijos) skiriasi tarpusavyje pagal spausdinimo, rankraštinio teksto turinį, atskirų elementų tarpusavio išsidėstymą, matmenis, rankraštinių įrašų konfigūraciją. Minėti abu dokumentai yra elektrografinės kopijos ir skiriasi tarpusavyje, todėl jos nėra darytos nuo vieno ir to paties dokumento. Pažymėtina, kad šios kopijos skiriasi ne tik joje nurodytu S. L. nuolatiniam naudojimui skiriamu žemės plotu, tačiau ir kitais įrašais bei požymiais (pvz., Vilniaus apskrities archyvo pateiktoje šio akto kopijoje nurodyta, kad “pagal 19- metų lapkričio mėn. I d. būklę buvo: ariamos žemės (armenys, daržai ir dirvonai) ...–... m²”, po lietuvių kalba išdėstyto teksto yra Lietuvos TSR Vilniaus miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto spaudas “Pažymėjimams”, tuo tarpu S. L. pateiktoje akto kopijoje įrašyta “pagal 19- metų lapkričio mėn. I d. būklę buvo: ariamos žemės (armenys, daržai ir dirvonai) ...65.. m²”, po lietuvių kalba išdėstyto teksto Lietuvos TSR Vilniaus miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto spaudo “Pažymėjimams” nėra, be to, kaip teisme nurodė specialistė E. A.-G., skiriasi šiose kopijose esantys priėmusių - perdavusių asmenų parašai). Šie akivaizdūs minėtų dokumentų skirtumai, taip pat specialistės išvada, kad minėtos kopijos nėra darytos nuo vieno ir to paties dokumento, neleidžia vienareikšmiškai atmesti S. L. teisme iškeltos versijos, kad dėl įvairių priežasčių galėjo būti išrašyti keli tos pačios datos ir tuo pačiu numeriu pažymėti Žemės naudojimai aktai. Įrodymų, kad kaltinamajam S. L. buvo žinoma apie Vilniaus apskrities archyvo pateiktos 1986 m. liepos 11 d. Žemės naudojimo teisės akto Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos turinį byloje nėra, be to iš Vilniaus apskrities archyvo 2012-02-02 rašto nustatyta, kad nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2012 m. vasario 1 d. fizinių asmenų prašymų dėl Vilniaus miesto LDT vykdomo komiteto 1984 m. sausio 25 d. potvarkio Nr. 29 p ir 1986 m. liepos 11 d. žemės naudojimo teisės akto Nr. (duomenys neskelbtini) kopijų išdavimo nebuvo gauta, Vilniaus apskrities archyvo skaitykloje nuo 2008-01-01 iki 2012-02-01 Vilniaus miesto LDT vykdomojo komiteto 1984 m. potvarkių byla, Vilniaus miesto LDT vykdomojo komiteto 1984 m. potvarkių ir potvarkių rengimo bylos kaltinamajam S. L. nebuvo išduotos. Teismo vertinimu, Vilniaus miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1984-01-25 potvarkis Nr. 29p, kuriuo nutarta S. L., gyvenančiam (duomenys neskelbtini), skirti apie 20 kv. m. sklypą (duomenys neskelbtini) mūriniam garažui statyti pridedamoje miesto plano ištraukoje pažymėtoje vietoje, taip pat Vilniaus miesto statybos inspekcijos 1984-04-25 leidimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo Vilniaus miesto valstybinė statybos - architektūros inspekcija leido užsakovui S. L. vykdyti mūrinio individualaus garažo (duomenys neskelbtini) statybą, bei kiti byloje surinkti įrodymai savaime nepatvirtina, kad S. L. žinojo, jog 1986 m. liepos 11 d. Žemės naudojimo teisės akto Nr. (duomenys neskelbtini) kopijoje, kurią jis 2010-09-20, t.y. praėjus daugiau kaip po 24 metams nuo šio akto surašymo dienos, pateikė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui, yra įrašyti neteisingi arba suklastoti duomenys. Teismas sprendžia, kad byloje nėra patikimų įrodymų, vienareikšmiškai patvirtinančių, jog S. L. žinojo, jog kaltinime nurodyto dokumento kopija yra suklastota, todėl negalima daryti ir išvados, kad jis laikė ir pateikė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui, nagrinėjusiam civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini), žinomai suklastotą nepatvirtintą dokumento kopiją, tokiais savo veiksmais trukdydamas teismui vykdyti teisingumą. Teismų praktikoje, teisės doktrinoje pripažinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 31 straipsnio 1 dalį asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Iš nekaltumo prezumpcijos kyla imperatyvas, kad visos abejonės, kurių byloje negalima pašalinti, turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Teisme buvo išnaudotos visos galimybės prieštaravimams, neaiškumams ir abejonėms pašalinti, todėl vadovaujantis principu, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, konstatuotina kad įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad kaltinamasis S. L. nenustatytu laiku įgijo ir laikė iki 2010-09-20 žinomai suklastotą 1986 metų liepos mėnesio 11 d. Žemės naudotojo teisės aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad ,,sutinkamai su nubrėžtuoju planu ir raudonųjų linijų nužymėjimo natūroje aktu, paskirta Vilniaus mieste (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nuolatiniam naudojimui 229 m² žemės“ ir šį žinomai suklastotą dokumentą 2010-09-20 pateikė teismo posėdžio metu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui, esančiam Laisvės pr. 79 a, Vilniuje, nagrinėjančiam civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu panaudojo suklastotą dokumentą ir suklaidino teismą priimant sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), šiais savo veiksmais trukdė teismui vykdyti teisingumą, byloje nėra. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, kaltinamasis S. L. pagal BK 300 str. 1 d., 231 str. 1 d. išteisintinas, nenustačius jo veiksmuose nusikalstamų veikų sudėties (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Priėmus sprendimą dėl S. L. išteisinimo, nustačius kad, nepadaryta veika, turinti nusikaltimų, numatytų BK 300 str. 1 d., 231 str. 1 d., požymių, civilinio ieškovo G. N. pareikštas civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti S. L. panaikintina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. L. išteisinti dėl kaltinimo pagal BK 300 str. 1 d., BK 231 str. 1 d., nustačius kad, nepadaryta veika, turinti nusikaltimų, numatytų BK 300 str. 1 d., BK 231 str. 1 d., požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Palikti nenagrinėtu civilinio ieškovo G. N. civilinį ieškinį.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti S. L. panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.